Sumaniusiems renovuoti daugiabutį vilniečiams, kauniečiams, klaipėdiečiams ar panevėžiečiams skubėti nebeverta – šių miestų savivaldybėms leista pateikti tik po 19 naujų paraiškų dėl daugiabučio atnaujinimo. Aplinkos ministerija tvirtina, kad renovacija ir toliau vyks dideliu tempu, o paraiškų didmiesčiams kliuvo mažai, nes ten jau yra šimtai parengtų investicinių planų, kurių neskubama įgyvendinti.

„Aplinkos ministerija pasišaipė iš didžiųjų Lietuvos miestų – čia tūkstančiai renovuotinų daugiabučių, o ministerija jiems davė tik 19 paraiškų kvotą, tačiau Ignalinai ar Kelmei leido pateikti po 30 paraiškų. Tai stabdys renovacijos tempą didmiesčiuose, mažės žmonių entuziazmas imtis renovacijos. Didelę dalį vilniečių pageidavimų teks atmesti“, – sako Vilmantas Jankūnas, daugiabučių atnaujinimo projektus sostinėje administruojančios VšĮ „Atnaujinkime miestą“ vadovas.

Rugpjūtį išleistame aplinkos ministro įsakyme numatyta, kad iki 2017 m. vasario 20 d. Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) galės iš viso priimti 500 paraiškų dėl daugiabučių atnaujinimo projektų. Daugiausia (po 30) paraiškų bus priimta iš Ignalinos ir Kelmės savivaldybių. Po 19 paraiškų numatyta didiesiems miestams ir Molėtų, Biržų, Panevėžio rajonams, o likusioms savivaldybėms paskirstyta nuo devynių iki vienos paraiškos.
Neprotingas sprendimas

Pono Jankūno nuomone, toks ribojimas nėra išmintingas, nes didžiuosiuose miestuose tebėra tūkstančiai renovuotinų daugiabučių, todėl čia renovacijos tempas turėtų būti spartesnis nei rajonuose. Be to, teikiant paramą daugiabučių renovacijai didmiesčiuose, lėšos gerokai sparčiau sugrįžta finansų institucijoms ir gali būti naudojamos naujiems projektams.

„Nėra jokios ekonominės logikos – daugiabučių renovacijos kaina rajonuose neretai didesnė už būsto vertę, čia yra daugiau socialiai remtinų asmenų, o tai kerta per biudžetą. Be to, Vilniuje, skirtingai nei mažuosiuose miestuose, 23–24% namo gyventojų iškart sumoka visą savo dalį už renovaciją. Šie pinigai grįžta finansų institucijoms, todėl juos galima vėl naudoti“, – aiškina jis.

Pasak Povilo Mačiulio, Kauno miesto vicemero, šiuo metu realūs renovacijos darbai Kaune vyksta 171 daugiabutyje. Papildomai daugiau nei 30 daugiabučių namų projektų yra likę iš ankstesnių etapų – yra suderinti investicijų planai, gyventojai pritarę renovacijai, bet projektai nesulaukia finansavimo.

„Turime informacijos apie dar 40-ies daugiabučių namų savininkus, kurie mielai pradėtų rengti investicinius projektus ir šiuo metu laukia kvietimo teikti projektus. Todėl 19-os paraiškų kvota Kaunui yra stipriai per maža. Apytiksliai realus poreikis Kaune iki metų pabaigos būtų bent 5 kartus didesnis“, – tvirtina p. Mačiulis.

Anot jo, šiemet Kaune pradėtas unikalus projektas, kuriuo siekiama dar paspartinti renovacijos tempą, – miestas įsipareigoja sutvarkyti visą namų aplinką, jei vienoje vietoje atsiranda bent 5 renovuoti ar renovuojami daugiabučiai.

„Šiemet pradėjome darbus viename kvartale, dar trys kvartalai šiuo metu projektuojami ir laukia savo eilės. Labai tikimės, kad po rinkimų Aplinkos ministerija ras būdų, kaip padidinti Kaunui skiriamą paraiškų kvotą ir kaip finansiškai prisidėti prie mieste pradėto kvartalinės renovacijos projekto“, – viliasi Kauno miesto vicemeras.

Pasak p. Jankūno, iki šių metų pabaigos sostinėje turėtų būti visiškai užbaigta maždaug 100 daugiabučių renovacija, dar apie 40 namų jau pradėta modernizuoti. Tačiau iš viso Vilniuje yra apie 2.800 renovuotinų daugiabučių, atkreipia dėmesį p. Jankūnas, o realus miesto poreikis būtų 100–150 renovuotų daugiabučių per metus.

„Šiuo metu dar apie 60 namų savo iniciatyva yra pateikę pageidavimus dėl renovacijos, neabejoju, kad norinčių atsirastų gerokai daugiau, jei būtų paskelbtas kvietimas. Jeigu aplinkos ministro įsakymas nebus pakeistas, didžiajai daliai norinčiųjų nieko negalėsime pasiūlyti: beliks atrinkti 19 didžiausių namų, kad nauda iš projektų būtų svariausia, o visi kiti pageidavimai liks nepatenkinti“, – tvirtina „Atnaujinkime miestą“ direktorius.

Jo teigimu, renovuotų namų Vilniuje ir kituose didžiuosiuose miestuose yra palyginti nedaug, nes čia gerokai daugiau didelių daugiabučių, todėl projektus sudėtingiau suderinti su gyventojais. Kita priežastis ta, kad šių metų pradžioje buvo stabtelėjęs renovacijos projektų finansavimas, nes finansų institucijos nebuvo pasirašiusios sutarčių su Europos investicijų banku (EIB).
Projektų „į stalčių“ nereikia

Daiva Matonienė, aplinkos viceministrė, tvirtina, kad aplinkos ministro įsakymu savivaldybėms paskirstytos paraiškų dėl daugiabučių atnaujinimo kvotos – tai kvietimas ne gauti finansavimą, o rengti naujus investicinius planus. Renovacijos tempas, anot jos, dėl to tikrai nesustos, nes šiuo metu Lietuvos savivaldybėse jau yra suderinta per 3.600 investicinių planų.

„Vilnius šiuo metu turi per 400 suderintų investicinių planų, iš kurių tik daugiau nei 70 yra įgyvendinta, Kaune parengta beveik 300 planų, o užbaigta tik per 60 renovacijos projektų. Mūsų žinutė savivaldybėms tokia – pirmiausia reikia dirbti su jau parengtais investiciniais planais, juos praktiškai realizuoti, o ne rengti naujus investicinius planus, kurie nuguls į stalčių“, – tvirtina ji.


Anot jos, naujų planų kvotos buvo sudėliotos pagal santykį, kiek kiekvienoje savivaldybėje yra suderintų investicinių planų ir kiek renovacijos projektų yra užbaigta. Todėl Ignalinos ir Kelmės savivaldybės, kurios realizavo beveik 90% investicinių planų, ir gavo teisę teikti daugiausia naujų paraiškų.

„Šis kvietimas atsirado tam, kad nesusidarytų duobė, – kad greta jau parengtų 3.600 investicinių planų atsirastų dar 500. Tada iš viso turėsime daugiau nei 4.000 planų, kuriuos liks tvarkingai, kokybiškai, laiku įgyvendinti“, – sako p. Matonienė.
Statybininkai laukia kvietimų

BETA duomenimis, nuo 2013 m. gegužės, kai buvo patvirtintas naujas daugiabučių atnaujinimo modelis, iki 2016 m. rugsėjo 16 d. iš viso buvo įgyvendinta 1.173 namų renovacija, vien per šiuos metus iki rugsėjo 9 d. užbaigti 435 projektai.

„Mūsų planas – iki šių metų pabaigos galutinai užbaigti apie 800 daugiabučių renovaciją, tai bus apie 30% daugiau nei 2015 m. Norime, kad renovacija vyktų tolygiai, planingai, kad statybininkai galėtų dirbti kokybiškai ir laiku užbaigti projektus. Jei projektų būtų daugiau, statybininkai nespėtų jų įgyvendinti, išaugtų kaina, blogėtų darbų kokybė. Šiandien turime per 1.000 daugiabučių, kuriuose rangovai nėra užbaigę darbų ir namai neatiduoti vertinti“, – aiškina p. Matonienė.


Dalius Gedvilas, Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas, tvirtina, kad statybų įmonės sutarčių dėl renovacijos darbų, kurie finansuojami iš 2014–2020 m. laikotarpio fondų lėšų, dar nesirašo.

„Kol kas statybų įmonės laukia kvietimų, kad galėtų registruotis ir dalyvauti renovacijos projektuose. Yra paskelbta, kad finansavimas yra gautas, tačiau realiai užsakovai sutarčių su įmonėmis dar nesirašo, o kai kurios įmonės gavo raštus, kad konkursai atšaukiami. Vyksta tik tie darbai, kurie finansuojami iš ankstesnio laikotarpio“, – tvirtina p. Gedvilas.

Ponia Matonienė tikina, kad iš naujojo finansavimo laikotarpio jau yra skirta 150 mln. Eur, jie seniems daugiabučiams atnaujinti skirstomi per Šiaulių banką, turintį sutartį su EIB.


„Šiaulių bankas dar turi nemažai rezervo sutartims, pinigų šiuo metu tikrai netrūksta. Ateityje lėšų turėtų atsirasti dar daugiau – netrukus bus pasirašyta sutartis ir su SEB banku, šiuo metu vyksta derybos. Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA) dėl papildomo finansavimo daugiabučiams atnaujinti derasi su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku (ERPB). Finansų ministerija su EIB planuoja įsteigti naują Rizikos pasidalijimo fondą, kurio lėšomis bus garantuojamos privačių investuotojų suteiktos paskolos“, – planuojamus daugiabučių atnaujinimo programos finansavimo šaltinius nurodo viceministrė.

Bendradarbiaujant su EIB, daugiabučių namų modernizavimas vykdomas etapais pagal Vyriausybės patvirtintą programą. 2007–2013 m. lėšos buvo skiriamos iš JESSICA fondo, kurį sudaro 243,4 mln. Eur (iš jų – 137,6 mln. Eur ES fondų lėšos, 35,7 mln. Eur bendrojo finansavimo lėšų ir 70 mln. Eur finansinių tarpininkų lėšų). Finansų ministerijos (FM) duomenimis, iš viso iki 2015 m. pabaigos buvo pasirašytos 1.055 sutartys už 257,65 mln. Eur ir pabaigti renovuoti 633 namai.

2015 m. gegužę Finansų bei Aplinkos ministerijos su EIB pasirašė JESSICA II fondų fondo steigimo sutartį, kurio vertė – 150 mln. Eur. EIB paskelbė du kvietimus atrinkti finansinius tarpininkus. Pagal pirmąjį kvietimą pernai rugpjūtį buvo pasirašyta sutartis su Šiaulių banku dėl 68 mln. Eur sumos, o bankas papildomai dar skyrė 30 mln. Eur savo lėšų.

Pagal antrąjį kvietimą dėl 80 mln. Eur sumos šį birželį pasirašytos sutartys taip pat su Šiaulių banku – 40 mln. Eur ES lėšos ir 40 mln. Eur pridės bankas. Kaip nurodo FM, JESSICA II fondas per 2015 m. pasirašė 270 sutarčių už 68 mln. Eur.

Šiuo metu Šalčininkuose renovuojama 11 daugiabučių, kurie iki metų pabaigos bus baigti. Iš viso Šalčininkuose suderinta 15 investicijų planų, gyventojai pritarė 11 namų projektų įgyvendinimui. Iš pirmojo renovacijos etapo bus atnaujinti 9, iš antrojo – 2 seni daugiabučiai.

Ignalina – pirmoji šalies savivaldybė, kurioje baigiama visų energiškai neefektyvių pastatų renovacija – artimiausiu metu mieste nebeliks nė vieno neatnaujinto daugiabučio bei viešojo pastato. Tačiau Ignalinos rajono savivaldybė neketina sustoti. Ji imasi užmojo dar labiau mažinti šilumos energijos suvartojimą ir diegti šilumos tiekimo žemomis temperatūromis projektą...