Hm.. Labai neaišku kaip ten su tuo tyrimu dėl NT kainų. Nežinau kaip klp ar vln, tačiau neįsivaizduoju kaune buto už 1500 Lt/m2. Na nebent kur nors vilijampolėje ir sugriuvusiame name. Šiaip jau vidutinėje vietoje, t.y. Kalniečiai, Eiguliai, Šilainiai 1-2 k butas min už 2500-3000 Lt/m. Geresnėse vietose- brangiau. Štai neseniai Saulės g. ( čia praktiškai Žaliakalnio riba) 4 k., 80 kv.m butas buvo parduotas už 270 000. Ir žinau, kad nupirko itin greitai.
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Spaudos kavinė
Collapse
Tai svarbi tema.
X
X
-
Parašė IrmantasHm.. Labai neaišku kaip ten su tuo tyrimu dėl NT kainų. Nežinau kaip klp ar vln, tačiau neįsivaizduoju kaune buto už 1500 Lt/m2. Na nebent kur nors vilijampolėje ir sugriuvusiame name. Šiaip jau vidutinėje vietoje, t.y. Kalniečiai, Eiguliai, Šilainiai 1-2 k butas min už 2500-3000 Lt/m. Geresnėse vietose- brangiau. Štai neseniai Saulės g. ( čia praktiškai Žaliakalnio riba) 4 k., 80 kv.m butas buvo parduotas už 270 000. Ir žinau, kad nupirko itin greitai.
Comment
-
Parašė EdgaexManau, NT kainos daug ka pasako apie miesto verte, patraukluma, o dar Wild_West'o parodytas straipsnis raso, jog Klaipedoje vidutines kainos is tikruju siekia net 3000lt (kaip ir Sostinei) ir beveik dvigubai brangiau nei Kaune.
Comment
-
Parašė LinasEdgaex, anot taves iseina taip, kad Klaipedoje nurodytos nesamoningos kainos, o Kaune tai jau atseit teisingos. Visur kainos nurodytos keliu metu senumo, o kalbant apie Kauna, tai kainos pastaraisiais metais kilo itin sparciai ir bent nuo Klaipedos kainu niekuo nesiskiria.
o ir siaip, nueje i parduotuve visi dziaugiasi, jei pienas pigiau kainuoja. o cia tipo kas ka brangiau kainuoja tam geriau
nes is esmes mazesnes kainos labai daznai reiskia didesni rinkos efektyvuma (kad nera vidiniu susitarimu ir t.t.).
Comment
-
Parašė EdgaexManau, NT kainos daug ka pasako apie miesto verte, patraukluma, o dar Wild_West'o parodytas straipsnis raso, jog Klaipedoje vidutines kainos is tikruju siekia net 3000lt (kaip ir Sostinei) ir beveik dvigubai brangiau nei Kaune.Kaunas yra Kaunas
Comment
-
Lietuvoj nebėr dizainerių - galvoja Vilniaus savivaldybė
Parašė Vaidas
Manau, kad savivaldybė, kurią mes savo mokesčiais išlaikome, turėtų remti Lietuvos profus, o ne užsieniečių dairytis. Na, nebent tie užsieniečiai dirbtų Lietuvai nemokamai, „aukotų“ taip sakant .
Comment
-
Parašė AnzManau, kad savivaldybė, kurią mes savo mokesčiais išlaikome, turėtų remti Lietuvos profus, o ne užsieniečių dairytis. Na, nebent tie užsieniečiai dirbtų Lietuvai nemokamai, „aukotų“ taip sakant .
Comment
-
Riaušės Paryžiuje
http://www.delfi.lt/news/daily/world...php?id=7893650
Sakė, kad ir Danijoje imigrantai nerimsta
Comment
-
Butų kainos Vilniuje spalio mėnesį padidėjo 1,7%
2005 lapkričio 14
Pasaulio tinklas
Spalio mėnesį nekilnojamojo turto kainų augimo tendencijos Lietuvoje buvo panašios kaip ir rugsėjo mėnesį. Sparčiausiai kilo Vilniaus ir Klaipėdos butų kainos (apie 2% per mėnesį), kai tuo tarpu Kaune jos keitėsi gana nežymiai. Kurortiniuose miestuose butų kainos beveik neaugo, o Palangoje jos net gi sumažėjo. Vilniuje vidutinės senos statybos butų kainos jau perkopė 4000 litų už kvadratinį metrą ribą. Tuo būdu, senos statybos 2 kambarių 50 kvadratinių metrų butas Vilniuje vidutiniškai kainuoja 200 tūkstančių litų. Lietuvoje brangiausiai senos statybos butai kainuoja Nidoje ir Juodkrantėje, kur už vieno kvadratinio metro kainą mokama net 7000 litų. Vilniuje vidutinė 1 kvadratinio metro kaina yra 4020 litų, Šventojoje - 3310, Klaipėdoje - 3220, Druskininkuose - 2700, Palangoje - 2400, Kaune - 2360, Šiauliuose ir Panevėžyje - 1550, Marijampolėje ir Utenoje - 1250, Alytuje - 1000.
Comment
-
Dangoraižių mylėtojams...
„Lietuvos rytas“ „Būstas “ 2005.11.14
Gyvenimą arčiau dangaus lydi ne tik malonumai
Prabanga kai kuriems naujųjų Vilniaus dangoraižių gyventojams jau spėjo apkarsti
Aušra Pocienė
Turtingųjų privilegija
„Ne kiekvienas galėtų gyventi dangoraižyje. Aukšti pastatai svyruoja, susidaro dideli skersvėjai.
Jei, pavyzdžiui, žmona ar draugė atidarys balkono duris, o vyras – buto, skersvėjis gali vieną ar kitą išnešti“, – šelmiškai šypsojosi verslininkas Benas Gudelis, Floridoje ant jūros kranto stovinčiuose dangoraižiuose turintis ne vienerius įspūdingus apartamentus.
Bendrovių „KristiAna“, „Bennet Distributors“ bei „Fragrances International“ vadovas gerai žino gyvenimo dangoraižiuose ypatumus, privalumus ir trūkumus.
Mažesnius apartamentus keisdamas į vis didesnius, dangoraižiuose B.Gudelis gyvena jau 30 metų. Tiesa, pastaraisiais metais tik tuomet, kai iš Lietuvos į saulėtąją Floridą vyksta atostogauti.
Verslininkas neslėpė, kad dangoraižiai – turtingųjų privilegija, o tokio būsto išlaikymas atsieina labai brangiai.
„Gyvenimas dangoraižyje yra brangus malonumas. Daug kas Lietuvoje to dar nesupranta, nes ir tikrų dangoraižių čia dar nėra.
Viena yra tą butą dangoraižyje nusipirkti, visai kas kita – jį išlaikyti. Tai kainuoja daug daugiau, nei investuoji jį pirkdamas.
Gyventi dangoraižyje Amerikoje gali sau leisti tikrai turtingi žmonės, kurie už patogų bei saugų gyvenimą pasirengę mokėti didelius pinigus ir tai jiems atrodo natūralu“, – kalbėjo B.Gudelis.
Tokios pat nuomonės ir buvęs prezidento Valdo Adamkaus patarėjas Raimundas Mieželis, ne vienerius metus su šeima gyvenęs garsiajame 100 aukštų, 344 metrų aukščio Johno Hancocko dangoraižyje Čikagoje.
„Durininkų, baseinų, liftų, viso kito išlaikymas kainuoja, bet dėl nieko nereikia sukti galvos.
Labai patogu, kad apačioje yra restoranai, parduotuvės, kino teatrai, net viešbutis“, – sakė R.Mieželis, su šeima šiame dangoraižyje gyvenęs 300 kvadratinių metrų ploto apartamentuose.
Atsisakė namo apšvietimo
Su „Lietuvos ryto“ žurnalistais bendravę vieno pirmųjų sostinėje dangoraižių gyventojai neslėpė, kad gyvenimo idilę kiekvieną mėnesį jiems gerokai apkartina nemažos mokesčių sąskaitos.
„Milijonieriai – tokia dažniausiai būna reakcija, kai sužino, kad gyvename dangoraižyje“, – juokėsi sostinės Konstitucijos prospekte stovinčiame daugiabutyje gyvenantys Rytis Stanevičius ir jo žmona Aistė.
Jauna pora 70 kvadratinių metrų ploto bute septintajame dangoraižio aukšte gyvena jau metus, bet vis dar negali atsidžiaugti, jų nuomone, itin sėkmingu pasirinkimu.
„Nuostabūs vaizdai pro langus, miesto centras ir puiki investicija“, – vardijo gyvenimo dangoraižyje privalumus naujakuriai.
Jų tvirtinimu, analogiškas neįrengtas butas šiame dangoraižyje jau kainuoja apie 600 tūkst. litų. Tuo tarpu jie už kvadratinį metrą mokėjo tik po 2,5 tūkst. litų.
Vienintelis dalykas, keliantis rūpesčių naujakuriams – dideli mokesčiai už komunalines paslaugas.
„Už liftus (name šalia įprastų yra ir specialūs liftai šiukšlėms), apsaugą, valymo paslaugas, bendrai sunaudotą elektrą, šiukšlių išvežimą kas mėnesį tenka mokėti daugiau nei 150 litų. Sudėjus visus mokesčius už butą, sąskaita siekia ir 400 litų“, – sakė šeimininkas.
Miesto centre stovinčio dangoraižio gyventojai jau surado dar vieną būdą taupyti pinigus. Jie atsisakė išorinio dekoratyvaus namo apšvietimo, už kurį irgi turėjo mokėti patys.
Vieno prabangiausių Vilniuje dangoraižių gyventojai nusprendė, kad jei miestui reikia gražiai apšviesto pastato, už tai galėtų sumokėti ir savivaldybė.
Domina ne tik piniginė
Pasak B.Gudelio, dabar Lietuvoje statomi dangoraižiai daug kuo skiriasi nuo amerikietiškų – ne tik medžiagomis, technologijomis, bet ir gyventojais.
Amerikoje pirkdamas apartamentus dangoraižyje esi tikras, kad tave sups panašių finansinių galimybių kaimynai.
Prieš parduodami butus dangoraižio statytojai pasidomi kiekvieno pirkėjo pajamomis bei santaupomis. Taip patikrinama, ar žmonės bus pajėgūs gyventi dangoraižyje ir mokėti visus privalomus mokesčius.
Skirtingai nei Lietuvoje, be namo eksploatacinių mokesčių, būtina mokėti ir nekilnojamojo turto mokestį, kuris yra gana solidus.
„Visa Amerika gyvena iš nekilnojamojo turto mokesčio, kurio Lietuvoje niekaip negali įvesti. Aš, pavyzdžiui, už vienerių savo apartamentų Floridoje priežiūrą per mėnesį moku apie 1000 JAV dolerių (2900 litų) ir dar tiek pat sumoku nekilnojamojo turto mokesčio“, – pasakojo B.Gudelis.
Jis sakė, kad butų pardavėjai domisi ne tik pinigų kilme, bet ir būsimų gyventojų pomėgiais.
Mat vargu ar kam nors patiktų, jei, pavyzdžiui, kaimynai būtų dideli kačių mylėtojai ir prabangiuose apartamentuose ketintų laikyti jų ne vieną.
JAV dangoraižiuose viskuo rūpinasi asociacija, kuri yra lietuviškos namo gyventojų bendrijos atitikmuo.
Pasak B.Gudelio, dėl mokesčių niekuomet nekyla jokių problemų, nes visada iš anksto informuojama, kiek bei kokių išlaidų reikės metams į priekį.
„Žinau, jog vieno dangoraižio, kuriame turiu apartamentus, rezerve esame sukaupę apie 5 mln. dolerių. Dalis šių pinigų bus skirta namo fasadui dažyti, langams sandarinti“, – sakė verslininkas, kuriam Floridoje ant jūros kranto dabar priklauso 250 ir 450 kvadratinių metrų ploto apartamentai.
Susirinko visuomenės grietinėlė
Panaši dangoraižių gyventojų atrankos sistema veikia ir kitose šalyse. Architektai Asta ir Artūras Imbrasai, ne vienerius metus dirbę Izraelyje, taip pat pasakojo, jog į padangių gyventojų bendruomenę įleidžiami ne bet kas.
„Atrenkami turtingi, gerbiami ir visuomenėje žinomi žmonės.
Tel Avive teko įrenginėti apartamentus viename naujausių 35 aukštų trijų dangoraižių komplekse, kuris vadinasi „Migdalei Cameret“. Kalbama, kad brangiausias butas viršutiniame aukšte ten kainavo 8 mln. JAV dolerių (apie 23 mln. litų).
Ten susirinko visa Tel Avivo grietinėlė – bankininkai, advokatai, draudimo bendrovių vadovai“, – pasakojo A.Imbrasas.
Architektams Imbrasams teko įrengti keletą butų ir pirmuosiuose sostinės gyvenamuosiuose dangoraižiuose Konstitucijos prospekte bei Žirgo gatvėje.
Lygindami su užsienyje matytais dangoraižiais, architektai pastebėjo, kad labiausiai lietuviškiesiems trūksta bendrųjų erdvių bei tam tikrų paslaugų, be kurių jie labiau panėšėja į įprastus daugiabučius.
„Užsienyje būtų sunku rasti dangoraižį be baseinų, treniruoklių salių, saunų. Visos šios paslaugos – neatsiejama dangoraižių ir su jais susijusios prabangos dalis“, – tvirtino A.Imbrasas.
Ant stogo – sūkurinė vonia
Kai kurie turtingi Vilniaus gyventojai stengiasi kompensuoti šį trūkumą. Pavyzdžiui, viršutiniame, dvidešimtajame, aukšte sostinės Žirgo gatvėje gyvenantis verslininkas ant stogo jau įsirengė sūkurinę vonią, dengtą stiklo sarkofagu.
Baseiną ant daugiabučio stogo Konstitucijos prospekte žadėjo įsirengti ir trejus viršutinius apartamentus nusipirkę verslininkai iš Rusijos.
Vieną daugiau kaip 300 kvadratinių metrų ploto butą 26-ame dangoraižio aukšte verslininkai jau parduoda.
Kaina nenurodoma, bet, nekilnojamojo turto ekspertų teigimu, įrengto buto 1 kv. metro kaina gali siekti 10-15 tūkst. litų.
Comment
-
IBM plėtrai pasirinko Lietuvą
Informacinių technologijų kompanija IBM paskelbė apie programinės įrangos paslaugų plėtrą Lietuvoje. Jau 2006-ųjų pradžioje „IBM Lietuva“ pasipildys mažiausiai 20-čia kvalifikuotų „Java“ bei SAP specialistų.
Pasak Rimanto Vaitkaus, UAB „IBM Lietuva“ generalinio direktoriaus, naujame „IBM Lietuva“ padalinyje – programinės įrangos paslaugų centre (angl. „Application Services Delivery Centre“) –bus suburta pradinė 20 „Java“ specialistų bei SAP verslo programinės įrangos diegėjų komanda, kuriai užduotys bus skiriamos visame IBM Šiaurės (angl. Nordic) regione, apimančiame Suomiją, Švediją, Norvegiją, Daniją ir Baltijos šalis.
Pirmosios 20-ies specialistų grupės atranka jau prasidėjo ir visi jie oficialiais „IBM Lietuva“ darbuotojais taps nuo 2006-ųjų pradžios. Atrinktiems specialistams yra numatyti aktyvūs mokymo kursai pasauliniuose IBM profesionalų rengimo centruose.
„Naujai sukurtos kvalifikuotų specialistų ir verslo konsultantų darbo vietos intensyviai išnaudos Lietuvos intelektinį potencialą ir teiks paslaugas IBM klientams visame Šiaurės regione, – sakė R.Vaitkus. – Šio centro steigimas Lietuvoje parodo aukštą mūsų šalies universitetų ir intelektualinio potencialo įvertinimą. Tuo pat metu „IBM Lietuva“ savo darbuotojų būrį vienu ypu gerokai išplečia jau per pirmąjį plėtros etapą, tampa svarbiu specialistų centru IBM regioniniame žemėlapyje.“
Sprendimas centrą įkurti Lietuvoje buvo padarytas išnagrinėjus IBM padalinių, įsikūrusių keliolikoje valstybių, plėtros galimybes. Iš pradžių buvo renkamasi Rytų Europos teritorijoje, vėliau apsistota ties Baltijos šalimis, iš kurių pasirinkta „IBM Lietuva“.
www.ibm.com/news
Comment
-
Straipsnis is: http://www.fdimagazine.com/news/full...ms_a_city.html
VILNIUS: Economic growth transforms a city
February 07, 2005
Lithuania’s economy looking healthy, boosting investor confidence. The capital’s programme of reconstruction and renewal of historic buildings is, in turn, encouraging large scale real estate projects.
Huge changes are taking place in Vilnius. Projects are under way across the city: the renewal of the Vilnius Old Town, the reconstruction of squares and main streets, and the development of a new part of the city centre on the right bank of the Neris River. In Cathedral Square, just below Gedimanas Castle: builders are working around the clock to rebuild the Royal Palace, destroyed 200 years ago. The work is to be completed by 2009 when Lithuania celebrates 1000 years as a nation.
This reconstruction is the most symbolic of the many construction projects taking place in Vilnius. A wander around the streets of Lithuania’s capital reveals a nation intent on preserving the past by retaining classical and baroque facades but also looking forward confidently by initiating new projects in a bid to become the primary business and commercial capital of the Baltics.
City ambitions
Lithuania ambition are achievable thanks to a flourishing economy (GDP grew by 8.9% in 2003 and 6.3% in 2004) coupled with a renewed sense of self-confidence following accession to the EU last May. Years of comprehensive, consistent free market reforms have given the country low taxes and inflation and a transparent legal environment. All these factors are conducive to attracting FDI, as is Lithuania’s geographical location – at the intersection of key transport routes and bordering four countries.
Lithuania has also encouraged large-scale real estate development. Between 2003 and 2004, commercial space was expanded by 162,800m2: the office market added 52,800m2 and the amount of retail space doubled. More is to come, with major investments under way in hotels, shops and residential developments.
Just across the road from Cathedral Square, Swiss hotel chain Kempinski is planning to transform a 19th century building into a five-star hotel by 2006. In the nearby old town – beautifully preserved and listed by Unesco as a World Heritage site – projects are being encouraged by rapidly rising prices for residential, retail and commercial real estate. This includes the careful modernisation of historic buildings to satisfy the growing demand for centrally-based accommodation. There are also plans to rebuild the old Jewish area, destroyed by war.
Commercial upgrade
Vilnius’s main commercial thoroughfare, Gedimino Prospect, has attracted substantial investment: there is a new Novotel Hotel and several new shopping centres. One of the most exciting shopping centres will be Gedimino 9, a historic building purchased by the Irish-based Duke House Asset Managers in June 2004 for €13.2m; a further €35.5m is due to be invested before completion in 2006. With an area of 18,000m2, Gedimino 9 will be to Vilnius what Bloomingdale’s is to New York.
On the banks of the Neris River, in an area that before 1945 comprised villages quite separate from Vilnius, a vast new urban area is taking shape. In the first phase over the next four years, 120 hectares of land will be developed, with more to follow according to demand. The Municipality of Vilnius describes it as the biggest urban development in the Baltics; certainly, the commercial and retail space that will be created by 2010 will transform a non-descript area and enhance Vilnius’s amenities.
Following on from the recent expansion of the Akropolis shopping centre, which is now the biggest in the Baltics, last year the Europa Centre opened. The Europa is a state-of-the-art shopping and office development that includes the Baltic’s tallest tower block. Sold by Lithuanian developer Hanner to Baltic Property Trust Secura for €37m, it is already the focal point of what will be an €800m urban redevelopment project.
Antanas Anskaitis of the Baltic Property Trust says that the emergence of the Europa Centre is confirmation Vilnius’s real estate market has come of age. “This market is becoming more professional all the time,” he says.
Investment pays off
Improved urban infrastructure, including better roads, is accompanying the riverside’s transformation but the municipality is confident that its investment will pay off. “Over the past two years, the city has spent €25m on the area’s infrastructure, yet investors have already put in €200m,” says Linas Naujokaitis, director at Vilnius’s city development department.
As Lithuania’s economic transformation continues apace, with its move to be one of the first EU accession states to join the eurozone, Vilnius’s real estate sector can look forward to good times.
Comment
-
Šilainių mokykloje - čempiono pamoka
Per susitikimą su moksleiviais vienas geriausių pasaulio lengvaatlečių V.Alekna pasakojo ir apie medalius, ir apie rūkymą
Šilainių vidurinėje mokykloje vakar apsilankęs dukart olimpinis ir pasaulio čempionas Virgilijus Alekna nestokojo moksleivių dėmesio ir klausimų. “Aš pamačiau jį. Koks jis aukštas”, - išvydusios vieną garsiausių pasaulio lengvaatlečių krykštavo moksleivės.
Domėjosi karjeros pradžia
V.Aleknos Šilainių vidurinėje mokykloje laukė sausakimša salė moksleivių. “Ar jums pamokų nėra?” - juokėsi lengvaatletis. Paauglius domino įvairiausi atleto karjeros vingiai.
“Jūsų metų jau norėjau būti sportininku. Siūlau ir jums daug treniruotis ir gerai mokytis. Profesionaliai sportuoti pradėjau nuo 14 metų”, - pasakojo pasaulio čempionas. Jis prisiminė, kad iš pradžių siekė tapti krepšininku, vėliau - ieties metiku, o galiausiai pasirinko diską.
Moksleiviams pasidomėjus, ar daug malonumų teko atsisakyti dėl sportininko karjeros, V.Alekna neslėpė, kad šiek tiek pavydėdavo draugams.
“Tačiau tie malonumai niekur nepabėga. Būdavo, pavydėdavau kieme pramogaujantiems draugams. Tačiau visa tai atpirko pasiekti rezultatai ir pergalės”, - teigė jis.
Apie išdaigas nepasakojo
“Ar rūkėte?” - paklausė pasaulio čempiono vienas moksleivis. “Teko pabandyti. Surūkius 2-3 cigaretes, nepatiko ir daugiau nebandžiau. O tarp jūsų yra daug rūkančiųjų?” - domėjosi V.Alekna. Aiškaus atsakymo čempionas neišgirdo, tačiau per salę nuvilnijo šurmulys. “Gerai, kad nerūkote”, - šypsojosi svečias.
Paklaustas, ar mokydamasis mokykloje daug šunybių iškrėtė mokytojams, disko metikas nuo atsakymo išsisuko.
“Negaliu pasakoti, paskui dar atsiras pasekėjų. Mokykloje esu daug “pridirbęs”. Tos išdaigos nėra labai gražios”, - sakė V.Alekna.
Iš Pekino - su apdovanojimu?
Moksleiviams rūpėjo ir tolesnė V.Aleknos karjera. “Apie jos pabaigą dar negalvoju. Tikrai dalyvausiu Pekino olimpiadoje. Dar norėčiau “kai ką laimėti”, - sakė Sidnėjaus ir Atėnų olimpinis čempionas.
“Kiek jums metų?” - iš salės pasigirdo dar vienas klausimas. “33 - dar nesu toks senas”, - šypsojosi disko metikas. Moksleivius domino, ar su laimėtais medaliais mėgsta žaisti jo vaikai. “Pažaidžia, bet trumpai. Paskui jau reikia kito medalio. Dabar net nežinau, kur tie medaliai yra”, - sakė atletas.
Kartu su V.Alekna į Šilainių vidurinę mokyklą atvykusiam Lietuvos lengvosios atletikos rinktinės vyriausiajam treneriui Aleksui Stanislovaičiui taip pat netrūko moksleivių dėmesio. Kol disko metikas pasirašinėjo ant nuotraukų, treneris pasakojo apie lengvosios atletikos užkulisius.
Nepaisant mokytojų raginimų, kad nuotraukų su V.Aleknos autografais užteks visiems, moksleiviai po susitikimo tiesiog užgulė žymųjį disko metiką.
<--- Vėl mano mokykla sulaukia įžimybių dėmesio Šiaip pasirodė labai malonus žmogus, tik truputi DIDELIS
Comment
-
Parašė EddStraipsnis is: http://www.fdimagazine.com/news/full...ms_a_city.htmlmusic on my mind.
FC Žaibai
Comment
Comment