Skelbimas

**Edd** · 2005.09.30, 13:19

Žaidėjai kamuolį gainios moderniame aikštyne, Lietuvos rytas/Sostinė, p. 4
Autorius: Vilius Mackonis, data: 2005 09 30
Futbolininkams įsižiebė viltis, kad kitais metais jie pagaliau galės treniruotis Naujojoje Vilnioje.
Miesto tarybos kolegija vakar pritarė šiame rajone prie Karklų gatvės projektuojamo aikštyno detaliajam planui. Planą dar svarstys savivaldybės komitetai bei turės patvirtinti miesto taryba.

Kazko daug laiko prireike siam projektui, pirma karta apie ji girdejom turbut pries metus, jei ne daugiau. Dar po keliu metu gal ir prades statyti?

**Edd** · 2005.09.30, 20:13

Programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ emblema

2005 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje LR Kultūros ministerija paskelbė programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ emblemos projektų konkursą. Konkursui iš viso buvo pasiūlyta arti 100 projektų. Kultūros ministro įsakymu sudaryta Komisija, prieš priimdama sprendimą, pasinaudojo teise pasitelkti ekspertų darbo grupės pagalbą. Šiai darbo grupei vadovavo ekspertas iš Nyderlandų - dizaineris ir įvaizdžio specialistas Paul Hughes.

Grafinio dizaino specialistai atrinko geriausiai konkurso reikalavimus atitinkančius projektus, taip pat rekomendavo projektus, galinčius pretenduoti į prizines vietas. Ministerijos sudaryta Komisija, vadovaujama kultūros viceministro F. Latėno, taip pat pasinaudojo reglamente numatyta teisę pasitelkti visuomenę. Delfi lankytojai galės išsakyti savo nuomonę balsuodami už jiems patinkantį projektą. Projektai internete bus patalpinti iki spalio 3 d.

Spalio 4 d. Kultūros ministerijoje vėl rinksis Komisija, kuri paskelbs konkurso nugalėtojus. Pirmosios vietos laimėtojas bus apdovanotas 7 tūkst. litų premija, antrosios – 5 tūkst. litų, trečiosios – 3 tūkst. litų.

Balsuoti uz emblema galima cia: http://whatson.delfi.lt/news/culture...php?id=7576082

**Hexen** · 2005.10.02, 00:49

Vandens parkai - kuris bus geriausias?
Druskininkų vandens pramogų parkas turės paplušėti marketingo srity, kad jo nenurungtų ambicingus planus kuriantys didžiųjų Lietuvos miestų pramogų objektai. Vis garsiau apie save skelbiantys būsimų parkų statytojai žada mažesnes kainas ir tikina, kad didmiesčių gyventojams, mėgstantiems vandenį, nebereikės lakstyti šimtus kilometrų. Tai – akmenėlis Druskininkams, pragyvenantiems iš savaitgalinių Lietuvos turistų.

Stato, bet prognozuoja nuostolį

Vilnius-Kaunas-Druskininkai. Galbūt Klaipėda. Vienas už kitą labiau viliojantys pažadai. Po metų kitų šalyje užderėsiantis tikras vandens pramogų parkų derlius lietuviams žada tikrą rojų.
Druskininkai, pirmieji prabilę apie statomą moderniausią Europoje vandens pramogų parką, atsiriekė ypač didelę ES fondų paramos dalį ir buvo apdovanoti išskirtiniu žiniasklaidos dėmesiu. Druskininkams ant kulnų lipantis Vilniaus vandens pramogų parkas ketina išlošti bent ankstesne atidarymo pradžia: numatyta, kad jis duris atvers kitąmet spalį, mėnesiu-dviem anksčiau už mūsiškį.
Visi šalies vandens pramogų parkų statytojai sutartinai tikina, kad tokie objektai nuostolingi ir be papildomų finansinių injekcijų jie nepajėgūs išgyventi. Druskininkų parką remia Europos Sąjunga, o Vilnių ir Kauną – šių miestų savivaldybės.

Nemokamai maudys vaikus

Įmonių grupės “Rubicon group” pradedamas statyti vandens pramogų parkas dešimtmečiui užsitikrino Vilniaus miesto savivaldybės užsakymą, kurio bendra vertė - 21 mln. litų. Prieš savaitę tarp savivaldybės ir “Rubicon‘o” sudaryta sutartis, pagal kurią vandens pramogų parke vieną kartą per metus galės apsilankyti visų Vilniaus mokyklų moksleiviai. Užsitikrinusi savivaldybės paramą projektui, “Rubicon group” iškart gavo ir bankų finansavimą. Vilniaus bankas “Rubicon” nuostolingą veiklą planuojančio vandens parko statyboms Vilniuje skolina 37 mln. litų. Anksčiau prognozuoti vandens pramogų parko nuostoliai - iki 3 mln. litų per metus.

Vilnius nori būti didžiausias

Vilniaus parkas šią savaitę šalies žiniasklaidai atvėrė savo planus irgi būti didžiausiu bei geriausiu Europoje. Tokią ambiciją, paskelbę savo parko viziją, turi ir Druskininkai.
Vilniuje, šalia „Siemens“ sporto arenos, jau pradėti kloti vandens parko pamatai. „Kitąmet spalį duris atversiantis parkas bus didžiausias uždaras parkas Europoje, o pagrindinis jo atrakcionas „Bumerangas“ – aukščiausias tarp uždarų parkų pasaulyje“, - pasigyrė parko statytojai.
Visai šeimai skirtame vandens pramogų parke, kurio uždarų patalpų plotas sieks beveik 13,5 tūkst. kv.m, o lauko teritorija užims apie 1,5 ha, bus devyni nusileidimo nuo bokšto atrakcionai, bangų baseinas, sūkurinės vonios bei paplūdimiai, pirčių kompleksas, barai ir kavinės, vaikų žaidimo kambariai ir konferencijų salė.

Vilios pietų jūra

Pietų jūros – tokia pagrindinė būsimo vandens parko tema. Lankytojus sups vandenyno pakrančių peizažai, bangų muša, palmių pavėsis, atogrąžų kraštams būdinga augmenija. Visu tuo bus siekiama sukurti rojų primenančių atostogų prie šiltos jūros iliuziją. Svarstoma galimybė net iš Kanarų salų atgabenti ir pasodinti bananų bei palmių.Visame parke tarp atrakcionų ir baseinų bei sūkurinių vonių bus įrengti įvairiausi gėrimų, desertų, kokteilių barai, užkandinės, restoranai.Ne maža dalis jų – „šlapi“. Čia parko lankytojai gėrimais galės mėgautis vandenyje.
Tikrosios linksmybės Vilniaus parke prasidės antrajame aukšte, kur didelėje atviroje erdvėje tekės „tingioji upė“, vasarą plaukikus išnešanti ir į lauko terasas, kunkuliuos sūkurinės vonios. Mirkstant jose bus galima mėgautis gaiviaisiais gėrimais ir kokteiliais čia pat esančiuose baruose. Viršutiniame aukšte taip pat bus įrengti vaikų žaidimų kambariai bei atskiras pirčių kompleksas, kuriame – mažiausiai penkios pirtys, ledo kambarys, sūkurinė vonia, baras.

Tikisi nugalėti Jūrmalą

Planuojama, jog per dieną Vilniaus vandens parke apsilankys daugiau kaip tūkstantis, o per metus – 350 tūkstančių lankytojų. Maždaug 30 proc. jų bus turistai. Jūrmalos vandens parką per metus aplanko apie 400 tūkstančių žmonių, o turistai sudaro daugiau kaip 50 proc. Beje, 60 proc. jų – lietuviai.
„Kadangi lietuviams geriausiai žinomas ir labiausiai jų lankomas yra Jūrmalos vandens parkas, neišvengiamai būsime su juo nuolat lyginami. Galime tvirtinti, kad, palyginti su kaimynais, turime daugybę privalumų: esame mieste, o ne už jo, esame didesni net 2 tūkstančiais kvadratinių metrų, turime aukštesnius bei greitesnius atrakcionus, atskirą pirčių kompleksą, tolygiai ir daugiau po parką išdėstytų barų bei kavinių. Be to, bilietas į Vilniaus pramogų parką vidutiniškai kainuos šiek tiek pigiau nei Latvijoje – apie 40 litų. Tuo tarpu Jūrmaloje – 11 latų (55 litus)“, – privalumus vardijo Vilniaus parko statytojai.

Druskininkų nebijo

Vilniaus vandens parko statytojai nesibaimina ir gerokai arčiau būsiančio Druskininkų vandens parko konkurencijos. Bent jau viešai jie tikina, kad abu lietuviški vandens parkai yra pakankamai skirtingi – vilnietiškas orientuotas į šeimos pramogas, o Druskininkų parko pakraipa – sveikatingumas. Anot parko statytojų, privačios investicijos į Vilniaus vandens pramogų parko statybas sieks 54 mln. litų - dvigubai mažiau nei Druskininkuose. Europos Sąjungos fondų ir mūsų savivaldybės lėšos į kitąmet duris atversiantį vandens parką Druskininkuose – 115 mln.Lt.

Vilios ir Kaunas

Kaunas irgi prabilo apie modernios plaukimo bazės įrengimą „Girstutyje“. Laikinosios sostinės valdžia sieks, kad šiam objektui būtų suteiktas nacionalinės svarbos objekto statusas. Paklausta, ar „Girstučio“ vandens pramogų kompleksas pajėgs konkuruoti su Vilniuje bei Druskininkuose numatytais statyti milžiniškais vandens pramogų parkais, ji teigia, jog savo sveikata besirūpinantys kauniečiai nevažinės du ar tris kartus per savaitę pramogauti į Vilnių ar Druskininkus, o pasinaudos „Girstučio“ paslaugomis. „Kadangi „Girstutis“ yra Savivaldybės nuosavybė, paslaugų kainos mūsų vandens pramogų komplekse bus mažesnės nei privačiuose pramogų parkuose“, – tikina kauniečiai.

„Druskonio“ inf

**Dzipas** · 2005.10.02, 00:52

Nežinau kaip ten apie Kauno "vandens parką", tik žinau kad ten planuojamas vienintelis Lietuvoje 100m baseinas (ar 50m? ) kuris tinka treniruotis tarptautinėms varžyboms, + apšilimo baseinas, o kaip tokie dlaykai galės konkuruoti su Vilniumi ar Druskininkais net sunku pagalvoti

**Arunas** · 2005.10.02, 12:18

Parašė Dzipas

Nežinau kaip ten apie Kauno "vandens parką", tik žinau kad ten planuojamas vienintelis Lietuvoje 100m baseinas (ar 50m? ) kuris tinka treniruotis tarptautinėms varžyboms, + apšilimo baseinas, o kaip tokie dlaykai galės konkuruoti su Vilniumi ar Druskininkais net sunku pagalvoti

Nu jo, cia regionine spauda 'pavare' lygindama Druskininku vandens parka su Kauno Girstucio rumais.

Girstucio rumuose planuojamas 50 m. baseinas su 25 m. apsilimo baseinu. Tai bus vienintelis Lietuvoje toks kompleksas atitinkantis tarptautinius reikalavimus. Apie 'vandens parka' sneka ten neina, nes tokiais paciais principais ir "Oaze" galima pavadinti vandens parku

Kai kuriuose Kauno pletros planuose galima pamatyti ir vandens parko planus dabartineje H.ir O. Minkovskiu gatveje.

Nors mano asmenine nuomone Kaunui nereiketu stengtis 'apsikti' Vilniaus kiekvienoje srityje, o geriau ieskoti savo kitokiu isskirtinumu. Tsakant - differentiate or die

**fredis** · 2005.10.02, 14:48

Siaip tai vln galetu padaryti ir profisianlu baseina, kuriame butu galima treniruotis rengti varzybas, juk turi visai neblogu plaukiku.... Arba toki plaukiku roju padaryti Kaune...

**Edd** · 2005.10.03, 22:09

Parašė Edd

Žaidėjai kamuolį gainios moderniame aikštyne, Lietuvos rytas/Sostinė, p. 4
Autorius: Vilius Mackonis, data: 2005 09 30
Futbolininkams įsižiebė viltis, kad kitais metais jie pagaliau galės treniruotis Naujojoje Vilnioje.
Miesto tarybos kolegija vakar pritarė šiame rajone prie Karklų gatvės projektuojamo aikštyno detaliajam planui. Planą dar svarstys savivaldybės komitetai bei turės patvirtinti miesto taryba.

Kazko daug laiko prireike siam projektui, pirma karta apie ji girdejom turbut pries metus, jei ne daugiau. Dar po keliu metu gal ir prades statyti?

Beje, sio projekto kaina padidejo iki normalesnes sumos - 60mln LT, tuo tarpu anksciau lygtai skelbe, kad tik 20mln investuos.

**Romas** · 2005.10.03, 22:32

Rengiamasi naujai sutvarkyti Lukiškių aikštę Vilniuje

Vilniuje rengiamasi naujai sutvarkyti vieną centrinių mieste – Lukiškių aikštę. Tai norima padaryti iki 2009 metų, kai bus minimas Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetis, o Vilnius taps Europos kultūros sostine.
Šiuo metu sostinės Savivaldybė tikslina ir pildo parengtą Lukiškių aikštės su simboliu „Laisvė“ sutvarkymo ir informacinio-edukacinio centro sukūrimo programą-užduotį bei aikštės sutvarkymo architektūrinio-meninio projekto konkurso sąlygas. Lapkričio mėnesį šiuos dokumentus svarstys Vilniaus miesto tarybos kolegija, po to jie bus pateikti svarstyti ir tvirtinti LR Vyriausybei.
Lukiškių aikštės su simboliu „Laisvė“ sutvarkymo architektūrinio-meninio projekto konkursą numatoma skelbti šių metų pabaigoje.
Tvarkant aikštę bus siekiama, kad jos memorialinė ir reprezentacinė funkcijos derėtų su žmonių poilsio ir bendravimo reikmėmis. Numatoma, kad iki 2008 metų aikštę turėtų papuošti šiuolaikinis memorialinis akcentas – skulptūrinė kompozicija „Laisvė“, išreiškianti Lietuvos žmonių kovas už laisvę. Iki 2009 metų liepos planuojama sutvarkyti visą aikštės aplinką.
Atsižvelgdamas į Lietuvos sostinėje esančios didžiausios Lukiškių aikštės istorinę ir urbanistinę reikšmę bei aplinką, 1999 metais LR Seimas priėmė nutarimą šią aikštę formuoti kaip pagrindinę reprezentacinę Lietuvos valstybės aikštę. Lukiškių aikštė, kaip istoriškai susiformavusi vientisa urbanistinė erdvė, turės atlikti valstybinę reprezentacinę ir kartu visuomeninę funkciją.

Ryšių su visuomene vyr. specialistė Dalia Perednienė

2005-09-29
www.vilnius.lt

P.S. Jei ten nebus požeminio parkingo, vargu ar bus dar pora komercinių centrų prospekto gale

**kaunaz** · 2005.10.04, 00:25

O ka ten betvarkyt toj aikstej? Buvau pries pora savaiciu ten kaip norejau praeit, nes niekad iki tol nebuves, tai praejau labai grazu. Ten ir taip visa aplinka graziai sutvarkyta!

**liutass** · 2005.10.04, 08:05

Tituluotus ekspertus sudomino Kauno upės
Tarptautinėje parodoje Rygoje įvertintos ir laikinosios sostinės galimybės

Rygoje – projektų paradas

Kauniečių noras atsigręžti į vandenis vis stiprėja. Šiam tikslui pasitelkiama ir tarptautinė patirtis.

Praėjusią savaitę Rygoje vykusioje tarptautinėje miesto pakrantės planavimo ir plėtros parodoje „WaterfrontExpo 2005“ dalyvavo Kauno savivaldybės delegacija, kurioje buvo Savivaldybės administracijos direktorius Giedrius Buinevičius, Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius ir miesto tarybos narys Rimantas Mikaitis.

Šioje parodoje taip pat lankėsi verslininkai – bendrovės „Domus Mea“ direktorius Robertas Jocius ir valdybos narys Vilmantas Šimoniūtis.

„Kadangi mes jau ne pirmus metus diskutuojame apie tai, kaip atgręžti Kauną į upes, dalyvauti šioje parodoje mums buvo aktualu, nes ten buvo pristatyti įvairūs urbanistiniai ir architektūriniai projektai, susiję su miestų pakrančių plėtra“,- sakė N.Valatkevičius.

Analizavo ir Kauno galimybes

Pasak vedėjo, tai, ką jie pamatė ir išgirdo Rygoje, privertė plačiau pažvelgti į Kauno pakrančių panaudojimo galimybes.

N.Valatkevičiaus teigimu, parodoje buvo pateikta plati naujų projektų prie vandens panorama, aptartos projektų finansavimo problemos.

Kauniečius ypač sudomino faktas, jog viename iš pranešimų buvo analizuojamos Kauno statybų prie upių galimybės, nors prieš tai niekas iš pranešėjų neprašė informacijos iš Kauno miesto savivaldybės.

„Kalbėdamas apie Baltijos šalių urbanistinės plėtros prie vandens galimybes garsios pasaulinė kompanijos „Colliers International“ Baltijos šalių skyriaus generalinis direktorius Michailas Morozovas analizavo ir Kauno galimybes.

Mano žiniomis, jis pranešimą parengė naudodamasis internete paskelbto Kauno bendrojo plano duomenimis“, – sakė N.Valatkevičius.

Atveria duris kreditams

Urbanistikos skyriaus vedėjo teigimu, „Colliers International“ yra viena garsiausių pasaulyje nekilnojamojo turto konsultacinių bendrovių.

1976 metais Australijoje pradėjusi veiklą bendrovė išaugo į tarptautinę nekilnojamojo turto paslaugas teikiančią organizaciją, kuri turi 255 biurus visame pasaulyje, joje dirba per 9 tūkst. darbuotojų 50 pasaulio šalių.

„Iš neoficialių šaltinių pavyko sužinoti, jog teigiamos šios firmos ekspertų išvados apie nekilnojamojo turto projektus atveria bet kurio pasaulio banko duris kreditams gauti“, – sakė N.Valatkevičius.

Kalbės apie miesto galimybes

Šiandien šios firmos Latvijos ir Lietuvos biurų atstovai lankosi Kaune ir skaitys pranešimus apie viešbučių plėtrą Kaune, miesto strateginio plano įgyvendinimo įtaką turizmo plėtrai, apie laikinosios sostinės, kaip upių miesto, potencialą.

Su šia garsia pasaulio nekilnojamojo turto ekspertų bendrove ketina dirbti uždaroji akcinė bendrovė Kauno verslo rūmai, prieš kurį laiką įsigiję „Respublikos“ viešbutį ir parengę šio objekto rekonstrukcijos projektą.

Humanizuojamos pakrantės

Parodoje dalyvavęs bendrovės „Domus Mea“ valdybos narys V.Šimoniūtis teigė, jog „Waterfront Expo 2005“ patvirtino kauniečių pasirinkto kelio teisingumą. Bendrovė „Domus Mea“ neseniai miesto visuomenei pristatė Žemosios Fredos gyvenamųjų namų kvartalo ir pramoginių laivų prieplaukos projektą.

„Mes dar kartą įsitikinome, jog visame pasaulyje vyrauja tendencija krovininius uostus iškelti iš miesto centro, o jų vietoje statyti gyvenamuosius namus ir visuomeninės paskirties objektus. Tai, ką mes ketiname daryti Žemojoje Fredoje, jau seniai tapo Europos plėtros norma“, – sakė V.Šimoniūtis.

Kauno verslininkai iš parodoje perskaitytų pranešimų ir pokalbių su kitų šalių verslininkais susidarė įspūdį, jog Vakaruose savivaldybės skiria nemažai lėšų miestų pakrantėse įgyvendinamų projektų infrastruktūros plėtrai.

Problemą spręs kompleksiškai

V.Šimoniūčio teigimu, miestų biudžeto investicijos į infrastruktūrą pakrantėse realizuojamiems projektams greitai duoda dividendų, nes suaktyvina gyvenimą šiose zonose.

„Dalyvaudami šioje parodoje supratome, jog labai svarbu projektuojant prie vandens numatyti mišrų teritorijos apstatymą – gyvenamųjų namų, visuomeninės, komercinės paskirties objektais.

Tai pat supratome, jog tokius projektus galima įgyvendinti tik su užsienio partneriais, turinčiais šioje srityje daug patirties“, – sakė V.Šimoniūtis.

Verslininko teigimu, po išklausytų pranešimų Rygoje ir privačių pokalbių su ekspertais dar labiau sustiprėjo nuostatos, jog Žemojoje Fredoje gali atsirasti europinio lygio gyvenamųjų namų ir socialinės bei komercinės paskirties objektų kompleksas.

Laikinoji sostine

**ArTuRAs** · 2005.10.04, 15:12

Lenkai siūlo Klaipėdai autobusus

Lenkijos autobusų gamintojų kompanijos „Solaris Bus“ prezidentas ir savininkas Kšištofas Olševskis Klaipėdos merui ir kitiems miesto vadovams pristatė jų gaminamus autobusus, kurie per pastaruosius kelerius metus vis sėkmingiau konkuruoja reiklioje Europos rinkoje.

„Solaris Bus“ prezidentas K.Olševskis pasakojo, kad nuo 1981 m. dirbo Vokietijoje ir ten sukaupė didelę autobusų gamybos patirtį. 1999 m. jo įkurta kompanija pagamino pirmuosius autobusus, o 2004 m. bendras pagamintų transporto priemonių kiekis viršijo 700. Apie 80 proc. pagamintų autobusų parduodama įvairiose Europos Sąjungos šalyse – Vokietijoje, Italijoje, Šveicarijoje ir kitur. Kitų metų gamybos planuose – tūkstantis autobusų.

Firmos „Solaris“ ženklas jau žinomas ir Lietuvoje: lenkų pagaminti autobusai ir troleibusai važinėja Vilniaus ir Kauno miestų gatvėmis.

Klaipėdos miesto meras R.Taraškevičius sakė, kad neseniai savivaldybės taryba jos valdomai bendrovei „Klaipėdos autobusų parkas“ skyrė lėšų atnaujinti autobusų parką, padidino jo įstatinį kapitalą, dabar bendrovė turi pati užsidirbti ir ieškoti plėtros šaltinių. Tačiau perspektyvoje miesto autobusų parko atnaujinimas įsigyjant naujus autobusus yra neišvengiamas.

Kompanijos „Solaris Bus“ prezidentui K.Olševskiui papasakota, kad Autobusų parkui perkant naujus autobusus neišvengiamai bus skelbiamas tarptautinis konkursas, kuriame visi gamintojai ar pardavėjai dalyvaus vienodomis sąlygomis.

**Edd** · 2005.10.06, 11:28

Straipsnis is vilnius.lt spaudos apzvalgu:

Rūmuose jau šeimininkauja statybininkai, Lietuvos rytas/Sostinė, p. 6
Autorius: Vilius Mackonis, data: 2005 10 06
Buvusį savivaldybės pastatą Gedimino prospekte statybininkai jau dangsto tvoromis.
Netrukus prasidės šio pastato rekonstrukcija.
Maždaug 8000 kvadratinių metrų ploto buvęs administracinis pastatas pavirs prabangiu prekybos centru "Gedimino 9".
Į prekybos centro statybą Airijos bendrovė "Duke House Asset Managers" ir Lietuvos įmonė "Ajola" investuos apie 100 milijonų litų. Investuotojai taip pat derasi su savivaldybe dėl infrastruktūros objektų plėtros. Savivaldybės atstovai teigia, kad verslininkai turėtų prisidėti prie požeminės automobilių aikštelės statybų už Operos ir baleto teatro.

**Edd** · 2005.10.07, 13:37

Konferencijoje pristatyti sutvarkyti ir planuojami atnaujinti Vilniaus parkai ir skverai

Šiandien Vilniuje „Litexpo“ parodų rūmuose vyksta tarptautinė konferencija „Parkas mieste – socialinis ir ekonominis veiksnys“. Konferencijoje aptariami miestų planavimo, viešųjų ir privačių žaliųjų erdvių kūrimo ir jų poveikio nekilnojamojo turto rinkai, miestų aplinkos ir gyvenimo kokybės gerinimo klausimai. Konferencijos dalyvius sveikino Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas.
Savo pranešime meras A. Zuokas sakė, jog kurdami bei puoselėdami parkus, miesto sodus ir kitas žaliasias erdves, kuriame ir naują miesto vertę, naują aplinkos bei gyvenimo kokybę, suteikiame mūsų miestams Europos dimensiją. „Šiandien, kai Vilniaus miesto socialinė ir ekonominė gerovė auga, jau esame pajėgūs galvoti apie rimtus želdynų restauracijos, atkūrimo darbus. Apie tai, kad ir mūsų žmonėms būtų suteikta galimybė pažinti sodų - parkų meno galią, o svečiams miestas atrodytų dar patrauklesniu. Aš kalbu apie Vingio, Kairėnų, Trakų Vokės ir, mums ypač svarbų, - barokinį Sapiegų parką, kurio likimu pažadu nuoširdžiai rūpintis,“ – sakė sostinės vadovas.
Vilniaus miesto savivaldybės taryba yra priėmusi deklaraciją dėl nuolatinio programos „Žalias miestas” vykdymo. „Žalio miesto” programoje numatytas ne vien centro ar istorinių parkų tvarkymas. Čia planuojama, kad miesto želdynai būtų kuriami ten, kur jų labiausiai reikia gyventojams. Numatoma sukurti tolygią poilsio zonų sistemą visame mieste, įrengiant vaikų žaidimo aikšteles, ramaus ir aktyvaus poilsio vietas. Dalis programos „Žalias miestas” darbų jau matomi: tai Gedimino prospektas, Odminių skveras, Šiaurės miestelio apželdinimas, gėlynai transporto mazguose, skveras Jono Pauliaus II mokyklos aplinkoje, Konstitucijos prospektas, Europos aikštė ir k. t.
Šiuo metu planuojama keletas itin didelių Savivaldybės, kitų valstybinių institucijų ir privačių įmonių projektų: Trakų Vokės parko restauracija, kuri taps mokykla tvarkant ir kitus garsaus prancūzų kraštovaizdžio architekto Eduardo Andrė sukurtus parkus; Vingio, Sereikiškių parkų sutvarkymas; Tymo kvartalo – Kūdrų parko sutvarkymo užbaigimo darbai, Neries pakrantės šiuolaikiškas sutvarkymas.

http://www.vilnius.lt/new/vadovybe.p...t1=456&id=4191

**Gladiator** · 2005.10.10, 16:56

"Luidas" į daugiaaukščių namų statybą Vilniuje investuos 130 mln. litų

Viena didžiausių Lietuvos statybų bendrovių "Luidas" į naują daugiaaukščių gyvenamųjų namų kvartalą Vilniuje, tarp Gabijos ir Ukmergės gatvių, planuoja investuoti apie 130 mln. litų.

Pasak "Luido" generalinio direktoriaus Algimanto Ulicko, naujasis projektas pradėtas įgyvendinti 3,38 hektaro teritorijoje. Iš viso planuojama įrengti 18 laiptinių, kurių bendras gyvenamasis plotas sudarys 50-55 tūkst. kvadratinių metrų. Šiemet planuojama pakloti pamatus dešimčiai 9-12 aukštų namų.

Daugiaaukščių statybas "Luidas" planuoja užbaigti 2007-2008 metais. Butų, kurių kainos sieks nuo 3,35 tūkst. iki 3,5 tūkst. litų už kvadratinį metrą, rezervacija turėtų būti paskelbta dar spalio mėnesį, Eltai teigė A. Ulickas.

Šis gyvenamųjų namų kvartalas yra iki šiol didžiausias "Luido" vykdytas projektas. Šiuo metu "Luidas" yra pagrindinis sostinės Gedimino prospekto rekonstrukcijos darbų rangovas.

Sklype tarp sostinės Gabijos ir Ukmergės gatvių gyvenamuosius bei komercinės paskirties namus statys ir bendrovės "Ranga IV investicijos" su partneriais bei "Eika".

Didžiausią sklypo dalį - 99 hektarus - užims "Ranga IV" statomi gyvenamieji ir komercinės paskirties namai, kurių bendras plotas sudarys apie 300 tūkst. kvadratinių metrų. Neseniai bendrovė paskelbė, jog į naująjį kvartalą bus investuota 1 mlrd. litų.

Kol kas ši teritorija yra tuščia. Pasak "Ranga IV", vien investicijos į žemės pirkimą bei infrastruktūros sutvarkymą pareikalaus per 100 mln. litų.

**Mantas** · 2005.10.10, 17:05

Oho, tos teritorijos vaizdas dar labiau pasikeis

**vytauc** · 2005.10.10, 17:30

Jei dabar Ukmergės gatvėj 7.30 kamščiai prasideda nuo "Senukų", tai po to kai pabaigs tuos projektus, kamščiai bus minimum nuo Pašilų Maximos.

**Mantas** · 2005.10.10, 17:56

Va tam ir reikai dviejų lygių Geležinio Vilko sankryžos, nuoširdžiai tikiuosi, kad greitu laiku ją pradės

**vytauc** · 2005.10.10, 19:19

Aš irgi tikiuosi, bet ruošiuosi blogiausiam- iškeisiu automobilį į motorolerį (vasarai) ir sniego motociklą (žiemai).

**Edgaex** · 2005.10.11, 19:13

Lietuvoje - nekilnojamojo turto portalas "City24"

Skandinavijos žiniasklaidos grupei "Alma Media Group" priklausanti nekilnojamojo turto interneto portalų bendrovė "City24" pradeda veiklą Lietuvoje. Bendrovė skelbia planuojanti per pirmuosius veiklos metus Lietuvoje tapti pagrindiniu nekilnojamojo turto reklamos kanalu tiek spaudoje, tiek internete.

Pasak "City24" vadovės Lietuvoje Renatos Baužienės, "City24" taip pat leis kas mėnesį nekilnojamojo turto skelbimų žurnalą, kuris bus nemokamai platinamas visoje Lietuvoje. Sutartis su "City24" jau sudarė daugiau nei 30 Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų, panorusių nekilnojamojo turto objektus skelbti naujajame portale bei leidinyje.

"Šiemet pradėję veiklą Latvijoje ir žengę į Lietuvos rinką, svarstysime galimybes veiklą pradėti ir kitose Rytų Europos šalyse. Mes nuolat ieškome ir domimės naujomis rinkomis", - sakė "Alma Media Group" atstovas Baltijos šalims Ismo Repka.

Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau nei 20 nekilnojamojo turto interneto portalų.

Teigiama, kad "City24" populiariausiu ir labiausiai lankomu nekilnojamojo turto interneto portalu Estijoje tapo per 6 mėnesius, o Latvijoje - per 4 mėnesius.

"City24" veiklą Estijoje pradėjo 2000 metais, o Latvijoje - 2005-ųjų gegužę. Šiuo metu "City24" biuruose visose Baltijos šalyse dirba 12 specialistų.

"Alma media" pardavimai 2004 metais (neįskaitant šiemet parduoto televizijos ir radijo transliacijų verslo) siekė 284 mln. eurų (980,6 mln. litų).

http://www.delfi.lt/news/economy/bus...php?id=7683505

**Doncikas** · 2005.10.13, 17:23

Pasikeitė į biržą einančio "Vilniaus Akropolio" valdyba
http://www.delfi.lt/news/economy/bus...php?id=7702471

"Vilniaus Akropolis" valdo daugiau kaip 109 tūkst. kvadratinių metrų ploto biurų, prekybos ir pramogų centrą "Akropolis" sostinėje, kuriame per metus sulaukiama apie 11 mln. lankytojų. Taip pat duris turėtų atverti "Akropoliai" Kaune, Klaipėdoje. Įmonė taip pat rengia projektus statyti Vilniuje, Rygoje bei Sofijoje.

Dar vienas Akropolis Vilniuje?

Skelbimas

Spaudos kavinė

Comment

Comment

Comment

Comment

Comment

Comment

Comment

Comment

Comment

Comment

Comment

Comment

Comment

Comment

Comment

Comment

Comment

Comment

Comment

Comment