Vilnius pralaimi kaimynų uostams
Agnė Pačkauskaitė
Lietuvos masteliais klestintis Vilnius nėra idealus investicijoms, jei lygintume jį su Rygos ir Talino uostamiesčiais. Kalbant apie sostines, reikia atsižvelgti ir į specifinius šalių skirtumus.
Trys sostinės - Vilnius, Ryga ir Talinas - savo šalyse yra išskirtiniai verslo, politikos ir kultūros centrai. Kiekvienas iš šių miestų savo šalyje yra didžiausias, sukuria didžiausią bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį, pritraukia daugiausia užsienio investicijų, gali pasididžiuoti bene mažiausiu šalyje nedarbo lygiu.
Tiesa, Vilniaus rodikliai daugeliu atveju truputį prastesni nei Rygos ar Talino.
"Vilnius sukuria šiek tiek daugiau nei trečdalį mūsų šalies BVP, bet iš Baltijos sostinių tai mažiausia dalis. Galime pasiguosti nebent tuo, kad mūsų šalis dėl šios priežasties yra tolygiausiai besivystanti", - VŽ sako Vilija Tauraitė, SEB Vilniaus banko vyriausioji analitikė.
Visi VŽ kalbinti analitikai ir verslininkai pažymi, jog Ryga ir Talinas išlošia, nes turi priėjimą prie jūros, yra uostai ir kartu stambūs logistikos centrai.
"Iš statistikos matyti, kad Rygoje ir Taline veikia daugiau transporto, logistikos, sandėliavimo paslaugas teikiančių įmonių. Tai gana lengvai paaiškinama - šiuose miestuose veikia uostai, o Ryga yra dar ir Baltijos šalių svarbiausias oro uostas, iki šiol skrydžiai čia buvo pigiausi", - nurodo p. Tauraitė.
Liberalūs estų politikai
Ugnius Trumpa, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas, priduria, jog Rygos ir Talino transporto mazgai formavosi dar sovietmečiu, o Vilnius paveldėjo kiek daugiau pramonės įmonių, tačiau atgavus Nepriklausomybę nesugebėjo jų laiku pertvarkyti.
"Estai savo pramonę privatizavo greičiau, leido dirbti laisvos rinkos sąlygomis, todėl ten nereikalingos pramonės šakos greičiau apmirė, o tos, kurios liko, tapo konkurencingesnės. Tai pavyzdys, kai anksčiau atliktos reformos duoda gerų rezultatų", - aiškina p. Trumpa.
Jo nuomone, jei Vilniaus, kaip ir visos Lietuvos, gamykloms nuo pradžių nebūtų taikytos "šiltnamio sąlygos", joms nebūtų reikėję laukti Rusijos krizės, kad būtų atnaujinta vadovybė, pertvarkyta gamybos sistema.
Ponas Trumpa mini ir daugiau verslui palankių politinių sprendimų Estijoje, turėjusių įtakos ir spartesniam Talino augimui. Tai ankstesnis elektros kainų liberalizavimas, patrauklesnė muitų ir geresnė mokesčių sistema. Instituto vadovo nuomone, viena iš priežasčių, iki šiol lemiančių gausesnes užsienio investicijas Estijoje, yra nulinis pelno tarifas reinvestuojamoms pajamoms.
"Estijoje gali viską aptarti su valdžios atstovais, nurodyti, kad kas nors neatitinka ES taisyklių, ir gale pokalbio jie pasakys, kad esame teisūs ir parlamentas ištaisys problemą. Ir žinai, kad per pusę metų viskas bus ištaisyta", - estų politikus giria ir Ralfas Georgas Tišeris (Ralph-Georg Tischer), Vokietijos ir Baltijos prekybos rūmų (AHK-Baltic) vykdomasis valdybos narys.
"Estai - civilizuotesni politikai. Jie žiūri, kaip yra pasaulyje, ir perima tai, kas visam pasaulyje yra gero. Estiją normalūs įstatymai atsiranda greičiau nei į Lietuvoje. Bet po dvejų trejų metų ir Lietuvoje bus taip pat. ES neleis mažai šaliai veikti pagal kitokius įstatymus nei ES", - svarsto Pranas Mickevičius, Rusijos trąšų tranzitu per Estiją užsiimančios "Talsok" savininkas ir Estijoje dirbančių Lietuvos verslininkų klubo vadovas.
Tobulų nebūna
Tačiau Fiodoras Bermanas (Fjodor Berman), "BLRT Grupp" valdybos pirmininkas ir Estijos verslininkų, dirbančių Lietuvoje, asociacijos prezidentas, linkęs ginčyti tokius teiginius.
"Nepasakyčiau, kad Lietuvoje viskas sprendžiama blogiau ar lėčiau. Sutinku, kad Estijoje mokesčių klausimai sprendžiami geriau. Tačiau ir Lietuvoje yra klausimų, kur požiūris pažangesnis nei Estijoje", - įsitikinęs p. Bermanas.
Paprašytas nurodyti kokį nors pavyzdį, p. Bermanas sako, jog Lietuvoje kur kas anksčiau sudarytos sąlygos verslininkams įdarbinti užsieniečius.
"Lietuvoje šiuo klausimu nustatyta gana lanksti sistema. O Estijoje kurį laiką vyravo biurokratinis požiūris, ir visuomenė tik dabar suprato, kad ne visų specialybių žmonių užtenka, ir pataisė įstatymus, kad į darbą būtų galima priimti užsieniečius", - aiškina p. Bermanas.
Kita vertus, pašnekovo nuomone, Vilniuje sunkiau įsigyti žemės negu Taline.
"Kol Lietuvoje kalbama tik apie išperkamąją žemės nuomą, Estijoje žemė beveik visais atvejais perkama. Tačiau padėtis ir čia keičiasi", - nurodo Estijos verslininkas.
Kliūtis - Rygos Dūma
Estų politikai labiausiai giriami, o labiausiai peikiami šiuo požiūriu latviai. Kęstutis Liutkus, Lietuvos prekybos rūmų Latvijoje prezidentas, VŽ tvirtina, jog Rygoje verslą iki šiol stabdė sudėtinga politinė padėtis miesto Dūmoje, kur valdančiąją koaliciją sudaro penkių partijų atstovai. Ponas Trumpa atkreipia dėmesį, jog korupcijos lygis Rygoje aukštesnis nei Vilniuje ar Taline.
Be to, Rygos politikai tik iki šių metų pabaigos žada parengti miesto detalųjį planą.
"Tada bus daugiau aiškumo, kaip ir kur gali miestas vystytis, nes dėl kai kurių statybų Rygoje buvo didelių skandalų, - nurodo p. Liutkus. - Vilnius apskritai iki šiol išsiskyrė racionaliais sprendimais, priimamais, kad miestui būtų geriau, kad jis vystytųsi, ateitų investicijos. Latvijoje politikai tik dabar ėmė suprasti, kad savivaldos institucijos turi užsiimti ne tiek politika, kiek ūkiniais reikalais. Politinės ambicijos Rygai iki šiol trukdė gyventi, bet padėtis keičiasi."
Tiesa, panašu, jog Vilniuje dirbantys verslininkai miesto savivaldybės, ypač eilinių biurokratų, darbą vertina kur kas skeptiškiau. VŽ kalbinti užsienio investuotojų atstovai pasigenda valdžios dėmesio, pažymi, jog Vilniaus valdžia dažnai būna pernelyg palanki savo favoritams.
Investicijos - Vilniaus link
Pagal tiesiogines užsienio investicijas Talinas gerokai lenkia Vilnių ir Rygą, bet p. Tišeris pažymi, jog estų požiūris į norinčiuosius investuoti jų šalyje keičiasi.
Pasak jo, estai "pasiekė ribą, kai gali būti atsipalaidavę". O Lietuvoje, ir ypač Latvijoje investuotojai laukiami, jiems sudaromos palankesnės sąlygos darbui, taigi investuotojų dėmesys natūraliai krypsta į Latviją ir Lietuvą.
Kita vertus, visose trijose sostinėse sąlygos investicijoms tampa ne tokios palankios kaip regionuose, išskyrus tai, jog Ryga ir Talinas yra uostai. Ponas Tišeris aiškina, jog kiekvienam investuotojui svarbūs trys dalykai - žemė, infrastruktūra ir darbo jėga. Tačiau visose trijose sostinėse žemė ir infrastruktūra brangi, juntamas darbo jėgos trūkumas.
"Norintys pastatyti gamybos liniją, manau, daugiau nebesirenka Vilniaus. Daug daugiau galimybių yra Lietuvos regionuose, pavyzdžiui, daugeliui patogi Klaipėda, nes tai uostas", - apibendrina p. Tišeris.
Arti Baltarusija
Tačiau Vilnius turi kitų svarbių privalumų.
"Rygos geografinė padėtis gera, nes ji vienodai nutolusi nuo Talino ir Vilniaus. Tačiau Vilnius turi privalumą, nes šalia - Baltarusija, Lenkija, Kaliningradas. Jau šiandien naudojamės tokiais Vilniaus geografinės vietos privalumais", - VŽ sako p. Bermanas.
Taip pat verslininkai siūlo nepamiršti, jog Vilnius yra didžiausios iš trijų Baltijos šalių sostinė, vadinasi, tenykštė rinka turi reikšmingą pliusą.
Kita vertus, pripažįstama, jog didesnės užsienio kompanijos Baltijos šalių rinką vertina kaip vieną ir savo verslą dažniausiai pradeda Rygoje. Ponas Tišeris pažymi, jog dauguma užsieniečių apskritai nelabai žino apie Taliną ar juo labiau Vilnių. Šiame regione žinomas vienas miestas - Ryga.
"Ryga yra megapolis, didžiausias Baltijos šalių miestas. Čia, skirtingai nei Taline ar Vilniuje, sukoncentruota apie 80% visos šalies finansinių išteklių, veikia 23 bankai, tai dvigubai daugiau negu Vilniuje ir tris kartus daugiau nei Taline. Tai patogu bendrovėms, tokioms kaip "Coca-cola", kurios Baltijos šalis mato kaip vieną regioną", - teigia p. Liutkus.
Trūksta reklamos
Ponas Tišeris pabrėžia, jog didžiausios Vokietijos bendrovės į Baltijos regioną dar tik dairosi, laukiama, kol šalys taps visateisės Šengeno erdvės narės. Įvertindamos tai, anot jo, visos trys Baltijos šalys turėtų bendromis jėgomis siekti didžiųjų investuotojų dėmesio. Jis pabrėžia, kad pamiršti savireklamos miestai neturėtų, o šioje srityje bene toliausiai yra pažengę estai, jie jau skina šalies geros reklamos vaisius.
Beje, p. Tauraitė atkreipia dėmesį, jog ryšiai tarp trijų Baltijos sostinių natūraliai tampa glaudesni.
"Užmegzti prekybos ryšiai, tie patys prekybos tinklai veikia visose trijose valstybėse, pirmiausia sostinėse. Stambios užsienio kompanijos investuoja visose trijose valstybėse iš karto. Telekomunikacijų srityje paminėtina "TeliaSonera", bankų sektoriuje bankų tinklus šiose šalyse valdantys SEB, "Hansabank", "NORD/LB", taip pat finansų maklerių įmonės, prekiaujančios Vilniaus, Rygos ir Talino biržose, tas pats vyksta su energetikos, pramogų sektoriais", - vardija pašnekovė.
PLIUSAI
+ patogi geografinė padėtis norintiems plėtoti verslą Lenkijoje, Baltarusijoje, Kaliningrade
+ kadangi Vilnius sukuria mažesnį BVP nei Ryga ar Talinas, Lietuvos regioninė plėtra kur kas tolygesnė
+ užsieniečiai Vilnių dažnai laiko malonesniu gyventi miestu nei Rygą ar Taliną
MINUSAI
- neturi priėjimo prie jūros, kaip Ryga ir Talinas
- brangi žemė, infrastruktūra, trūksta darbo jėgos, tačiau tokios pačios problemos kamuoja Rygą bei Taliną
- nesutvarkytas oro uostas ir jo prieigos
VZ On-line
Agnė Pačkauskaitė
Lietuvos masteliais klestintis Vilnius nėra idealus investicijoms, jei lygintume jį su Rygos ir Talino uostamiesčiais. Kalbant apie sostines, reikia atsižvelgti ir į specifinius šalių skirtumus.
Trys sostinės - Vilnius, Ryga ir Talinas - savo šalyse yra išskirtiniai verslo, politikos ir kultūros centrai. Kiekvienas iš šių miestų savo šalyje yra didžiausias, sukuria didžiausią bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį, pritraukia daugiausia užsienio investicijų, gali pasididžiuoti bene mažiausiu šalyje nedarbo lygiu.
Tiesa, Vilniaus rodikliai daugeliu atveju truputį prastesni nei Rygos ar Talino.
"Vilnius sukuria šiek tiek daugiau nei trečdalį mūsų šalies BVP, bet iš Baltijos sostinių tai mažiausia dalis. Galime pasiguosti nebent tuo, kad mūsų šalis dėl šios priežasties yra tolygiausiai besivystanti", - VŽ sako Vilija Tauraitė, SEB Vilniaus banko vyriausioji analitikė.
Visi VŽ kalbinti analitikai ir verslininkai pažymi, jog Ryga ir Talinas išlošia, nes turi priėjimą prie jūros, yra uostai ir kartu stambūs logistikos centrai.
"Iš statistikos matyti, kad Rygoje ir Taline veikia daugiau transporto, logistikos, sandėliavimo paslaugas teikiančių įmonių. Tai gana lengvai paaiškinama - šiuose miestuose veikia uostai, o Ryga yra dar ir Baltijos šalių svarbiausias oro uostas, iki šiol skrydžiai čia buvo pigiausi", - nurodo p. Tauraitė.
Liberalūs estų politikai
Ugnius Trumpa, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas, priduria, jog Rygos ir Talino transporto mazgai formavosi dar sovietmečiu, o Vilnius paveldėjo kiek daugiau pramonės įmonių, tačiau atgavus Nepriklausomybę nesugebėjo jų laiku pertvarkyti.
"Estai savo pramonę privatizavo greičiau, leido dirbti laisvos rinkos sąlygomis, todėl ten nereikalingos pramonės šakos greičiau apmirė, o tos, kurios liko, tapo konkurencingesnės. Tai pavyzdys, kai anksčiau atliktos reformos duoda gerų rezultatų", - aiškina p. Trumpa.
Jo nuomone, jei Vilniaus, kaip ir visos Lietuvos, gamykloms nuo pradžių nebūtų taikytos "šiltnamio sąlygos", joms nebūtų reikėję laukti Rusijos krizės, kad būtų atnaujinta vadovybė, pertvarkyta gamybos sistema.
Ponas Trumpa mini ir daugiau verslui palankių politinių sprendimų Estijoje, turėjusių įtakos ir spartesniam Talino augimui. Tai ankstesnis elektros kainų liberalizavimas, patrauklesnė muitų ir geresnė mokesčių sistema. Instituto vadovo nuomone, viena iš priežasčių, iki šiol lemiančių gausesnes užsienio investicijas Estijoje, yra nulinis pelno tarifas reinvestuojamoms pajamoms.
"Estijoje gali viską aptarti su valdžios atstovais, nurodyti, kad kas nors neatitinka ES taisyklių, ir gale pokalbio jie pasakys, kad esame teisūs ir parlamentas ištaisys problemą. Ir žinai, kad per pusę metų viskas bus ištaisyta", - estų politikus giria ir Ralfas Georgas Tišeris (Ralph-Georg Tischer), Vokietijos ir Baltijos prekybos rūmų (AHK-Baltic) vykdomasis valdybos narys.
"Estai - civilizuotesni politikai. Jie žiūri, kaip yra pasaulyje, ir perima tai, kas visam pasaulyje yra gero. Estiją normalūs įstatymai atsiranda greičiau nei į Lietuvoje. Bet po dvejų trejų metų ir Lietuvoje bus taip pat. ES neleis mažai šaliai veikti pagal kitokius įstatymus nei ES", - svarsto Pranas Mickevičius, Rusijos trąšų tranzitu per Estiją užsiimančios "Talsok" savininkas ir Estijoje dirbančių Lietuvos verslininkų klubo vadovas.
Tobulų nebūna
Tačiau Fiodoras Bermanas (Fjodor Berman), "BLRT Grupp" valdybos pirmininkas ir Estijos verslininkų, dirbančių Lietuvoje, asociacijos prezidentas, linkęs ginčyti tokius teiginius.
"Nepasakyčiau, kad Lietuvoje viskas sprendžiama blogiau ar lėčiau. Sutinku, kad Estijoje mokesčių klausimai sprendžiami geriau. Tačiau ir Lietuvoje yra klausimų, kur požiūris pažangesnis nei Estijoje", - įsitikinęs p. Bermanas.
Paprašytas nurodyti kokį nors pavyzdį, p. Bermanas sako, jog Lietuvoje kur kas anksčiau sudarytos sąlygos verslininkams įdarbinti užsieniečius.
"Lietuvoje šiuo klausimu nustatyta gana lanksti sistema. O Estijoje kurį laiką vyravo biurokratinis požiūris, ir visuomenė tik dabar suprato, kad ne visų specialybių žmonių užtenka, ir pataisė įstatymus, kad į darbą būtų galima priimti užsieniečius", - aiškina p. Bermanas.
Kita vertus, pašnekovo nuomone, Vilniuje sunkiau įsigyti žemės negu Taline.
"Kol Lietuvoje kalbama tik apie išperkamąją žemės nuomą, Estijoje žemė beveik visais atvejais perkama. Tačiau padėtis ir čia keičiasi", - nurodo Estijos verslininkas.
Kliūtis - Rygos Dūma
Estų politikai labiausiai giriami, o labiausiai peikiami šiuo požiūriu latviai. Kęstutis Liutkus, Lietuvos prekybos rūmų Latvijoje prezidentas, VŽ tvirtina, jog Rygoje verslą iki šiol stabdė sudėtinga politinė padėtis miesto Dūmoje, kur valdančiąją koaliciją sudaro penkių partijų atstovai. Ponas Trumpa atkreipia dėmesį, jog korupcijos lygis Rygoje aukštesnis nei Vilniuje ar Taline.
Be to, Rygos politikai tik iki šių metų pabaigos žada parengti miesto detalųjį planą.
"Tada bus daugiau aiškumo, kaip ir kur gali miestas vystytis, nes dėl kai kurių statybų Rygoje buvo didelių skandalų, - nurodo p. Liutkus. - Vilnius apskritai iki šiol išsiskyrė racionaliais sprendimais, priimamais, kad miestui būtų geriau, kad jis vystytųsi, ateitų investicijos. Latvijoje politikai tik dabar ėmė suprasti, kad savivaldos institucijos turi užsiimti ne tiek politika, kiek ūkiniais reikalais. Politinės ambicijos Rygai iki šiol trukdė gyventi, bet padėtis keičiasi."
Tiesa, panašu, jog Vilniuje dirbantys verslininkai miesto savivaldybės, ypač eilinių biurokratų, darbą vertina kur kas skeptiškiau. VŽ kalbinti užsienio investuotojų atstovai pasigenda valdžios dėmesio, pažymi, jog Vilniaus valdžia dažnai būna pernelyg palanki savo favoritams.
Investicijos - Vilniaus link
Pagal tiesiogines užsienio investicijas Talinas gerokai lenkia Vilnių ir Rygą, bet p. Tišeris pažymi, jog estų požiūris į norinčiuosius investuoti jų šalyje keičiasi.
Pasak jo, estai "pasiekė ribą, kai gali būti atsipalaidavę". O Lietuvoje, ir ypač Latvijoje investuotojai laukiami, jiems sudaromos palankesnės sąlygos darbui, taigi investuotojų dėmesys natūraliai krypsta į Latviją ir Lietuvą.
Kita vertus, visose trijose sostinėse sąlygos investicijoms tampa ne tokios palankios kaip regionuose, išskyrus tai, jog Ryga ir Talinas yra uostai. Ponas Tišeris aiškina, jog kiekvienam investuotojui svarbūs trys dalykai - žemė, infrastruktūra ir darbo jėga. Tačiau visose trijose sostinėse žemė ir infrastruktūra brangi, juntamas darbo jėgos trūkumas.
"Norintys pastatyti gamybos liniją, manau, daugiau nebesirenka Vilniaus. Daug daugiau galimybių yra Lietuvos regionuose, pavyzdžiui, daugeliui patogi Klaipėda, nes tai uostas", - apibendrina p. Tišeris.
Arti Baltarusija
Tačiau Vilnius turi kitų svarbių privalumų.
"Rygos geografinė padėtis gera, nes ji vienodai nutolusi nuo Talino ir Vilniaus. Tačiau Vilnius turi privalumą, nes šalia - Baltarusija, Lenkija, Kaliningradas. Jau šiandien naudojamės tokiais Vilniaus geografinės vietos privalumais", - VŽ sako p. Bermanas.
Taip pat verslininkai siūlo nepamiršti, jog Vilnius yra didžiausios iš trijų Baltijos šalių sostinė, vadinasi, tenykštė rinka turi reikšmingą pliusą.
Kita vertus, pripažįstama, jog didesnės užsienio kompanijos Baltijos šalių rinką vertina kaip vieną ir savo verslą dažniausiai pradeda Rygoje. Ponas Tišeris pažymi, jog dauguma užsieniečių apskritai nelabai žino apie Taliną ar juo labiau Vilnių. Šiame regione žinomas vienas miestas - Ryga.
"Ryga yra megapolis, didžiausias Baltijos šalių miestas. Čia, skirtingai nei Taline ar Vilniuje, sukoncentruota apie 80% visos šalies finansinių išteklių, veikia 23 bankai, tai dvigubai daugiau negu Vilniuje ir tris kartus daugiau nei Taline. Tai patogu bendrovėms, tokioms kaip "Coca-cola", kurios Baltijos šalis mato kaip vieną regioną", - teigia p. Liutkus.
Trūksta reklamos
Ponas Tišeris pabrėžia, jog didžiausios Vokietijos bendrovės į Baltijos regioną dar tik dairosi, laukiama, kol šalys taps visateisės Šengeno erdvės narės. Įvertindamos tai, anot jo, visos trys Baltijos šalys turėtų bendromis jėgomis siekti didžiųjų investuotojų dėmesio. Jis pabrėžia, kad pamiršti savireklamos miestai neturėtų, o šioje srityje bene toliausiai yra pažengę estai, jie jau skina šalies geros reklamos vaisius.
Beje, p. Tauraitė atkreipia dėmesį, jog ryšiai tarp trijų Baltijos sostinių natūraliai tampa glaudesni.
"Užmegzti prekybos ryšiai, tie patys prekybos tinklai veikia visose trijose valstybėse, pirmiausia sostinėse. Stambios užsienio kompanijos investuoja visose trijose valstybėse iš karto. Telekomunikacijų srityje paminėtina "TeliaSonera", bankų sektoriuje bankų tinklus šiose šalyse valdantys SEB, "Hansabank", "NORD/LB", taip pat finansų maklerių įmonės, prekiaujančios Vilniaus, Rygos ir Talino biržose, tas pats vyksta su energetikos, pramogų sektoriais", - vardija pašnekovė.
PLIUSAI
+ patogi geografinė padėtis norintiems plėtoti verslą Lenkijoje, Baltarusijoje, Kaliningrade
+ kadangi Vilnius sukuria mažesnį BVP nei Ryga ar Talinas, Lietuvos regioninė plėtra kur kas tolygesnė
+ užsieniečiai Vilnių dažnai laiko malonesniu gyventi miestu nei Rygą ar Taliną
MINUSAI
- neturi priėjimo prie jūros, kaip Ryga ir Talinas
- brangi žemė, infrastruktūra, trūksta darbo jėgos, tačiau tokios pačios problemos kamuoja Rygą bei Taliną
- nesutvarkytas oro uostas ir jo prieigos
VZ On-line
Smagu. Šiaip Utenoje vyksta nemažai statybų bei atnaujinimo darbų ir to pasekoje miestas sparčiai gražėja. Šiandien vakare, manau, atsiųsiu nuotraukų su tuo, kas šiuo metu vykdoma.
Comment