Čia taip pat įdomu.

Omnis

Whaha. Negaliu patiketi. Arba cia pokstas ? Kazkada 1, 2a dali ziurejau kine ir tada tai buvo nerealus blockbuster'is. Kitos dalys, pasirodziusios po dideles pertraukos, buvo kazkox nesusipratimas, 'straight to video' lygyje. Nejaugi ant tiek degradavo tie kurejai, kad statys filma Lietuvoj ?

Mano vienas draugas dirbo LKSe. Pasakojo,kaip tokios chalturos daromos....

Daugiabučių statyba gali būti ir "nepelninga"

Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, pradėjusi stebėti ir analizuoti statybos įmonių, statančių daugiabučius namus Vilniuje, bei su šiomis įmonėmis susijusių asmenų veiklą, teigia, kad kai kurie įmonių veiksmai yra sunkiai paaiškinami ir prieštarauja verslo logikai.


Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), pradėjusi ilgalaikę naujų prabangių butų statybą vykdančių įmonių veiklos stebėjimo kontrolę, tikisi mažinti šešėlinės ekonomikos įtaką sąžiningam verslui, sudaryti vienodas konkurencines sąlygas kiekvienam verslo dalyviui.
“Pastaruoju metu tokių butų kainos labai sparčiai didėjo, tačiau statybos medžiagų ir darbų kainos nebrango taip greitai. Statybų pelningumas, Vilniaus apskrities VMI duomenimis, padidėjo neadekvačiai. Tai leidžia daryti prielaidą, jog nedeklaruojamas visas gautas iš tokių patalpų pardavimo pelnas ir mokesčių mokama ne tiek, kiek derėtų”, – sako Birutė Jurgelevičienė, Vilniaus apskrities VMI viršininkė.

Stebimas visas procesas
Pasak jos, šiuo metu stebimos 8 naujų daugiabučių gyvenamųjų namų Vilniaus mieste statybos. VMI specialistai stebi ir analizuoja statybos užsakovo, statybos darbus atliekančių rangovų, subrangovų veiklą bei renka informaciją apie butus užsakiusius asmenis. Tokia analizė bus atliekama nuo statybos proceso pradžios iki pat jo pabaigos, t.y. iki butų ir kitų patalpų pardavimo.
Inspekcijos pareigūnai taip pat renka duomenis apie daugiabučiam namui statyti skirto žemės sklypo įsigijimą, analizuojama, ar žemė įsigyta ne iš susijusių asmenų, ar žemės įmonė negalėjo nupirkti tiesiogiai iš nesusijusių asmenų, ar žemės įsigijimo kaina atitinka tuo metu buvusią rinkos vertę, ar prisidengiant žemės pirkimo sandoriu statybos užsakovas neišmoka savo akcininkams dalies pelno.
“Kaupiama informacija apie butų kainas rinkoje statybų metu, naudojamasi nekilnojamojo turto agentūrų atliekama ir skelbiama pardavimo kainų analize, fiksuojamos skelbiamos butų pardavimo kainos įmonių interneto svetainėse, skaičiuojami kainų pokyčiai rinkoje kiekvieną mėnesį, lyginama, kaip statytojų pardavimo kainos atitinka šią informaciją”, – analizės metodus aiškina p. Jurgelevičienė.

Kaina - mažesnė už rinkos
“Nustatėme atvejus, kai tame pačiame name, viename aukšte, toje pačioje namo pusėje analogiško ploto butai tą patį mėnesį parduodami gerokai besiskiriančiomis kainomis. Taip pat nustatyta, kad per visą statybos laikotarpį, kai analogiškuose namuose pardavimo kainos sparčiai didėjo, kai kurios bendrovės butų pardavimo kainų nė kiek nedidino ir dokumentuose nurodo, kad butai šiuo metu parduodami lygiai tomis pačiomis kainomis, kokias įmonė buvo nustačiusi, tarkim, prieš 8 mėn., pačioje daugiabučio statybos pradžioje, – prieštaringais duomenimis stebisi inspekcijos atstovė. – Taip pat nustatėme, kad butai pigiau parduodami statytojo darbuotojams ar tiekėjams.”
Esant įtarimų, kad tikrasis pelnas iš statybos nedeklaruojamas ir atitenka akcininkams, bus tiriama, ar pagal jų deklaruojamas pajamas realu įsigyti ir valdyti jų turimą turtą.

Prašoma verslininkų paaiškinimų
Nustačius neatitikimų ir prieštaravimų, prašoma verslininkų paaiškinti, kodėl nustatoma tokia kainodara, kuri prieštarauja verslo logikai – gauti kuo daugiau pelno.
“Jei paaiškinimas nemotyvuotas ir neįtikinamas, atsiranda pagrindas įtarti, kad pardavėjas vis dėlto gavo dalį pajamų, kurios nebus deklaruotos baigus statyti namą ir nuo kurių, tikėtina, nebus sumokėti mokesčiai”, – spėja p. Jurgelevičienė. Ji įspėja, tokiais atvejais bus pasitelkti turto vertintojai ir kainos bus perskaičiuotos.
Pasak jos, mokesčių inspekcijos veiksmus palaiko Lietuvos statybų asociacija, kuri yra suinteresuota sąžininga įmonių konkurencija rinkoje.

http://www.vz.lt/

Lietuvos "MEI Baltija" suplanavo per 1 mlrd. litų investicijų

Olandijos investicijų fondo Lietuvoje įsteigta nekilnojamojo turto plėtros bendrovė "Middle Europe Investments Baltija" pretenduoja į rinkos lyderius. Bendrovė yra suplanavusi projektų, kurie per pusantrų metų Lietuvoje ir Latvijoje atneš daugiau kaip 1 mlrd. litų investicijų.

Šiuo metu šalia Vilniaus bendrovė stato 120 mln. litų vertės biurų pastatą, skaičiuoja 50 mln. litų investicijas į naujos gyvenvietės Trakų rajone kūrimą, 13 mln. - į naujos poilsio bazės šiame rajone statybas, 65 mln. litų investuojama į prekybos centrą "Grand Duke Palace", 14 mln. litų - į pastatą Vilniaus Stiklių gatvėje, be to, pradedami du projektai Rygoje, kurių bendra vertė siekia 520 mln. litų.

Pagal pasirašytas sutartis didžiausia olandų kapitalo bendrovės investicija yra 500 mln. litų vertės projektas "Kvartalas", kurį sostinės Konstitucijos prospekte stato bendrovė "Vyrokas".

"Middle Europe Investments Baltija" ("MEI Baltija") generalinis direktorius Janas Vilemas van Oterlo (Jan Willem J. van Otterlo) teigė, jog norėtų daugiau investuoti Kauno, Klaipėdos ir kituose šalies regionuose, tačiau kol kas daugiausiai projektų įgyvendina teritorijose aplink Vilnių ir Trakus, kur mato išskirtines sąlygas gyvenamosioms teritorijoms plėsti. Tuo tarpu logistikos centrai, jo nuomone, daugiau kursis Vilniaus pietvakariuose, dėl to bendrovė ten perka žemes.

"Mes nemąstome ta kryptimi, kada sulauksime investicijų grąžos. Aišku, mūsų tikslas yra pelnas, tačiau mūsų verslas yra investuoti, sėkmingai plėtoti projektus. Mums visai nesvarbu, ar investuoti į gyvenamąsias patalpas, ar komercines, svarbu turėti pirkėją", - Eltai sakė J. Oterlo.

Rugsėjį "MEI Baltija" ant Babruko ežero kranto 1,9 hektaro ploto buvusioje įmonės "Trakų vandenys" bazėje pradės naujos poilsiavietės statybas, kur bus įrengti 49 aukštos klasės apartamentai. Kambariai, kuriuos bendrovė nuomos, bus 75-150 kvadratinių metrų dydžio. Poilsio bazę, kurios bendra investicijų suma sieks mažiausiai 13 mln. litų, planuojama įrengti per metus - iki 2006-ųjų rugsėjo.

Dar Trakų rajone "MEI Baltija" kartu su statybų bendrove "Eika", atitinkamai 65 proc. ir 35 proc. dalimis, nusipirko 42 hektarus žemės, kur planuoja įrengti atskirą gyvenvietę su visa reikiama infrastruktūra - nuo 100 iki 140 namų, visus juos žada parduoti. Skaičiuojama, kad tokios gyvenvietės įkūrimas pareikalaus 50 mln. litų investicijų.

"Mes nebūtinai vieni vykdome projektus, tačiau visus projektus valdome finansiškai. Nuolat ieškome klientų, su kuriais kartu plėtotume projektus: mes plėtojame statybas, o jie tik nuomojasi pastatus, dėl to gerai, nes jie gauna būtent tokias patalpas, kokių jiems reikia. Leidžiame savo klientams augti", - sakė J. Oterlo.

Vienas iš tokios partnerystės pavyzdžių - "MEI Baltija" statomas 5,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto sandėlis, kuriame šį rudenį įsikurs "Humanos" prekybos tinklo drabužių rūšiavimo centras. "MEI Baltija" čia investuoja 7,2 mln. litų.

Druskininkų plente šalia Vilniaus, 15 tūkst. kvadratinių metrų plote, iki rugsėjo pabaigos "MEI Baltija" žada įrengti A klasės biurų pastatą. Vėliau biurams ir sandėliams įrengti čia bus panaudota visa bendrovės valdoma 60 tūkst. kvadratinių metrų teritorija. Į projektą numatoma investuoti apie 120 mln. litų. (Idomu cia kurioje vietoje? Ir kam gi kilo ideja statyti A klases biuru pastata uz miesto?)
Vilniaus Panerių rajone "MEI Baltija" šiuo metu rekonstruoja 2,65 tūkst. kvadratinių metrų ploto, 7 aukštų biurų pastatą, kurį žada įrengti dar šiemet. Trečdalis pastato, kuriam skirta apie 6 mln. litų investicijų, jau yra išnuomota. Dviejuose aukštuose įrengtas "MEI Baltija" biuras. Pasak J. Oterlo, nuomos kainos šiame biurų pastate siekia 18-24 litus už kvadratinį metrą per mėnesį, tikėtina, kad daugiausia čia įsikurs prekybos bei logistikos įmonės. Iš viso šioje vietoje "Middle Europe Investment Baltijai" priklauso 45 tūkst. kvadratinių metrų teritorija, 2003 metais įsigyta iš "Vilniaus buitinės chemijos".

Pagal pasirašytas sutartis didžiausia "MEI Baltijos" investicija yra 500 mln. litų vertės projektas "Kvartalas", kurį Vilniaus Konstitucijos prospekte stato bendrovė "Vyrokas". Iki 2008 metų "Vyrokas" numato pastatyti 135 tūkst. kvadratinių metrų verslo, prekybos ir gyvenamąjį kompleksą su Bendruomenių rūmais. Vieno iš šio komplekso pastatų - lenktos formos statinio - statybos jau pradėtos. "MEI Baltija" investuoja visas projektui reikalingas lėšas.

Gruodį "MEI Baltija" Vilniaus Gedimino prospekte turi atidaryti 65 mln. litų vertės "Grand Duke Palace", kur 12,6 tūkst. kvadratinių metrų plote bus įrengtas prekybos centras, virš jo - prabangios gyvenamosios patalpos, taip pat automobilių stovėjimo aikštelė. Pasak J. Oterlo, visi gyvenamieji apartamentai jau yra parduoti ir išnuomotos beveik visos komercinės patalpos.

"Norime sukurti daug pridėtinės vertės šiam pastatui, padaryti jį vieną patraukliausių vietų Gedimino prospekte. Mes labai asmeniškai įsitraukiame į savo projektus, ne tik finansine prasme esame suinteresuoti, bet žiūrime, kad žmones patenkintų mūsų darbo kokybė, bendruomenei gera būtų", - kalbėjo J. Oterlo.

Vilniaus senamiesčio Stiklių gatvėje rekonstruojamą 1,66 tūkst. kvadratinių metrų, 3 aukštų su mansarda gyvenamąjį namą "Middle Europe Investment Baltija" gyventojams žada perleisti jau rugpjūčio mėnesį.

"Tokie projektai man patinka labiausiai: patinka renovuoti, atlikti istorinę vertę turinčių pastatų kapitalinį remontą, paliekant senovinį pastato fasadą. Tokiu būdu sukuriama pridėtinė vertė visam senamiesčiui, prisidedama prie bendruomenės gerovės", - kalbėjo J. Oterlo.

Į pastato Stiklių gatvėje rekonstrukciją "MEI Baltija" investavo apie 14 mln. litų. Pasak J. Oterlo, bendrovė planuoja statyti ir pigesnius būstus, tačiau dar nepradėjo veiklos šiame segmente.

"Iš dalies manau, kad nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje auga per greitai. Manau, kad Lietuvoje nekilnojamojo turto rinkoje ateityje vis svarbesnis faktorius bus atliktų darbų kokybė", - sakė J. Oterlo.

Jo teigimu, Latvijoje nekilnojamojo turto rinkos plėtra dar gerokai atsilieka nuo Lietuvos, tačiau ten nekilnojamojo turto pardavimo kaina yra aukštesnė. Rygoje "MEI Baltija" statys 480 mln. litų vertės apartamentų kvartalą bei senamiestyje už beveik 40 mln. litų rekonstruos 7 aukštų pastatą.

Kiekvienam naujam projektui "MEI Baltija" steigia antrines įmones. Šiuo metu "MEI Baltijoje" dirba 25 žmonės, jos įsteigtoje įmonėje "MEI Latvija" - 6 darbuotojai. "Mes dar labai jauna įmonė, veikiame pusantrų metų ir sparčiai augame, artėjame prie didžiausių, todėl darbuotojų skaičius Lietuvoje nuolat augs", - sakė J. Oterlo.

J. Oterlo pasakoja, jog bendrovės principas yra dirbti su vietiniais architektais ir visa komanda, vietinėmis statybų bendrovėmis. "Daug Lietuvos bendrovių keliasi į Bulgariją, Rumuniją, Ukrainą, kitas šalis. Mums labai gera Lietuvoje, matome čia daug perspektyvios veiklos. Lietuviai savo mentalitetu yra daug labiau europiečiai nei ispanai, italai ar graikai", - kalbėjo J. Oterlo.

"MEI Baltija" savininkė olandų kompanija "Middle Europe Investments" užsiima investicinių fondų valdymu, korporacijų finansais ir nekilnojamojo turto verslu.

Visų 3-jų "Middle Europe Investments" fondų akcijos yra kotiruojamos Amsterdamo vertybinių popierių biržoje. Pasak J. Oterlo, yra maždaug 700 pasiturinčių privačių asmenų, kurie investuoja į kompanijos vykdomus projektus.

Iš kur paėmei straipsnį?

Dėl "Kvartalo" viskas būtų labai gražu, bet man kažkodėl bloga nuojauta dėl šio projekto įgyvendinimo realumo. Įdomu ir dėl to užmiestinio biurų pastato. Matosi kainuos brangiai, bet žinių apie jį kaip ir nebuvo

O gal ten tas uzmiescio biuru pastatas kur jau beveik pastatytas. Stato berods "Kortas". Bet ten man labiau y logistikos centra panasu. Taciau ir administracinis korpusas yra taciau nedidelis. Nu kaip parasyta tai gal dar ten aplink statys

Ha ha ha is vienos puses gerai konkurentus sukcius pakratys, taciau is kitos puses nebeliks pigiu butu.

Straipsnis is verslo bangos http://verslas.banga.lt/lt/spaudai.full/42e9fdde72576

Cia kur? Vilnius-Trakai plente pries kylant i kalna? Man ten irgi i jokius biuru pastatus nepanasu, greiciau kazkoks sandelys.

Siaip tai statybininkai pajamas slepia ne tam, kad zmonem pigiu butu pateiktu, o kad didesne pelno marza turetu.

Šiaip ir tam ir tam

Straipsnis iš Omnio

Kaip šunys kokie. Jei net nepriimtinas pasiūlymas ištirti istorinę medžiagą, tai apie ką čia dar kalbėti?

Stabilizavosi blokinių namų butų kainos

Giedrė Putelytė

Didžiuosiuose Lietuvos miestuose stabilizuojasi kai kurie nekilnojamojo turto rinkos segmentai. Ima nusistovėti senuose blokiniuose namuose esančių butų kainos. Nors kol kas kainų mažėjimas neužfiksuotas, ilgą laiką vykęs kilimas aprimo. Beveik visame komercinio nekilnojamojo turto segmente kainos irgi jau maždaug pusmetį lieka stabilios.

Nekilnojamojo turto bendrovės "Invalda Real Estate" ("InReal") duomenimis, Vilniuje iki šiol paklausiausi išlieka 1-2 kambarių butai, tuo tarpu 4 kambarių butą parduoti gana sudėtinga. 1 kambario butai blokiniuose namuose, statytuose iki 1985-ųjų, kainuoja 120-150 tūkst. Lt, 2 kambarių – 150-200 tūkst. Lt, 3 kambarių – 180-220 tūkst. Lt, 4 kambarių – apie 200-250 tūkst. Lt.

"Tokios kainos vyrauja jau maždaug du mėnesius", - sakė "InReal" prekybos skyriaus vadovas Rimas Kirdulis.

Kaune 1 kambario butų senuose blokiniuose namuose kainos keletą mėnesių irgi laikosi panašios arba labai nestipriai svyruoja tarp 55-80 tūkst. Lt. 2 kambarių butų kainos Kaune siekia 80-120 tūkst. Lt, 3 kambarių – 100-160 tūkst. Lt, 4 kambarių – 120-170 tūkst. Lt.

Klaipėdos būsto sektoriuje juntamas kainų stabilizavimasis ir netgi mažėjimas. Kainos šiek tiek krinta mažiau patraukliuose pietiniuose rajonuose: Gedminų, Naujakiemio, Šiaulių bei Klaipėdos pakraštyje, kuriuose stovi senos statybos blokiniai namai. 1 kambario tokių butų kainos uostamiestyje svyruoja nuo 80 iki 105 tūkst. Lt, 2 kambarių – 115-135 tūkst. Lt, 3 kambarių - 135-155 tūkst. Lt, 4 kambarių – 155-175 tūkst. Lt. Kituose rajonuose esančių butų kainos gana stabilios.

"Kainų stabilizavimuisi ar net kritimui įtakos galėjo turėti ir sezoniškumas, tačiau ryškėja tendencija, kad senos statybos namai ima vis mažiau dominti pirkėjus", - sakė R.Kirdulis.

Naujos statybos butų kainos didės nuo 10 iki 25 proc.

"Nors pernai Lietuvoje buvo įrengti 6804 naujos statybos butai, jų akivaizdžiai trūksta", - sako "Ober-Haus" vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis. Net 4410 butų pastatyta Vilniuje, likusieji – Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose. Ryškus Vilniaus dominavimas vis dar išlieka, tačiau santykis mažėja – statybininkai vis labiau domisi Kaunu, Klaipėda. Prognozuojama, kad Kaune gyvenamojo būsto statyba gali kilti iki 30 proc., Klaipėdoje - 20-30 proc.

Vilniuje šuolinio kilimo nebeturėtų būti, rinka stabilizuojasi ir segmentuojasi. Vis dėlto paklausa vis dar maždaug du kartus didesnė už pasiūlą. Iki 2006 metų Vilniuje planuojama pastatyti per 5 tūkst. naujų butų, bet dauguma dar tik planuose ar vos spėjus suręsti pamatus gimstančių butų jau dabar nupirkti ar rezervuoti. Naujos statybos buto kvadratinio metro kaina Vilniuje liepos mėnesį svyravo nuo 2,8 tūkst. Lt miegamuosiuose rajonuose iki 12 tūkst. Lt prestižiniuose rajonuose ir Senamiestyje. Kauno centre ir Senamiestyje naujos statybos butų nėra, o miegamuosiuose rajonuose jį galima įsigyti už 2,4-4 tūkst. Lt/kv. m. Klaipėdoje kainų ribos šiek tiek siauresnės. Centre ir prestižiniuose uostamiesčio rajonuose kainos svyruoja nuo 3,5 iki 3,7 tūkst. Lt/kv. m, miegamuosiuose rajonuose - nuo 3 iki 3,3 tūkst. Lt/kv. m. Šiaulių centre nauji butai taip pat nestatomi, o miegamuosiuose rajonuose jų kainos siekia 2,5 tūkst. Lt/ kv. m.

Vertinant galimas naujų butų kainų kitimo tendencijas, reikia atsižvelgti į tai, kad nuo šių metų sausio pirmosios pradėti statyti nauji daugiabučiai turi būti atiduodami eksploatuoti tik su visa apdaila. Kol kas beveik visos nekilnojamojo turto plėtros ir statybos kompanijos parduoda butus su daline apdaila, tačiau artimiausioje ateityje turės pasiūlyti butų, kurie privalės būti visiškai įrengti. Akivaizdu, kad tokia priverstinė apdaila lems dar didesnį kainų kilimą. Naujos statybos būstų kainų mažėjimo, kaip skelbia "InReal" analitikai, tikėtis tikrai neverta. Gyvenamuosiuose didžiųjų šalies miestų rajonuose butai turėtų brangti visai nedaug - apie 5-10 proc., tačiau prestižiniuose miesto rajonuose esantys butai, ypač centre bei senamiestyje, ir toliau dideliais tempais brangs - iki 25 proc. Paprastai žmonės stengiasi įsigyti būstą prestižiniame miesto rajone, tikėdamiesi iš jo uždirbti – išnuomoti arba užsidirbti ateityje padidėjus jo kainai, todėl šių butų paklausa ir kainos turėtų kilti.

Sklypų trūksta

Individualių namų rinka taip pat dar neišsėmė savo potencialo. Išsivysčiusiose Europos šalyse nuosavuose namuose gyvena apie 60 proc. gyventojų, tuo tarpu Lietuvoje šis rodiklis yra 29 proc. Taigi individualių namų paklausa tikrai turi augti. Didėjant individualių namų paklausai, natūraliai kyla ir sklypų paklausa bei jų kaina.

O sklypų trūksta. Pavyzdžiui, "Ober-Haus" duomenų bazėje paskutinę savaitę buvo tik šeši sklypai, kurių plotas - nuo 4 iki 30 arų. "eDomus" interneto svetainėje nuo 6 iki 40 arų ploto sklypų rasta 70. Brangiausias "eDomus" tinklalapyje pardavinėjamas 27 arų sklypas Vilniaus centre (nenurodyta, kurioje tiksliai vietoje) kainuoja 5,8 mln. Lt. Dar vienas 17,5 arų sklypas, esantis Vilniaus mieste, Žvėryne, kainuoja 4 mln. Lt. Greta esantis mažesnis 9 arų sklypas įkainotas perpus pigiau – 2 mln. Lt.

Vilniaus priemiesčiuose - Nemenčinėje, Buivydiškėse, Riešėje esančių sklypų kainos svyruoja nuo 0,5 iki 1 mln. Lt. Pigiausias šiame tinklalapyje siūlomas 6 arų sklypas Akmeniškėse, jo kaina - 13,5 tūkst. Lt. Tokiu atveju jokių detaliųjų planų ar komunikacijų tikėtis nereikia.

"Anksčiau sklypų pirkėjus atbaidydavo tai, kad nėra komunikacijų, nes jsa atvesti galėjo tik savivaldybė, - kalba S.Vagonis. – Tačiau dabar tai anaiptol ne kliūtis. Komunikacijas sutvarko statybos bendrovė, jei tik už tai sumoka sklypo savininkas". Pagrindiniai kriterijai po kainos renkantis sklypą yra vieta, vaizdas, privažiavimas, kaimynai.

Kaip prognozuoja "InReal" ekspertai, ateityje nekilnojamojo turto rinkos aktyvumas turėtų šiek tiek mažėti, ypač palyginti su piku – 2003 metų ketvirtuoju ketvirčiu. Jeigu išsilaikys ekonominio ir gyventojų pajamų didėjimo tendencijos bei stipriai nekils paskolų palūkanų normos, artimiausiu metu rinka neturėtų "perkaisti". Žemės, ypač namų valdų rinka ir toliau išliks aktyvi, o ribota namų valdų pasiūla turės įtakos ir žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo augimui.

Antrą būstą Lietuvoje turi 6 proc. namų ūkių

Lietuvos registrų centro duomenimis, du ir daugiau gyvenamosios paskirties namus, butus, sodo namelius ar sodybas turi apie 80 tūkst. piliečių. "Tai nėra visai tikslūs duomenys, be to, dažnai turimas nekilnojamasis turtas registruojamas skirtingų šeimos narių vardu", - kalba Registrų centro atstovas spaudai Aidas Petrošius. Tačiau iš šių duomenų galima daryti išvadą, kad apie 6 proc. namų ūkių turi antrą būstą. Nekilnojamojo turto vertinimo bendrovės "Re&Solution" projektų vadovė Neringa Rastenytė mano, kad šis skaičius galėtų siekti apie 5 proc. gyventojų. "Antrą būstą paprastai įsigyja žmonės, priklausantys pagal pajamas aukščiausiajam visuomenės sluoksniui, o šis sluoksnis Lietuvoje sudaro apie 5 proc.", – sako N.Rastenytė.

Nemažai Vakarų Europos gyventojų turi daugiau nei vieną būstą - vadinamuosius antruosius namus. Tai būstas, kuris nėra skirtas nuolat jį nuomoti, jis gali būti tiek savoje, tiek užsienio šalyje. Šie antrieji namai retkarčiais gali būti nuomojami, tačiau dažniausiai naudojami vienos šeimos reikmėms. Pavyzdžiui, metinis nuomos pelningumas populiariuose Europos kurortuose (Ispanijoje, Pietų Prancūzijoje, Italijoje) siekia 3-5,5 proc., tuo tarpu naujai atrastose šalyse (Kroatijoje, Bulgarijoje) šis rodiklis gali viršyti ir 10 proc.

Kartu su didėjančiu prabangos prekių poreikiu, pingančiomis paskolomis ir vis labiau plintančia nuomone, kad gyvenamasis turtas yra saugi ir pelninga investicija, pastaruoju dešimtmečiu visame pasaulyje įsigyjančių antruosius namus žmonių skaičius didėja. Svarbu pabrėžti, kad tradicija turėti antruosius namus labiau paplitusi išsivysčiusiose užsienio šalyse, tačiau, pasak "Re&Solution" atstovės, tikėtina, kad, nuolat kylant Lietuvos gyventojų gyvenimo lygiui, tokia tendencija paplis ir mūsų šalyje.

Antrųjų namų skaičius įvairiose Europos šalyse gana skirtingas. Didžiausia šios paskirties gyvenamojo turto koncentracija yra Pietų Europos šalių rinkose, kuriose aktyviai veikia tiek vietiniai, tiek užsienio šalių gyventojai. Tokiose šalyse kaip Graikija, Italija, Prancūzija ir Ispanija maždaug 10-15 proc. naujai pastatytų būstų yra šie vadinamieji antrieji namai. Šis reiškinys vaidina svarbų vaidmenį ir Skandinavijoje arba kitose šaltesnio klimato šalyse, kurios turi ilgą pajūrio zoną – pavyzdžiui, Airijoje ar Didžiojoje Britanijoje. 1994 m. maždaug 329 tūkst. Didžiosios Britanijos šeimų turėjo mažiausiai vieną antrąjį būstą, 28 proc. jų - už šalies ribų. Tuo tarpu 2003 m. šis skaičius ūgtelėjo 51 proc. - iki 497 tūkst. šeimų, 36 proc. jų antrąjį būstą buvo įsigijusios užsienyje. Olandijoje esama apie 94 tūkst. atostogų namų, dažniausiai prie jūros. Tai sudaro apie 15 proc. visos naujai pastatytų namų rinkos.

Esminiai motyvai įsigyti antrąjį būstą

1. Dėl kitame mieste ar šalyje esančios laikinos ar nuolatinės darbovietės
2. Saugi investicija tikintis kapitalo prieaugio, t.y. dėl galimo kainų kilimo, ypač besiplečiančiose rinkose - tokiose kaip Lietuva.
3. Nuomos pajamos.
4. Užmiesčio sodyba ar pajūrio namelis laisvalaikiui bei atostogoms leisti.
5. Dėl konkrečių laisvalaikio leidimo pomėgių – golfo, jodinėjimo, slidinėjimo, sveikatingumo paslaugų ir pan.
6. Norint pakeisti nuolatinę gyvenamąją vietą išėjus į pensiją.

http://www.veidas.lt

Visą naujausią informaciją, susijusią su vandens pramogų parku, rasite čia:
Druskininkų miesto plėtra. Vandens pramogų parkas: http://www.druskininkai.lt/EasyAdmin...PARKAS_a_8.pdf
Vandens pramogų parkas. Korpusai:
http://www.druskininkai.lt/EasyAdmin...PARKAS_b_1.pdf
Kaip parkas atrodys:
http://www.druskininkai.lt/EasyAdmin...PARKAS_c_3.pdf
Parko statyba:
http://www.druskininkai.lt/EasyAdmin...0PARKAS2_1.pdf

Sakyč padoriai

O cia kas per ? Statybos brokas ar jie cia prie seno kazka lipdo ?

Nekreipk demesio Viskas taip turi but

Gal bus tokios dekoracijos?