LR „Sostinė“ 2005.06.23
Gyventojus erzina statybos po paslapties šydu
Savivaldybė svarstys, kaip išsamiau informuoti vilniečius apie naujus projektus
Vilius Mackonis
Pranešimai – nepastebimi
Savivaldybei siūloma keisti vilniečių informavimo apie detaliųjų planų rengimo tvarką.
Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, apie statytojų planus visuomenė sužino iš miesto seniūnijose kabančių skelbimų ir savivaldybės pranešimus spausdinančių laikraščių.
Teigiama, kad šios priemonės pranešti apie būsimas statybas – ne pačios efektyviausios.
„Žmonės neperskaito laikraščių, o seniūnijose irgi lankosi ne visi gyventojai. Juk seniūnijai priklauso ne vieno namo bendrija, o dešimtys tūkstančių žmonių“, – sakė Lazdynų seniūnas Algis Strelčiūnas.
Neseniai savivaldybės Miesto plėtros komitetui jis pasiūlė šalia įstatyme numatytų informavimo būdų įtraukti dar vieną – pradėjus teritorijos planavimą, konkrečioje vietoje pakabinti informacinį stendą, kuriame būtų nurodytas pastato aukštis, užstatymo tankis.
Konfliktai – visame mieste
Svarstymus, kaip papildomai informuoti visuomenę, paskatino dažni konfliktai tarp statytojų bei gyventojų.
Pastaruoju metu per sostinę nusirito net kelios vilniečių pasipiktinimo bangos, kurias sukėlė verslininkų planai.
Balandžio pabaigoje gyventojų priekaištų sulaukė ant Tauro kalno modernų daugiabutį namą statyti ėmusi įmonė „Sklypo servisas“.
Aistros užvirė dėl įmonės „Baltijos ąžuolas“ planų tarp Žirmūnų gatvės 111-ojo ir 113-ojo namų įterpti naują septynių aukštų namą. Aplinkinių daugiabučių gyventojai puolė ardyti statybininkų atvežtas tvoras ir graudeno, jog šis daugiabutis jiems užstos saulę. Esą dėl to kris jų butų kainos.
Lazdynų gyventojai taip pat protestavo prieš naujų namų statybas Erfurto gatvėje. Bendrovė šiuos namus statys netoli Šv.Jono Bosko bažnyčios.
Dar vienas konfliktas buvo beįsiplieskiąs Lazdynėlių gatvėje, kur turėjo iškilti aštuonių aukštų namas. Gyventojai pareikalavo, kad jis būtų perpus žemesnis. Statytojai turėjo nutraukti darbus kaip tik pastatę keturis aukštus.
Paskatintų diskusijas
Naujovę siūlantis A.Strelčiūnas mano, kad šitokie konfliktai dažniausiai kyla būtent dėl netobulos informavimo sistemos.
Jo teigimu, informacijos pateikimas į akis krintančiuose stenduose atkreiptų žmonių dėmesį dar neprasidėjus statyboms.
Dėl to visuomenė aktyviau įsitrauktų į diskusijas, valdininkams bei verslininkams pavyktų iš anksto išspręsti galimus nesutarimus.
„Geriau visus klausimus išspręsti anksčiau, nei pradedami kloti pamatai. Tuomet nebūtų situacijų, kai gyventojai puola po ekskavatorių ratais“, – teigė Lazdynų seniūnijos vadovas.
Informavimui – mažai dėmesio
Su statytojais konfliktuojančių gyventojų pusę palaikančių sostinės bendruomenių atstovai palaiko ketinimus plėsti informavimo būdų sąrašą.
Jų teigimu, dabar informacijos pateikiama per mažai, o gyventojų teises ginančios bendruomenės nespėja sekti įvykių mieste.
„Ne kartą prašėme, kad visuomenės informavimui apie statytojų planus būtų skiriama daugiau dėmesio.
2003-iaisiais tvirtinant Teritorijų planavimo įstatymą prašėme, kad suinteresuotos organizacijos apie plėtros projektą būtų informuojamos raštu, bet to nepasiekėme“, – sakė Pilaitės bendruomenės vadovė Janina Gadliauskienė.
Susidūrė su nenoru
Tačiau ji pabrėžė, kad informacinio stendo pastatymas išspręstų ne visas problemas.
Anot J.Gadliauskienės, daug bėdų kelia valdininkų nenoras išklausyti gyventojų nuomonės.
„Naujienas apie detaliųjų planų kūrimą užtektų platinti ir seniūnijose. Reikėtų tik informuoti aktyviai veikiančias organizacijas.
Bet susidaro įspūdis, kad savivaldybei pavaldžios seniūnijos nenori teikti tokios informacijos. Kad detalieji plana sukurti prieš kelerius metus, paaiškėja tik pradėjus statybas“, – teigė J.Gadliauskienė.
Ji ragino savivaldybę keisti planų svarstymų tvarką ir rengti apklausas, kurios būtų labiau reprezentatyvios negu diskusijos, kuriose dažniausiai dalyvauja vos keli žmonės.
Pasigedo tvirtesnės pozicijos
Su vilniečiais apsipykę verslininkai taip pat abejoja, ar sprendimas statyti stendus apsaugos nuo visų nesklandumų.
„Nepasakyčiau, kad gyventojų konfliktai su investuotojais Vilniuje kyla dėl nežinojimo. Kartais nežinojimu tik prisidengiama – kas domisi, tas sužino apie planuojamus projektus“, – sakė į konfliktą su Žirmūnų gyventojais įsivėlusios bendrovės „Baltijos ąžuolas“ direktorius Saulius Makauskas.
Jo nuomone, dėl kylančių gyventojų nepasitenkinimo bangų ir verslininkų patiriamų nuostolių kalta tik miesto valdžia, neturinti tvirtos sostinės plėtros vizijos.
Dėl to dažnai keičiami ankstesni sprendimai.
„Miestas turi būti formuojamas vadovaujantis plėtros planais. Tokiu atveju viskas būtų aišku.
Tačiau pastačius stendus teks klausytis kaimynų priekaištų. Gal gyventojams visi plėtros planai pasirodys netinkami?
Tokiu atveju statytojai, kurie vadovaujasi įstatymais, liks apgauti“, – sakė S.Makauskas.
Žmonėms trūksta paaiškinimų
Pasak „Baltijos ąžuolo“ direktoriaus S.Makausko, jo vadovaujama įmonė tarp girnų pateko būtent dėl to, kad savivaldybė tinkamai neinformavo Žirmūnų gyventojų.
„Mes įsigijome jau parengtą investicinį projektą, ne tuščią sklypą. Iki tol turėjo būti surengtos diskusijos su visuomene. Valdininkai sakė, kad viskas gerai.
Paaiškėjo, kad taip nebuvo. Bėdos dingtų, jei savivaldybė nuspręstų ne statyti stendus, o aiškinti žmonėms, kas gali būti kuriama šalia jų būstų“, – piktinosi S.Makauskas.
Ar keisti visuomenės informavimą apie vykstančius planavimo darbus, svarstys sostinės taryba.
Tiesą sakant, bent savivaldybės puslapyje "Sostinėje" apie detaliuosius planus (žr. šeštadienio skalbimus) ar tinklapyje galėtų būti bent nuorodos su vietovės planais, kurioje vietoje ir kas bus daroma.
Koks specas gali suprasti, ką reiškia "užsakovas - Miesto plėtros departamentas pradeda detalų planavimą sklype 0000:0123:9876".
Gyventojus erzina statybos po paslapties šydu
Savivaldybė svarstys, kaip išsamiau informuoti vilniečius apie naujus projektus
Vilius Mackonis
Pranešimai – nepastebimi
Savivaldybei siūloma keisti vilniečių informavimo apie detaliųjų planų rengimo tvarką.
Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, apie statytojų planus visuomenė sužino iš miesto seniūnijose kabančių skelbimų ir savivaldybės pranešimus spausdinančių laikraščių.
Teigiama, kad šios priemonės pranešti apie būsimas statybas – ne pačios efektyviausios.
„Žmonės neperskaito laikraščių, o seniūnijose irgi lankosi ne visi gyventojai. Juk seniūnijai priklauso ne vieno namo bendrija, o dešimtys tūkstančių žmonių“, – sakė Lazdynų seniūnas Algis Strelčiūnas.
Neseniai savivaldybės Miesto plėtros komitetui jis pasiūlė šalia įstatyme numatytų informavimo būdų įtraukti dar vieną – pradėjus teritorijos planavimą, konkrečioje vietoje pakabinti informacinį stendą, kuriame būtų nurodytas pastato aukštis, užstatymo tankis.
Konfliktai – visame mieste
Svarstymus, kaip papildomai informuoti visuomenę, paskatino dažni konfliktai tarp statytojų bei gyventojų.
Pastaruoju metu per sostinę nusirito net kelios vilniečių pasipiktinimo bangos, kurias sukėlė verslininkų planai.
Balandžio pabaigoje gyventojų priekaištų sulaukė ant Tauro kalno modernų daugiabutį namą statyti ėmusi įmonė „Sklypo servisas“.
Aistros užvirė dėl įmonės „Baltijos ąžuolas“ planų tarp Žirmūnų gatvės 111-ojo ir 113-ojo namų įterpti naują septynių aukštų namą. Aplinkinių daugiabučių gyventojai puolė ardyti statybininkų atvežtas tvoras ir graudeno, jog šis daugiabutis jiems užstos saulę. Esą dėl to kris jų butų kainos.
Lazdynų gyventojai taip pat protestavo prieš naujų namų statybas Erfurto gatvėje. Bendrovė šiuos namus statys netoli Šv.Jono Bosko bažnyčios.
Dar vienas konfliktas buvo beįsiplieskiąs Lazdynėlių gatvėje, kur turėjo iškilti aštuonių aukštų namas. Gyventojai pareikalavo, kad jis būtų perpus žemesnis. Statytojai turėjo nutraukti darbus kaip tik pastatę keturis aukštus.
Paskatintų diskusijas
Naujovę siūlantis A.Strelčiūnas mano, kad šitokie konfliktai dažniausiai kyla būtent dėl netobulos informavimo sistemos.
Jo teigimu, informacijos pateikimas į akis krintančiuose stenduose atkreiptų žmonių dėmesį dar neprasidėjus statyboms.
Dėl to visuomenė aktyviau įsitrauktų į diskusijas, valdininkams bei verslininkams pavyktų iš anksto išspręsti galimus nesutarimus.
„Geriau visus klausimus išspręsti anksčiau, nei pradedami kloti pamatai. Tuomet nebūtų situacijų, kai gyventojai puola po ekskavatorių ratais“, – teigė Lazdynų seniūnijos vadovas.
Informavimui – mažai dėmesio
Su statytojais konfliktuojančių gyventojų pusę palaikančių sostinės bendruomenių atstovai palaiko ketinimus plėsti informavimo būdų sąrašą.
Jų teigimu, dabar informacijos pateikiama per mažai, o gyventojų teises ginančios bendruomenės nespėja sekti įvykių mieste.
„Ne kartą prašėme, kad visuomenės informavimui apie statytojų planus būtų skiriama daugiau dėmesio.
2003-iaisiais tvirtinant Teritorijų planavimo įstatymą prašėme, kad suinteresuotos organizacijos apie plėtros projektą būtų informuojamos raštu, bet to nepasiekėme“, – sakė Pilaitės bendruomenės vadovė Janina Gadliauskienė.
Susidūrė su nenoru
Tačiau ji pabrėžė, kad informacinio stendo pastatymas išspręstų ne visas problemas.
Anot J.Gadliauskienės, daug bėdų kelia valdininkų nenoras išklausyti gyventojų nuomonės.
„Naujienas apie detaliųjų planų kūrimą užtektų platinti ir seniūnijose. Reikėtų tik informuoti aktyviai veikiančias organizacijas.
Bet susidaro įspūdis, kad savivaldybei pavaldžios seniūnijos nenori teikti tokios informacijos. Kad detalieji plana sukurti prieš kelerius metus, paaiškėja tik pradėjus statybas“, – teigė J.Gadliauskienė.
Ji ragino savivaldybę keisti planų svarstymų tvarką ir rengti apklausas, kurios būtų labiau reprezentatyvios negu diskusijos, kuriose dažniausiai dalyvauja vos keli žmonės.
Pasigedo tvirtesnės pozicijos
Su vilniečiais apsipykę verslininkai taip pat abejoja, ar sprendimas statyti stendus apsaugos nuo visų nesklandumų.
„Nepasakyčiau, kad gyventojų konfliktai su investuotojais Vilniuje kyla dėl nežinojimo. Kartais nežinojimu tik prisidengiama – kas domisi, tas sužino apie planuojamus projektus“, – sakė į konfliktą su Žirmūnų gyventojais įsivėlusios bendrovės „Baltijos ąžuolas“ direktorius Saulius Makauskas.
Jo nuomone, dėl kylančių gyventojų nepasitenkinimo bangų ir verslininkų patiriamų nuostolių kalta tik miesto valdžia, neturinti tvirtos sostinės plėtros vizijos.
Dėl to dažnai keičiami ankstesni sprendimai.
„Miestas turi būti formuojamas vadovaujantis plėtros planais. Tokiu atveju viskas būtų aišku.
Tačiau pastačius stendus teks klausytis kaimynų priekaištų. Gal gyventojams visi plėtros planai pasirodys netinkami?
Tokiu atveju statytojai, kurie vadovaujasi įstatymais, liks apgauti“, – sakė S.Makauskas.
Žmonėms trūksta paaiškinimų
Pasak „Baltijos ąžuolo“ direktoriaus S.Makausko, jo vadovaujama įmonė tarp girnų pateko būtent dėl to, kad savivaldybė tinkamai neinformavo Žirmūnų gyventojų.
„Mes įsigijome jau parengtą investicinį projektą, ne tuščią sklypą. Iki tol turėjo būti surengtos diskusijos su visuomene. Valdininkai sakė, kad viskas gerai.
Paaiškėjo, kad taip nebuvo. Bėdos dingtų, jei savivaldybė nuspręstų ne statyti stendus, o aiškinti žmonėms, kas gali būti kuriama šalia jų būstų“, – piktinosi S.Makauskas.
Ar keisti visuomenės informavimą apie vykstančius planavimo darbus, svarstys sostinės taryba.
Tiesą sakant, bent savivaldybės puslapyje "Sostinėje" apie detaliuosius planus (žr. šeštadienio skalbimus) ar tinklapyje galėtų būti bent nuorodos su vietovės planais, kurioje vietoje ir kas bus daroma.
Koks specas gali suprasti, ką reiškia "užsakovas - Miesto plėtros departamentas pradeda detalų planavimą sklype 0000:0123:9876".
Comment