Investicijas Kaune stabdo biurokratinės kliūtys

ELTA
2005 gegužės mėn. 27 d. 22:50


Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA) prognozuoja investicijų bumą Kaune. Tačiau, šios organizacijos nuomone, miesto plėtrą stabdo verslininkų ir savivaldos kryptingo bendradarbiavimo patirties stoka, taip pat nuolat atsirandančios įstatymų pataisos.

Penktadienį Kaune surengtame išvažiuojamajame LNTPA posėdyje asociacijos pirmininkas Jonas Ragauskas teigė, jog Kaunas turi unikalią galimybę apstatyti didžiausios Lietuvos upės - Nemuno krantus.

Kaip Eltai sakė J.Ragauskas, Kauno miesto centrinės dalies atgaivinimui reikalinga ašis, kuri tarsi orbitą suktų apie save kitas investicijas. LNTPA vadovas linkęs pritarti Kauno miesto savivaldybės vadovų tikinimams, kad šiuo varikliu, išjudinančiu kitus projektus, galėtų būti universali arena Nemuno saloje.

"Vilniuje aplink "Siemens" vyksta aktyvūs procesai", - pateikė pavyzdį J.Ragauskas. Jis teigė pritariąs LNTPA priklausančių Kauno nekilnojamojo turto įmonių atstovų nuomonei, jog sporto rūmų Nemuno saloje projektas yra geras, bet savo asmeninės nuomonės teigė neturįs.

LNTPA vienija 38 stambiausias Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros ir statybos įmones. Šios organizacijos atstovų teigimu, investicinių projektų įgyvendinimą pastaruoju metu dažnai apsunkina Lietuvos Respublikos žemės nuosavybės bei teritorijų planavimo įstatymų pataisos.

J.Ragauskas įsitikinęs, kad nekilnojamojo turto plėtotojams bei investuotojams pradėjus konstruktyvų bendradarbiavimą su Kauno savivaldos atstovais, miesto plėtra kairiojoje Nemuno pakrantėje nenusileis savo augimo tempu net Vilniaus Konstitucijos prospekto projektui.

Kauno miesto savivaldybės skaičiavimais, kartu su Nemuno salos projektu aplinkinėse teritorijose potencialios investicijos gali siekti 2 mlrd. litų. Kauno pareigūnams nesuprantama, kodėl iš Vyriausybės pusės "daromi barjerai, kurių neturėtų būti.

Savivaldybės administracijos direktoriaus Giedrius Buinevičius teigė, jog Kauno centre dar yra likę nemažai industrinės teritorijos, kurią reikėtų pritaikyti aktyviai žmonių veiklai. Pasak jo, Europoje, tokio pat ploto miestas kaip Kaunas galėtų aptarnauti apie milijoną gyventojų. Šiuo metu Kaune gyvenamojo ploto poreikis sudaro apie 1 mln. kvadratinių metrų ploto.

"Pagrindinis miesto plėtros kriterijus - gyventojų skaičiaus augimas. Deja, Kauno miestas negali tuo pasigirti. Reikia sudaryti kokybiškas gyvenimo sąlygas jauniems žmonėms", - tokią išeitį mato G.Buinevičius.



http://www.delfi.lt/news/economy/bus...php?id=6777826

Čia kiek į šoną nuo forumo temos
80 litų – tik pažiūrėti į lėktuvą
Ligita Sinušienė, "Vakarinė Palanga"
2005 gegužės mėn. 27 d. 22:50

Reklamose aviakompanijų skelbiamomis pigiomis bilietų kainomis susižavėję keleiviai gali smarkiai nusivilti. Nors ir nurodoma, kad bilieto kaina, tarkim, už skrydį per Lietuvą nesiekianti nė šimto litų, - be oro mokesčių ir kitų rinkliavų, vis dėlto nedaug kas tikisi, kad teks sumokėti dar antrątiek.

Pakaktų tik pasėdėti
Nacionalinė aviakompanija “Lietuvos avialinijos” (LAL), prieš pora savaičių atnaujinusi skrydžius iš Vilniaus į Palangą, siūlo pigiausią bilietą į vieną pusę įsigyti tik už 80 litų.
“Vakarinei Palangai” pasidomėjus realia bilieto kaina, paaiškėjo, kad už tokią sumą galima nebent pasėdėti keleivio vietoje, kol lėktuvas dar nepakilęs. Kelionės tikslui pasiekti pinigų reikia gerokai daugiau. Pridėjus 20 litų Vilniaus oro uosto, 45 litų – keleivių aptarnavimo, 38 litų – kuro mokesčius, reali skrydžio kaina siekia 183 litus.

Visas tekstas:
http://www.delfi.lt/news/economy/aut...php?id=6779203

Dažniausiai dar figuruoja magiškas žodis NUO tiek ir tiek litų
Reik pirkt per agentūrą - ten jau pasako sumą su visais mokesčiais. Pats prieš kelias dienas nusipirkau bilietą į Londoną už 350 lt, nors visur mirga skelbimai NUO 150 lt ir pan.

aaa!!! Quack'as emigruoja?

Nea, tik girdejau, kad Londone gyvena tokie veikejai, kaip Mr.John ir Blitz ir niekam nemoka, tai vaziuoju "nalogu" rinkt

aciu Dievui, jog del vieno lietuvio neverta tau trenktis kazkur i Skandinavijos uzkampi

Originala rasite Sestadienio Lietuvos Ryte, sporto skiltyje.

Čia gana įdomi naujiena:

Trečią kartą vykusiose varžytinėse parduotas bankrutavusios "Kuro aparatūros" turtas. Gamyklos pastatai bei įrengimai maždaug 6,5 hektaro plote sostinės Kalvarijų gatvėje parduoti už 28 mln. litų - 7 mln. litų mažesne kaina nei prašyta vasario pabaigoje.

"Kuro aparatūros" bankroto administratorė Gražina Šestak pirkėjo Eltai atskleisti negalėjo, esą tai - komercinė paslaptis.

Buvo parduodami tik pastatai ir įrengimai, taip pat pirkėjas gavo teisę į žemės nuomą.

"Kuro aparatūros" pastatai parduodami be žemės ar sudarytos nuomos sutarties. Manoma, kad formalumų tvarkymas užtruktų mažiausiai pusmetį.

Pardavus turtą bus baigtas "Kuro aparatūros" likvidavimas.

Bankroto byla "Kuro aparatūrai", kuri neatlaikė apie 70 mln. litų siekusios skolų naštos, iškelta 2002 metų gruodį.

2004 metų birželį bankroto byla iškelta ir "Kuro aparatūros" patalpose veiklą bandžiusiai atnaujinti bendrovei "Dyzelinio kuro aparatūra".


Aš beveik neabejoju, kad buvusios gamyklos teritorijoje bus kažkas statoma.. o ir vieta gera.

Idomu, po kokio pusmecio gal sulauksim naujienu. Vieta tikrai viliojanti

Be to,ir aukstingumas neribojamas.Pamenu,kazkuris is Nasvyciu buvo uzsimines,jog cia gali iskilt iki 50 aukstu pastatai.Tad laukiam...Tik idomu kas pirkejas?

Abejoju jog iki 50. Visu pirma jei dar nera apribojimu tai ju prisigalvos. Antra - atsiras kokia nors bendruomene. O ir siaip ten nelabai butu vietos pristatyti ju daugiau, tad keli tokio dydzio graziai neatrodys.

ELTA

kaunas.lt

Verslo zinios

Atsigauna Kaunas po biski. Dziugu jog jau ir daroma kazkas, ne tik kalbama.

Dziugu, kad kazkam dziugu

liutass

heh

Naujas (nuo 2005 05 24) Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos naujienų puslapis.
Kasdien yra čia esančius dominačių naujienų.

Pirmojo puslapio antraštės (kai kurios jau prieš tai skelbtos šiame forume)
http://www.lietuvosnt.lt/index.php/p.../articlepage/0
2005-06-02 »» Valstybės kontrolė: Vilniaus pareigūnai galimai neteisėtai leido manipuliuoti žemės sklypų nuoma
2005-06-01 »» Valstybės kontrolė Vyriausybei siūlo tikslinti "Rubicon Group" parkui skirtą sklypą
2005-06-01 »» Suomijos koncernas "Paroc Group" plečia gamybą Lietuvoje
2005-05-31 »» Statybų kainos per metus didėjo 7,5 procento (su lentele)
2005-05-31 »» Naujajame kvartale iškils aukščiausias Kauno daugiabutis
2005-05-31 »» "Vilniaus Akropolis" jau persitvarkė į akcinę bendrovę
2005-06-02 »» Ūkio naujienų šiandienos dienraščiuose apžvalga
2005-05-31 »» Verslininkai prognozuoja investicijų bumą Kauno centre

Vienas iš ten skelbiamų straipsnių:
2005-06-02 »» Valstybės kontrolė: Vilniaus pareigūnai galimai neteisėtai leido manipuliuoti žemės sklypų nuoma
Vilniaus apskrities bei miesto pareigūnai galimai neteisėtai privačioms bendrovėms leido išsinuomotuose valstybinės žemės plotuose statyti biurų pastatus bei gyvenamuosius namus.
Taip teigiama Valstybės kontrolės atlikto Žemės fondo administravimo Vilniaus miesto savivaldybėje audito ataskaitoje. Tarp galimų prasižengėlių minimos įmonės "Helios" bei "Eika".
Joje aprašomi du atvejai, kaip valstybinės žemės sklypai buvo ne konkurso būdu išsinuomojami neva juose esantiems statiniams eksploatuoti. Vėliau pareigūnai, viršydami įgaliojimus, leisdavo nuomos sutartis koreguoti ir sklype statyti kitokius komercinius pastatus - biurus ar gyvenamuosius namus.
Valstybės kontrolės nuomone, miesto pareigūnai abiem atvejais privalėjo stengtis nuomos sutartis nutraukti.
Pavyzdžiui, 5,7 tūkst. kvadratinių metrų sklypas Savanorių pr. 1, kuriame bendrovė "Helios" stato 23 aukštų administracinį ir apartamentų centrą, 2001 metais buvo išnuomotas ne aukciono būdu tame plote buvusių pastatų savininkui. Tam, kad jis galėtų eksploatuoti sklype buvusius 70 proc. nusidėvėjusius 1940-ųjų metų statybos statinius, su juo buvo sudaryta 95 metų trukmės nuomos sutartis.
Vėliau nuomininkas gavo Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento leidimą sklype statyti biurų pastatą. Leidimas rėmėsi Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjos pažyma, kad ši neprieštarauja tokioms statyboms.
Valstybės kontrolė tvirtina, jog viršininkė neturėjo įgaliojimų tokiai pažymai išduoti, o Miesto plėtros departamentas neturėjo teisės ja remdamasis leisti statybų. Auditorių nuomone, Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius turėjo numatyti, jog nugriovęs statinius nuomininkas negalės įvykdyti nuomos sutartyje numatytų sąlygų.
Panašiai buvo įgytas sklypas Vilniaus Antakalnio rajone prie Medicinos diagnostikos centro (Grybo g. 34), kuriame bendrovė "Eika" jau baigė statyti dešimties aukštų gyvenamųjų namų kompleksą. Šis 5,9 kvadratinių metrų sklypas 2003 metais buvo ne konkurso būdu išnuomotas privačiai bendrovei ten esančiam katilinės pastatų kompleksui eksploatuoti.
Po to, kai Vilniaus miesto Žemėtvarkos skyrius pažyma išreiškė savo neprieštaravimą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sklype buvo leistos gyvenamųjų namų statybas. Tuo tarpu, anot Valstybės kontrolės, tik gavęs juridinio asmens prašymą Žemėtvarkos skyrius turėjo nutraukti nuomos sutartį, nes iš konkrečių aplinkybių galėjo numanyti, jog kita šalis nevykdys esminio sutarties reikalavimo - eksploatuoti katilinę. Tai padaryti skyriui leistų Civilinis kodeksas.
Kontrolė pastebi, jog 2004-ųjų viduryje pakoregavus Žemės įstatymą bei Vyriausybės nutarimą, keičiant išnuomotos valstybinės žemės sklypo paskirtį sutarties nutraukti nebėra galimybių.
2004 metais Valstybės kontrolė atliko 113 asignavimų valdytojų vadovaujamų institucijų finansinius auditus, 37 veiklos auditus, 3 Europos Sąjungos finansinės paramos auditus ir 4 valstybės ataskaitų auditus.

ELTA

http://www.lietuvosnt.lt/index.php/p.../articleid/348

Gan senas straipsnis, bet tik neseniai ji aptikau:

------------------------------------------------------
Veidas 2005.05.19 - Nr. 20

Elito kvartalai – išrinktiesiems

Važiuojant Nemenčinės plentu, užkilus į Antavilių kalną, rasite į kairę vedantį nušiurusį žvyrkelį. Kitoje sankryžoje į kairę kviečia pasukti naujai išasfaltuotas, apšviestas kelias. Jis veda buvusios pionierių stovyklos, kurios teritoriją investuotojai padalijo į sklypus, link. Tai "VP Market" plėtojamas gyvenamųjų namų kvartalas.

Štai kaip šis projektas pristatomas internete: "Aukštos klasės ir kokybės 32 privačių namų kvartalas Laurų gatvėje formuojamas 8 ha uždaroje teritorijoje, pušyne prie Neries upės vingio. Visos miesto komunikacijos, sutvarkyta aplinka, kvartalo apsauga ir vaizdo stebėjimo sistema, valdoma iš apsaugos posto. Namai išdėstyti dideliu atstumu vienas nuo kito, neužgožiant natūralios gamtos, išnaudojant esamą reljefą, išsaugant pušis ir beržus bei kiekvieno namo ir šeimininko privatumą. Suformuojama poilsinė zona, įrengiamos vaikų žaidimo aikštelės". Norėtųsi čia gyventi, ar ne?

Gyvens tik dori žmonės

Vis dėlto į šį kvartalą pateks ne kiekvienas už sklypą su komunikacijomis galintis sumokėti apie milijoną litų. Be to, dar turintis kišenėje milijoną ar du namo statyboms. Namo kvadratinio metro kaina prasideda nuo 6 tūkst. Lt – daugiau nei kai kuriose Senamiesčio vietose.

"Vilniaus Akropolio" valdybos pirmininkas Mindaugas Marcinkevičius tiesiai šviesiai sako, kad Laurų kvartalo sklypų neparduos tiems, kurių laurų vainikas - suteptas. "Svarbiausias atrankos kriterijus - nepriekaištinga reputacija, - sako M.Marcinkevičius. – Mes net nepradedame derybų dėl pardavimo, jei žmogus visuomenėje neturi gero vardo".

Pasak jo, visuomenėje žinomiems žmonėms rekomendacijų nereikia: "Mes gyvename atviroje visuomenėje, kalbam, bendraujam, žiūrim televiziją, skaitome laikraščius". Jei pirkėjas nefigūruoja pirmuose laikraščių puslapiuose ir pardavėjams nepažįstamas, savais kanalais surenkamos žodinės rekomendacijos.

Pionierių stovyklą paneryje "Vilniaus Prekybos" grupė įsigijo prieš pusantrų metų. Pirmieji čia sklypus pasirinko VP grupės savininkai ir vadovai. Laurų kvartalas beveik nereklamuojamas, žinia apie elitinę gyvenvietę aukštuose visuomenės sluoksniuose perduodama iš lūpų į lūpas. Būtent taip apie galimybę įsigyti sklypą sužinojo ir vienas būsimųjų kvartalo gyventojų, Nacionalinio operos ir baleto teatro direktorius Gintautas Kėvišas. "Man šį sklypą pasiūlė kiti žmonės. Pirmą kartą apie galimybę jį įsigyti išgirdau prieš daugiau kaip dvejus metus. Tačiau man tai nebuvo pirmo būtinumo reikalas, todėl nepuoliau iš karto pasiūlymo priimti. Be to, tuo laiku dar nebuvo nutiestos komunikacijos ir nuvažiavęs sklypo apžiūrėti nelabai tikėjau, kad ten ką nors galima padaryti. Tačiau po metų komunikacijos jau buvo sutvarkytos, tada ir apsisprendžiau, nors kaina jau buvo pakilusi", – pasakoja G.Kėvišas. M.Marcinkevičius teigia, kad Laurų kvartale gyvens prekybos, finansų, kultūros sferų atstovai, bet griežtai atsisako išvardyti pirkėjus.

Tai ne vienintelis toks projektas Vilniuje. Senamiestyje, A.Strazdelio ir Šv. Dvasios gatvėje, renovuojamas namų kompleksas "Strazdelio namai". "Gyvenamuoju požiūriu tai prestižinė vieta, įtraukta į UNESCO saugomų regionų sąrašą. Po rekonstrukcijos, kurios pabaiga numatoma 2006 m. rugpjūtį, komplekso pastatuose bus įrengti naujos generacijos verslo klasės apartamentai, parduodami ekskliuzyvinėmis teisėmis", – tai citata iš "Strazdelio namų" plėtojimo bendrovės "B.E.Realty" interneto svetainės.

"B.E.Realty" direktorius Simonas Gelminauskis tvirtina, kad jokios klientų atrankos nedaro. "Rinkoje yra ekonominės ir verslo klasės butai. "Strazdelio namai" yra Senamiestyje, čia kuriama komfortiška ir kartu unikali gyvenamoji erdvė, - pasakoja S.Gelminauskis. – Be to, su buto raktu žmogus gauna didžiulį priedų ir paslaugų paketą: apželdintą uždarą kiemą, jo viduje įrengtą pirtį su baseinu, mini sporto klubu, 133 vietų požeminę automobilių stovėjimo aikštelę. Namai pasižymės klasikiniais senoviškais fasadais, erkeriais, terasomis ir balkonais. Namų lubų aukštis sieks 3,4-5 metrus. Bus įrengti židiniai, šildymo, vėdinimo, aušinimo sistemos, televizinis tinklas bei 46 kanalų kabelinė televizija, telefono bei kompiuteriniai tinklai, moderni elektros instaliacija, praėjimo kontrolės sistema, laiptinėse liftai, vaizdo stebėjimo sistema, apsauginė signalizacija, gaisrinė signalizacija, įspėjimo apie gaisrą sistema, dujų kontrolės sistema". Tai paketas, kurį pirkėjas turi pirkti visą, neatsisakydamas kurių nors paslaugų ar detalių.

"Čia renkasi tie, kuriems svarbi Senamiesčio dvasia, aplinka. Buvo pirkėjų, kurie norėjo dalies atsisakyti arba sujungti viso aukšto butus į vieną, tačiau mes jiems atsakėme. Dalis pripažįsta taisykles, dalis – ne. Galbūt dėl to pasklido kalbos, jog mes ne visus įsileidžiame", – sako "B.E.Realty" direktorius. Nuo 2004 m. spalio, kai projektas buvo pradėtas reklamuoti, nupirkta 14 iš 45 butų.

Nors Vilniaus senamiestyje vis mažėja vietų, kur galima atnaujinti pastatus ir paversti juos prabangiais namais, S.Gelminauskis "Strazdelio namų" nelaiko pačiu prestižiškiausiu projektu: "Butai pas mus kainuoja nuo 300 iki 800 tūkst. Lt. Už tiek galima nusipirkti ekonominės klasės namą. Tuo tarpu yra kvartalų, kuriuose vien sklypas kainuoja milijoną litų".

Brangiausius išperka vėliausiai

Nekilnojamojo turto bendrovės "Invalda Real Estate", kuri tarpininkauja parduodant ekskliuzyvinių Laurų ir Rasų kvartalų sklypus, direktoriaus pavaduotojas Tomas Bučas sako, kad pas juos šiuo metu brangiausi projektuojami "Nidos namai". Tai dešiniajame Neries krante prie Karaliaus Mindaugo tilto pradėtų statyti daugiabučių namų kompleksas. Kainos čia svyruoja nuo 3,5 iki 12 tūkst.Lt/kv.m.

"Kuo toliau, tuo sunkiau centre rasti vietos naujiems ar atnaujinamiems gyvenamiesiems namams, - kalba T.Bučas. – Todėl niekada nebus taip, kad Senamiestyje ar centre butų bus daugiau nei pirkėjų. Brangiausius išperka vėliau, didžiausi ir prabangiausi nuperkami paskutiniai". "Nidos" projekte suplanuotas 850 kv.m ploto butas per du aukštus kol kas laisvas. Tačiau pirkėjai jau vaikštinėja aplink kelių milijonų litų vertės būstą: "Tai žmonės, kurie vertina šį pirkinį kaip investiciją. Galėčiau apibendrintai pasakyti, kad brangesnius butus apžiūrinėja finansų, pramogų, sporto sferų atstovai". "Invalda Real Estate" direktoriaus pavaduotojas teigia, kad jų tikslas nėra parduoti greitai. "Tikslas yra uždirbti. Todėl nustatome didesnę kainą už rinkos. Mums nereikia ieškoti pirkėjų, jie patys pas mus ateina", – sako T.Bučas.

Nekilnojamojo turto agentūros "Ober-Haus" rinkotyros specialistas Raimondas Reginis sako, kad paklausa vis dar didelė, jei pardavėjas gali sau leisti atrinkinėti pirkėjus ir nustatyti aukštesnes nei rinkos kainas. "Ober-Haus" vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis pripažino, kad daugeliui prabangus būstas visų pirma asocijuojasi su didele kaina. "Gana dažnai prabangūs butai būna nuperkami už didesnę nei rinkos kainą, t.y. pirkimo ir pardavimo sandoriai kartais būna pagrįsti nebūtinai racionaliais kriterijais (vietos, konkurentų kainų, kitų veiksnių, galinčių lemti kainą, analize), o, tarkime, noru įsigyti būtent tą, o ne kitą butą konkrečiame name, siekiant ne tik patenkinti natūralų būsto poreikį, bet ir išreikšti save, siekti originalumo, pranašumo kitų atžvilgiu", - kalbėjo S.Vagonis.

"Kainų kilimui kur kas daugiau įtakos turėjo ne miniomis turėję suplūsti turtingų užsienio piliečių srautai, kaip tikėjosi nemažai rinkos dalyvių, ar stebuklingai pagerėjusi ekonominė padėtis mūsų šalyje, o vietinių gyventojų pasiryžimas žūtbūt įsigyti būstą, kol jis dar nepabrango", - teigia "Ober-Haus" ekspertai. Anot jų, didelė būsto paklausa, menkas sklypų pasirinkimas, per metus beveik dvigubai pakilusios daugiabučiams namams statyti tinkamos žemės kainos lemia tai, kad statybų bendrovės būstų pardavimo kainas planuoja ne pagal rinkoje esamą kainų lygį, bet vadovaudamiesi prielaidomis, kad kainos vis dar kils. Sostinės gyventojams būstą vis brangiau tenka pirkti ir dėl įvairių biurokratinių stabdžių - žemės paskirties keitimo problemų, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir kt.

------------------------------------------------------
Tesinys kitame puslapyje