Šilainiuose tarp devynaukščių pakibo milžiniškas tinklas

Kauno Šilainių miegamajame mikrorajone Baltijos prospekto ir Baltų gatvės keturis devynaukščius daugiabučius namus sujungė milžiniška skulptūra-provokacija "Tinklas". Stogų aukštyje pakabintas tinklas primena kvadratinį voratinklį, nuo jo nuleistos žemės nesiekiančios virvinės kopėčios.

Šio neįprasto sumanymo autorius - 25 metų skulptorius Tadas Vosylius. Originaliu kūriniu jis siekia pagyvinti Kauno "miegamųjų rajonų" architektūrą, atkreipti dėmesį į šiuolaikinių žmonių bendravimo problemas. "Tinklas" sukurtas iš 8 mm pintos virvės ir 5 mm lyno.

Pasak jaunojo menininko, šis darbas žiūrovą turėtų priversti dažnai pažvelgti aukštyn, taip pat sudominti savo forma. Kopėčios turėtų sukelti norą lipti aukštyn, bet jų neįmanoma pasiekti. Tai turi sukelti žmonių smalsumą ir neišsipildžiusios svajonės įspūdį.

"Jau pats pavadinimas "Tinklas" kalba apie tai, kad šis kūrinys susijęs tiek su tinklu, tiek su voratinkliu, tiek su žiniasklaidos komunikaciniu tinklu. XXI amžiuje tai yra pagrindinis informacijos siuntimo ir gavimo šaltinis. Šis meninis objektas gali simbolizuoti žmonių jungimąsi į informacinius tinklus, pavyzdžiui, į internetą. Tai netgi galima būtų įvardinti kaip aktualią problemą, nes dauguma žmonių internete praleidžia valandų valandas, atsisakydami aktyvaus poilsio, laisvalaikio praleidimo gamtoje, bendravimo", - aiškina T. Vosylius.

Pasak skulptoriaus, jo kūrinys taip pat gali sietis su jo pasivaikščiojimais po Šilainių mikrorajoną, kuriame galima dažnai pasiklysti dėl sudėtingo išplanavimo ir pastatų vienodumo.

"Kabantys laidai, kuriuos galima pastebėti Šilainių mikrorajone, sukuria įsipynimo, susipainiojimo įspūdį. Būtent šis pastebėjimas ir inspiravo darbo idėją ir jos išpildymą", - pasakoja autorius. O kopėčių motyvas, pasak jo, atspindi pasiklydusio žmogaus norą lipti aukščiau ir apsidairyti. Pačias kopėčias komunikaciniu požiūriu irgi galima interpretuoti kaip simbolį į kitą, virtualų pasaulį.

Iš Marijampolės kilęs T. Vosylius skulptūrą studijavo Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakultete. Šiais ir praėjusiais metais jis Kaune ir Druskininkuose surengė pirmąsias savo personalines parodas, jo pavardę buvo galima pamatyti ne vienoje bendroje parodoje.

Komanda išeina į trasą
VŽ 2005 m. gegužės 18 d. 01:39

Dvi Vilniaus įmonės, ryšių su visuomene agentūra "Komunikacijos tiltai" bei personalo valdymo bendrovė "Persona Optima", šį pavasarį įmonių vadovams ėmė siūlyti bendrą paslaugą – komandos stiprinimo kursų ir pažintinės ekskursijos derinį.

Kitoje vietoje, kitu laiku Vilniečiai komandai stiprinti siūlo retro stiliaus ekskursiją po Kauną. Jos maršrutas veda į populiariausias Smetonos laikų Laikinosios sostinės vietas, nuo Rotušės ir Prezidentūros iki prastą šlovę pelniusio senamiesčio "nuodėmių kvartalo". Ekskursijos dalyviams skiriama įvairių užduočių, susijusių su Kauno istorija. Tarkim, jiems reikia išsiaiškinti, kodėl sakoma, jog Kaune stovėjęs tiltas, jungęs Carinę Rusiją ir Prūsiją, buvo lgiausias pasaulyje ir kodėl kelionė juo trukdavo net 13 parų. Aurimas Kamantauskas, "Komunikacijos tiltų" renginių skyriaus vadovas, sako, jog Kaunas pasirinktas todėl, kad "jis apipintas įvairiais stereotipais, tad dalyviai, pažindami kitokį miestą, patiria malonių netikėtumų". Kita vertus, nors šia paslauga domisi ne tik vilniečiai, dauguma potencialių klientų yra Vilniaus įmonės, todėl, ištrūkę iš įprastos aplinkos, darbuotojai galės lengviau atsipalaiduoti, atskleisti savo sugebėjimus.

Ekonomiški gatvių šviestuvai Kaunui kasmet sutaupys iki milijono litų

Įgyvendinęs gatvių apšvietimo modernizavimo projektą, Kauno miestas per metus sutaupys apie 1 milijoną litų. Šiam projektui 10 mln. litų paskolinusio Pasaulio banko atstovai patenkinti projekto įgyvendinimu ir teigia, jog Kaunas gali būti pavyzdžiu kitiems miestams, ketinantiems modernizuoti gatvių apšvietimą.

Trečiadienį su Kauno miesto meru Arvydu Garbaravičiumi susitikęs Pasaulio banko atstovas W. Janas Brzeskis teigė, jog tą patirtį, kurią Kaunas gavo įgyvendinamas gatvių apšvietimo modernizavimo projektą, miesto savivaldybė galėtų sėkmingai pritaikyti gaudama Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramą ir bankų kreditus.

Pasaulio bankas finansavo 80 proc. projekto sąmatos, likusias lėšas skyrė miesto savivaldybė. Paskolą Kauno miestas turės grąžinti per 15 metų.

Projekto metu buvo pakeista 17 tūkst. gatvių šviestuvų, 32 valdymo jungtys, 300 kilometrų kabelinių linijų. Projektas turi būti baigtas iki birželio 30 dienos, dar liko pakeisti 140 šviestuvų, apšviesti kelias gatves.

Kauno miesto gatvėse iš viso stovi 24 tūkst. šviestuvų, 3 tūkst. buvo pakeisti dar iki 2000-ųjų, o Pasaulio banko finansuojamas projektas pradėtas įgyvendinti 2001-aisiais.

Kaune liko apšviesti dar 300 gatvių įrengiant jose dar 4 tūkst. šviestuvų. Tam reikia maždaug 6 mln. litų. Tęsiant projektą tikimasi gauti finansinę paramą iš Vyriausybės, ES struktūrinių fondų bei Pasaulio banko.

Kauno miesto savivaldybės Energetikos skyriaus vedėjas Algirdas Vaitiekūnas teigia, jog iki apšvietimo modernizavimo Kauno mieste švietė vos pusė senų šviestuvų ir už sunaudotą elektros energiją per metus reikėjo mokėti apie 4 mln. litų. Dabar, šviečiant visiems šviestuvams, elektros sąnaudos per metus sieks apie 3,2 mln. litų.

Kauno miesto savivaldybė taip pat numato įgyvendinti maždaug 5 mln. litų vertės apšvietimo "prigesinimo" projektą - nakties metu bus mažinama šviestuvų elektros galia ir tokiu būdu taupomos lėšos. Tai leis per metus sutaupyti dar apie 1 mln. litų.

Klaipėdoje ketinama investuoti 150 mln. litų į naują pramogų ir prekybos kompleksą

Klaipėdos pietinėje dalyje iškils naujas pramogų ir prekybos kompleksas, į kurį ketinama investuoti apie 150 mln. litų. Projektą vykdantys Šveicarijos investuotojai "Pajūrio investicijų grupė" sako, kad darbų imtis paskatino neišnaudota niša ir auganti statybų rinka uostamiestyje, rašo dienraštis "Verslo žinios".

Beveik 6 hektarų plote Klaipėdoje išdygs jūrinės temos prekybos ir paslaugų centras, ne mažiau kaip 16 aukštų viešbutis, žuvų patiekalų restoranas. Be to, šalia numatyta pastatyti biurų pastatą, konferencijų sales. Šioje teritorijoje bus įrengta 1,4 tūkst. vietų automobilių stovėjimo aikštelė.

Šiuo metu derinamas naujojo komplekso detalusis planas. Investuotojai planavo pradėti statyti šiemet, tačiau tebederinama būsima transporto schema.

"Klaipėdoje prasidėjo statybų bumas, be to, yra ir neišnaudotų nišų. Norime atvesti naujus operatorius, naujus prekės ženklus ir naujus rinkos dalyvius. Deramasi ir dėl naujo viešbučio operatoriaus atėjimo", - sakė neįvardijami "Pajūrio investicijų grupės" atstovai.

Šiuo metu Klaipėdoje projektuojama ir jau statoma keletas naujų prekybos ir paslaugų centrų, šalia jų kursis ir gyvenamieji pastatai.

Būsto statybos tempais Kaunas vejasi sostinę
Tačiau miesto plėtrą stabdo painios biurokratinės kliūtys ir keičiami įstatymai

Daugėja daugiabučių namų

Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį Kauno apskrityje pastatyti 173 nauji gyvenamieji namai. Tai yra 13,8 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai (152 namai).

Lietuvoje naujų gyvenamųjų namų statyba pirmąjį ketvirtį išaugo 26,1 proc. (577 namai).

Daugiausia statybų vyko Vilniaus apskrityje (195 namai).

Daugiausia naudingo gyvenamojo ploto šiemet pastatyta Vilniaus apskrityje – 87 tūkst. 550 kv. m, Kauno apskrityje 32 tūkst. 122 kv. m, Klaipėdos apskrityje 12 tūkst. 766 kv. m, Panevėžio apskrityje 5 tūkst. 879 kv. m, Šiaulių apskrityje 4 tūkst. 705 kv. m, Alytaus apskrityje 3 tūkst. 501 kv. m.

Planuojami nauji kvartalai

Tačiau gyvenamųjų namų statyba Kaune netrukus turėtų įgauti naują pagreitį.

Ateinančių metų pavasarį nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Domus Mea“ žada statyti įspūdingą daugiabučių namų kvartalą Žemojoje Fredoje.

Kvartalas smarkiai pakeistų centrinės Kauno dalies veidą.

Verslininkams reikia susitvarkyti žemės nuosavybės klausimus ir įveikti biurokratines kliūtis.

Nugriautos buvusios „Karigės“ baldų gamyklos vietoje Žaliakalnyje iškils modernus 166 – 186 butų gyvenamųjų namų kvartalas. Jį stato bendrovė „YIT Kausta“.

Vytauto prospekte, „Sanito“ teritorijoje, taip pat planuojama statyti gyvenamųjų namų kvartalą, kurį valdys bendrovė „Invalda Real Estate“.

Bendrovė „Baltic Realty Adviser“ toliau plečia Fredos miestelį. Gyvenamieji namai turėtų iškilti ir privatizuotos „Apželdinimo“ bendrovės teritorijoje.

Vaižganto gatvės pradžioje, šalia Sporto halės, rugpjūčio mėnesį bus baigtas modernus trijų aukštų su požeminiais garažais daugiabutis.

Kliūtys – biurokratinės

Bendrovės „Domus Mea“ direktorius Robertas Jocius įsitikinęs, kad daugiabučių namų statybą labiausiai stabdo biurokratinės kliūtys, dažnai keičiami įstatymai.

Projektus labai sunku suderinti su visais valdininkais, gauti miesto tarybos palaiminimą.

„Kaune, kaip ir visoje šalyje, žemės nuosavybės klausimai ir kompleksinis teritorijos planavimas – pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria verslininkai ir potencialūs investuotojai. Savivaldybė turėtų visokeriopai remti ir skatinti kompleksiškus projektus“, – teigė R.Jocius.

Verslininko mano, jog dideli projektai padėtų išvengti chaotiškų statybų, būtų sutvarkyta miesto aplinka.

Nauji būstai brangsta

Nekilnojamojo turto ekspertų teigimu, paklausiausi išlieka nedideli, maždaug 50 – 80 kvadratinių metrų ploto butai. Jie išperkami pirmiausia. Tačiau perkami ir prabangūs, didelio ploto butai.

Vaižganto gatvėje statomame name pirmiausia buvo nupirkti viršutiniuose aukštuose įrengti prabangūs butai su autonomiškais kiemeliais ir žiemos sodais ant stogo.

Kaip ir Vilniuje, Kauno daugiabučiuose brangesni viršutiniuose aukštuose įrengti butai, iš kurių pro langus atsiveria gražūs miesto vaizdai.

Prestižinėse Kauno miesto vietose, ypač Žaliakalnyje ir centre, statomų daugiabučių namų kvadratinio metro kaina siekia 3 – 4 tūkstančius litų.

Vilniaus senamiestyje ir Užupyje – 6 – 8 tūkst. litų už kvadratinį metrą ir daugiau.

Brangiausi būstai šiuo metu yra Neringoje. Čia kai kur vieno kvadratinio metro kaina siekia 10 – 12 tūkst. litų.