Bet esama ir didesnio kliuvinio. Sustatyti mieste namų „be tarpų“ tiesiog apskritai nebeišeina, to nebeleidžia mūsiškiai galiojantys statybų normatyvai (STR). Projektuojamas namas, kaip žinia, nuo gretimo sklypo ribos privalo būti atitrauktas bent per 3 metrus, juo aukštesnis – juo toliau. Statyti ant ribos, mūrijant ugniasienę, kaip yra statomi normalūs Vakarų miestai, galima nebent gavus raštišką kaimyno sutikimą. Kitaip tariat tai sunkiai pasiekiamos išimtys, ir dabar paprastai kiekvienas miesto namas projektuojamas ir statomas nelyginant pati sau sodyba - tik be jokių sodybos privalumų.

Jei statoma 6 – 9 aukštų namais, o daugiausiai statoma būtent taip, namai lieka ir be kiemų. Pakanka pasidairyti po šiuo metu sparčiai bebaigiamas užstatyti Šnipiškes. Į ką panaši tuo pačiu tampa kad ir Kernavės gatvės erdvė? Čia miestiečiai dar tik gavo beprasmį, išsiskėtojusį transporto žiedą (kuriame beveik nėra transporto) erdvės požiūriu visai nesusietą ir su aplink kylančiais namais. Atsidūrus pėsčiomis, iš Šnipiškių norisi kuo greičiau pasišalinti, nors kaip tik čia galėjo būti išvystytas tikro visaverčio miesto rajonas – anapus upės esančio senojo miesto centro tąsa.