Vis populiarėjantys pigūs skrydžiai naikina Europos valstybių sienas labiau nei Briuselio biurokratų kalbos apie Senojo žemyno tautų vienybę. Kai prieš ketverius metus Kurto Wilsono draugai užsiminė apie bernvakarį Vilniuje, šis britų verslininkas neatrodė labai sužavėtas. Ko jis, be pigaus alaus, galėjo daugiau tikėtis šiame niūriame buvusios Sovietų Sąjungos mieste?
Pasirodo, daug ko. Įtakingas verslo savaitraštis "Business Week" rašo, kad dabar K.Wilsonas yra tiesiog įsimylėjęs Vilnių - draugiškus šio miesto žmones ir nuostabų viduramžius menantį senamiestį. Jam Lietuvos sostinė tapo antraisiais namais.
Tačiau kaip britas susisiekia su Lietuva? K.Wilsonas su žmona iš Vilniaus į Londoną vyksta mažiausiai kartą per mėnesį, o už kelionę į abi puses sumoka apie 100 JAV dolerių (277 litus). Dėkoti reikia pigių skrydžių bendrovei "Ryanair" ar vietinei jos konkurentei "airBaltic".
Dabar porai Vilniuje priklauso keletas apartamentų. K.Wilsonas, susižavėjęs pigia ir kvalifikuota vietine darbo jėga, Lietuvos sostinėje atidarė ir savo programinės įrangos įmonės padalinį. "Kai atvykau čia pirmą kartą, draugai manė, kad išprotėjau", - sakė jis ir užsiminė, jog būtent mažų kainų skrydžiai daugeliui vakariečių atvėrė naujas erdves.
"Ryanair", "easyJet" ir dar apie 40 kitų pigių oro linijų bendrovių padarė tai, ko nesugebėjo išsiplėtusios Europos Sąjungos politikai, - dabar milijonai europiečių, norinčių sutvarkyti verslo reikalus ar šiaip pakeliauti, be vargo kerta Senojo žemyno valstybių sienas.
Vien pernai šios kompanijos Europoje skraidino daugiau kaip 420 mln. keleivių - 40 proc. daugiau nei prieš penkerius metus. Jos padėjo sulaužyti daug kultūrinių barjerų, pagyvinti naujų ES šalių ekonomiką, suteikė verslo plėtros galimybių. "Briuselio biurokratai apie europiečių vienybę šneka per amžius, tačiau skleidžiant šią idėją pirmauja pigių skrydžių bendrovės", - teigė "Ryanair" vadovas Michaelas O'Leary.
Gan įdomus straipsnelis, apie garsų pastatą. Beje statybų tempai išties buvo stulbinantys. Pastatas pastatytas per 13 mėnesių, brigados per savaitę iškeldavo 5 aukštus, ir kaip matom pastatas sėkmingai stovi jau 75 metus
Didžiausias pasaulyje kruizinis laivas rengiasi pirmajai kelionei
BNS
2006 balandžio mėn. 29 d. 17:07
Šeštadienį Sautamptone prisišvartavo didžiausias pasaulyje kruizinis laivas - plaukiojantis miestas, keturis kartus didesnis už "Titaniką", o jame esanti įranga pastarojo statytojams nebūtų nė prisisapnavusi.
158 000 tonų laineryje, pavadintame "Freedom of the Seas", pavyzdžiui, yra banglentininkams skirtas baseinas su dirbtinėmis bangomis, ledo čiuožykla, laipiojimui skirta uolinė siena ir 34 metrų aukštyje virš jūros kabančios sūkurinės vonios, per 3,5 metro išsikišusios iš laivo šonų.
"Freedom of the Seas" laivas
Laivas ateinantį trečiadienį išplauks į Niujorką, o po to - į savo būsimąją bazę Majamyje. Iš ten jis kursuos po Karibų jūrą.
"Freedom of the Seas" paveržė didžiausio pasaulyje kruizinio laivo titulą iš prieš dvejus metus pastatyto 151 000 tonos lainerio "Queen Mary 2".
Naujasis milžinas gali priimti daugiau kaip 3 600 svečių. Jame yra 15 denių, o jo ilgis prilygsta 37 iš eilės sustatytų autobusų ilgiui.
Baltumu tviskantis laivas šeštadienio rytą buvo prišvartuotas Sautamptono uoste pietų Anglijoje, o vakare jis bus pasveikintas fejerverkų salvėmis.
Į pirmąją kelionę šiuo laivu leisis ypatingos svarbos svečiai, kelionių žurnalistai. Niujorke įvyks laivo krikštynų ceremonija.
Tačiau "Freedom of the Seas" gali irgi neilgai išsilaikyti viršūnėje, nes jau kalbama apie dar didesnių laivų statybą. Manoma, kad 2009 metais bus pastatytas 220 000 tonų laivas, kurio darbinis pavadinimas - "Project Genesis".
Laivo savininkė, JAV ir Norvegijos bendrovė "Royal Caribbean" teigia, jog "Freedom of the Seas" buvo kuriamas taip, kad atitiktų kuo platesnį vartotojų ratą.
Tačiau, nors laivų statytojai yra pasiryžę statyti vis didesnius lainerius, kai kurie operatoriai nerimauja, jog laivai tampa pernelyg dideli, o rinka - perpildyta.
Šį mėnesį konkuruojanti bendrovė "Carnival" pranešė, kad ketina po truputį trauktis iš Karibų jūros rinkos, kurioje iki šiol turėjo daugiausia maršrutų. Bendrovė mano, kad verslui čia trukdo dažnėjantys uraganai ir mažėjanti rinka. "Carnival" planuoja pereiti prie naujų - Aliaskos ir Europos - rinkų.
Vis populiarėjantys pigūs skrydžiai naikina Europos valstybių sienas labiau nei Briuselio biurokratų kalbos apie Senojo žemyno tautų vienybę.
Kai prieš ketverius metus Kurto Wilsono draugai užsiminė apie bernvakarį Vilniuje, šis britų verslininkas neatrodė labai sužavėtas. Ko jis, be pigaus alaus, galėjo daugiau tikėtis šiame niūriame buvusios Sovietų Sąjungos mieste?
Pasirodo, daug ko. Įtakingas verslo savaitraštis "Business Week" rašo, kad dabar Wilsonas yra tiesiog įsimylėjęs Vilnių - draugiškus šio miesto žmones ir nuostabų viduramžius menantį senamiestį. Jam Lietuvos sostinė tapo antraisiais namais.
Tačiau kaip britas susisiekia su Lietuva? Wilsonas su žmona iš Vilniaus į Londoną vyksta mažiausiai kartą per mėnesį, o už kelionę į abi puses sumoka apie 100 JAV dolerių (277 litus). Dėkoti reikia pigių skrydžių bendrovei "Ryanair" ar vietinei jos konkurentei "airBaltic".
Dabar porai Vilniuje priklauso keletas apartamentų. Wilsonas, susižavėjęs pigia ir kvalifikuota vietine darbo jėga, Lietuvos sostinėje atidarė ir savo programinės įrangos įmonės padalinį. "Kai atvykau čia pirmą kartą, draugai manė, kad išprotėjau", - sakė jis ir užsiminė, jog būtent mažų kainų skrydžiai daugeliui vakariečių atvėrė naujas erdves.
Sienos nyksta
"Ryanair", "easyJet" ir dar apie 40 kitų pigių oro linijų bendrovių padarė tai, ko nesugebėjo išsiplėtusios Europos Sąjungos politikai, - dabar milijonai europiečių, norinčių sutvarkyti verslo reikalus ar šiaip pakeliauti, be vargo kerta Senojo žemyno valstybių sienas.
Vien pernai šios kompanijos Europoje skraidino daugiau kaip 420 mln. keleivių - 40 proc. daugiau nei prieš penkerius metus. Jos padėjo sulaužyti daug kultūrinių barjerų, pagyvinti naujų ES šalių ekonomiką, suteikė verslo plėtros galimybių. "Briuselio biurokratai apie europiečių vienybę šneka per amžius, tačiau skleidžiant šią idėją pirmauja pigių skrydžių bendrovės", - teigė "Ryanair" vadovas Michaelas O'Leary.
Kai "Ryanair" ir Vengrijos "Wizz Air" įsitvirtino Kaune, Karmėlavos oro uostas aptarnavo maždaug 4 kartus daugiau keleivių nei 2004 metais - iš viso 80 tūkstančių.
Skrendu, nes pigu
Keliauti po Europą dabar nėra prabanga - aplink Senąjį žemyną galima apskristi mažiau nei už šimtą litų. Kai kurie europiečiai daugiau sumoka važiuodami taksi iš namų į oro uostą.
"Aplankiau tokias vietas, apie kurias anksčiau nebuvau net girdėjęs, - ten keliauti tapo pigu", - sako britas Dave'as Mardsenas, neseniai praleidęs savaitgalį Kompostelos Santjage (Ispanija).
Londone kompiuterių reikmenis gaminantis švedas Hermanas Bynke šešerius metus buvo priverstas kentėti stresą ir mokėti didelius pinigus už keliones lėktuvu namo - į Švediją. Tačiau dabar, kai pigių skrydžių aviakompanijos pradėjo siūlyti tiesioginį reisą Londonas-Gioteborgas, Bynke du kartus per savaitę grįžta namo, pas šeimą. Už tris valandas trunkančią kelionę į abi puses švedas sumoka 235 litus.
Mažų kainų skrydžių klestėjimo pradžia laikomi 1997 metai, kai Briuselio institucijos sutarė mažiau reguliuoti aviacijos sektorių. Šiandien didžiausia pigių skrydžių kompanija Europoje laikoma airių "Ryanair". Jos lėktuvai kyla ir leidžiasi 23 šalyse (tarp jų ir Lietuvoje). Vien pernai bendrovės pajamos siekė 2,1 mlrd. dolerių, pelnas per metus šoktelėjo 6 proc. - iki 409 mln. dolerių. Per šimtą "Boeing 373" lėktuvų turinti įmonė 2005-aisiais skraidino daugiau keleivių nei tradicine aviakompanija laikoma "British Airways".
Nekilnojamojo turto pakilimas persimetė į provinciją
Balandį senos statybos butų kainos Vilniuje vidutiniškai pabrango 2,5%, Kaune - 4,5%, Klaipėdoje - 2%, rodo nekilnojamojo turto skelbimų svetainės kapitalas.com surinkti duomenys. Šiuose miestuose labiausiai butai brango centre, senamiestyje ir prestižiniuose rajonuose.
Tuo tarpu, miegamuosiuose rajonuose senos statybos butų kainų augimas buvo gana nežymus. Vilniaus centre parduodamų senos statybos butų kaina už kvadratinį metrą pasiekė penkiaženklį skaičių. Čia parduodamų butų vidutinė kaina yra 10000 litų už kvadratą.
Per 10 mėnesių senos statybos butų kainos Vilniuje pakilo 37%, Kaune - 48%, Klaipėdoje - 48%, Šiauliuose - 47%, Panevėžyje - 23%, Marijampolėje - 35%, Utenoje - 61%, Alytuje - 81%, Palangoje - 54%, Druskininkuose - 43%, Birštone - 83%.
Rekordinis kainų augimas užfiksuotas mažuose miesteliuose netoli pajūrio Šilutėje - 178%, Plungėje - 171%, Tauragėje - 154%, Gargžduose - 114%, Kretingoje - 100%, o taip pat dzūkijos miesteliuose: Prienuose - 143%, Varėnoje - 115%.
Klaipėda butų kainomis jau beveik pasivijo Vilnių ir rizikuoja tapti pervertintu miestu, nes senos statybos butų kainų skirtumas tarp šių miestų tesudaro vos 14%, kai tuo tarpu prieš metus kainos skyrėsi 25%.
Lietuvoje aiškiai matyti spartaus butų brangimo provincijos miesteliuose tendencija. Tai gali būti iš dalies susiję su tuo, kad didmiesčių butų kainos jau tapo nebeprieinamos vidutines pajamas gaunančioms šeimoms, todėl dalis didmiesčių gyventojų išsikelia į šalia didmiesčių esančius miestelius.
Be to, sumažejus bedarbystei, provincijų gyventojams nėra tokio didelio stimulo vykti į didmiesčius, nes darbo galima surasti ir vietoje, sakoma pranešime spaudai.
Prieš dvejus metus Lietuva tapo Europos Sąjungos nare. Ar Šiauliai, ketvirtas pagal dydį šalies miestas, užsieniečiams tapo patrauklia darbo rinka? Karolina Kleinotaitė-Gorodničenko, Šiaulių darbo biržos EURES biuro patarėja sako: „Žiūrint, iš kokių šalių. Jeigu iš Europos Sąjungos — tikrai ne“.
Daugiausiai atvyko baltarusių
Šiauliuose nori dirbti trečiųjų šalių (šalių, nepriklausančių Europos Sąjungai) gyventojai. K. Kleinotaitė-Gorodničenko sako, jog rusams, ukrainiečiams ir baltarusiams gyvenimo sąlygos Lietuvoje atrodo pasakiškos. Tačiau pasakų šalis jiems atsiveria ne taip greitai.
Įsidarbinimo Lietuvoje procedūros tebėra ilgos. Norėdamas įdarbinti asmenį iš trečiosios šalies, darbdavys Darbo biržoje vieną mėnesį turi skelbti laisvą darbo vietą.
Jeigu mūsų specialistai nepasiūlo tinkamo kandidato darbo vietai užimti, darbdavys turi teisę pateikti prašymą dėl užsieniečio leidimo dirbti gavimo.
„Prie prašymo reikia daug dokumentų: užsieniečio galiojantį pasą, nuolatinės gyvenamosios vietos dokumentą, profesinę kvalifikaciją įrodantį dokumentą (su vertimu į lietuvių kalbą), ne trumpesnės nei 5 metų darbo patirties įrodymą, įmonės registravimo pažymėjimą. Leidimas metams dirbti kainuoja 110 litų“, — EURES biuro patarėja vardija reikalavimus.
Ar Lietuvos darbo birža (teritoriniai padaliniai yra tik tarpininkai) patenkins prašymą, darbdaviams tenka laukti du mėnesius. O leidimų gyventi Lietuvoje procedūrų trukmė yra iki pusės metų.
2005 metais penkios šiauliečių įmonės pateikė 34 prašymus įdarbinti užsieniečius. Įsivežė 26 darbuotojus, likusiems leidimai turėjo būti išduoti šiemet. Į Šiaulius dirbti atvažiavo 20 baltarusių, jų reikėjo krovinių pervežimo bendrovėms. Atvyko mezgėjų, siuvimo ir sukirpimo technologų iš Pakistano.
Tačiau šiandien Šiaulių darbo birža turi 61 prašymą įdarbinti žmones iš trečiųjų šalių, tai rodo, kad ilgos įdarbinimo procedūros šiauliečių darbdavių neatbaido. Nors naujoji tvarka užsieniečių įdarbinimą dar labiau sugriežtino.
Anksčiau darbo leidimus darbuotojams iš trečiųjų šalių buvo galima pratęsti po dviejų metų. Šių metų balandžio pabaigoje įsigaliojo naujas Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas: Lietuvoje tas pats asmuo iš trečiųjų šalių gali dirbti iki dviejų metų. Po to jis iš šalies turi išvykti.
Šiaulių darbo biržos EURES biuro patarėja mano: jei darbo jėgai nebūtų apribojimų, į Lietuvą privažiuotų rusų ir baltarusių, gebančių dirbti už mažesnį darbo užmokestį ir lietuvių atlyginimai kristų. Todėl barjerai turi būti ir jie yra ne tik Lietuvoje. Pavyzdžiui, Baltarusijoje, lietuviams yra tokios pat griežtos sąlygos.
ES piliečiams apribojimų nėra
Europos Sąjungos piliečiai Lietuvoje gali dirbti be apribojimų, jiems leidimo dirbti nereikia.
„Darbdaviams sudaroma alternatyva traukti darbo jėgą iš Europos Sąjungos šalių. O mūsų biuras gali suteikti nemokamą darbuotojų paiešką bet kurioje ES šalyje. Bet kreipėsi mažai darbdavių, darbo jėgos paieškos ES nesibaido kelios transporto įmonės. Pagrindinė priežastis, dėl kurios neieškoma darbuotojų iš ES, yra darbo užmokesčio skirtumas“, — K. Kleinotaitė-Gorodničenko teigė, jog ES piliečiai įsidarbina pavienėse įmonėse ir tai yra aukštos kvalifikacijos specialistai, būtini įmonės veiklai.
O kiek lietuvaičių išdūmė į ES, niekas negali pasakyti, nes vyksta laisvas piliečių judėjimas. Kiek lietuvių išvyko, nėra suskaičiuota, tik manoma, jog apie 300 tūkstančių.
Dėl darbo sąlygų ES konsultavosi 2153 šiauliečiai, iš jų individualiai darbo ieškojo 1265. Darbo jėga iš ES domėjosi 75 darbdaviai.
Lietuviai į trečiąsias šalis dirbti nesiveržia. „Žmogus važiuoja, kur jam pasiūlomos geresnės darbo ir gyvenimo sąlygos. Rusams ir ukrainiečiams Lietuvoje atrodo pasaka. Kaip ir lietuviams kitos šalys atrodo patrauklesnės,“ — teigia Karolina Kleinotaitė-Gorodničenko.
„Vilniaus konferencijos 2006: Bendra vizija bendrai kaimynystei“ ženklą sudaro dviejų žmonių, susikibusių rankomis, stilizuoti siluetai.
Skirtingų atspalvių mėlyna spalva simbolizuoja du Europos regionus: šviesiai mėlyna spalva - Baltijos jūros regiono valstybes, o tamsiai mėlyna – Juodosios jūros regiono šalis.
Rankomis susikibę žmonės sudaro ratą, simbolizuojantį glaudų bendradarbiavimą įvairių Europos regionų valstybių ir jų žmonių mokslo, kultūros, verslo ir politikos bei kitose svarbiose gyvenimo srityse.
Comment