Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Spaudos kavinė

Collapse
Tai svarbi tema.
X
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Sis tas apie Lukiskiu aikste:
    Parašė www.alas-architektai.lt/konkursai
    Gerb. Kolegos,

    Jau daugelį metų viena iš centrinių Vilniaus aikščių - Lukiškių aikštė - neturi savo veido. Išvežus buvusį "šeimininką" į Grūto parką ši Vilniaus vieta netapo mėgiama vilniečių. Gal dėl blogos auros, gal dėl savo išskirtinio nejaukumo, gal dar dėl ko nors... Matyt, kiekvienas išvardins savo priežastis, kodėl ši Vilniaus aikštė tik tranzitinis kelias.

    Ilgą laiką netilo diskusijos, ką daryti buvusioje Lenino aikštėje. Buvo skelbti idėjos paieškos ir laikino sutvarkymo konkursai. Jie parodė, kad visuomenei ši vieta labai svarbi ir sunku surasti visiems priimtiną sprendimą. Pastaraisiais metais diskutuojant ir svarstant įvairiose institucijose susiformavo nuomonė, kad šioje vietoje turi būti simbolis, arba ženklas, o gal būt dar kažkas, kas primintų lietuvių tautos laisvės siekį. Buvo bandoma suzonuoti aikštės teritoriją, suformuoti labai aiškų ir tikslų uždavinį menininkams, tačiau vėl įklimpta į nevaisingas diskusijas. Artėjantis valstybės jubiliejus, o dabar ir našta tapus 2009 m. Europos kultūros sostine, neleidžia ilgiau atidėlioti tvarkymo darbų. Tai bendrais bruožais tik kelios priežastys, paskatinusios Seimą ir Vilniaus savivaldybę skelbti naują konkursą lietuvių tautos "Laisvės" simbolio ir aikštės sutvarkymo paieškoms.

    Šiuo metu ruošiamos sąlygos. Konkursą planuojama paskelbti 2006 m. sausio pradžioje. Konkursas bus vykdomas dviem turais. Pagrindinis pirmojo turo uždavinys - "Laisvės" simbolio ir aikštės sutvarkymo idėja. Pagal rezultatus bus konkretinamos sąlygos antrajam turui. Konkurso I-ojo turo laimėtojams - pusei dalyvavusių konkurso pirmajame ture dalyvių (bet ne daugiau septynių), bus užsakomi darbai konkurso antrajam turui. Vieno konkurso antrajam turui užsakomo darbo autorinis honoraras - 15.000 Lt. II-ojo turo laimėtojams bus išmokami tokio dydžio autoriniai honorarai:


    Pirmoji vieta - 150.000 Lt

    Antroji vieta - 100.000 Lt

    Trečioji vieta - 80.000 Lt

    Dvi paskatinamosios premijos - po 25.000 Lt kiekviena

    Dėmesio! Užsitęsus Lukiškių aikštės konkurso sąlygų tvirtinimui, numatoma konkurso I-ojo turo pradžia - 2006 m. kovo mėn., pabaiga - birželio mėn.

    LAS Tarybos vardu arch. Gintautas Blažiūnas

    Comment


      Parašė 99
      Jauciu, kad Airiai gamina tramvajus ir ju iranga, ir nori, kad is ju pirktu viska.

      Comment


        Nezinau ar i tema, bet idedu cia:
        Turistu atsiliepimus apie Lietuva galima rasti cia:
        www.virtualtourist.com

        Pvz.:
        Vilnius: http://members.virtualtourist.com/vt/z/3/6c780/
        Kaunas: http://members.virtualtourist.com/vt/z/3/6d84c/
        Klaipėda: http://members.virtualtourist.com/vt/z/3/6d799/

        Dazniausiai atsiliepimai buna geri, bet kartais pasitaiko ir tokiu: http://members.virtualtourist.com/m/aa25d/6d84c/

        Gal kas nors zino daugiau panasiu puslapiu?

        Comment


          EUROPEAN CITIES & REGIONS OF THE FUTURE 2006/07

          CITIES:
          http://www.fdimagazine.com/news/full...E_2006_07.html
          ...
          EASTERN EUROPE/BALTICS:

          Winner: Vilnius, Lithuania

          Runner up: Daugavpils, Latvia


          The Lithuanian capital ranked as the clear Baltic City of the Future, securing €2.8bn of FDI in 2004. Vilnius scored highly for its educated workforce, good universities, IT and telecommunications network and overall quality of life.

          Daugavpils in Latvia was the most cost-effective Baltic region in the competition, while Riga topped the regional transport category. After Vilnius, the judges named Panevezys in Lithuania as the best at investment promotion. Klaipeda in Lithuania registered the lowest wage levels of any Baltic city in the competition.
          ...


          REGIONS:
          http://www.fdimagazine.com/news/full...E_2006_07.html
          ...
          EASTERN EUROPE/BALTICS:

          Winner: Vilnius and Kaunas, Lithuania

          Runner up: Kaunas County, Lithuania


          Lithuania’s Vilnius and Kaunas region showed the strongest economic potential of all the Baltic regions in the competition and urban infrastructure spending of more than €1bn promises to further boost its regional profile. The region’s GDP has been growing at more than 8% in recent years and it received €3.9bn in FDI in 2004. Lithuania’s Silute region is the most cost effective, but Alytus County in Lithuania offers the lowest industrial rents.
          ...

          Parašė www.vilnius.lt

          Vilnius antrąkart pripažintas Baltijos šalių ateities miestu

          Vilniaus miestas antrąkart pripažintas Baltijos šalių ateities miestu, o Vilniaus ir Kauno dvimiestis – Baltijos šalių ateities regionu. Tai savo naujausiame spaudos pranešime paskelbė „Financial Times“ leidinių grupei priklausantis žurnalas „Foreign Direct Investment“ (FDI, www.fdimagazine.com). Toks pripažinimas Lietuvos sostinei bei Vilniaus ir Kauno dvimiesčiui suteiktas laimėjus šio žurnalo skelbtą konkursą.
          Vilniaus miestas savo regione iškirtas už aktyvų užsienio investicijų skatinimą – 2004 metais kaupiamosios tiesioginės užsienio investicijos sudarė 2,8 mlrd. eurų (9,7 mlrd. Lt), už palankią ekonominę aplinką verslo kūrimuisi ir plėtojimui. Vertinimo komisija taip pat įvertino aukštos kvalifikacijos darbuotojus, aukštąsias mokyklas, informacinių technologijų ir telekomunikacijų sklaidą bei visuotinę gyvenimo kokybę.
          Vilniaus ir Kauno dvimiestis įvertintas už didžiausią ekonominį potencialą Baltijos regione. Pastaraisiais metais dvimiesčio bendrasis vidaus produktas vidutiniškai augo 8 proc., o 2004 metais jame sukauptos tiesioginės užsienio investicijos viršijo 3,4 mlrd. eurų (11,8 mlrd. Lt).
          Europos miestai ir regionai buvo vertinami pagal 28 kriterijus 7 individualiose kategorijose – ekonominio potencialo, kaštų efektyvumo, žmogiškųjų išteklių, transporto, gerbūvio emigrantams, geriausią tiesioginių užsienio investicijų skatinimo strategiją. Vertinimo komisiją sudarė žurnalo „Foreign Direct Investment“ leidėjai, agentūros „Moody‘s“, tarptautinės investicijų skatinimo konsultacijos bendrovės „Tenon Techlocate“, tarptautinės konsultacijų bendrovių grupės „Trestle Group“ atstovai.
          Visi miestai ir regionai, laimėję šiame etape, turi teisę varžytis galutiniame etape 5 globalių regionų – Šiaurės, Rytų, Vakarų, Centrinės ir Pietų Europos kategorijose. Galutinio etapo laimėtojai bus paskelbti kovo viduryje.
          Žurnalo FDI skaitytojų auditorija – 45 tūkst. aukščiausio lygio vadovų, vyriausybių atstovų, verslo konsultantų. Apie 70 proc. šį žurnalą skaitančių įvairių sričių profesionalų dalyvauja priimant sprendimus dėl jų kompanijų plėtros ir investicijų panaudojimo ir net 82 proc. žurnalo skaitytojų teigia, kad FDI pateikiama informacija jiems padeda priimti sėkmingus sprendimus. Daugiausia leidinio skaitytojų – Europoje (47 proc.) ir Šiaurės Amerikoje (42 proc.).
          Apdovanojimai už nominacijas miestų merams bus įteikti kovo 16 dieną tarptautinėje parodoje „MIPIM 2006“ Kanuose (Prancūzija).

          Comment


            Bull shit

            Comment


              Parašė liutass
              Bull shit
              Tarkim Bullshit, bet kažkodėl iš tavęs nesulaukėm tokio pasisakymo, kai čia buvo įdėtas ne vienas straipsnis apie Estiją ir jos milžiniškus pasiekimus hi-tech srityje.

              Comment


                Parašė Edd
                Tarkim Bullshit, bet kažkodėl iš tavęs nesulaukėm tokio pasisakymo, kai čia buvo įdėtas ne vienas straipsnis apie Estiją ir jos milžiniškus pasiekimus hi-tech srityje.
                Neskaiciau apie Estija

                Comment


                  http://www.delfi.lt/news/economy/bus...php?id=8779697

                  Sausio mėnesį rekordinis butų kainų šuolis

                  Dauguma nekilnojamojo turto analitikų 2006 metams prognozavo gana nuosaikų (apie 10-20% ) butų kainų augimą palyginus su itin sparčiu praėjusių metų nekilnojamojo turto kainų kilimu. Tačiau kaip rodo tyrimas atliktas pagal interneto skelbimų svetainės www.kapitalas.com surinktus duomenis sausio mėnesį butų kainų kilimas buvo kaip niekad spartus. Vien per sausio mėnesį butų kainos Vilniuje šoktelėjo 10%, Kaune - 8%, Klaipėdoje - net 15%, teigiama pranešime spaudai.

                  Už senos statybos butą Vilniuje jau mokama virš 5000 litų (vidutiniškai 5090 litų) už vieną kvadratinį metrą, kai, tuo tarpu, prieš tris mėnesius vidutiniškai buvo mokama 4020 litų už kvadratą.

                  Tuo tarpu, Klaipėdoje butų kainos jau beveik pasiekė 4000 litų (vidutiniškai 3990 litų) už vieną kvadratinį metrą, o Kaune 3000 litų (vidutiniškai 2960 litų) už vieną kvadratinį metrą ribą. Nauja tendencija Baltijos nekilnojamojo turto rinkoje - Vilniaus ir Rygos butų kainos 2005 metų pabaigoje pavijo Talino butų kainas, o šiais metais Vilniuje ir Rygoje butai jau yra brangesni negu Estijos sostinėje.

                  Įdomu ir tai, jog visos trys Baltijos sostinės pavijo ir net gi šiek tiek lenkia vidutines Berlyno butų kainas.

                  Be to, Vilniaus butų kainos jau "lipa ant kulnų" Varšuvos, Hamburgo, Jeruzalės miestų butų kainoms, kur jos didesnės vos 5-10%. Be to, Vilniaus butų kainos jau lenkia tokių didmiesčių kaip Mumbajus (Indija), Beidžinas (Kinija), Kijevas (Ukraina), Kairas (Egiptas), Montrealis (Kanada), Meksiko miestas (Meksika), Peterburgas (Rusija), Džakarta (Indonezija) vidutines butų kainas.

                  Kitų Rytų regiono šalių sostinėse - Maskvoje, Prahoje, Varšuvoje, Rygoje - šiuo metu taip pat jaučiamas spartus kainų kilimas. Išimtis yra Kijevas, kur butų kainos jau trečias mėnuo iš eilės nebekyla, o pastaruoju metu turi tendenciją net gi mažeti.

                  Palyginimui, Bulgarijos sostinėje Sofijoje butų kainos net 2 kartus mažesnės negu Vilniuje. Čia vidutiniškai už vieną kvadratinį metrą mokama 2300 litų. Tuo tarpu, Peterburge mokama 3400 litų už kvadratinį metrą, Kijeve - 4100 litų, Taline ir Berlyne - 4900 litų, Rygoje - 5100 litų, Varšuvoje - 5800 litų, Prahoje ir Frankfurte prie Maino - 6500 litų, Maskvoje - 7500 litų.

                  Comment


                    Pilnai suformuotuose Vilniaus gyvenamuosiuose rajonuose bus galimos tik automobilių stovėjimo vietų statybos
                    Pilnai suformuotuose Vilniaus gyvenamuosiuose rajonuose esančiuose laisvuose sklypuose bei ant įrengtų požeminių garažų bus galima tik automobilių stovėjimo vietų statyba. Tokį sprendimą teikti svarstyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybai nutarta šiandien Miesto plėtros departamento posėdyje.
                    Nutarimo projekte sakoma, kad pilnai suformuotuose gyvenamuosiuose rajonuose pastatų tankinimas nebus galimas, nebent tai plėstų patogaus automobilių statymo galimybes. Imtis tokių priemonių nutarta po to, kai gauti tyrimų rezultatai, sakantys, kad vienam tūkstančiui gyventojų gyvenamuosiuose rajonuose šiuo metu tenka 120-150 automobilių stovėjimo vietų. Tuo tarpu pagal miesto automobilizacijos lygį vienam tūkstančiui gyventojų turėtų tekti 400-440 vietų automobilių stovėjimui. Šią opią problemą planuojama spręsti siūlant ant šiuo metu įrengtų požeminių garažų statyti daugiaaukščius garažus, taip pat plėsti namų kiemuose įrengtas automobilių stovėjimo aikšteles.
                    http://www.vilnius.lt

                    Comment


                      Vilniaus senamiestis - atgaivintas ir šiuolaikiškai tvarkomas, teigia ekspertai
                      Vasarą Vilniuje vyksiančiam UNESCO Pasaulio paveldo komiteto susitikimui planuojama pristatyti lietuvių ir anglų kalbomis išleistą Vilniaus senamiesčio atgaivinimo dešimtmečio studiją. 1996 metais Vyriausybės patvirtintos senamiesčio atgaivinimo strategijos rezultatus šią savaitę Vilniuje aptarė tarptautinių paveldosaugos organizacijų ekspertai.

                      „Su kompleksiniais iššūkiais, kuriuos lemia konfliktas tarp staigios miestų plėtros ir poreikio saugoti tai, kas juose yra istoriškai vertinga, kas vadinama miesto branduoliu, struktūra, vertybėmis susiduria ne tik Vilnius, bet ir kiti Europos, pasaulio miestai“, - DELFI sakė Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros direktorius Gediminas Rutkauskas.


                      Anot jo, Lietuvos sostinės senamiestis jau atgaivintas, šiuolaikiškai tvarkomas, tačiau jame labai stinga konservavimo ir restauravimo – to kas svarbiausia pasaulio pavaldo miestams.


                      Dinamiški, ne tik Vilnių, bet ir visą šalį palietę 1995-2005 metų pokyčiai, atsiliepė ir Pasaulio paveldo teritorijai - Lietuvos sostinės branduoliui, urbanistinėms jos vertybėms. Tačiau, užsienio ekspertų nuomone, lietuviams, kaip ir kitų posovietinių šalių gyventojams, būdinga arši savikritika ir net saviplaka ne visada naudinga, nes trukdo objektyviai vertinti.


                      „Pasižiūrėti į save iš šalies seminare mums padėjo specialistai, turintys milžinišką patirtį darbe su pasaulio paveldo miestais. Tai labai svarbu, nes tokia galimybė augant gyvenimo tempui tampa vis retesnė“, - pažymėjo G. Rutkauskas.


                      UNESCO pasaulio paveldo centro konsultantų diskusijose apie Vilniaus senamiestį aktyviai dalyvavo sostinės senamiesčio, Užupio Respublikos, Pašilaičių, Žvėryno bendruomenių atstovai.


                      Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra studijos projektą parengė prieš pusantrų metų. Anot G. Rutkausko, jau tuomet, iš to, kas vyksta Vilniuje buvo matyti, jog senamiesčio tvarkyme yra tam tikrų netolydumų.


                      „Dėl paramos seminarui, kuris leistų parengti studiją ir apibendrinti pastarųjų dešimties metų darbą, kreipėmės į UNESCO paveldo centrą. Tai, kad finansavimą gavome tik dabar mums galų gale išėjo į naudą – studiją parengsime kaip tik šią vasarą Vilniuje vyksiančiam Pasaulio paveldo komitetui, kuriam pirmininkaus Lietuvos ambasadorė UNESCO Ina Marčiulionytė.


                      Per praėjusį dešimtmetį prie Vilniaus senamiesčio išsaugojimo ir atgaivinimo prisidėjo daug tarptautinių organizacijų: Pasaulio bankas, UNESCO Pasaulio paveldo centras, Kanados urbanistikos institutas, tarptautinės paveldosaugos organizacijos ICCROM ir ICCOM.


                      Vilniaus senamiesčio atgaivinimo strategija parengta 1996 metais, prie jos dirbo tarptautinė ekspertų grupė iš Danijos, Norvegijos, Škotijos ir Lietuvos.


                      UNESCO Pasaulio paveldo komitetas Vilnių ne kartą minėjo kaip pavyzdį kitiems Pasaulio paveldo miestams. Mūsų sostinės patirtimis naudota Integruotos urbanistinės paveldosaugos programai Šiaurės Rytų Europoje.
                      http://whatson.delfi.lt/news/culture...php?id=8783312

                      Comment


                        Vat taip vat. Vilnius tapo pavyzdžiu

                        Comment


                          Parašė Llinass
                          Vat taip vat. Vilnius tapo pavyzdžiu
                          Dabar visi Europos miestai pradės statyti novotelius savo senamiesčiuose. Bet pas mus bus originalas.

                          Comment


                            Nors tokia nauda iš to gargaro bus
                            Kaip po dykumą blaškiausi

                            Comment


                              Pernai dvigubai išaugo „YIT Kausta“ apyvarta

                              Būsto statybos bei komercinio nekilnojamojo turto bendrovės „YIT Kausta“ 2005 metų pardavimai buvo 281,4 mln. litų – beveik du kartus didesni nei 2004-aisiais, kai jie siekė 144,8 mln. litų.

                              Pernai bendrovė pastatė didžiausią prekybos ir laisvalaikio centrą Kaune „Mega“, įvykdė „Fredos miestelio“ pirmąjį statybų etapą, išplėtė laboratorinės diagnostikos centrą Vilniaus universitetinėse Santariškių klinikose, toliau tęsia paminklinės Prisikėlimo bažnyčios Kaune rekonstrukciją.

                              Pasak AB „YIT Kausta“ generalinio direktoriaus Antano Butkaus, didelę įtaką apyvartos augimui turėjo ir kryptinga gyvenamojo būsto statybos verslo plėtra.

                              2005 metų laikotarpiu bendrovė pradėjo keletą stambių gyvenamojo būsto projektų, tokių kaip dviejų daugiaaukščių „Viršuliškių porelė“, gyvenamųjų namų kompleksų „Rivera“ Vilniuje bei „Aušros namai“ Kaune, statybą. Bendrovė išpardavė butus Užupio rajone, Krivių g., pastatytame komplekse bei gyvenamajame name Jakšto g. Vilniuje.

                              „YIT Kausta“ plečia veiklą komercinių patalpų statyboje. „Paklausa komercinėms ir sandėliavimo patalpoms nemažėja, todėl kaip rangovas šioje verslo kryptyje vis dar matome perspektyvų. Per praėjusius metus pastatėme logistikos terminalą „Onninen“ bendrovei, šiemet pradėjome „Kauno terminalo“ statybą Kauno LEZ teritorijoje. Planuojama, jog šis terminalas taps vienu iš didžiausių ir moderniausių Lietuvoje“ – sakė A. Butkus.

                              Comment


                                Biski apie Druskininkus..

                                Vandens parko operatoriumi pretenduoja tapti ir “Druskininkų vandentiekis”

                                Savivaldybei priklausanti bendrovė “Druskininkų vandentiekis” gali tapti metų pabaigoje pradėsiančio veikti statomo Vandens pramogų parko operatoriumi. Ši bendrovė jau dalyvavo 1-ajame operatoriaus parinkimo etape ir pateikė reikalaujamus duomenis, kurie atitiko nustatytus kvalifikacinius reikalavimus.
                                Savivaldybės tarybos posėdyje vasario 13 d. nuspręsta pritarti UAB “Druskininkų vandentiekis” valdybos sprendimui teikti pasiūlymą Vandens pramogų parko infrastruktūrai administruoti, parenkant operatorių, skelbiamų derybų būdu pagal “Valstybės žinių” priedo “Informaciniai pranešimai” skelbime apie pirkimą nurodytas sąlygas. UAB “Druskininkų vandentiekis” direktorius Vidas Jakimavičius, paklaustas, kodėl jo vadovaujama bendrovė nusprendė dalyvauti didžiausio kurorto objekto operatoriaus konkurse, teatsakė, kad toks sprendimas buvo priimtas bendrovės valdybos, tarp kurios narių yra ir Savivaldybės atstovai, sprendimu. Pasiūlymus pageidaujantys tapti Vandens parko operatoriais turi pateikti kovo viduryje. Kiek yra pretendentų, atsakingi Savivaldybės tarnautojai atskleisti atsisakė.

                                Comment


                                  Parašė Hexen
                                  Biski apie Druskininkus..

                                  Vandens parko operatoriumi pretenduoja tapti ir “Druskininkų vandentiekis”

                                  Savivaldybei priklausanti bendrovė “Druskininkų vandentiekis” gali tapti metų pabaigoje pradėsiančio veikti statomo Vandens pramogų parko operatoriumi. Ši bendrovė jau dalyvavo 1-ajame operatoriaus parinkimo etape ir pateikė reikalaujamus duomenis, kurie atitiko nustatytus kvalifikacinius reikalavimus.
                                  Savivaldybės tarybos posėdyje vasario 13 d. nuspręsta pritarti UAB “Druskininkų vandentiekis” valdybos sprendimui teikti pasiūlymą Vandens pramogų parko infrastruktūrai administruoti, parenkant operatorių, skelbiamų derybų būdu pagal “Valstybės žinių” priedo “Informaciniai pranešimai” skelbime apie pirkimą nurodytas sąlygas. UAB “Druskininkų vandentiekis” direktorius Vidas Jakimavičius, paklaustas, kodėl jo vadovaujama bendrovė nusprendė dalyvauti didžiausio kurorto objekto operatoriaus konkurse, teatsakė, kad toks sprendimas buvo priimtas bendrovės valdybos, tarp kurios narių yra ir Savivaldybės atstovai, sprendimu. Pasiūlymus pageidaujantys tapti Vandens parko operatoriais turi pateikti kovo viduryje. Kiek yra pretendentų, atsakingi Savivaldybės tarnautojai atskleisti atsisakė.
                                  o gal kas nuotrauku turit?
                                  nes kazkaip didelis projektas ir jau gan seniai statomas, nemazai pastate, tai butu idomu pazet kaip atrodo
                                  siaip ir kone atskira tema butu galima sugalvot

                                  Comment


                                    Savivaldybė ir architektai glaudžiau bendradarbiaus užtikrinant darnią Vilniaus miesto plėtrą
                                    Šiandien Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas kartu su Lietuvos architektų sąjungos (LAS) vadovais ieškojo būdų, kaip užtikrinti darnią Vilniaus miesto plėtrą ir užtikrinti architektūros bei urbanistikos kokybę, taip pat aptarė tolesnes Vilniaus miesto savivaldybės ir LAS bendradarbiavimo perspektyvas.
                                    Susitikime nutarta, kad Architektų sąjunga palaikys Savivaldybės siekį visuomenės reikmėms išlaikyti Koncertų ir sporto bei Profsąjungų rūmus. Abi pusės sutiko, kad pertvarkyti šie objektai turėtų tapti šiuolaikinei Europos šalies sostinei privalomi visuomenės traukos centrais.
                                    Plačiau: http://www.vilnius.lt/new/vadovybe.p...t1=456&id=4569


                                    Vilniuje siekiama plačiau įgyvendinti būsto atnaujinimo programą
                                    Vilniaus miesto savivaldybė ieško būdų kuo plačiau įgyvendinti sėkmingai pradėtą būsto atnaujinimo programą „Atnaujinkime būstą – atnaujinkime miestą“. Vakar Vilniaus meras Artūras Zuokas, Savivaldybės specialistai ir programą koordinuojančios AB Vilniaus šilumos tinklai direktorius Kęstutis Nėnius aptarė daugiabučio namo Žirmūnų g. 3 atnaujinimo patirtį bei galimus organizacinius sprendimus skatinant bendrijas renovuoti savo būstą.
                                    Plačiau: http://www.vilnius.lt/new/vadovybe.p...t1=456&id=4568


                                    Savivaldybės neteko jokių galimybių kontroliuoti nelegalias statybas
                                    Iš visų šalies savivaldybių, tame tarpe ir Vilniaus miesto savivaldybės, yra atimti visi įrankiai, leidę nors šiek tiek kontroliuoti vis aktyvėjančius bandymus imtis nelegalių statybų, todėl Vilniaus miesto savivaldybė negali prisiimti atsakomybės už mieste dygstančias nelegalias statybas. Visa atsakomybė už nelegalių statybų kontrolę pagal dabar galiojančias teisines normas atitenka Aplinkos ministerijai bei apskričių viršininkų administracijoms. Tai buvo konstatuota šiandien Vilniaus miesto savivaldybėje vykusioje spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo sostinės meras Artūras Zuokas, Vilniaus miesto savivaldybės neteisėtų statybų tyrimo komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas, kiti atsakingi Savivaldybės pareigūnai
                                    Plačiau: http://www.vilnius.lt/new/vadovybe.p...t1=456&id=4567

                                    Comment


                                      Būsto brangimo tempai uostamiestyje jau spartesni nei Vilniuje

                                      Uostamiestyje per vienerius metus butai pabrango dvigubai.

                                      Nors būsto kainos mieste sparčiai didėjo, tačiau pirkėjų netrūksta. Nekilnojamąjį turtą Klaipėdoje noriai perka užsienyje uždarbiaujantys Lietuvos piliečiai.

                                      Turtas dar brangs

                                      Specialistai mano, kad dar didės žemės ir naujos statybos butų kainos.

                                      „Klausimus, ar dar brangs nekilnojamasis turtas, ar skubėti jo įsigyti, reikėjo užduoti prieš porą metų“, - ironizavo bendrovės „Palnesta“ Klaipėdos filialo direktorė Gitana Gitenytė.

                                      Ji mano, kad ir toliau brangs naujos statybos butai bei sklypai.

                                      „Net apstulbome su bendradarbiais suskaičiavę, kad per metus mieste dvigubai pabrango butai, tačiau norinčių jų įsigyti nemažėja“, - sakė direktorė.

                                      Bendrovės „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto ekspertė Eilina Zilnienė sakė, kad ekspertai prognozavo, jog nekilnojamasis turtas nuo 2005-ųjų pradžios iki 2006-ųjų dar gali brangti apie 30 proc.

                                      Anot G.Gitenytės, visas nekilnojamasis turtas vidutiniškai per metus pabrango 80 proc.

                                      Butų trūksta

                                      Butai uostamiesčio centre per praėjusius metus brango kiek mažiau nei kituose Klaipėdos kvartaluose, nes centre - Senamiestyje ir Naujamiestyje - būsto kainos ir anksčiau buvo labai didelės.

                                      Centre pernai dviejų kambarių butas, pasak direktorės G.Gitenytės, vidutiniškai kainavo apie 220 tūkst. litų. Šiemet - 300-350 tūkst. litų.

                                      Miško kvartale, anot jos, 2005-ųjų pradžioje dviejų kambarių butas kainavo 125 tūkst. litų. Šiemet - dvigubai brangiau.

                                      „Šiame kvartale ypač perkami butai, nes rinkoje jų trūksta“, - paaiškino direktorė.

                                      Anot jos, Žvejybos uosto kvartale būsto kainos buvo palyginti nedidelės.

                                      „Dviejų kambarių butas Minijos gatvėje prieš metus kainavo 90 tūkst. litų. Šiemet pabrango net iki 195 tūkst. litų“, - sakė direktorė.

                                      Ji teigė, kad Baltijos prospekte, Debreceno gatvėje pernai sausį du kambarius klientai galėjo įsigyti už 105-120 tūkst. litų. O šiemet dviejų kambarių butas jau kainuoja apie 200 tūkst. litų.

                                      „Pastebėjome, kad pagausėjo klientų, kurie dirba užsienyje. Jauni žmonės galvoja apie ateitį. Kol kas Lietuvoje nėra geresnio būdo investuoti, kaip pirkti nekilnojamąjį turtą“, - įsitikinusi direktorė.

                                      Kainų šuolis

                                      Nekilnojamojo turto kainos uostamiestyje ypač sparčiai didėjo nuo pernai lapkričio iki šių metų vasario.

                                      „Pavyzdžiui, Lūžų gatvėje - miesto pietiniame pakraštyje - trijų kambarių butas iki pernai lapkričio kainavo 177 tūkst. litų. O šį vasarį - jau 250 tūkst. litų. Tik per tris mėnesius butai pabrango per 40 proc.“, - pasakojo bendrovės „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto ekspertė E.Zilnienė.

                                      Bendrovės „Palnesta“ Klaipėdos filialo direktorė G.Gitenytė teigė, kad vien per šių metų sausį mieste butai ir sklypai pabrango 15 proc.

                                      Komercijai skirtos patalpos per metus pabrango apie 50 proc.

                                      Anot ekspertės E.Zilnienės, naujos statybos komercinių patalpų pernai sausį buvo galima įsigyti po 4,2 tūkst. už vieną kvadratinį metrą, o šiemet kaina šoktelėjo iki 6 tūkst. litų.

                                      Senamiestyje atitinkamai - po 4 tūkst. litų, dabar - po 7 tūkst. litų.

                                      „Geltoni“ sklypai

                                      Klaipėdos rajono savivaldybė patvirtino rajono bendrąjį planą, numatantį plotus, kur galima keisti žemės ūkio sklypų paskirtį į gyvenamųjų namų statybos.

                                      Todėl Klaipėdos priemiestyje sklypai per metus pabrango dvigubai.

                                      Bendrovės „Palnesta“ Klaipėdos filialo direktorė G.Gitenytė sakė, kad pirkdami žemę rajono teritorijoje klientai pasitikslina: „Sklypas baltoje zonoje ar geltonoje?“

                                      Anot jos, baltoje zonoje - sklypai pigesni, nes jų paskirties keisti negalima, jie numatyti žemdirbystei. Keisti žemės paskirtį galima geltonoje zonoje.

                                      Namų neparduoda

                                      Palangoje ypač brango kotedžai.

                                      Butai senojoje kurorto dalyje, Vytauto gatvėje prie jūros, anot ekspertės E.Zilnienės, pernai sausį kainavo po 4 tūkst. litų už kvadratinį metrą, šiemet - po 7 tūkst. litų.

                                      „Rytinėje Palangos dalyje butai per metus pabrango nuo 2,5 iki 4 tūkst. litų už kvadratinį metrą“, - teigė ekspertė E.Zilnienė.

                                      Individualių namų, pasak jos, Palangoje niekas nebepardavinėja.

                                      „Kotedžų kaina kurorte per metus padvigubėjo - nuo 4,5 tūkst. iki 9 tūkst. litų už kvadratinį metrą.

                                      „Pernai rudenį kotedžą Palangoje dar buvo galima įsigyti po 5,7 tūkst. litų už kvadratinį metrą“, - prisiminė E.Zilnienė.

                                      Prie jūros - nepigu

                                      Klaipėdoje namų ir kotedžų kainos ypač priklauso nuo vietos.

                                      Arčiau jūros ir Mažajame Kaimelyje namai brango žymiai labiau nei kitose miesto vietose.

                                      „Vidutiniškai namų kainos padidėjo iki 50 procentų“, - sakė E.Zilnienė.

                                      Tauralaukyje namai su daline apdaila pabrango nuo 2,3 tūkst. iki 3 tūkst. už kvadratinį metrą. Kotedžai - nuo 2,8 iki 3,6 tūkst. litų už kvadratinį metrą.

                                      Anot „Palnestos“ atstovės G.Gitenytės, namai Giruliuose pabrango per 60 proc. Mažajame Kaimelyje namų kainos šoktelėjo 70 proc., tiek pat - ir Klaipėdos rajone prie jūros, Karklėje.

                                      Bankai nereiklūs

                                      Nekilnojamojo turto specialistai teigė, kad turto kainos mieste sparčiai auga, nes trūksta butų, namų, sklypų.

                                      Be to, bankai beveik nereikalauja garantijų paskoloms būstui įsigyti, o kreditų palūkanos nedidelės ir nekinta. Padidėjo ir gyventojų perkamoji galia. Nors pasak G.Gitenytės, iš sutaupytų lėšų nekilnojamąjį turtą įsigyja tik apie 10 proc. klientų. Kiti ima paskolas.

                                      Anot ekspertės E.Zilnienės, nekilnojamojo turto kainos didėjo visoje šalyje, Klaipėda išsiskiria tuo, kad čia turtas brango sparčiau nei sostinėje.

                                      „Žinoma, Vilniuje nekilnojamojo turto kainos didesnės, bet palyginus jų augimo procentą - uostamiestis sostinę aplenkė“, - teigė ekspertė.
                                      Vilnius? Kaunas?? Klaipėda!!!

                                      Comment


                                        puikios zinios!:

                                        Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai sukirto rankomis dėl naujos atominės jėgainės Ignalinoje

                                        http://www.delfi.lt/news/economy/bus...php?id=8893138

                                        Tiksliau čia tarėsi ne dėl visos elektrinės statybos, bet naujojo, trečiojo, reaktoriaus statybų.

                                        Aš asmeniškai visom penkiom už
                                        Visų pirma dėl to, kad uždarius elektrinę kiltų labai didelės socialinės problemos, o naujasis reaktorius išsprestu daugelį problemų. Juo labiau, kad ignalinoje puiki infrastrūktūra+visi reikiami specialistai.
                                        Dar vienas didelis +, kad visą šį projektą finansuos 3 šalys, kas, bent jau turėtų, sumažinti korupciją, juk nevienašalis projektas visada skaidresnis - visada sunkiau sukti "makles" kai šalia dar 2 partneriai, kas nuteikia optimistiškai

                                        lauksim kažko konkretesnio

                                        Comment


                                          Trakų pievose ketinama statyti žirgų sporto centrą

                                          Australijos verslininkai užsimojo Lietuvoje sukurti grandiozinį žirgų sporto centrą - per aštuonerius metus Trakų rajone ketinama pastatyti moderniausią Rytų Europoje hipodromą, kurio vertė - maždaug 700 mln. litų.

                                          Sporto centre ketinama įrengti žirgynus, kuriuose tilps iki tūkstančio žirgų. Kompleksą taip pat sudarys lenktynių ir treniruočių trasos, mokykla žokėjams, treneriams bei teisėjams, žirgų pardavimų žiedas, pramogų parkas, 100 vietų viešbutis, parduotuvės, restoranai. Čia būtų rengiamas ir totalizatorius. Šalia hipodromo planuojama pastatyti gyvenamuosius namus darbuotojams, įrengti kitus objektus, rašo dienraštis "Lietuvos rytas"

                                          Ambicingą projektą ketina įgyvendinti bendra Lietuvos ir Australijos įmonė "Baltijos hipodromai". Žirgų sporto centro statybas finansuotų australai. Šiuo metu "Baltijos hipodromai" siekia, kad Vyriausybė Baltijos žirgų lenktynių centro projektui suteiktų valstybinės svarbos statusą. Jei hipodromas gautų tokį statusą, bendrovė galėtų be konkurso išsinuomoti valstybei priklausančią žemę 99 metams.

                                          Verslininkai norėtų įrengti hipodromą maždaug 30 kilometrų nuo Vilniaus - Trakų rajone, Paluknio seniūnijoje, Merkio ir Luknos upių pievose. Jie yra nusitaikę į 454 hektarų žemės plotą. Paluknio kaime namų valdoms skirta žemė kainuoja beveik 650 litų už arą. Šia kaina 454 hektarų sklypas būtų vertas 29,5 mln. litų.

                                          Pasak "Baltijos hipodromų" generalinio direktoriaus Gintauto Petkevičiaus, sklype, į kurj pretenduoja jų bendrovė, intensyvi ūkinė veikla nevykdoma. Sklypas įtrauktas į laisvos valstybinės žemės fondą.

                                          "Tokio hipodromo nėra visoje Rytų Europoje. Net hipodromai Paryžiuje, Londone, kurie yra dideli ir garsūs, yra šiek tiek pasenę. Lietuvoje hipodromas bus modernus, su naujausiomis technologijomis, pavyzdžiui, šildomu taku", - sakė jis.

                                          Grandiozinis projektas būtų įgyvendinamas dviem etapais: pirmojo etapo darbai, kurie kainuotų 340 mln. litų, būtų baigti iki 2007 metų, o 2008 metais hipodrome jau turėtų vykti žirgų lenktynės.

                                          Antrojo etapo darbus ketinama pradėti 2010-aisiais ir užbaigti per penkerius metus. Šiam etapui būtų skirta 360 mln. litų. Hipodrome iš pradžių bus įrengta 10 tūkst. vietų žiūrovams. Tačiau bus galimybė vietų skaičių padidinti iki 30 tūkstančių.

                                          Planuojama, kad visiškai užbaigto komplekso apyvarta kasmet sieks 440 mln. litų. Komplekse būtų įdarbinta apie tūkstantį žmonių, o iš viso su sporto komplekso veikla bus susiję 5 tūkst. darbo vietų.
                                          Vilnius? Kaunas?? Klaipėda!!!

                                          Comment

                                          Working...
                                          X