Panasumas yra ir jungime keliu pasikartojanciu, identisku namu i viena pailga su pagrindiniais, besikartojanciais iejimais is gatves puses. O dar ir ta masina vizualizacijoje.
Siaip, atrodo, kad tiesos yra visu zodziuose:

Na jo- išskirtinis panašumas
Kuri mašina? Peugeot 607 ar Chrysler PT Cruiser?

O kas tai mašinai ? Beja visai nieko toks kvartaliukas, daugiau ant mūsų Lietuvėlės tokių originalių idėjų...

Peugeot 607

Aisku, PT Cuiser, kuris primena klasikinius Londono taxi. O be to, as viena Chrysler PT Cruiser maciau Londono nuotraukose.

Vilniečiams pristatoma miesto plėtros iki 2015 metų koncepcija
Sausio 18 dieną, 9.45 val. Vilniaus miesto savivaldybėje (Konstitucijos pr. 3) vilniečiai galės susipažinti su Vilniaus miesto bendrojo plano iki 2015 metų koncepcija. Miesto gyventojams ir miesto plėtros specialistams Bendrojo plano koncepcijos variantus pristatys šio plano rengėjai, o nuo 13.30 val. sostinės Savivaldybės parodų salėje (1-ame aukšte) plano rengėjai pristatys Bendrojo plano parodą ir atsakys į lankytojų klausimus.


Bendrojo plano tikslas - siekti geresnės sostinės gyventojų gyvenimo kokybės ir užtikrinti darnią tolesnę miesto plėtrą. "Bendrasis planas - svarbiausias miesto teritorijų planavimo dokumentas, sprendžiantis darnaus vystymo uždavinius, įgyvendinantis miesto viziją ir plėtros prioritetus", - sako Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas. Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad vilniečių manymu, reikia ne tik spręsti aktualiausias miesto transporto problemas, išsaugoti vertingą Vilniaus senąją architektūrą, bet kartu siekti subalansuotos plėtros ir kurti patrauklų modernų miesto veidą. Pasak mero A.Zuoko, būtent tokiais prioritetais vadovaujantis ir kuriamas Bendrasis planas. Bendrojo plano rengėjai taip pat remiasi užsienio patirtimi.

Pagal Bendrojo plano koncepciją Vilniaus miestas bus vystomas kaip vieninga socialinė, ekonominė ir urbanistinė erdvė. Koncepcija siūlo tolygiau paskirstyti darbo vietas, sumažinant išsivystymo skirtumus tarp miesto centro ir periferijos bei šiaurinės ir pietinės miesto dalies. Tai lemia geresnį miesto socialinį klimatą. Be to, siekiama mažinti transporto srautų susitelkimą miesto centre ir užtikrinti sklandžią viešojo keleivių transporto plėtrą. Ypatingas dėmesys koncepcijoje skiriamas integruotai plėtrai tarp Vilniaus miesto ir Vilniaus, Trakų rajonų teritorijų, siekiant bendros naudos visam regionui.

Siekdami išsamiai įvertinti Vilniaus miesto plėtros galimybes, Bendrojo plano koncepcijos kūrėjai suformavo tris, vienas kitą papildančius Koncepcijos variantus, iš kurių bus pasirinktas vienas ir taps Bendrojo plano pagrindu.

Viešai rengiamą naują Bendrąjį planą sudaro keturi esminiai etapai: parengiamasis, sprendinių rengimo, sprendinių pasekmių vertinimo ir baigiamasis. Plano koncepciją ir konkrečius sprendinius, apsvarstytus visuomenėje, tvirtins miesto Taryba. Planuojama, kad naujasis Bendrasis planas bus parengtas 2006 metais.

Pirmasis miesto Bendrasis planas po Nepriklausomybės paskelbimo įsigaliojo 1999 metais. Jo įgyvendinimą žymi ir atgaivintas Senamiestis, miesto centro plėtra dešiniajame Neries krante, Konstitucijos prospektas, Mindaugo tiltas, pradėti statyti svarbūs miestui apvažiavimai, kylantys nauji gyvenamųjų namų kvartalai, verslo, pramogų ir paslaugų centrai. Atsižvelgdami į pasikeitusią aplinką, naujo Bendrojo plano kūrėjai tobulina pirmojo plano koncepcijas.

Naujausia informacija apie Bendrojo plano kūrimą nuo šiol bus pateikiama naujame tinklapyje vilnius.lt/bplanas.
http://www.vtv.lt/content/view/13363/178/

Vilniaus plėtra tapo galvosūkiu projektuotojams
Miesto bendrojo plano kūrėjai visuomenei siūlo įvertinti tris sostinės ateities vizijas



Vilius Mackonis
„Sostinės“ korespondentas




Rinksis iš trijų modelių

Įtempti ar atleisti vadžias, o gal laikytis aukso vidurio?

Taip paprastai, bet gana tiksliai galima apibūdinti miesto plėtros vizijas, tarp kurių blaškosi sostinės bendrojo plano kūrėjai.

Atleidę vadžias, valdininkai nesikištų į Vilniaus plėtros procesus ir paliktų juos reguliuoti investuotojams.

Vadžias įtempusi sostinės savivaldybė statytojams miesto žemėlapyje nubrėžtų griežtas ribas, už kurių žengti būtų draudžiama.

Aukso viduriu planuotojai laiko tokį plėtros variantą, kuriame investicijos pritraukiamos į platesnes teritorijas. Tačiau jas investuotojams nurodytų savivaldybė.

Tokias Vilniaus plėtros koncepcijas – ekstensyviąją, kocentruotąją ir decentralizuotąją – planuotojai vakar pristatė visuomenei.

Miestas plėtėsi padrikai

Naujasis bendrasis planas reguliuos miesto teritorijų planavimą iki 2015 metų.

Dokumento kūrėjai pabrėžia, kad šis dokumentas turės pratęsti 1999 patvirtintame dabartiniame bendrajame plane iškeltų uždavinių įgyvendinimą.

Miesto valdininkai pripažįsta, kad jiems plano sprendinius pavyko įgyvendinti tik 15-55 proc.

Pavyzdžiui, nepavyko suvaldyti miesto plėtros. Vilnius plėtėsi padrikai, naujos gyvenvietės dygo administracinių ribų pakraščiuose ir už jų.

Investuotojai nepaisė bendrajame plane suformuotų plėtros zonų – sėkmingai priraukti lėšas valdininkams pavyko tik į dešinįjį Neries krantą ir į Ukmergės krytimi išsidėsčiusias teritorijas.

„Tačiau dauguma teritorijų nebuvo išplėtotos, o investuotojai jau pradėjo reikalauti pakeisti žemės paskirtį kitose miesto vietose“, – teigė vienas bendrojo plano kūrėjo, bendrovės „Vilniaus planas“ vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis.

Žmonės tapo judresni

Dėl padrikos plėtros tendencijų išryškėjo kelios problemos.

Žmonėms iš miesto centro pradėjus keltis į pakraščius, išretėjo apgyvendinimo tankis.

Vilniuje tik 6-7 kilometrų atstumu nuo centro gyventojų tankis siekia 30 žmonių kvadratiniame kilometre. Ši riba žymi visuomeninio transporto efektyvumą. Jei žmonės gyvena rečiau, visuomeninis transportas tampa nuostolingas.

Palyginimui – Rygoje minėta riba siekia 12 kilometrų nuo centro, Paryžiuje – 23 kilometrus.

Miestui nespėjant plėtoti visuomeninio transporto, vilniečių judrumas didėjo.

Žmonės, kuriems reikėjo iš tolimų rajonų važinėti į centrą, pirko automobilius. Taip mieste augo mašinų skaičius, transporto srautai ir spūstys.

„Nuo 1999 iki 2004 į transporto infrastruktūrą buvo investuota 300 milijonų litų.

Tačiau reali situacija šiandien tokia, kad reikėtų dar 600 milijonų“, – pastebėjo M.Pakalnis.

Prastėja gyvenimo sąlygos

Transporto problemos tapo tik viena iš gyvenimo kokybės smukimo apraiškų.

Už savo administracinių ribų išsiplėtęs Vilnius pasiglemžė dalį teritorijų, skirtų rekreacijai.

„Miestui augant stichiškai, buvo naikinamas jį supantis žaliasis žiedas. Ši teritorija – būtina miesto struktūros dalis, skirta poilsiui“, – dėstė M.Pakalnis.

Be to, didelė dalis Vilniaus miesto pakraščiuose išdygusių gyvenviečių neturi visuomeninių įstaigų – pašto, vaikų darželio, taip pat čia neteikiamos ir medicinos arba buitinės paslaugos.

Savivaldybė į naujas gyvenvietes nespėja tiesti kelių, jas aprūpinti komunaliniais patogumais.

Mero patarėjos Dalios Bardauskienės duomenimis, sostinės valdžia patenkino tiktai pusę infrastruktūros poreikių neseniai išaugusiuose rajonuose.

Automobilių nebeįleis

Ieškodami problemų spendimo būdų, bendrojo plano kūrėjai miestą pirmiausia suskirstė į tris zonas ir jų ribose nustatė prioritetus skirtingiems darbams.

Centrinėje zonoje, apimančioje Senamiestį, Naujamiestį, Žvėryną, didžiausias dėmesys skiriamas paveldo apsaugai, taip pat dalies teritorijų efektyvesniam panaudojimui.

Čia įvairiais metodais ketinama mažinti mašinų srautą. Galvojama įvesti papildomus mokesčius už automobilių statymą, gatvėmis leidžiant judėti tik visuomeniniam transportui.

Antrojoje, vidurinėje zonoje, atsiduria sovietmečiu pastatyti rajonai. Juose bus sprendžiamos būsto modernizavimo problemos, pertvarkomi neefektyvūs pramonės rajonai. Šalia gyvenamųjų rajonų ketinama kurti daugiau darbo vietų, ir taip sumažinti automobilių srautą į centrą.

Kelininkams teks užduotis tiesti greitojo eismo gatves.

Periferine vadinamoje trečiojoje zonoje liko sodininkų bendrijos.

Numatoma, kad jos virs individualių namų kvartalais.

Savivaldybei čia yra keliama užduotis pasirūpinti kelių struktūra ir išsaugoti erdves gatvėms, kurių prireiks ateityje.

Norėtų matyti kelis centrus

Visą miestą apimančiose zonose bendrojo plano kūrėjai išskyrė tam tikras teritorijas, kuriose siūloma sutelkti plėtrą.

Svarstomi trys minėti plėtros modeliai – ekstensyvus, koncentruotas ir decentralizuotas.

Pirmuoju atveju valdininkai toleruotų dabar vykstančius procesus ir Vilniui leistų toliau plėstis visomis kryptimis. Planuotojų skaičiavimais, tam prireiktų net 7000 hektarų teritorijos.

„Miestui tokia plėtra kainuotų labai brangiai“, – pabrėžė M.Pakalnis.

Antrasis modelis siūlo sostinės plėtrą koncentruoti miesto centrinėje dalyje, pakeisti Naujamiesčio, Žirmūnų, Savanorių prospekto pramoninių teritorijų paskirtį.

„Teritorijos būtų maksimaliai išnaudotos.

Vadovaujantis šitokiu plėtros modeliu, sostinė taptų vieno centro miestu“, – teigė M.Pakalnis.

Gretimai būtų plėtojami tik Ukmergės kryptimi įsikūrę rajonai, bet jų perspektyvos būtų ribotos.

Perspektyviausiu projektuotojai vadina trečią modelį, kuris, be centrinės miesto dalies, numato ir naujų centrų kūrimą.

Tokie centrai atsirastų Ukmergės, Pilaitės, Grigiškių bei Minsko kryptimi, ties pietinio aplinkkelio trasa.

„Tokia plėtra leistų užtikrinti pakankamą miesto tankį ir išspręstų didžiąją dalį dabartinių problemų“, – tikino M.Pakalnis.

Tvirtins metų pabaigoje

Šiuos tris modelius bendrojo plano kūrėjai aptars su investuotojais, gyventojų bendruomenėmis, specialistais. Viešų aptarimų metu bus galima siūlyti papildomas sostinės plėtros kryptis, jas keisti.

Pasirinkti vieną plėtros modelį planuojama iki liepos, kuomet bendrojo plano koncepcija bus teikiama tvirtinti miesto tarybai.

Patvirtinti naująjį dokumentą ketinama iki metų pabaigos.

Statybininkai pasiūlys tūkstančius būstų



Darius Babickas




Statybininkai šiais metais sostinės būsto rinką ketina papildyti keliais tūkstančiais naujų butų.

Svariai prie to prisidėti ketina ir viena didžiausių šalyje nekilnojamojo turto bendrovių „Hanner“.

Šiemet į gyvenamųjų namų statybą sostinėje įmonė planuoja investuoti daugiau kaip 121 milijoną litų. O iš viso iki 2008 metų – netgi 505 milijonus litų.

„Iki vasaros baigsime devynių mažaaukščių daugiabučių kvartalą Santariškių rajone J.Franko gatvėje. Čia iš viso įrengti 165 butai, o į kvartalą investavome apie 140 milijonų litų“, – pasakojo bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.

Baigusi šitą kvartalą, „Hanner“ didžiausią dėmesį ketina skirti kitam kvartalui – „Bajorų kalvoms“, sostinės Mokslininkų gatvėje. Čia jau kovo mėnesį bus pradėti statyti 3-11 aukštų daugiabučiai.

Iš viso kvartale per trejus metus planuojama pastatyti apie 1,1 tūkst. butų. Investicijos į „Bajorų kalvų“ gyvenvietę sieks maždaug 173 milijonus litų.

A.Avulis tikisi, kad šiais metais pagaliau pavyks pradėti gyvenamųjų namų statybą Verkių gatvėje, buvusioje miesto pramoninių vandenų bendrovės teritorijoje.

Pradėti čia statybas „Hanner“ siekia jau ne vienerius metus, bet iki šiol valdininkai, nepaaiškindami priežasčių, nederina projekto.

Čia geras: Butas Vilniuje, ar pilis Prancūzijoje?

http://www.omni.lt/?i$9359_174094$z_333477

skaiciau labai juokinga net verkt norisi

puslapis pakurtas ant Joomla! CMS'o tik idomu kas jiems leido isimti licenzijos eilute

Pasakysiu trumpai- prieš du metus pirktas mano butas šiai dienai kainuoja lygiai 2x brangiau nei už jį buvo mokėta.
Ar mano objektyviu vertinimu jis vertas tų pinigų? Ne.

vytauc, tai kodel gi tu jo neparduodi jei jis nevertas tiek kiek tau uz ji duotu?

Viskam savo laikas

Na kažin kas geriau ar kas rytą automobiliu y darbą nuvažiuoti ar skristi lėktuvu o po too nuo oro uosto automobiliu ir taip vakare atgal namo

Viena ten buvusi namą nuo žemės nušlavė jau prieš metus, tačiau kitame dar gyveno žmonės, nesenai pravažiuodamas pro Forum Palace mačiau, kad ir jo langai jau užkalti vadinasi teritoriją matyt jau nusipirko.

tai už milijoną pinigų užtektų namo kur vaizdingame Vilniaus priemiestyje ir skrist nereikėtų

Mano akimis, geriau pastatytų vieną 27 aukštų pastatą

Kagi, mūsų gerbiami seimūnai įsitaisys naują salytę.

http://www.delfi.lt/news/daily/lithu...php?id=8603616

“The New York Times” Lietuvoje įžvelgia tik nostalgiją sovietmečiui

Delfi straipsnis:
http://www.delfi.lt/news/daily/lithu...php?id=8628613

"New York Times" "bullshit" :
http://travel2.nytimes.com/2006/01/2...lithuania.html

kokia cia nesamone parase ten?? pizeeee nusipezeta iki grindu graibimo !!!