siandienos sostineje straipsnis apie KVAD'o savivale. Kas turi galimybiu imeskit.
Rasoma apie tai, jog Kvado deka stabdomi Kempinskio tinklo del viesbuvio planai, taip pat siek tiek apie Registru centra ir kitus mazesnius projektus.
Siaip, Vilniaus miestas pradeda panaseti i dideli muzieju, o, kaip matyti, Kvadas viso sio proceso iniciatorius. Dabar bando parodyti, kad dirba, nors nuo to kencia daugybe projektu.

„Sostinė“ 2005.04.28

Verslininkams – Senamiesčio sergėtojų užkardos
Kultūros vertybių apsaugos departamentui užkliuvo ir dangoraižio Šnipiškėse projektas

Vilius Mackonis, „Sostinės“ korespondentas


Stringa statybos
Investicijas Senamiestyje planuojantiems verslininkams kurį laiką teks pamiršti savo planus.
Paveldo sergėtojai pastaruoju metu itin įtariai žiūri į visus didesnius projektus.
Kultūros vertybių apsaugos departamentas (KVAD) nepritarė prabangaus „Kempinski“ viešbučio Universiteto gatvėje projektui.
Įstrigo ir netoliese esančio gyvenamojo namo projektas L.Stuokos-Gucevičiaus gatvėje.
Paveldo sergėtojai užsimojo ir prieš valstybinės įmonės Registrų centro dangoraižį Lvovo gatvėje – esą jis užgoš Senamiesčio panoramą.
Tokią departamento veiklą kritikuoja sostinės savivaldybės tarnautojai.
Valdininkų teigimu, panašu į tai, kad paveldosaugininkai tapo ne šiaip reiklesni, o nusprendė visai neleisti jokių statybų.

Priestatas – per aukštas
Universiteto gatvės 14-asis namas, kuriame norime įkurti „Kempinski“ tinklo viešbutį, dabar stovi tuščias.
Nuo apleisto pastato fasadų ant šaligatvių byra tinkas. Pastate ilgą laiką veikė telegrafas.
Pernai gruodžio mėnesį „Kempinski“ atstovai paskelbė ambicingus planus 2006-aisiais čia įkurti prabangiausią Vilniuje 5 žvaigždučių viešbutį.
Tačiau KVAD Vilniaus teritorinio padalinio darbuotojai nesutiko derinti keturių aukštų su mansarda pastato projekto. Jis neatitiko Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento, pagal kurį viešbučiui parinktoje vietoje yra taikomas atkūrimo režimas.
KVAD atstovė spaudai Laura Kurlinskaitė teigė, kad projektuotojai ketino ne atkurti senus pastatus, o pastatyti naują namą.
Specialistams abejonių sukėlė norimo atkurti priestato aukštingumas.
KVAD duomenimis, dabartiniai statiniai Universiteto gatvėje pastatyti tik XX amžiaus viduryje, o jų aukštingumas neturėjo viršyti vieno aukšto.
Dėl viešbučio išvaizdos diskusijos virė ir Senamiesčio senate, bet paveldo sergėtojai ir projektuotojai pozicijų taip ir nesuderino.

Projektą jau buvo suderinę
Neseniai KVAD Vilniaus padalinio specialistai atmetė derinti pateiktą pastato L.Stuokos-Gucevičiaus gatvėje projektą.
Čia turėjo atsirasti gyvenamasis namas su kavine pirmajame aukšte.
Septintuoju numeriu pažymėtam pastatui Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentas numato restauravimo režimą.
Paveldosaugininkai teigia, kad ant senojo pastato istorinio fasado ketinta statyti priestatą. Dėl to pastatas būtų aukštesnis.
Jų nuomone, tokiais projektiniais pasiūlymais bandoma šalia Katedros aikštės ir Prezidentūros įteisinti naujas statybas ir visiškai sudarkyti istorinę aplinką.
Nepateikė argumentų
Šį projektą rengusios bendrovės „Renova“ direktorius Alvidas Songaila tikino, jog KVAD darbuotojai sprendimus priima nepateikę jokių argumentų.
„Tie patys paveldo sergėtojai 2003-iaisiais buvo leidę statyti pastatą minėtoje vietoje, bet kažkodėl to nebenori prisiminti.
Per porą metų kažkas pasikeitė KVAD viduje, taip pat įsigaliojo naujų teisės aktų, dėl to dabar ir stringa statybos“, – tvirtino A.Songaila.
Anot architekto, toje L.Stuokos-Gucevičiaus gatvės vietoje, kurioje projektuojamas namas, leidžiama atkurti trijų aukštų su mansarda pastatą.
Projektuotojai planuoja tiktai 2 aukštų su mansarda namą.

Dangoraižiui – kirtis
Kultūros paveldo sergėtojai nagus rodo ne tik Senamiestyje, bet ir Šnipiškėse – ten, kur formuojasi modernių dangoraižių kvartalas.
Registrų centro pastato projektu Lvovo gatvėje, už miesto savivaldybės dangoraižio, KVAD darbuotojai piktinasi jo dar net nematę.
„Projekto nesame matę, techninis projektas mūsų taip pat dar nepasiekė. Įdomu būtų jį pamatyti“, – pripažino KVAD atstovė L.Kurlinskaitė.
KVAD darbuotojai apie Registrų centro planus sužinojo iš žiniasklaidos.
Sausį buvo pranešta, kad Lvovo gatvėje iškils 28 aukštų pastatas ir Registrų centro Vilniaus padalinio administracinės patalpos.
Paveldosaugininkai iš karto pareiškė, kad KVAD nederins aukštuminio pastato projekto, galinčio užgožti Senamiesčio panoramą. Esą Lvovo, Giedraičių ir Krokuvos gatvės yra Senamiesčio vizualinės apsaugos zonoje.
Šiuo metu statybos Lvovo gatvėje nevyksta, tačiau statytojai aiškina, kad dėl to kaltos techninės priežastys.

Atsisakė stiklo kupolo
Artimiausiu metu pajudės tiktai Pilies gatvėje „Naručio“ viešbučio projektuojamo trijų aukštų korpuso su mansarda statybos. Viešbučio šeimininkai priestatą statys ant atkastų pamatų. Tačiau jiems teko atsisakyti kai kurių ambicingų planų.
Kovo mėnesį „Naručio“ plėtros projektą sostinės savivaldybė buvo atmetusi.
„Projektuotojai pateikė vizualizacijas, kurios visus pašiurpino.
Ant naujo korpuso stogo turėjo iškilti stiklo kupolas, stiklinis turėjo būti ir pats stogas. Senamiestyje tai nepriimtina“, – sakė savivaldybės Kultūros vertybių skyriaus vedėjo pavaduotojas Darius Daunoras.
Vis dėlto projektuotojai stogą sutiko dengti medžiagomis, kurios būdingos Senamiesčiui, todėl specialistai artimiausiu metu žada išduoti reikiamus leidimus.

Neigia tapę griežtesni
KVAD Vilniaus teritorinio padalinio viršininkas Artūras Bundonis tikino, kad paveldosaugininkai nepakeitė požiūrio į projektus.
„Po UNESCO ekspertų vizitų ir jų pateiktų ataskaitų sulaukėme daug kritikos, kad esą nematome pavojingų reiškinių ir prastai dirbame.
Tad dabar visuomenei pranešame apie visus sprendimus, apie atmestus projektus“, – sakė A.Bundonis.

Įstatymas sukėlė chaosą
Tačiau jų kolegos savivaldybėje pastebi, kad iš KVAD darbuotojų rankų valdininkus dabar pasiekia gerokai mažiau projektų.
„Pateikiami smulkūs projektai, tačiau didesnio – nė vieno“, – sakė Kultūros vertybių skyriaus vedėjo pavaduotojas D.Daunoras.
Jo teigimu, tai yra ir balandžio 20-ąją įsigaliojusio naujo Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pasekmė.
„Įstatymas neturi poįstatyminių aktų, jame neaptarti objektų tvarkymo principai.
Taip pat neaišku, koks įstatymo santykis su kitais reglamentais – neaišku, kurie teisės aktai dar galioja, o kurie jau nebe“, – guodėsi D.Daunoras.

LR „Sostinė“ 2005.04.28
Atnaujins merdintį kvartalą

Saulius Jarmalis, „Sostinės“ korespondentas

Sostinės vairuotojams iki birželio vidurio teks aplenkti Užupyje esančią Malūnų gatvę. Ji šiomis dienomis bus uždaryta.
Įmonė „Sermeta“, kuriai priklauso Malūnų gatvėje esantys apleisti statiniai, ketina sutvirtinti jų konstrukcijas.
Šią teritoriją bus galima apvažiuoti Paupio gatve.
Visiškai apleistuose ir griūvančiuose Malūnų gatvės 4, 6 ir 6 A namuose netrukus turėtų pasirodyti darbininkų brigados.
Pirma statybininkai nugriaus 6-uoju numeriu pažymėto pastato palėpę, kadangi ji labai pavojingai pakibusi virš kaimyninių pastatų. Taip pat bus nuversta vieno Malūnų gatvės 6 A namo siena. Ji yra avarinės būklės.
Pagal ekspertų rekomendacijas turėtų būti sutvirtintos likusios šių pastatų konstrukcijos, taip pat ir namų fasadai Malūnų gatvėje.
Šiuos darbus tikimasi pabaigti iki birželio 15-osios.
Anot bendrovės „Sermeta“, kuriai priklauso kvartalas, atstovų, jei kaimynai ir valdininkai nevilkins proceso, jau šią vasarą prasidės kvartalo rekonstrukcija.
„Savivaldybė neilgai trukus turėtų patvirtinti teritorijos detalųjį planą. Tuomet per du mėnesius tikimės parengti techninį projektą ir pradėti darbus.
Jeigu kaimynai neužvers skundais, kvartalas turėtų pasikeisti“, – teigė bendrovės „Sermeta“ direktoriaus pavaduotojas Linas Rėklys.
Bendrovė pirmuosius šio kvartalo, kuriame anksčiau vykdavo avangardiniai festivaliai, pastatus įsigijo prieš pustrečių metų. Tačiau ypač daug laiko verslininkai sugaišo derindami įvairius projektus bei teisindamiesi dėl kaimynų skundų.
„Jei neklystu, iš viso kaimynai yra pateikę apie 150 skundų. Dėl kiekvieno jų Kultūros vertybių apsaugos departamento ir savivaldybės specialistai turėjo sudarinėti komisijas ir nagrinėti. Taip buvo sugaišta labai daug laiko“, – teigė L.Rėklys.

@Romai: jei gali prieiti prie LR, tai galėtum įmesti ir šituos straipsnius iš Laikinosios Sostinės:
Komisijai – arenos „Mega“ statytojų staigmena
Kauno spurtas stringa formalumų šabakštyne
ačiū.

LS

http://www.delfi.lt/news/economy/bus...php?id=6578400
Galetu si si straipsni ir visi paveldosaugininkai pasiskaityt

„Lietuvos rytas“ „Būstas “ 2005.05.02

Naujojo biurų pastato nuomininkai mėgaujasi kaimo ramybe
Aušra Pocienė, „Lietuvos ryto“ korespondentė


Laisvų patalpų nėra
Atidarymo dieną visos patalpos išnuomotos – tuo pasigirti šiandien Vilniuje gali retas naujo biurų pastato šeimininkas.
Naujajame bendrovės „E.L.L. Nekilnojamas turtas“ biurų pastate L3, iškilusiame Vilniuje, šalia „Litexpo“ parodų centro, laisvų patalpų jau nėra. Tai geras rodiklis, ypač kai rinkoje naujų biurų – kiek nori, o nekilnojamojo turto ekspertai pradedant projektą nieko gero nežadėjo.
Dešimties aukštų stiklo pastate, kurio bendras plotas – 6,5 tūkst. kvadratinių metrų, jau įsikūrė patys šeimininkai bei pastatą stačiusi bendrovė „Merko statyba“, automobilių nuomos bendrovė AVIS, radijo stotis A2, bendrovė „Panasonic“. Patalpos įrenginėjamos Vilniuje savo biuro statybos niekaip negalinčiam pradėti SBA koncernui ir kitiems nuomininkams.
Iš viso naujame biure įsikurs apie 30 bendrovių.
Naujojo biurų pastato pirmajame aukšte įrengta nedidelė kavinė, dauguma nuomininkų virtuves įsirengė ir savo biuruose.

Pasirinko tinkamą vietą
Bendrovės „E.L.L. Nekilnojamas turtas“ vadovas Andrejus Trofimovas įsitikinęs, jog tokią projekto sėkmę pirmiausia lėmė tinkama vadyba bei gera pastato vieta.
„Potencialiems nuomininkams skyrėme itin daug asmeninio dėmesio, ir tai jiems, manau, padėjo apsispręsti renkantis biurą.
Nors Vilniuje šiuo metu iš tiesų didelė biurų pasiūla, tačiau naujų modernių biurų miesto centro prieigose, kur patogu privažiuoti nesistumdant automobilių spūstyse, nėra daug. Be to, labai svarbu, jog žmonės nevargdami gali pasistatyti savo automobilį – šalia pastato įrengėme erdvią 270 vietų automobilių aikštelę“, – sakė A.Trofimovas.
Biurai buvo išnuomoti vidutiniškai po 40 litų už kvadratinį metrą per mėnesį.
Investicijos į naujo biurų pastato statybą siekė 18 mln. litų.

Priderino prie gamtos ir namų
Laisvės prospekto pradžioje iškilęs naujas biurų pastatas stovi erdvioje pievoje, apsuptas Lazdynų pušyno.
Kol kas pastatą supa miestui nebūdinga erdvė ir gamtos vaizdai, atsiveriantys iš viršutinių aukštų.
Naująjį biurų pastatą suprojektavo architektai Artūras Asauskas ir Eglė Kirdulienė.
Pasirinkę paprastą ir lakonišką kubo formą architektai statinį pagyvino mėlynai tonuotais stiklais bei geltonos spalvos akcentais.
„Norėjome pastatui suteikti šiek tiek lietuviško džiaugsmo, kad nebūtų toks estiškai niūrus ir šaltas (pastato šeimininkai – estų kapitalo įmonė. – Red.)“, – geltonų akcentų atsiradimo priežastį juokdamasis aiškino A.Asauskas.
Tik vėliau jis sakė pastebėjęs, jog geltonais akcentais pamarginti ir Lazdynų daugiabučių fasadai.

„Lietuvos rytas“ „Būstas “ 2005.05.02
Lietuvius apsėdo viduramžių pilių statybų dvasia
Kavinių ir restoranų savininkai neatsispiria pagundai mūryti senovinius pastatus

Darius Babickas, „Lietuvos ryto“ korespondentas


Vėl statomos tvirtovės
Protėvių statytų pilių architektūra užvaldė šių dienų kavinių ir restoranų statytojus. Aukšti bokštai, raudonų plytų arba lauko akmenų apdaila, šaudymo angas primenantys langai – nereikia didelės fantazijos, kad mintyse atgimtų viduramžiais statytos tvirtovės.
Prieš dešimtmetį pilių architektūra buvo užvaldžiusi turtingus miestiečius.
Naujuose didmiesčių kvartaluose vienas po kito buvo statomi individualūs namai su pilims būdingais akcentais – bokštais, arkiniais langais. Paprastai tokius namus apjuosdavo tvoros, primenančios gynybines sienas.
Tokie statiniai vėl statomi Vilniuje ir sostinės prieigose. Vienas jų dėmesį atkreipia einant pro „Litexpo“ parodų centrą.
Kadaise buvusio viešojo tualeto vietoje netrukus bus įrengtas lietuviškų patiekalų restoranas.
Kitas viduramžių stiliaus statinys akį rėžia važiuojant greitkeliu iš Vilniaus į Kauną.
Ant ežero kranto ten statomas griozdiškas pastatas.
Pakerėjo matytas pavyzdys
Pilį primenantis pastatas šalia „Litexpo“ parodų rūmų važiuojant Laisvės prospektu dėmesio nepatraukia, mat yra apsuptas medžių. Tačiau vos įžengus į mišką jo sunku nepastebėti.
Šio pastato užsakovas žinomas verslininkas ir renginių organizatorius Vytenis Urba neslepia, kad būtent toks ir buvęs jo sumanymas – pastatyti viduramžių pilį.
„Šiaip pastatas vientiso stiliaus neturi. Viena jo pusė primena viduramžius, kita jau naujesnius laikus – XIX amžių.
Sumanymo principas – prie viduramžių gynybinės sienos prigretinti naujesnių laikų pastatą – malūną“, – pasakojo V.Urba.
Jis teigė matęs panašų statinį kartą grįždamas iš Vokietijos, netoli Lenkijos.
Matytas pavyzdys sužavėjo verslininką ir jis nutarė kažką panašaus pastatyti Vilniuje.
„Suprantu, kad negali visiems patikti mano idėjos, tačiau viską darau iš širdies“, – kalbėjo verslininkas.

Vadovavosi savo išmone
Anot V.Urbos, pradėjus statyti pastatą, šiek tiek nukrypta nuo projekto – pakoreguotas stogas, įkomponuotas balkonas.
„Bet labai toli į lankas turbūt nenubridau.
Žinoma, kai kas šioje vietoje labiau norėtų matyti šiuolaikinį stiklo pastatą, bet aš pasukau į senovę“, – sakė V.Urba.
Tuo tarpu pirminį būsimo pastato projektą rengęs architektas Gintaras Počiuipa tvirtino, kad jo pateiktas projektas nebuvo koreguotas – nuo jo paprasčiausiai nukrypta.
Architektas sakė, kad buvo atsižvelgta bemaž tik į vieną jo siūlymą – medžiagas.
Pastatą G.Počiuipa siūlė statyti naudojant senovines plytas, lauko akmenis.
„Visa kita – užsakovo fantazija. Su manimi nebuvo tartasi ir derinta. Pažįstu V.Urbą kaip laisvamanį žmogų.
Galbūt tai nėra bloga savybė, bet šį kartą nežinau, kas jam šovė į galvą“, – kalbėjo G.Počiuipa.

Nori sukurti tikrą pasaką
Pats V.Urba nesijaučia perlenkęs lazdą.
Jis teigė, kad Vilniuje ir kituose miestuose jau pristatyta daug kaimiško stiliaus kavinių ir restoranų, todėl norėjosi išskirtinio.
„Noriu sukurti pasaką, tik nežinau, kaip pavyks tai pasiekti.
Čia darbas imlus, reikalaujantis kruopštumo. Bus daug puošybos ir kalvystės elementų“, – pasakojo V.Urba.
Baigiamas statyti pastatas viduje bus tarsi atskirtas į dvi dalis.
Viena dalis, kaip sakė V.Urba, bus skirta paprastiems miestiečiams, o kita – bajoriška.
Viduje veiks malūnas. V.Urba puoselėja viltį, kad čia bus galima sumalti miltų, iš kurių tuoj pat vaikams būtų kepami blynai.
„Kai miesto valdžia apžiūrėjo statomą pastatą, pareiškė, kad jeigu toks restoranas stovėtų miesto centre, darkytų vaizdą. Nuošalioje vietoje, miške, jis dera prie kraštovaizdžio, nešokiruoja“, – tvirtino V.Urba.

Daugiau išgirsta pagyrų
Tuo tarpu šalia greitkelio Vilnius-Kaunas pilį primenantį pastatą statantis verslininkas Juozas Kelminskas pripažino, kad toks statinys prie kelio neišvengiamai sulauks visuomenės reakcijos.
„Kiek žmonių – tiek nuomonių. Girdėjau įvairių teiginių apie pastatą. Gražių atsiliepimų išgirstu daugiau“, – tvirtino J.Kelminskas.
Gražioje vietoje ant ežero kranto statomame pastate bus viešbutis su restoranu, nors Trakų rajono savivaldybė yra suteikusi leidimą čia statyti tik dviejų aukštų individualų gyvenamąjį namą.
Kalbėdamas apie būsimą viešbutį, jo statytojas J.Kelminskas nenorėjo atskleisti visų detalių ir sumanymų, kad kiti to neįgyvendintų anksčiau.
„Kaimiško stiliaus pastatų pakelėse pastatyta labai daug, o pilių dar neteko matyti. Todėl ir kilo mintis statyti tokį pastatą. Čia vieta graži, pastatas ant kalno turėtų gražiai atrodyti“, – įsitikinęs verslininkas.
Dujų silikato blokelius, iš kurių sumūrytos sienos, uždengs lauko akmenys ir senovinės plytos.

Projektams nepritartų
Lietuvos architektų sąjungos pirmininko pavaduotojas architektas Kęstutis Pempė, pažiūrėjęs į statomų pilių nuotraukas, teigė nesuprantąs, kaip tokia architektūra kuriama demokratinėje visuomenėje.
„Nenorėčiau kritikuoti projektų autorių, nes nežinau, kokiomis sąlygomis jie dirbo. Gal buvo priversti besąlygiškai vykdyti užsakovų valią.
Bet nemanau, kad mano aplinkoje dirbantys architektai kažką panašaus galėtų sukurti“, – kalbėjo K.Pempė.
Jis nemano, kad vėl atgimsta mada statyti griozdiškus neskoningus pastatus, kaip prieš dešimtmetį buvo statomi individualūs namai.
K.Pempė tikino, kad tuomet šitaip pasireiškė proveržis iš priespaudos ir suvaržymo.
Architektas teigė, kad jeigu pilis primenančių pastatų projektai būtų pateikti svarstyti architektūrinei tarybai, jis nepritartų tokiems darbams vien dėl nevykusio pastatų santykio su kraštovaizdžiu.
„Manau, kad šių pastatų statytojai visiškai nesupranta šiuolaikinės architektūrinės kalbos. Jeigu čia aliuzija į pilis, tai ji nevykusi“, – tvirtino K.Pempė.
Architektas svarstė, kad pilis primenančius pastatus galbūt nuspręsta statyti svetur pamačius panašių pavyzdžių.
Kita galima priežastis – nusivylimas šiuolaikiška architektūra, bandant ieškoti vertybių iš tolimos praeities.
„Matydamas puikią aplinką ir niūrius architektūrinius sprendimus, esu tikrai nustebintas tokiais darbais“, – prisipažino K.Pempė.



P.S. Lietuvos architektų sąjungos pirmininko pavaduotojas architektas Kęstutis Pempė gal ir teisingai kalba, bet ką daryti su tuo jo "Delfinu?"

„Lietuvos rytas“ „Būstas “ 2005.05.02
„Kempinski“ viešbučiui Vilniuje parinkti telegrafo rūmai

Aušra Pocienė, „Lietuvos ryto“ korespondentė

Išsirinko geriausią pastatą
Vieno prabangiausių pasaulyje viešbučių tinklo „Kempinski“ žemėlapyje jau kitų metų pabaigoje atsiras Vilniaus vardas.
„AAA Kempinski Hotel Vilnius“ duris atvers pačioje miesto širdyje – prie Katedros aikštės stovinčiame rekonstruotame pastate.
Jame dar prieš 100 metų veikė viešbutis, o sovietmečiu pastatas buvo paverstas centriniu miesto telegrafu.
„Viena „Kempinski“ atėjimo į Lietuvą sąlygų buvo galimybė įsikurti istoriniame pastate, kuris būtų šalia žymiausių istorinių ir kultūrinių šalies paminklų. Jei nebūtų šio pastato ir ypatingos jo vietos, Lietuvoje nebūtų ir „Kempinski“ tinklo“, – neabejoja vienas AAA grupės vadovų Algimantas Smičius.
Šiai įmonių grupei priklausanti bendrovė „AAA Mano Liza“ yra pastato savininkė.
Grupei priklausančios įmonės taip pat valdo viešbutį „Radisson SAS Astorija“, svečių namus „Mano Liza“.
Į naująjį viešbutį ketinama investuoti daugiau nei 110 mln. litų. Viešbučio operatorė bus Šveicarijoje įsikūrusi bendrovė „Kempinski Hotels S.A.“.

Kuria lietuviai ir švedai
Vilnius taps pirmąja sostine Baltijos šalyse, turinčia seniausiam Europos prestižinių viešbučių tinklui „Kempinski“ priklausantį viešbutį.
Tinklą 1897 m. įkūrė iš Prūsijos kilęs Bertholdas Kempinskis, pirmuosius viešbučius atidaręs Berlyne.
Šio tinklo viešbučių dar nėra net Lenkijoje, bet naujas viešbutis šiuo metu statomas Jūrmaloje.
Naująjį šio tinklo viešbutį Vilniuje kuria jungtinės lietuvių architektų ir švedų dizainerių pajėgos – vilnietis Gintaras Šernius bei Švedijos bendrovė „Living Design“.
Šios interjero studijos dizaineriai Vilniuje įrengė ir viešbutį „Radisson SAS Astorija“.
„Kempinski“ tinklas, Europoje, Artimuosiuose Rytuose, Azijoje ir Pietų Amerikoje valdantis daugiau negu keturiadešimt viešbučių, išsiskiria ypatingomis autentiškos istorinės architektūros puoselėjimo tradicijomis.
Nemaža dalis šio tinklo viešbučių įrengti unikaliuose istoriniuose statiniuose, kaip buvę karalių rūmai Drezdene ar sultono rūmai Stambule.
Išsaugoti istorinę pastato dvasią bei unikalumą bus siekiama ir įrengiant šio tinklo viešbutį Vilniuje.
Priestatas imituos senovę
Keturaukštį puošnų pastatą šalia Katedros aikštės 1899 metais pastatė Vilniaus apskrities Orpos dvaro savininkas Mečislovas Bogdanovičius.
Iš pradžių čia veikė viešbutis „Niujorkas“, o po Pirmojo pasaulinio karo – viešbutis „Ermitažas“.
XIX a. pabaigoje-XX a. pradžioje pastatytas monumentalus keturių aukštų neoklasicistinės architektūros pastatas bus rekonstruotas išsaugant ir restauruojant gausiai dekoruotą fasadą, neobarokinius kupolus ant stogo, balkonus.
Įrengiant viešbutį bus pristatytas kampinis keturių aukštų su mansarda priestatas ir taip užbaigta šio aklą ugniasienę Katedrai atsukusio pastato statyba.
Taip pat analizuojama galimybė paaukštinti dviejų aukštų korpusą kieme.
Viešbučio plotas sieks apie 9 tūkst. kvadratinių metrų.
Kaip kalbėjo architektas G.Šernius, priestatas prie šio pastato buvo numatytas dar 1938 metais profesoriaus Romualdo Guto vadovaujamo autorių kolektyvo parengtame Katedros aikštės sutvarkymo projekte.
Pastato baigiamieji akcentai buvo projektuojami ne vienos kartos architektų, tačiau projektai taip ir liko neįgyvendinti.
Naujojo priestato architektūra, siekiant išlaikyti vientisą viso statinio stilistiką, bus imitacinio pobūdžio ir nuo pagrindinio pastato skirsis tik neesminėmis detalėmis.
„Toks sprendimas pasirinktas atsižvelgiant į pastato vietos reikšmę, todėl moderniems eksperimentams čia ne vieta“, – įsitikinęs G.Šernius.

Atskiras liftas į apartamentus
Naujasis viešbutis Vilniuje bus pirmas šalyje, turintis tikrus prezidentinius apartamentus.
Iki šiol sostinėje nebuvo nė vieno viešbučio, kuris atitiktų visus protokolinius ir saugumo reikalavimus, būtinus priimant užsienio šalių prezidentus bei kitus aukščiausio lygio svečius.
Viešbučio prezidentinis numeris bus įrengtas trečiajame priestato aukšte – iš čia atsiveria geriausias vaizdas į Arkikatedrą ir Gedimino pilį.
150 kvadratinių metrų ploto apartamentuose bus įrengti du miegamieji, priėmimų bei darbo kambarys, atskira virtuvė.
Į prezidentinius apartamentus bus patenkama atskiru liftu.
Iš viso viešbutyje bus įrengta 112 numerių, tarp jų – trys liukso klasės maždaug 90 kvadratinių metrų ploto numeriai, 8 maždaug 60 kvadratinių metrų ploto vadinamosios „Junior Suite“ klasės apartamentai.
Viešbutyje taip pat planuojama įrengti konferencijų salę bei sveikatingumo centrą.

Vis dar ieško gynybinės sienos
Išskirtine viešbučio puošmena galėtų tapti šioje vietoje, kaip manoma, buvusi miesto gynybinė siena. Nors kol kas archeologams jos dar nepavyko surasti, spėjama, kad ji galėtų būti net dviejų metrų gylyje.
Jei siena būtų rasta, ji būtų restauruota ir taptų viešbučio interjero dalimi. Pro didžiulius pirmame priestato aukšte planuojamo įrengti restorano langus gynybinės sienos fragmentai būtų viešai eksponuojami kaip autentiška istorinė vertybė.
Skirtingai nei puošnumu išsiskiriantis fasadas, pastato vidus šiandien atrodo gana skurdžiai. Neabejojama, jog išoriškai gausiai dekoruotame pastate buvo ne mažiau puošnus interjeras. Tačiau sovietmečiu pastatą pritaikant Ryšių ministerijai bei centriniam miesto telegrafui, dekoras buvo visiškai sunaikintas.
Švedų dizaineriai šiuo metu kuria būsimą viešbučio interjerą. Kaip matyti iš pirmųjų eskizų, interjeras išsiskirs ne pribloškiančia prabanga, o santūria elegancija, aukštos kokybės medžiagomis bei įranga. Neoficialiai „Kempinski“ tinklo viešbučių lygis vertinamas „5 plius“ žvaigždučių kategorija.


P.S. gal toji ugniasienė ir nėra labiausiai saugotina vertybė.
"Kempinskis" tikrai nesugadintų tos vietos labiau nei šalia stovinti "City park" viešbučio dėžė
P.P.S. Orpa - anksčiau buvo rašoma, kad ne Vilniaus, o Vileikos apskrity (žurnalistai negali net CopyPaste be klaidų padaryti)

Cia toks paveikslelis buvo prie Romo ideto straipsnio apie Kempinski viesbuti:


Kiek kuklesnis variantas nei ankstesniuose piesinukuose. Idomu ar leis statyti si varianta ar privers daryti dar kuklesni varianta. Pagal kalbas girdetas per TV5, tai nieko jie aplamai naujo nenori leisti statyti.

O čia dabartinis vaizdas.
Dešinėje - ta "City Park" dėžė

Ugniasienės tam ir buvo daromos, kad prie jų lipinti kitus pastatus

Zinot,kuo tuoliau,tuo labiau as piktinuosi tuo UNESCO su savo nesveikais suvarzymais.Neveltui JAV seniai isstojusi is sios organizacijos,kuri perdaug linkusi nurodineti.Kokia realia nauda turi is jos Lietuva?Na nebent musu KVAD valdininkai ir etc.

Butu tikrai apmaudu, jei nebutu leista Kempinskiui isikurti siame pastate. O siaip, tas priestatas renderyje atrodo kaip naturali pastato tasa, nors jo lyg ir nebuvo tokio, todel cia KVADAS dar gali parodyti nagus. Bet kokiu atveju tas pastatas tiesiog prasosi renovacijos.

Kaip suprantu,rekonstruot leidimo dar neturi,nors tvoros jau ir aptvertos.Itariu kara tarp AAA ir KVADO

Geras straipsnis:
http://www.delfi.lt/news/daily/comme...php?id=6610773

Jeigu KVAD egzistuotų 1899 metais, to pastato iš vis nebūtų. "Nėra pastato - nėra problemos" (C)/

Ir tikrai kvadas butu uzbanines Jonu varpinės "supertall" scyscraperio statyba.

Ir Senamiestis būtų daug mažesnis, būtų pažabota jo "netipiška" ir nebūdinga rytietiškiems kraštams plėtra , o vietos "caristinės" Katedros stovėtų senoji, dar medinė, tiksliau - jos nuodeguliai Lukiškės būtų druidų, gyvenančių medžiuose, miestelis

....o susiproteję miestiečiai turbūt susiburtų ir viešai pakartų visus KVAD'o narius vidury miesto už miesto plėtros stabdymą....

Deja, šiais laikais to padaryti negalima (o gaila.... labai gaila)

Sutinku kad europos bokstas nebutu pats auksciausias ateity. nesuprantu kodel plane nurodoma daug mazesni pastatai snipiskiu gilumoje, nei EU pastatas kuris stovi arciausiai senamiescio ??????? nzn man tai nelogiskai visai atrodo .