„Geostatyba“ nusipirko įrangą pamatų įrengimui
DELFI.lt
2007 birželio mėn. 7 d.




UAB „Geostatyba“ įsigijo du, daugiau kaip 5 mln. LT kainavusius vokiškus įrengimus „ABI“, skirtus giliųjų pamatų įrengimui. „Tai pirmoji tokio pobūdžio milijoninių investicijų įranga ne tik „Geostatybos“ kompanijoje, bet ir visoje Lietuvoje“, - sako bendrovės vykdantysis direktorius Tomas Kairys.

Įrangos įsigijimui tarpininkavo SEB Vilniaus banko lizingas.

Pasak bendrovės pranešimo, įrenginys, atliekantis giliųjų pamatų įrengimo darbus, sveria daugiau kaip 40 t ir gali įrengti iki 14 m gylio pamatus. Įrangos valdymas visiškai kompiuterizuotas.

Į medžio apdirbimo kompleksą Švenčionyse numatoma investuoti 700 mln. litų



(BNS). Švenčionių rajone ketinama įkurti medienos apdirbimo ir medžio produktų gamybos parką, į kurį numatoma investuoti maždaug 700 mln. litų.
Šis projektas ketvirtadienį pristatytas premjerui Gediminui Kirkilui.

"Komplekso pagrindą sudarytų vidutinio tankio plokščių bei konstruktyvų namams gamyba", - BNS sakė asociacijos "Lietuvos mediena" prezidentas Sigitas Paulauskas.

Taip pat numatoma statyti izoliacinių medžiagų gamyklą, lentpjūvę ir kitus statinius.

Pasak S.Paulausko, į atskiras projekto dalis investuos Vakarų medienos grupė, Baltijos baldų grupė, SBA ir kitos bendrovės. Daugiausia išlaidų greičiausiai bus padengta bankų lėšomis, bus bandoma pritraukti finansinių investuotojų, neatmetama galimybė gauti paramos lėšų.

Numatoma, kad pagrindinės komplekso gamyklos galėtų pradėti veikti 2009 metais.

"Šis parkas padidins ilgalaikį Lietuvos medienos pramonės konkurencingumą. Šalyje bus gaminami dabar įvežami produktai, bus sukuriama gerokai daugiau pridėtinės vertės", - kalbėjo S.Paulauskas.


nepamenu, kokioj temoj, bet minėjau, kad bus stambių projektų ir investicijų Lietuvoje, ne vien butus ir prekybos centrus statysim.. tai štai, vienas iš tų rimtesnių projektų, kuriuos turėjau omeny.

UAB "Sakret LT", antrinė Latvijos bendrovės "Sakret" įmonė, Lietuvoje ketina atidaryti sausų statybinių mišinių gamyklą.
Susiję rašiniai vz.lt

Į gamyklą planuojama investuoti apie 8 mln. EUR (27,5 mln. Lt), Latvijos verslo dienraštį "Dienas Bizness" cituoja "Baltic Business News".

Pirmąją mišinių gamyklą Latvijoje "Sakret" atidarė 2004 m., antrąją - pernai. Liepą planuojama atidaryti gamyklą Estijoje.
reklama:

Aleksandras Toropčinas, "Sakret LT" direktorius, VZ.LT sako, kad būsimos gamyklos statybos Kėdainių miesto pramonės rajone turėtų prasidėti jau šį mėnesį.

"Statybas planuojame užbaigti kitąmet, o pradėjęs veikti fabrikas pagamins apie 250.000 t įvairių rūšių sausų statybinių mišinių per metus", - pasakoja p. Toropčinas.

Skaičiuojama, kad šios investicijos atsipirks per penkerius metus.
http://vz.lt/Default2.aspx?ArticleID...4-64ce1a0ff23d

Įdomu, kaip jie konkuruos su Akmenės cementu, dėl taršos leidimų..

Įdomu ar Lietuvoje yra pakankamai gamtos resursų (naudingų iškasenų) antrai cemento gamyklai? Ir po modernizacijos "Akmenės cementas" turbūt nesugebės patenkinti visų poreikių, arba įtemptai, o kadangi pas kaimynus ir toliau irgi didelė paklausa tai manau neliktų be darbo.

Norėtųsi, kad ateityje tai nepasikeistų (o statant tokius medienos apdirbimo ir medžio produktų gamybos kompleksus pasikeitimai labai įmanomi). Bet kontroliuojant veiklą ir nedirbant beatodairiškai mes iš šio projekto turėtume gauti naudą, ne nuostolius

Visur matote tik ekonominę daudą... Miškų tikrai ne per daugiausiai turime, tad reikia juos saugoti... O ne statyt didžiules medžio apdirbimo gamyklas. Išeitis jei jei medieną gabensis iš Rusijos, nemažai kas taip daro ir dabar, nežinau, ar kad pigiau, ar kad kokybiškesnė...

Bent dalis tai kokybiškesnė, ir yra medienos, kuri pas mus neauga.

Bet šis procentas dar nėra didelis, palyginus su anksčiau buvusiu, ne 20 o ankstesniuose amžiuose, ir atsodinti yra kur, daug nederlingos žemės dirvonuoja.

Be abejo, prieš 5 tūkst. metų ši dalis nedaug skyrėsi nuo 100%, bet ar to reikia siekti

miškingumas didėja Lietuvoje. Siekiama beveik 3 proc per metus. teikiama ES parama asmenims nederlingose žemėse sodinantiems miškus. Lietuva privalo naudotis savo miškų ištekliais.
Kur celiuliozės gamykla ???????

dažnai medis Lietuvoje brangesnis už žmogų....

Būstų statytojai nori tankinti miestų mikrorajonus

Rasa Lukaitytė, DELFI.lt
2007 birželio mėn. 13 d.

Būstų statytojai nori tankinti šiuo metu egzistuojančius miestų mikrorajonus ir ragina savivaldybes prisiimti daugiau infrakstrukūros išlaidų, kurias sumažinus esą būtų galima tikėtis ir mažesnių būstų kainų. Tuo tarpu Aplinkos ministerija tvirtina nematanti būtinybės rajonus užstatyti iki maksimalaus leistino intensyvumo, nes esą kuo jis mažesnis, tuo geresnė gyventojų gyvenimo kokybė.

Šia tema Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija sutarė surengti pasitarimą su premjeru Gediminu Kirkilu.

„Nėra didelė paslaptis, kad dabartinė plėtra yra sukraunama ant vystytojų pečių, o finale ant pirkėjo pečių, taigi šiandien pirkėjas pirkdamas būstą apmoka visas sąnaudas", – aiškino asociacijos prezidentas Robertas Dargis.

Jis skaičiuoja, kad žemė daugiabučiui pastatui statyti sudaro iki 20 proc. visų i šlaidų, o infrastruktūros plėtrai tenka dešimtadalis sąnaudų.

„Aš matau ribą, ties kuria plėtra nustos vykti, reikia labai subalansuoto tiek savivaldybių, tiek infrastruktūros kompanijų, tiek europinių pinigų panaudojimo inžinerinei ir kelių infrastruktūrai", – aiškino R. Dargis.

Be to, esą visoje Europoje vyksta diskusija, kad begalinė miestų plėtra į pakraščius finansiškai „neišgali išnešti vystytojų ir pirkėjų", todėl reikia naudoti dabar egzistuojančią infrastruktūrą ir tankinti mikrorajonus.

„Tai yra esamų teritorijų panaudojimas tankinimo būdu. Tuose kvartaluose, kuriuose yra išvystyta infrastruktūra, reikia kompleksiškai juos renovuoti sutvarkant parkingus, pakišant juos po žeme, užstatyti naujais gyvenamaisiais namais, kad mes galėtume maksimaliai išnaudoti miestuose esančią infrastruktūrą", – aiškino asociacijos prezidentas.

R. Dargis tvirtina, kad sovietmečiu statytų rajonų užstatymo intensyvumas yra pernelyg mažas. Pavyzdžiu jis pateikia Vilniaus senamiestį, kuriame užstatymo intensyvumas (rodo, kiek kv. m galima pastatyti ant sklypo 1 kv. m – DELFI) yra 3, o tuo tarpu Lazdynų, Karoliniškių, Viršuliškių – 0,8. Vilniuje gyvenamosioms teritorijoms šiuo metu leidžiamas 1,6 maksimalus koeficientas.

Pašnekovas tvirtina, kad rajonų tankinimu turėtų būti patenkinti ir dabartiniai jų gyventojai, nes pritraukus investuotojus būtų renovuojami namai, o vietoj dabar esančių automobilio stovėjimo aikštelių būtų galima statyti naują daugiabutį su požemine stovėjimo aikštele.

Aplinkos viceministras Zdislovas Truskauskas DELFI sakė, kad rajonų užstatymo tankis turi būti toks, kad užtikrintų visų jo gyventojų socialinių funkcijų tenkinimą – būtų vietos ir automobilių pastatymui, žaliesiems plotams, vaikų žaidimų aikštelėms.

„Užtankinant taip, kaip kitą sykį yra prašoma ar reikalaujama, kad būtų namas prie namo nepaliekant jokios erdvės, tai būtų absoliučiai nelogiška, ignoruojami gyventojų interesai ir jų socialinė gyvenimo kokybė", – sakė jis.

Jei ne okupacijos, Lietuva turėtų 5 mln. gyventojų

Ech...

Patvirtintas valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašas



DELFI.lt
2007 birželio mėn. 19 d.



Vyriausybė antradienį pritarė Kultūros ministerijos parengtam Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašui. Sąrašo tikslas – užtikrinti kultūros paminklų, kurie gali būti išsaugoti ir prieinami visuomenei tik priklausydami Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise, apsaugą.

Į sąrašą pirmuoju etapu siūloma įrašyti tuos Lietuvai nuosavybės teise priklausančius reikšmingiausius kultūros paminklus, apie kuriuos turime visą informaciją, o vėliau palaipsniui jį papildyti kitais reikšmingiausiais kultūros paminklais, kurių juridiniai duomenys bus pilnai sutvarkyti.

Į šį sąrašą į traukti: Vilniaus Žemutinės ir Aukštutinės pilių pastatai ir jų liekanos, Prezidentūros rūmų statinių kompleksas Kaune, Kauno pilies liekanos, Kauno valstybinis muzikinis teatras, Trakų pusiasalio pilies liekanos, Užutrakio dvaro sodyba, Dominikonų vienuolynas, Medininkų pilis, Jurgaičių, Domantų piliakalnis su gyvenviete ir daugelis kitų objektų.

Na ka, gal priklausysim tripoliui?

Vietoj dvimiesčio nori trimiesčio

Sigitas VALADKA

Sunkiai įgyvendinamą Vilniaus ir Kauno dvimiesčio viziją architektai siūlo keisti esą kur kas perspektyvesne trimiesčio idėja. Sostinę ir uostamiestį tuomet sujungtų greitojo geležinkelio vėžė ir autostrada.


Kaune svarstoma, kad iš Vilniaus į Klaipėdą (ir atvirkščiai) būtų galima nuvykti per pusantros valandos. Taip prognozuoja strateginį projektą kuriantis architektas Alvydas Pranas Steponavičius. Jis siūlo pratęsti europinės geležinkelio vėžės "Rail Baltica" atšaką, kuri nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos turėtų eiti per Marijampolę, Kauno hidroelektrinę iki Palemono.

Svarbiausias koridorius

"Akivaizdu, kad ateityje Karmėlavos oro uostas taps visos Lietuvos bamba. Kolegos iš "Vilniaus plano" autostradą planuoja iki čia. Būtų nedovanotina klaida nepratęsti ir "Rail Balticos", - įsitikinęs savivaldybės įmonės "Kauno planas" projekto vadovas A.P.Steponavičius.

Jis pabrėžė, kad Karmėlavoje turėtų rastis nauja geležinkelio stotis. Tiek greitasis geležinkelis, tiek autostrada turėtų sukti į Klaipėdą, o maždaug 260-300 kilometrų per valandą greitį pasiekiantys traukiniai skrietų ir sostinės link. "Lisabonos strategija verčia galvoti, kad mažų valstybių ateitis yra geležinkelių transportas. Vadinamasis 9B koridorius yra kone svarbiausias Rytų Europoje, tad čia interesų gali turėti ir Maskva, Minskas, Kijevas. Mūsų siūlomas projektas perspektyvus", - įsitikinęs A.P.Steponavičius.

Reikėtų milijardų

Tačiau architektas pažymėjo, kad dvimiesčio idėja nemirė. "Ji ir skatina žiūrėti toliau, rengti strategiją, suteikti galimybę mūsų politikams matyti realias perspektyvas. Prisipažinkite, kad šiuo metu nesvarstyti greitojo susisiekimo tarp miestų projekto būtų nuodėmė", - tvirtino vienas aktyviausių idėjos propaguotojų. Anot jo, prie vadinamojo didžiojo Kauno projekto dirba didelės pajėgos. Architektas neabejojo, kad šiai grandiozinei, bet neabejotinai perspektyviai idėjai įgyvendinti prireiks daugiau kaip dešimtmečio ir, žinoma, milžiniškų investicijų. Prognozuojama, kad vien tik atšakai nuo Babtų sankryžos iki Neveronių lanksto reikėtų apie 1,5 mlrd. litų. Tikimasi, kad daugiau kaip pusę reikiamų lėšų pavyktų gauti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.

Galutinį žodį dėl galimybės įrengti tris miestus jungsiantį greitojo geležinkelio ir autostrados koridorių bei finansavimo perspektyvas turės pasakyti Susisiekimo ministerijos atstovai. Su jais architektai ketina susitikti liepos pirmoje pusėje, kai perspektyvą tapti naujo darinio - trimiesčio - centru svarstys Kauno rajono politikai.

Vertina atsargiai

Tačiau trimiesčio idėja jau dabar vertinama skeptiškai. "Nesu susipažinęs su šiuo projektu, tad nenoriu būti kategoriškas. Tačiau norėčiau, kad nebūtų puolama žavėtis naujais siūlymais ir pamirštama apie jau pradėtus įgyvendinti projektus. Dvimiestis tikrai buksuoja, nors miestai plečiasi, juda vienas kito link ir be politikų pagalbos", - LŽ sakė Kauno meras Andrius Kupčinskas. Kita vertus, jis pabrėžė, kad susisiekimo projektai yra itin svarbūs ir perspektyvūs, tad ir trimiesčio idėja verta dėmesio.

Iškėliau Reptilias pranešimą į spaudos kavinę

į kur mano (iš dvimiesčio psl. ) kelsi

Ukrainos ambasadorius siekia skatinti Vilniaus ir Ukrainos miestų bendradarbiavimą

2007-06-20




Vilniaus meras Juozas Imbrasas vakar priėmė Ukrainos ambasadorių Lietuvoje Borisą Klimčuką. Įvertindamas glaudžius Lietuvos ir Ukrainos ryšius ambasadorius domėjosi galimybe stiprinti abiejų šalių miestų ekonominį ir kultūrinį bendradarbiavimą, taip pat kvietė Vilniaus merą bendradarbiauti su Ukrainos miestų merais, dalintis Lietuvos sostinės patirtimi.
Ukrainos ambasadorius itin domėjosi kultūriniu šalių bendradarbiavimu ir galimybe Ukrainai dalyvauti „Vilniaus – Europos kultūros sostinės 2009“ programoje. Be to, iki 2009 metų Vilniuje turėtų iškilti paminklas čia gyvenusiam Ukrainos poetui, dailininkui, mąstytojui Tarasui Ševčenkai. Numatoma paminklo vieta – prie Subačiaus ir Maironio gatvių sankirtos. Ukrainos ambasada Lietuvoje aktyviai siekia skatinti abiejų šalių bendradarbiavimą ir jų gyventojų tarpusavio bendravimą. Ambasadorius B. Klimčuk Vilniaus merui įteikė neseniai išleistą lietuvių-ukrainiečių pokalbių knygelę, kuri išleista remiant Ukrainos ambasadai Lietuvoje ir Lietuvos ambasadai Ukrainoje.

Archeologai tirs netikėtus radinius Panevėžyje

Ingrida Nagrockienė, "Sekundė"
2007 birželio mėn. 23 d.



Statybų aikštelėje netikėtai atsivėrę akmenų klodai užminė mįslę Panevėžio archeologams ir valdininkams. Vieniems kyla klausimas, ar tai nebus seniausios Panevėžio bažnyčios pamatai, kitiems – kur reikės rasti papildomų lėšų tam išsiaiškinti.

Netikėtas radinys atsivėrė Senamiesčio ir Venslaviškio gatvių sankryžoje, kai darbininkai ruošė aikštelę būsimam Panevėžio bendruomenės „Senamiestietis“ paminklui pastatyti. Čia miesto gimtadienio proga buvo planuojama atridenti nušlifuotą riedulį su lenta, kurioje būtų pavaizduotas Panevėžio planas. Mat senamiestiečiai didžiuojasi gyvendami toje vietoje, nuo kurios prasidėjo dabartinis Panevėžys.

„Mūsų rūpestis buvo pastatyti paminklą pirmosios Panevėžio bažnytėlės 500 metų sukakties proga. Dabar nežinau, kuo viskas baigsis“, – teigė projekto iniciatorė, bendruomenės „Senamiestietis“ pirmininkė Marija Paraščiakienė.

Tokia gražią savo gyventojų idėją dosniai – 50 tūkst. litų – parėmė ir miesto valdžia.

Tačiau dabar šiems planams teks kuriam laikui stabtelėti. Netikėtas riedulių krūvas atvėrusią žemę į savo globą paėmė archeologai.

Paslaptis archeologams

Kaip „Sekundei“ teigė vienintelė šios srities specialistė mieste, Panevėžio kraštotyros muziejaus istorijos skyriaus vedėja Alfreda Petrulienė, jau seniai buvo spėjama, kad Senamiestis gali slėpti neįkainojamus lobius. Tačiau Panevėžyje į šią miesto dalį archeologai neturi paveldosaugos teisių.

Dėl to, pasak A.Petrulienės, seniausioje miesto vietoje vyksta chaotiškas istorijos niokojamas – senąją po žemėmis slypinčią kultūrą baigia užkloti nauji pastatai. Jų savininkai, specialistės teigimu, jei statybų metų ką nors įdomaus ir randa, tai be gailesčio palaidoja po pamatais.

Laimei, paskutinį dar neištirtą radinį parodė pati žemė. A.Petrulienė teigė nekantriai laukianti jau turbūt kitą savaitę prasidėsiančių tyrinėjimų Senamiesčio ir Venslaviškio gatvių sankryžoje.

„Pernai buvusių kapinių liekanų bandėme ieškoti netoli šios teritorijos, už tvoros, ir ...

Pramoninė sostinės Senamiesčio ir Užupio dalis atgims kaip daugiafunkcinė miesto teritorija
2007-06-26
Vilniaus merui ir Lietuvos architektų sąjungos Vilniaus urbanistikos-architektūros ekspertų tarybai pristatytas projektas – buvusio Vilniaus Paplaujos priemiesčio vakarinės dalies plėtros vizija. Ekspertų taryba jam iš esmės pritarė.

Istoriniame Vilniaus priemiestyje esanti uždara pramoninė zona bus konvertuojama į gyvenamąją ir daugiafunkcinę teritoriją, atvirą miestui ir miestiečiams. Šis projektas sukurtas kūrybinių dirbtuvių principu, jame derinami skirtingų plėtotojų ir investuotojų veiksmai ir interesai. Šių pokyčių organizatorius – Vilniaus miesto savivaldybė.

Minėta teritorija driekiasi abipus Aukštaičių gatvės. Iš Šiaurės ją supa Vilnia, iš pietų – Paupio gatvė. Šiuo metu ten stovi buvusios "Skaiteks" gamyklos pastatai, "Vilniaus kailių", "Vilijos" ir kitų įmonių gamybiniai ir administraciniai korpusai.

Plėtojamos teritorijos vakarinė dalis patenka į Vilniaus senamiesčio – Pasaulio paveldo objekto teritoriją, rytinė funkciškai konvertuojamų sklypų dalis patenka į buferinę senamiesčio apsaugos zoną.

Buvusios "Skaiteks" gamyklos plėtros vizijos pradėtos kurti dar 2005 metais. Tuomet ir kilo mintis plačiau pažvelgti į plėtojamą teritoriją, pasitelkti didesnį nuomonių, patirties ir išraiškų spektrą. Beveik prieš metus buvo suburtas autorių kolektyvas – architektai Audrius Ambrasas, Rolandas Palekas, Saulius Pamerneckis, Henrikas Štaudė. Vienas iš pagrindinių kūrybinės grupės tikslų buvo atrasti kryptis, kuriomis miestas šioje vietoje būtų plėtojęsis natūraliai, jei ji nebūtų buvusi atiduota pramonei ir izoliuota.

Sukurta plėtros vizija nusako tik pagrindines užstatymo gaires, kaip toliau turėtų būti plėtojama ši teritorija, atsižvelgiant į reljefą, esamą gatvių išdėstymą, upės vagą, siekiant sukurti jaukias erdves, apžvalgos aikšteles – visa tai, dėl ko mėgstamas Vilniaus senamiestis. Keli nauji tiltai per Vilnią sukurs naujus pėsčiųjų srautus, teritorija taps lengviau pasiekiama ir sujungta su miestu. Svarbiausiu faktoriumi, sąlygojusiu teritorijos urbanistinę raidą iki XX a., buvo Vilnios vaga, kuri būdavo užtvenkiama, sukuriamos atskiros vandens atšakos, kasami kanalai.

Architektė Irena Kliobavičiūtė pažymi, kad šios teritorijos plėtrą ženkliai riboja paveldosauginiai reikalavimai sklypų morfologijai, želdinimo principams, Vilnios pakrančių tvarkymui, funkcijų įvairovei, pastatų aukščiams, užstatymo tankiui bei intensyvumui. Visa tai reikalauja individualaus, ypatingo požiūrio į formuojamą aplinką. Projekte daug dėmesio skiriama medžiaginei išraiškai, stogų formoms. Automobilių statymo problemos sprendžiamos atsižvelgiant į būtinybę saugoti archeologinį sluoksnį.

Pasak architekto Audriaus Ambraso, sukurtas teritorijos plėtros stuburas, kuris neleis jai išsigimti, virsti banaliu daugiabučių kvartalu, bet sąlygos darnią, profesionalią ir šiuolaikišką jos plėtrą.

Teritorija yra suskirstyta į keletą sklypų, kuriuos plėtos atskiros nekilnojamojo turto plėtros bendrovės – UAB "Realtus", UAB "Walzer", UAB "Sivysta", UAB "Mabilta", UAB "Sermeta", UAB "Vilniaus senamiesčio restauravimo direkcija".
info.lt
apie tą patį vz.lt

"Vilniaus duona" kelsis iš Naujamiesčio
http://vz.lt/Default2.aspx?ArticleID...3-e3ec0a23cca1