Tiktai kad tie projektai visi iš www.development.lt matyti, tai kažkaip...
Vienas ponas labai intensvyiai kažkodėl pristatinėjo projektus, bet nė negalėjo pasakyti, ar bus įrenginėjama tramvajaus linijoje estakados ir požeminiai pravažiavimai, idant per daug neapkrautų kito transporto srautų... :-\
Kare dėl autobusų stoties - Vyriausybės atstovės fiasko
Vakar Lietuvos Aukščiausiasis Teismas padėjo tašką beveik metus trukusiame bylinėjimosi maratone ir pripažino, jog dalis Klaipėdos autobusų stoties patalpų pernai buvo parduotos teisėtai.
Bylą laimėjusio Klaipėdos autobusų parko (KlAP) vadovė Jelizveta Daugininkienė įsitikinusi, esą planus modernizuoti autobusų stotį žlugdęs procesas vyko dėl Vyriausybės atstovės Klaipėdos apskrityje Kristinos Vintilaitės nekompetencijos ir užsispyrimo.
Ši apgailestauja, kad uostamiesčio valdžia priima "moralinio teisingumo" stokojančius sprendimus, o po pastarojo teismo verdikto Klaipėdoje teisingumo būsią dar mažiau.
Skundė ir vieni, ir kiti
Dalį nenaudojamų autobusų stoties patalpų už 900 tūkst. litų KlAP vilniečiui verslininkui Romualdui Bakučiui pardavė pernai vasario 9 dieną pasirašyta sutartimi. Šio sandorio teisėtumu suabejojusios Vyriausybės atstovės Klaipėdos apskrityje inicijuota teismų karuselė buvo įsukta pernai balandį.
Klaipėdos apygardos teismo sprendimą, patenkinusį K. Vintilaitės ieškinį, Klaipėdos miesto taryba ir KlAP apskundė Apeliaciniam teismui. Pernai lapkritį pastarasis panaikino žemesnės instancijos sprendimą, maža to - iš Vyriausybės atstovo institucijos priteisė pinigų - iš viso 38 380 litų. Dalis jų, idant būtų kompensuotos išlaidos žyminiam mokesčiui ir advokatams, turėjo tekti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai, R. Bakučiui ir KlAP.
Tokį sprendimą Aukščiausiajam Teismui tada apskundė jau K. Vintilaitė. Šio teismo išplėstinei teisėjų kolegijai Vyriausybės atstovės argumentai nepadarė įspūdžio ir ji tiek Savivaldybės tarybos sprendimą, tiek ir autobusų stoties patalpų pardavimo sutartį pripažino teisėtais.
Teisėjų kolegija pakeitė tik tą Apeliacinio teismo sprendimo dalį, kurioje iš Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje institucijos buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos. Kiek dabar pinigų bus priteista iš Vyriausybės atstovo institucijos, paaiškės per 20 dienų. Per šį laikotarpį bus parengta ir visoms pusėms išsiųsta teismo nutartis.
Galvos apie žalos atlyginimą
KlAP generalinės direktorės Jelizavetos Daugininkienės teigimu, Aukščiausiojo teismo nutartis ją džiugina, tačiau esamos aplinkybės suteikia ir kartėlio.
"Tokio rezultato ir reikėjo tikėtis - sandoris buvo atliktas laikantis visų įstatymų reikalavimų. Labiausiai gaila laiko, kuris buvo prarastas dėl Vyriausybės atstovės nekompetencijos arba užsispyrimo. Per metus, kol teko priverstinai bylinėtis, beveik 20 proc. pabrango statybų darbai. Pinigų, kuriuos gausime už parduodamas nereikalingas patalpas, prieš metus ne tik būtų pakakę stoties rekonstrukcijai, bet dar būtų ir likę. Kaip dabar bus - jau sunku pasakyti. Tačiau galiu patikinti, jog bus dedamos visos pastangos ir klaipėdiečiai bei miesto svečiai galės naudotis moderniai rekonstruota autobusų stotimi. Darbus ketiname pradėti dar šį rudenį", - sakė J. Daugininkienė.
Pašnekovė taip pat akcentavo tai, jog teismo proceso metu esą buvo suduotas labai didelis smūgis jos vadovaujamos bendrovės prestižui.
"Teisminis procesas turėjo rezonansinį atgarsį visoje šalyje. Paprastiems žmonėms dažniausiai atrodo, jog valstybinė institucija yra visada teisi, tad jos mestų įtarimų dėka prilipdoma vos ne kriminalinių nusikaltėlių etiketė. Nemažą indėlį į KlAP juodinimą teismo proceso metu įdėjo ir kai kurie miesto Tarybos opozicijos veikėjai", - teigė KlAP generalinė direktorė.
Anot jos, visi šie faktai verčia galvoti apie galimybę bylinėtis teismuose dėl patirtos žalos atlyginimo.
"Mieste teisingumo bus mažiau"
"Kaip valstybės tarnautoja, negaliu komentuoti teismo sprendimo teisingumo. Jei buvo sudaryta išplėstinė teisėjų kolegija, tai jau liudija, jog byla buvo labai sudėtinga. Didelė dalis byloje surinktų dokumentų liudija, kad miesto valdžios veiksmuose valdant miesto turtą labai trūksta sąžiningumo.
Teisingumą vykdo teismai, tačiau teisingumo sąvoka yra labai plati. Šiuo Aukščiausiojo Teismo sprendimu buvo įtvirtintas materialinis teisingumas, tačiau dar yra ir moralinė teisingumo kategorija. Būtent moralinio teisingumo sudarant minėtąjį sandorį, mano nuomone, ir nebuvo", - "Vakarų ekspresui" sakė K. Vintilaitė.
Anot jos, po šio teismo verdikto Klaipėdos mieste politinio, ekonominio bei moralinio teisingumo bus mažiau.
Vyriausybės atstovė neigė J. Daugininkienės žodžius, kad teismai vyko dėl jos nekompetencijos ar užsispyrimo.
"Tai netiesa, aš turiu didelę teisinę patirtį ir didžiulį atsakomybės jausmą. Prieš nusprendžiant pradėti bylinėjimąsi, šiuo klausimu man buvo suteiktos aukšto lygio teisinės konsultacijos", - teigė Vyriausybės atstovė.
Merui taip pat apmaudu
Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius, kaip ir J. Daugininkienė, akcentuoja, jog visas teisminis procesas kelia apmaudą dėl prarasto laiko, kuris virto materialiniais nuostoliais.
"Manau, kad net nereikia komentuoti K. Vintilaitės teiginių apie neva nesąžiningą turto valdymą. Viską pasako Aukščiausiojo Teismo sprendimas. Šis sprendimas taip pat įrodė tai, jog teismai tikrai vadovaujasi šalyje galiojančiais įstatymais, o ne jų interpretacijomis", - "Vakarų ekspresui" sakė meras.
Jai ne kai kurie zmones stotis jau galejo but rekonstruota ir negadint vaizdo...
Premjero patarėjo argumentai tiesiog pritrenkiantys Mums atrodo, kad darot didelę klaidą gamtosauginiu, sveikatos požiūriu. Na, bet norėsit - pastatysit.
Kartais net sunku patiket, kad Lietuvoje korupcijos/tam tikru projektu stumimas ar blokavimas savo asmeniniais politiku interesais yra toks akivaizdus ir viesas.
Blaiviai mastant, cia net nera ka diskutuoti apie Rakausko ir Savivaldybes projektus, nes jokio Rakausko projekto isvis nera, taciau pensininkas-statybininkas Vapsys su pensininku-statybininku Brazausku sugeba nekaltu snukiu visai tautai itaigiai pasakoti koks vienas projektas geras, o koks kitas - blogas.
Beje, siandien prie VZ (o gal LR) isejo 'Resolution' leidinys, kuriame pateikiamas Lietuvos prekybos centru reitingavimas (pagal ivairiu kriteriju mix'a). Nustebsit pamate:
1. Akropolis
2. Savas
3. Europa
4. HyperMaxima (Savanoriu, Kaunas)
5. Molas
6. Maxima (Pramones, Kaunas)
7. BIG
8. VCUP
9. Dainava
10. MegaPlaza
Kriterijai - naudingas plotas, operatoriu skaicius, lankytoju srautas naudingam plotui, aprepiamumas ir pagrindinio nuomininko uzimama dalis.
manes nei kiek nestebina. As senai sakiau, kad su prekybos centrais Kaune yra viskas ok: tiek isdestymas, tiek lankomumas, be to ir architektura daugumos labai vykusi.
Premjero patarėjo argumentai tiesiog pritrenkiantys Mums atrodo, kad darot didelę klaidą gamtosauginiu, sveikatos požiūriu. Na, bet norėsit - pastatysit.
Uztenka pamatyti to premjero patarejo nuotrauka ir viska aisku
Liepą Kaunas taps Europos lengvosios atletikos sostine
Liepos 21-24 d. Kaune, S. Dariaus ir S. Girėno stadione vyks vienas iš didžiausių Lietuvos sporto renginių - Europos jaunimo lengvosios atletikos čempionatas. Čempionatą globoja Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas, organizacinio komiteto pirmininkas - Kauno meras Arvydas Garbaravičius.
Rekordinis atletų skaičius
“Pasibaigus preliminariam paraiškų pateikimui paaiškėjo, kad čempionate turėtų dalyvauti daugiausiai atletų per visą čempionato istoriją - apie 1100 iš 45 valstybių. Tikrai nesitikėjome, kad čempionatas sulauks tokio didelio susidomėjimo. Pavyzdžiui, prieš dvejus metus vykusiame čempionate Tamperėje, Suomijoje, dalyvavo 800 sportininkų. Manėme, kad šįmet skaičius bus panašus. Skaičiuojame, kad su sportininkais atvyks dar apie 300 delegacijos narių - trenerių, gydytojų, masažuotojų”, - teigia čempionato direktorius Virginijus Daukšys.
Daugiausia atletų ir juos lydinčių asmenų atvyksta iš Vokietijos - 140, Lenkijos - 110, Prancūzijos - 90, Didžiosios Britanijos - 80, Ispanijos - 70.
Tuo tarpu Maltos, Islandijos ir Azerbaidžano komandos - iš dviejų sportininkų, Gibraltarą atstovaus vienas atletas. Vyrų ir moterų čempionate dalyvaus apylygiai.
Lietuvos rinktinė čempionate dalyvaus pajėgiausios sudėties. Po Nepriklausomybės atkūrimo, Europos jaunimo čempionatuose lietuviai laimėjo du medalius - 1997-aisiais sidabro medalį bėgant 100m. distanciją iškovojo Agnė Visockaitė, o 1999 auksą Lietuvai parvežė Tomas Intas, varžovus įveikęs ieties metimo rungtyje.
Pasiruošimo darbai - sparčiu tempu
“Darbų - tiek organizacinių, tiek statybos - ruošiantis čempionatui tikrai netrūksta. Vyriausybė sporto bazėms sutvarkyti skyrė 6,6 mln. litų. Jau įrengta šuolių ir bėgimo apšilimo aikštė, renovuota pagrindinio stadiono danga, bus pastatyta šiuolaikiška švieslentė, tvarkome stadioną ir jo aplinką, pagalbines patalpas. Įsigysime ir reikalingos įrangos”, - sako Kauno meras Arvydas Garbaravičius.
Teisę rengti čempionatą Kaunas iškovojo 2003-iaisiais, įveikęs konkurentus - Erfurtą ir Bazelį.
Čempionatui ruošiasi ir informacinių technologijų specialistai. Stadioną apžiūrėjęs Vokietijos bendrovės WIGE DATA, aptarnausiančios informacines technologijas čempionato metu, atstovas sako manąs, kad ypatingų problemų neturėtų kilti.
“Man malonu lankytis Kaune. Pirmas įspūdis bendraujant su specialistais ir apžiūrėjus S. Dariaus ir S. Girėno stadioną liko geras. Komanda dirba labai daug ir intensyviai, laiko dar turime nemažai, todėl manau, kad čempionatas bus suorganizuotas nepriekaištingai”, - teigia WIGE DATA technologijų vadybininkas Aleksanderis Kollega.
Radvilė Krušinskienė, Technologijų darbo grupės vadovė, sako, kad pasiruošimas čempionatui vyksta sklandžiai.
“Informacinės čempionato technologijos susideda iš trijų dalių - iš matavimų (laiko ir atstumo), visuomenės informavimo sistemų ir iš TV transliacijų plačiajai publikai. Visos trys dalys turi labai patyrusius vadovus ir gerus organizatorius, todėl manau, kad jiems susiderinti tarpusavyje nebus sunku. Žinoma, reikia prisitaikyti prie sporto šakos, prie vietos, prie stadiono”, - sako R. Krušinskienė.
Reikia savanorių
Jaunimą, nebijantį darbo ir mėgstantį bendrauti, čempionato organizatoriai kviečia dirbti savanoriais.
“Moksleivius, studentus, pedagogus kviečiame prisidėti rengiant didžiausias tarptautines varžybas. Tikimės, kad mums pavyks suburti energingą ir iniciatyvią savanorių komandą. Jauniems žmonėms tai bus puiki proga surasti naujų draugų ir smagiai praleisti laiką, iš arti stebėti svarbiausias varžybas. Tokia proga pasitaiko labai retai”, - sako Kauno savivaldybės Administracijos direktoriaus pavaduotojas Robertas Stanionis.
Kauno sporto rūmų likimas - sostinės valdininkų rankose
Jau pirmajame premjero sudarytos komisijos posėdyje nestigo ginčų ir nesusikalbėjimo
Kaune pirmąjį posėdį surengusios Vyriausybės komisijos nariai vakar apžiūrėjo abi potencialias sporto rūmų vietas: Nemuno salą ir šalia būsimojo “Mega” centro esančią teritoriją.
Komisijos pirmininkas, premjero patarėjas Algirdas Vapšys teigė, kad “abi grupės pirmiausia turėtų atlikti namų darbus”, o tik paskui bus galima vertinti objektų privalumus ir minusus. Tiesa, Ministro Pirmininko patarėjas nesusilaikė nesukritikavęs Nemuno salos projekto, pavadindamas jį “didžiule klaida”. Plačiau čia
/ Juoką kelia, apie kokius "namų darbus" gali būt kalba.Žemas lygis.
Būsimos statybos įplieskė konfliktus
Kauniečiai jautriai sureagavo į tai, jog po jų langais pjaunami medžiai Plačiau čia
Kauno centre bus pradėtos daugiabučio statybos Plačiau čia
Statybininkams liepta nepamiršti naujakurių mašinų
LR , „Būstas" 2005 04 11
Aušra Pocienė, „Lietuvos ryto“ korespondentė
Aplinkos ministerijos valdininkai ėmėsi ryžtingų veiksmų, kad bent jau naujų daugiabučių prieigos nebūtų užgrūstos automobiliais.
Iš statybininkų pradėta reikalauti, kad 35-45 kvadratiniams metras buto ploto būtų įrengta viena automobilio stovėjimo vieta.
Todėl kiekvienam naujam vidutinio dydžio butui turės būti skirtos dvi, 100 kvadratinių metrų ploto butui – trys, o 200 kvadratinių metrų butui – net šešios automobilių stovėjimo vietos.
Tokią privalomą normą daugiabučių namų statytojams nustatė Aplinkos ministerija, nuo kovo 21 dienos ministro įsakymu pakeitusi anksčiau galiojusį statybos techninį reglamentą.
Iki tol galiojusi norma – 0,8 vietos kiekvienam butui.
„Tegul statybininkai ne vien tik apie pelną galvoja. Būtina rūpintis ir gamtos apsauga bei žmogumi. Turime tokių priemonių imtis, jei norime, kad tarp tų daugiabučių vaikai ant žolės galėtų bėgioti, o mes neuždustume nuo teršalų“, – argumentus dėstė Aplinkos ministerijos Būsto ir techninio normavimo departamento direktorius Zenonas Mackevičius.
Daugiabučių namų statytojai gąsdina, jog naujos normos dar labiau pakels naujų butų kainas.
„Jeigu turėsime žaisti pagal tokias taisykles – butai neišvengiamai brangs. Pasikasti po žeme tris aukštus nėra pigu.
Buvome susitaikę su tuo, kad įrenginėdami požeminius garažus neuždirbame – tik padengiame savo išlaidas“, – sakė daugiabučius statančios įmonės „Progresyvios investicijos“ rinkodadaros konsultantas Giedrius Kražauskas.
Statybininkai pripažįsta, kad ankstesnė norma – 0,8 vietos butui – buvo per maža ir ją reikėjo didinti. Bet dabar nustatytos normos, jų tvirtinimu, yra aiškiai per didelės.
Tačiau statybininkams nuostabą kelią tai, kad valdininkai vietas automobiliams skaičiuoja ne pagal butų skaičių, bet pagal gyvenamąjį plotą. Esą 150 kvadratinių metrų buto gyventojai tikrai neturės penkių automobilių.
„Naujos normos – per didelės ir visiškai nerealios. Tą galiu drąsiai teigti, nes mes jau seniai vienam butui įrenginėjame daugiau automobilių vietų negu reikalauja minimalios normos.
Skaičiuojant 1-1,2 automobilio vietos vienam butui, visuomet lieka dalis neišpirktų.
O dabar iš mūsų reikalauja butui įrengti vidutiniškai 1,7 automobilio vietos“, – teigė įmonės „Progresyvios investicijos“ direktorius Aleksandras Soloveičikas.
Dabar Vilniuje po žeme įrengta vieta automobiliui arba garažas vidutiniškai kainuoja 20-30 tūkst. litų. Jeigu yra galimybė įteisinti nuosavybę, parduodamos ir vietos ant žemės įrengtose aikštelėse. Jų kaina svyruoja nuo 7 iki 15 tūkst. litų.
Anot statybininkų, butų pirkėjai dažniausiai perka vieną vietą automobiliui ir labai retai įstengia nusipirkti dvi.
„Ta norma – reali. Vokietijoje, pavyzdžiui, norma – 1,8 vietos butui, o mes nustatėme 1,7.
Skaičiuoti nuo naudingojo ploto taip pat yra teisingiau. Juk vidutinio dydžio bute gyvenanti šeima paprastai turi dvi mašinas, o anksčiau butui buvo skaičiuojama tik pusė mašinos.
Iš tiesų, dabar 100 kvadratinių metrų ploto butui privaloma įrengti tris automobilių vietas.
Tačiau įvertinant viso namo gyventojus ir jų turimas mašinas, toks poreikis yra realus“, – aiškino Aplinkos ministerijos atstovas Z.Mackevičius.
"Actual City Media" įrengs didžiausią ekraną Baltijos šalyse
2005 04 13
ACM pranešė šių metų birželį Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadione įrengsianti moderniausią ir didžiausią ekraną Baltijos šalių stadionuose. Kol kas vaizdo ekranų neturi nė vienas atviras Lietuvos stadionas.
Daugiau nei 1 mln. litų kainuosiantys ekrano įrengimo darbai prasidės jau šį mėnesį. 4,32 x 8,64 metrų dydžio ekrane sporto aistruoliai galės stebėti varžybas, informaciją apie rezultatus, sportininkus, reklaminius intarpus. Projektą inicijavo Lietuvos lengvosios atletikos federacija.
ACM direktoriaus Tomo Puko teigimu, Kauno lengvosios atletikos stadione statomas ekranas iš kitų išsiskirs geriausia vaizdo raiška. "Dėl specialios virtualių taškų technologijos "Virtual Pitch" rodomas vaizdas bus ryškesnis, jame bus matomos smulkesnės detalės, todėl net toliau nuo stadiono aikštės sėdintys žiūrovai galės patogiai stebėti varžybas", - teigė jis.
Bendrovė suteiks galimybę aktualiausius epizodus rodyti ir kitų didžiųjų šalies miestų sporto mėgėjams - ACM ekranai sujungti į vieną tinklą, leidžiantį tuo pat metu visuose ekranuose transliuoti tuos pačius vaizdus.
Stadione įrengtas ekranas bus trečiasis tokio tipo ekranas Kaune.
ACM kartu su partneriais Lietuvoje yra įrengusi aštuonis ekranus: keturis Vilniuje, du Kaune, vieną Panevėžyje ir vieną Šiauliuose. Iki vasaros vidurio bendrovė planuoja įrengti dar du ekranus - po vieną Kaune ir Klaipėdoje.
Ekranų srautų tyrimų duomenimis, kuriuos periodiškai atlieka bendrovė "TNS Gallup", aštuonių ACM ekranų, esančių didžiuosiuose Lietuvos miestuose, matomumo zonoje informacijos respondentų srautas yra apie 3,8 mln. per savaitę. Reklama vaizdo ekranuose transliuojama 18 valandų per parą.
ACM transliuoja ir kitą gyventojams aktualią informaciją: naujienas, renginių anonsus, orų prognozes.
Beje, siandien prie VZ (o gal LR) isejo 'Resolution' leidinys, kuriame pateikiamas Lietuvos prekybos centru reitingavimas (pagal ivairiu kriteriju mix'a). Nustebsit pamate:
1. Akropolis
2. Savas
3. Europa
4. HyperMaxima (Savanoriu, Kaunas)
5. Molas
6. Maxima (Pramones, Kaunas)
7. BIG
8. VCUP
9. Dainava
10. MegaPlaza
Kriterijai - naudingas plotas, operatoriu skaicius, lankytoju srautas naudingam plotui, aprepiamumas ir pagrindinio nuomininko uzimama dalis.
Comment