Straipsnis- visiškas bulšitas.

Jo, jo, kaip ir pingvinui iki reaktyvinio lėktuvo Kur aš tai jau girdėjau

matau, daug kas pasimauna ant estu marketinginiu triuku..

Na senokai šitokio tendencingo ir neobjektyvaus straipsnio neskaičiau. Į pabaigą pasidarė ne tiek pikta kiek juokinga Man pačiam asmeniškai teko vasarą Talino senamiestyje valgyti ledus ir kilo vėjo gūsis, po kurio teko smėlį ne tik iš akių krapštyti, bet ir gerokai "nudrožti" ledų viršutinį sluoksnį, nes jis buvo papilkėjęs nuo smėlio ir purvo.
Che, che, ir jie dar aiškina, kad Taline vėjas smėlio nenešioja? Blefas, ne daugiau. Čia kvepia panašiu straipsniu, kai tas airių žurnalistas rašė apie Lietuvą neišeidamas iš savo ofiso.
O trumpai sakant - užsakytas straipsnis tik nesuprantu kieno ir kam nuo to bus geriau ar bent kokia nors bus nauda?

Tu, brolyti Taline irgi matyt tik po senamiestį slankiojai. Kitą kartą įdomumo dėlei į kokį Lasnamae rajonėlį nukak, o po to galėsį apie gyvulininkystę ir astronomiją samprotaut

Nu ką, alternatyva Talino himnui Nors tiesą sakant, ir tokie palyginimai lieka labai riboti. Buvau aš tame "rojuje" Gal kam Ciurichas ir patinka, bet man pasirodė kaip nuobodus gerai einantis laikrodis su tvarkingu darbu nuo pirmadienio iki penktadienio, "privalomomis" promenadomis ir alaus pliumpimu savaitgalį. Kažkokios pasiūlos kultūros ar sporto renginių irgi nebuvo matyti.
__________________________________________________ _____________
Ciurichas – tarsi rojus žemėje, Bagdadas – tikras pragaras

2006-04-19
Blogiausias ir geriausias

Kur mieliausia gyventi? Šveicarijoje, tiksliau – Ciuriche.

Šiame mieste 2006 metais gyvenimo kokybė yra aukščiausia. Tuo tarpu Bagdadas jau trečius metus iš eilės yra blogiausias miestas pasaulyje.

Aukščiausios gyvenimo kokybės miestų trejetukas nuo 2005 metų nepasikeitė.

Tokią išvadą daro kasmet daugiau nei 215 miestų įvertinanti tarptautinė tyrimų kompanija „Mercer Human Resources Counsulting“.

Kompanijos ekspertai sąrašą sudarė atsižvelgdami net į 39 kriterijus, tarp jų – politinį, socialinį, ekonominį ir ekologinį klimatą bei nusikalstamumo, transporto, švietimo, sveikatos apsaugos lygį.

Pagrindinė tyrimo išvada – geriausia gyventi Kanados, Vakarų Europos ir Australijos miestuose.

Ekspertai nepamiršo paminėti ir Vilniaus bei kitų naujųjų Europos Sąjungos narių sostinių. Šiems miestams teko pagiriamasis žodis.

Senoji Europa – nepajudinama

Beveik pusė iš 30 geriausių miestų tradiciškai yra Vakarų Europoje. Po jau trečius metus pirmaujančio Ciuricho eina kitas Šveicarijos miestas Ženeva. Ketvirtojoje vietoje yra Viena.

Vokiškieji Diuseldorfas, Frankfurtas ir Miunchenas taip pat papuolė į dešimtuką.

Lietuvių emigrantų pamėgtas Londonas ir Dublinas irgi neblogai įvertinti. Dublinas (24 vieta) gyvenimo kokybe aplenkė net Londoną (39 vieta) ir Paryžių (33 vieta).

Ekspertai neabejoja, kad Airijos sostinės klestėjimo pagrindas – visos šalies ekonominis augimas, mažas nedarbas.

Praėjusiais metais įtakingas britų žurnalas „The Economist“ Airijai skyrė aukščiausią vietą pagal gyvenimo kokybę iš 11 šalių.

Rytų Europa vejasi Vakarus

Blogiausiai iš Vakarų Europos miestų pasirodė miestas-muziejus Atėnai. Graikijos sostinė liko tik 79-ojoje vietoje.

Vilnius atsidūrė 84-ojoje vietoje ir aplenkė Estijos sostinę Taliną, likusią 91-ojoje vietoje. Į aukštesnes pozicijas palypėjo ir Budapeštas, Praha, Liubliana bei Varšuva. Viena pagrindinių priežasčių – narystė ES.

„Rytų Europos miestuose gyvenimo sąlygos gerėja, kadangi šios šalys, kurios neseniai įstojo į ES, pritraukia vis daugiau investicijų“, – komentavo padėtį „Mercer Human Resources Counsulting“ analitikas Slaginas Parakatilas.

„Bet iki šiol tokie miestai kaip Dubajus, palyginti su daugeliu Rytų Europos miestų, siūlo didesnę infrastruktūros įvairovę, reikalingą užsieniečiams. Pavyzdžiui, geresnis susisiekimas su oro uostais bei geresnės poilsio ir laisvalaikio galimybės“, – pridūrė ekspertas.

Havajuose geriau nei Vašingtone

JAV geriausias miestas – Havajuose esantis Honolulu (27-oji vieta). Po jo eina San Franciskas (2, Bostonas (36), Vašingtonas (41), Čikaga (41) ir Portlendas (43).

Blogiausiai pasirodė Hiustonas – tik 68-oji vieta.

Tačiau ekspertai pažymi, kad JAV miestų reitingai lieka stabilūs. O Čikaga padarė didžiausią šuolį aukštyn.

Gangsterių sostine vadinamas miestas dėl sumažėjusio nusikalstamumo iš 52-osios vietos 2005 metais šiemet pakilo į 41-ąją.

„Išsivysčiusiose šalyse ekonomika lieka stabili.

Gyvenimo kokybės svyravimai čia dažniausiai yra susiję su tokiais veiksniais kaip oro užterštumas, nusikalstamumo lygis ir transporto sistema, taip pat terorizmas ar gamtos katastrofos“, – sakė S.Parakatilas.

Kanados miestas Vankuveris papuolė į geriausiųjų trejetuką.

Tuo tarpu Pietų Amerikos miestams šuolis reitinguose žadamas tik kitais metais.

Geros gyvenimo sąlygos užtikrinamos ir Australijoje bei dalyje Azijos šalių.

Manoma, kad netrukus šuolis laukia tokių Kinijos miestų kaip Pekinas ir Šanchajus. Pastarasis gavo geriausią įvertinimą iš Kinijos miestų – 103-ioji vieta.

Didžiuosiuose Indijos miestuose gyvenimo sąlygos gerėja, tačiau ne taip greitai kaip Kinijoje.

Artimuosiuose Rytuose – blogai

Tarp miestų, kuriuose gyvenimo kokybė nusmuko labiausiai, yra Kairas, kuris 2006 metų sąraše yra devyniomis vietomis žemiau – 131-asis.

„Taip įvyko dėl politinės sumaišties ir teroristų atakų mieste bei aplinkiniuose rajonuose“, – nurodė tyrimų kompanija „Mercer Human Resources Counsulting“.

Jau trejus metus iš eilės ekspertai blogiausia vieta gyventi išrinko neramumų krečiamo Irako sostinę Bagdadą.

Kartu su juo šio sąrašo pabaigoje yra pilietinių karų bei skurdo nuniokota Kongo sostinė Brazavilis, Centrinės Afrikos Respublikos sostinė Bangis bei Sudano sostinė Chartumas.

„Reuters“, „The Independent“, BNS ir „Lietuvos ryto“ inf.

Cia jau ir taip buvo aisku kad Kanados miestai veini is svariausiu ir dziugu kad sitame straipsnyje aplenkeme Talina Turbut perskaite si straipsni estai ir sugalvojo pries tai esanti straipsni

Gerai pamirskim ta Talina. Straipsnis juk is tiesu ne apie ji. Ka ne faktas, kad Vilniaus gatves pilnos smelio, namai simta metu nemate remonto, sienos visos aprasinetos grafiti, gatves duobetos, nera viesuju tualetu (uzsenieciai baigia visa senamiesti apmyzti) ir taip toliau ir taip toliau. Visus situos dalykus juk realiai galima istaisyti ir tai priklauso ne tiek nuo pinigu, kiek nuo noro ta daryti. Deja zmones kurie tuo turetu uzsiimti (turiu galvoje Zuoka) uzimti kombinavimu i savo kisenes ir beprasmiu PRu.

Manau Lasnamae palyginus su Snipiskems ar Stoties rajonu yra tikras Monacas. Idomu ar daug Europoi miestu turinciu savo lusnynu kvartalus, kuriuose galima butu sukti serialus apie lotynu amerikos gyvenima ir niekas nesuprastu, kad cia ne lotynu amerika.

Na man neteko girdėti nei vieno bent kiek didesnio miesto, kuriame nebūtų lūšnynų ar bent prastesnių, apsilupusių, griūvančių namų, ar nebūtų asocialių žmonių gyvenamų kvartalų. Gal tai galėtų būti vienas kitas šiaurės ar Skandinavijos miestas, o kituose, kur bent kiek šiltesnės vasaros ir netokios šaltos ziemos yra ir čigonų taborai, negrų kvartalai ar BOMŽų landynės.

Taline toks, jei neklystu, yra Mustamäe rajonas. Apie kitus info neturiu, bet tikėtina, kad yra ir daugiau.

Lasnamäe reikia lyginti su jo atitikmeniu Vilniuje- kokia nors Šeškine. Didelio skirtumo tikrai nebus. Tuo tarpu Manto minėtasis Mustamäe Šnipiškėms nei "grožiu" nei kontingentu nė kiek nenusileidžia.

Edd'o postas dingo kazkur

idėkit kas nors straipsnį is būsto apie tai, kad naujieji gyvenamieji namai griūt pradeda, ir apie tai, kad aplinkosaugininkai pridarė tiek stabdžių, kad upių urbanicacija miestuose bus praktiškai neįmanoma...

http://tinkle.miestai.net/showpost.p...&postcount=199

dėkui eddai, as gaunu būstą, tai skaičiau, tiesiog norėjau, kad padėtumėt straipsnį į mases išmest

Tymo kvartalu susiviliojo tik stikliuko mėgėjai
Į pusę milijono litų kainavusią naują prekyvietę pardavėjai kraustytis neketina

Viktorija Vitkauskaitė
„Sostinės“ korespondentė
2006-04-20
Renkasi išgerti alaus

Už pusę milijono litų savivaldybė sukūrė naują traukos centrą užkaborių ieškantiems alaus mėgėjams.

Už miesto savivaldybės pinigus prieš pusmetį įrengtoje prekyvietėje Tymo kvartale prekeivių – nė kvapo.

Užtat vakarais čia jau sklaidosi alkoholio tvaikas, mat ši nuošali vieta su patogiais suolais ir stalais po stogu – puiki vieta praleisti vakarą.

Į Maironio ir Aukštaičių gatvių sankryžoje įrengtą valdininkai vis ketina perkelti dalį Pilies gatvės prekeivių.

Bet kol kas leidimai prekiauti Pilies gatvėje pratęsiami visiems prekeiviams.

Kada prekybininkai pradės šurmuliuoti ir apie 400 tūkstančių litų kainavusioje medinėje prekyvietėje, valdininkai negali pasakyti.

Naujo statinio privalumus atšilus jau spėjo įvertinti romantiškai nusiteikusios porelės ir stikliuko mėgėjai.

Vakarėjant turgavietėje dažnai galima pamatyti vilniečių, kurie susėdę tiesiog ant prekystalių šnekučiuojasi ar gurkšnoja alų.

Laukia naujų paviljonų

Valdininkai piktinasi, kad drabužiais ir kitais stambiais daiktais prekiaujantys vilniečiai esą gadina miesto širdimi vadinamos Pilies gatvės įvaizdį.

Todėl šioje gatvėje jie ketina palikti tik smulkiųjų tautodailės gaminių prekeivius. Kitiems teks keliauti į Tymo kvartale įrengtą prekyvietę.

Pačioje Pilies gatvėje senus neišvaizdžius prekystalius taip pat ketinama pakeisti moderniais paviljonais.

„Kol kas į Tymo kvartalą iš tiesų prekeivių dar nekeldiname. Kol Pilies gatvėje nėra naujų paviljonų, prekeiviai nebus perkelti į Tymo kvartalą. Šiuo metu savivaldybėje derinami paviljonų projektai“, – sakė savivaldybės Miesto plėtros departamento Miestovaizdžio skyriaus specialistė Jolita Noreikienė.

Leidimus pratęsia visiems

Senamiesčio seniūnas Romasis Petrauskas patvirtino, kad kol kas leidimai prekiauti Pilies gatvėje pratęsiami ir tiems vilniečiams, kurie siūlo įsigyti ne tik tautodailės gaminių.

„Leidimus pratęsiame ir mėnesiui, ir dviem, ir trims – už kokį laikotarpį prekeivis užmoka. Mes patys prekybininkams siūlome ruoštis persikelti, nes atnaujinus Pilies gatvės paviljonus sumažės prekybos vietų. Bet prekeiviai į mūsų raginimus reaguoja skeptiškai. Ar žmonės tikisi, kad visiems pavyks išsaugoti senąsias darbo vietas? Tikriausiai“, – sakė seniūnas.

Patys prekeiviai kritiškai vertina siūlymus persikelti į Tymo kvartalą. Ten praeiviai, ypač turistai, užsuka retai.

Prekeiviams žadėjo nuolaidų

Vienintelį kartą prekeiviai Tymo kvartale šurmuliavo per Kaziuko mugę. Nuo tada iš impregnuotos medienos suręsta prekyvietė vėl stovi tuščia.

Valdininkai yra žadėję turgavietės prekeiviams suteikti nuolaidų. Savivaldybėje kalbėta, kad iš Pilies gatvės į atokesnę prekyvietę pasitraukusiems prekeiviams reikėtų leisti pusmetį nemokėti vietos rinkliavos mokesčio.

Tymo kvartale prekyvietė pradėta statyti pernai rugsėjį. Bendrovės „Viremkesta“ darbininkai ją ręsti baigė praėjusių metų gruodį.

Medinė prekyvietė turėtų išlikti apie 10 metų.

Atrakcija turistams – ekskursija po statybvietes
Šią vasarą miesto svečiams teks taikstytis su darbininkų keliamomis dulkėmis

Vilius Mackonis
„Sostinės“ korespondentas
2006-04-20
Senamiestyje – statybos

Šią vasarą Vilniaus centras panėšės į didžiulę statybvietę.

Dulkės kils patraukliausiose miesto vietose. Darbininkai nauju grindiniu grįs Rotušės aikštę ir dar vieną Gedimino prospekto dalį, Sereikiškių parke teks saugotis archeologų paliktų duobių, Senamiesčio gatvelių šaligatvius pėstieji turės užleisti pastoliams bei statybinių atliekų konteineriams. Bet tik nedaugelyje statybų nuo praeivių žvilgsnių slepiami pertvarkomų statinių griuvėsiai.

Dažniausiai statytojai nepasirūpina uždangstyti ardomų, iš vidaus pertvarkomų pastatų dulkes sulaikančiais audeklais.

Uždangstė pastatą

Statybiniai kranai vilniečius ir miesto svečius pirmiausia pasveikins Gedimino prospekte ir prie Katedros aikštės, kur iškilo Valdovų rūmų sienos.

Tiesa, Gedimino prospekte buvusį savivaldybės pastatą rekonstruojanti bendrovė „Constructus“ žiojinčias langų kiaurymes bent jau paslėpė nuo žmonių akių.

Pastatas, iš kurio liko tiktai išorinės sienos, aklinai uždangstytas statybiniu audeklu, saugančiu, kad prospektas būtų kuo mažiau teršiamas.

Viduryje parko – griovys

To nepasakysi apie Valdovų rūmų statybvietę – čia visu grožiu atsiveria purvynas.

Darbus vykdančios bendrovės Panevėžio statybos tresto darbininkai ne tik neuždangstė nepatrauklių plikų plytų sienų, bet ir nepasirūpino tinkamai aptverti teritorijos.

Pro medinę, o kai kur – tik metalinio tinklo tvorą galima be didesnio vargo patekti prie statomo pastato.

Statybos įsiveržė ir į Sereikiškių parką – čia žioji archeologų išraustas griovys su senųjų sienų likučiais. Jį supanti tvora aplaužyta, o kai kur grėsmingai pasvirusi į griovio pusę.

„Šiemet griovys bus užverstas“, – tikino Vilniaus pilių direkcijos direktorius Saulius Andrašūnas.

Pasak jo, griovį per žiemą palikti reikėjo dėl to, kad dar nebuvo atlikti visi tyrimai.

Dabar kol kas jų tęsti negalima, nes dar įšalusi žemė.

S.Andrašūnas taip pat žadėjo, jog neestetiškai atrodanti tvora bus sutvarkyta.

Apsauga – ne visur

Uždangstyti pastato kol kas neketina ir Vilniaus bei Islandijos gatvių kampe pastatą restauruojantys darbininkai.

Kvėpuoti dulkėmis praeiviai bus priversti ne tik čia, bet ir daugelyje Senamiesčio vietų.

Išraustą Rotušės aikštę sauganti tvora anksčiau buvo uždangstyta plėvele. Tačiau dabar jos daug kur nebeliko.

Dominikonų gatvėje, kur restauruojamas 13-asis pastatas, šaligatvis dabar užgriozdintas statybinių atliekų konteineriu. Pastato fasadas jau atnaujintas, bet viduje dar vyksta darbai.

Pastoliai dar labiau susiaurino ir taip siaurą Stiklių gatvę. Čia pastatą darbininkai uždangstė žaliu audeklu.

Tinkamiausiai aplinkos švara pasirūpino Gaono gatvėje namą restauruojanti bendrovė „Vilniaus kapitalo vystymo projektai“.

Bendrovės generalinis direktorius Gediminas Tursa iš Vakarų Europos restauratorių pasiskolino idėją atnaujinamo pastato fasadą uždengti audeklu su būsimo fasado atvaizdu.

Audeklas atsiėjo tūkstančius litų. G.Tursos teigimu, tai davė praktinę naudą – audeklas praleidžia mažiau dulkių, nei įprastai statybose naudojama tinklinė medžiaga.

Reikalavimų nėra

Kuri įstaiga turi pasirūpinti gyventojų apsauga nuo statybviečių dulkių, nelabai aišku.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai tikino, kad matuoti oro užterštumą šalia vykstančių statybų į jų pareigas neįeina.

Pasak Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybų valstybinės priežiūros departamento direktoriaus Aurelijaus Kuisio, įstatymai šiuo klausimu jokių įgaliojimų nesuteikia ir statybų inspektoriams.

„Jokių teisinių reikalavimų nėra. Tačiau jeigu apsaugos nuo dulkių nebūna, pradeda skųstis gyventojai.

Todėl reikalaujame, kad statybininkai objektus uždangstytų audeklais, tačiau šie mūsų reikalavimai skirti greičiau statytojų širdims suminkštinti“, – tikino A.Kuisys.

Jo nuomone, realų poveikį statybininkams gali daryti nebent viešąją tvarką prižiūrintys savivaldybės specialistai.

/\ absurdas kažkoks...

Kaip keisis Vilnius iki 2015 metų?
http://www.delfi.lt/news/economy/bus...php?id=9361654