O dėl SBA, tai laikau kumščius- kad tik pastatytų.
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Spaudos kavinė
Collapse
Tai svarbi tema.
X
X
-
Puikios žinios kas liečia SBA. Labai šaunu kad šis projektas atgyja, o kas liečia RC tai manau tuos paveldosaugininkus su savo vizualinėm nesamonėm reikėtų viena kartą užčiaupti. Juk negalima spjauti ant naujopsios architektūros ir laikytis įsikibus vien senosios. Nauji pastatai turi formuoti naują miesto veidą o ypatingai šitoje vietoje. Mano manymu RC turėtų būti aukštesnis nei savivaldybė ibet žemesnis nei Europa. Kas liečia administracinį pastatą prie Mindaugo tilto tai visiskai sutinku. Negalima statyti gigantisko pastato tiesiai prieš pat pilį.
Comment
-
Penktadienį turėtų paaiškėti naujasis Kultūros paveldo departamento vadovas.
http://www.delfi.lt/news/daily/lithu...php?id=7760748
Na pažiūrėsim, gal išsirinkus naują vadovą naujai pasikeis ir vizualinės apsaugos zonos
Comment
-
2005.10.21
"Guardian": Kaunas dar laukia eilės tapti sostine
Antras pagal dydį Lietuvos miestas nutolęs nuo Londono tik pigių skrydžių kelionės atstumu, rašo Didžiosios Britanijos dienraštis „Guardian“. "Kaunas niekada nepamiršo to trumpo laikotarpio, kai jis buvo valstybės sostinė", – įsitikinęs mieste lankęsis dienraščio korespondentas Džimas Vaitas (Jim Whyte).
Airijos pigių skrydžių bendrovei "Ryanair" pradėjus skraidinti keleivius iš
Kauno į Londoną, dienraštis rugsėjį pristatė šį Lietuvos miestą savo
skaitytojams. "VŽ Savaitgalis" savo skaitytojams be komentarų pristato
svetimšalio įspūdį apie mus.
"Šypsena išnyko nuo Viktoro veido, kai užsiminiau apie Vilnių. Kauno, antrojo
pagal dydį Lietuvos miesto, gyventojai gana jautriai reaguoja, kai jis
lyginamas su šalies sostine, – rašo "Guardian" korespondentas. – Juk Kaunas
buvo Lietuvos sostinė ir, anot Viktoro, iki šiol pirmauja keliose srityse. Jis
paprasčiausiai nužvelgė mane rūsčiu žvilgsniu, gūžtelėdamas masyviais pečiais,
ir pareiškė nekalbėsiantis apie miestą, esantį apie 100 km (70 mylių) į rytus."
Korespondentas tęsia: "Šiek tiek sutrikęs pasukau kalbą atgal – apie Kauno
dominavimą krepšinyje. Tai buvo vienintelis dalykas, kurį Viktoras laikė
svarbiu, ir jo šypsena akimirksniu grįžo. Pamaniau sau, jog geriau Vilniaus
daugiau neminėsiu. Ir bendrovė „Ryanair“ išmintingai pasielgė savo reklamose
apie naujuosius skrydžius minėdama Kauną, bet vengdama žodžio "Vilnius".
Dar laukia
"Guardian" rašo: "Virš Kauno ore kabėjo tarsi neapčiuopiama viltis, bet ji
nebuvo susijusi nei su artėjančia visiems taip svarbaus krepšinio sezono
pradžia, nei su pigių skrydžių oro linijų atėjimu į miestą. Trečiąjį XX a.
dešimtmetį, kol Vilnius priklausė lenkams, Kaunas buvo įstumtas į laikinosios
sostinės statusą ir šią poziciją prarado jau po karo. Dabar sostinė yra
Vilnius, bet Kaunas tarsi sėdi ant atsarginių suolelio, nekantriai laukdamas
netikėtos savo galimybės. Miestas aiškiai nenori būti užkluptas netikėtai".
Kaunas įpratęs prie invazijų, net ir miesto pavadinimas reiškia "kaunasi,
kovoja". Jo geografinė padėtis, pusiaukelė tarp Berlyno ir Maskvos, kariniu
požiūriu reiškia (ypač reiškė) tą patį, kaip stovėti judraus greitkelio
viduryje.
1812-ųjų vasarą, kai Napoleonas pradėjo savo žygį į Rusiją, nuo kalno palei
Nemuną jis žvelgė į Kauno senamiestį, o po šešių mėnesių – žiūrėjo į tai, kas
liko iš grįžtančios kariuomenės. Netrukus rusai Kauną pavertė gyvybiškai
svarbiu savo vakarų sienai ginti miestu, o jo priemiestyje pastatė milžiniškus
įtvirtinimus.
Testamentas
"Vaikštinėdamas po miestą pamačiau spindinčią Prisikėlimo bažnyčią, iškylančią
aukštai virš miesto. Milžiniška bazilika, didžiausia Baltijos šalyse, yra tarsi
visų Kauno troškimų ir negandų, su kuriomis susidūrė miestas, testamentas. Ji
pradėta statyti 1933-iaisiais, kai Kaunas išgyveno aukso amžių, kai čia buvo
pastatyta nemažai nuostabių art deco stiliaus statinių, kūrusių modernios
sostinės atmosferą. Kaip monumentas Lietuvos nepriklausomybei, bažnyčia buvo
kiek per ankstyva. Įsiveržę naciai pavertė nebaigtą statinį popieriaus
sandėliu, o juos išstūmę sovietai čia įkūrė radijo gamyklą. Baigta statyti tik
2004-aisiais, 65-erius metus "dirbusi" ne pagal tikrąją paskirtį, dabar
bažnyčia stovi nekantriai kaip ir visas miestas, tarsi laukdama, kol istorija
ją grąžins į dėmesio centrą.
Nusileidęs žemyn į miestą stebėjau vietinius, slampinėjančius mėgiamiausia
pasivaikščiojimo vieta – Laisvės alėja. Ji driekiasi per visą miesto centrą nuo
Šv. Mykolo Arkangelo Kauno įgulos katalikų bažnyčios (Soboro) iki pat
senamiesčio. Sprendžiant iš greičio, kuriuo žmonės dreifavo alėja, rodėsi, jog
jiems reikia visos dienos nueiti nuo vieno jos galo iki kito, o tai ir esąs jų
pagrindinis tikslas. Laisvės alėja visuomet buvo rafinuota Kauno širdis.
Sovietų okupacijos metais filmų kūrėjai filmuodavo didžiulėje "Merkurijaus"
parduotuvėje, kurioje būdavo tiesiog nesovietiškai gausu prekių. Ironiška,
tačiau dabar "Merkurijus" atrodo nykus ir pilkas, palyginti su gretimomis
naujomis ryškiomis parduotuvėmis ir kavinėmis.
Lietuviškesnis
Kaunas visiškai nusimetė savo sovietinę praeitį ir laiko save lietuviškesniu
miestu nei kosmopolitiškasis Vilnius. Jis visada buvo lietuvių kultūros,
pasipriešinimo priespaudai ir nacionalinio identiteto citadelė. Nors pasaulyje
žymių lietuvių sąrašas ir nėra ilgas, bet kauniečių tai nesustabdė pristatyti
parkuose įvairių nacionalinių herojų skulptūrų.
Žinoma, aš neturėjau galimybių nė vieno iš jų pažinti, tačiau man paliko įspūdį
jų ryžtingi žvilgsniai ir įspūdingi ūsai. Didžiuojantis Vytautu Didžiuoju,
laimėjusi 1410 m. Žalgirio mūšį prieš kryžiuočius, Laisvės alėjoje pastatytas
paminklas šiam kunigaikščiui, o mūšio vardu pavadinta Kauno krepšinio komanda,
taip pat vietinė, ypač stipri, ir dėl to visai negeriama trauktinė.
Sovietmečiu Kaunas buvo lietuviškiausias iš didžiųjų Lietuvos miestų, o sovietų
valdžia čia nuolat sulaukdavo iššūkių. Paklausti rusiškai, vietiniai
linksmindavosi, nurodydami klaidingą kryptį ir atsisakydami kalbėti kita kalba,
išskyrus lietuvių, besigiminiuojančia tik su latvių ir sanskrito kalbomis. Kai
aš sustabdžiau pensininką, besivaikštantį alėja, ir kvailai paklausiau krypties
laužyta rusų kalba, jis pažiūrėjo nustebęs į mane ir palengva pakėlė antakį.
Galėjo būti, jog jis paprasčiausiai nesuprato, ką aš jam pasakiau, galiausiai
juk labai panašios reakcijos esu sulaukęs ir Rusijoje. Nemokėdamas atsiprašyti
lietuviškai ar sanskritu, aš sumurmėjau savo atsiprašymą angliškai.
"Turistas?", – paklausė jis su šypsena ir nukreipė mane Nežinomo kareivio kapo
ir Laisvės paminklo, tikslios kopijos 1928 m. čia pastatyto paminklo, kuris
sovietmečiu buvo nuverstas, link.
Atpėdinau iki Karo muziejaus, kaip ir buvau ketinęs, taigi pensininkas, dėkui
Dievui, nepasijuokė mano sąskaita. Muziejuje norėjau apžiūrėti dviejų
neįtikėtinų Lietuvos herojų ekspoziciją.
Steponas Darius ir Stasys Girėnas 1932-aisiais bandė atskristi iš Niujorko be
sustojimo, per Atlantą. Faktas, kad jų žygis nepavyko ir baigėsi tragedija
Šiaurės Vokietijoje, nesustabdė lietuvių begalę gatvių, Kauno futbolo stadioną
ir, kas galėtų kelti nerimą, net senąjį Kauno oro uostą, pavadinti šių lakūnų
vardais. Išlikusios ryškiai oranžinio lėktuvo „Lituanica“ liekanos
eksponuojamos muziejuje. Lakūnų kojinės virto nacionaliniu turtu. Manau, kad
jei nesate gerai susipažinę su nacionaliniais herojais, teks gerokai pasukti
galvą kodėl?"
Moterys – kaip "Lituanica"
Kauno senamiestis įspraustas tarp Neries ir Nemuno upių, greta aptrupėjusių
pilies sienų. Anksčiau miestas turtėjo dėl prekybos upe. Dabar čia spalvoti XV
a. gotikiniai pirklių namai maišosi su puikiomis renesanso ir baroko
bažnyčiomis. Senamiestis mažesnis ir tylesnis nei Vilniaus.
Jo širdyje – Rotušės aikštė, kurioje dominuoja gražus barokinis pastatas,
turintis gana margą praeitį: tai buvo ir buvo caro viešbutis, gaisrininkų
klubas, ir amunicijos sandėlis. 1970-aisiais pastatas tapo miesto santuokos
rūmais.
Vėlyvas vakaro lietus iš gatvių išvaikė slampinėtojus. Ir aš nėriau į vieną iš
šurmuliuojančių restoranų senam pirklių name. Sunkus lietuviškas maistas
priminė, kad vasaros šioje Šiaurės pusrutulio dalyje yra trumpos, o žiemos –
ilgos ir šaltos. Kaip vėliau sužinojau keistame Kauno velnių muziejuje, pagal
tradiciją lietuviai pavasarį persirengia velniais ir veja žiemos dvasias lauk.
Modernių dienų metodas išvyti žiemą pasirodo esąs soliariumai, kuriuose
kaunietės įdega iki oranžinės spalvos, panašios į „Lituanica“.
Aš žvelgiau į savo ryškiai raudoną burokėlių sriubą kiek susirūpinęs, bet
besišypsanti oranžinė padavėja buvo įsitikinusi, jog pasirinkau teisingai.
Sriuba iš tiesų buvo skani, todėl užsisakiau didelę lėkštę kiaulienos ir
krienų. Kai padavėja ją padėjo priešais, stalas tiesiog lūžo nuo patiekalo.
Nuostabus maistas paliko mane sukniubusį kėdėje, pripažinusį, kad pralaimėjau
prieš jį.
Scenoje pasirodžius gyvos muzikos grupei, lietuviai pašoko nuo kėdžių dar
nespėjus suskambėti pirmiesiems akordams. Žvelgiau susidomėjęs, kol jie juokėsi
ir šokinėjo mojuodami rankomis, sukosi rateliais. Beveik negalėjau pajudėti.
Kaip Kauno krepšinio komanda skrenda lėktuvu, laikydamasi tokios dietos, galima
tik spėti.
Po kurio laiko vėl žingsniavau Laisvės alėja, tuo pačiu tempu kaip ir kiti
vaikštinėtojai.
Kitą dieną autobusų stotyje buvo apstu žmonių, mat Kaunas yra pačiame Lietuvos
centre, tai yra pagrindinis šalies transporto mazgas, todėl iš jo lengva
pasiekti Vilnių, esantį rytuose, ar įspūdingą Baltijos jūros pakrantę aplink
Klaipėdą, esančią vakaruose.
"Ėjau pirkti bilieto į sostinę šiek tiek nerimaudamas. Kai autobusas iš miesto
centro jau kilo į kalną, buvo galima tik spėti, kad Vilniaus gyventojai į savo
varžovą turi žvelgti kiek nerimaudami. Vilniaus, kaip šalies sostinės,
statusas, regis, yra saugus, tačiau ir Kaunas laukia savo galimybės", – baigia
straipsnį „Guardian“.
Comment
-
Puikus reklaminis straipsnis
O mano viltys dėl chroniško gigantomano nepasitvirtino...
Kultūros paveldo departamentui vadovaus archeologas
Comment
-
Žirmūnų gyventojai protestuoja prieš statybas
2005 spalio 24
Tina Zakarevičienė
Nuo š.m. gegužės mėnesio Vilniaus m. Žirmūnų g. 111 ir 113 namų gyventojai
protestavo dėl numatomo daugiabučio gyvenamojo namo statybos vietoj vaikų žaidimų aikštelės. Nesulaukus problemos sprendimo iš atsakingų organizacijų, skundu buvo kreiptasi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Išnagrinėjęs bylą, teismas patenkino Žirmūnų gyventojų skundą ir nusprendė:
"Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 m.birželio 7d. sprendimą Nr.1181V "Dėl teritorijos Žirmūnų-Kareivių gatvių sankirtoje detaliojo plano tvirtinimo" ta dalimi, kuriame patvirtintas detalusis planas sklypui Nr.17 ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2005 m. kovo 1d. išduotą statybos leidimą Nr.GN/69/05-0117."
Malonu pastebėti, kad Lietuvoje teismai tikrai vykdo teisingumą, atsižvelgdami tik į įrodymus ir konkrečius faktus, o ne į turtinę ir visuomeninę šalių padėtį.
Comment
-
Klaipėdos regione - laisvų darbo rankų stygius
http://www.delfi.lt/news/economy/bus...php?id=7782824Westside is the best ! :jura:
Comment
-
Atnaujintas įstatymas paspartintų statybas
http://www.delfi.lt/news/economy/bus...php?id=7801333Mano galerija Flickr'yje
Comment
-
“Vilniaus Akropolis” įsigijo sklypą Sofijoje
http://www.delfi.lt/news/economy/bus...php?id=7804123Mano galerija Flickr'yje
Comment
-
teismas
Lietuvoje planuojantį dirbti Vokietijos mažmeninės prekybos tinklą "Lidl" į teismą padavė Lietuvos architektų bendrovė VKAS, kuriai tinklas nesumokėjo 5,9 tūkst. litų už sukurtą būsimų parduotuvių išorės dizainą.
Pasak VKAS direktoriaus Vyto Lūžio, architektai pateikė net šešis dizaino variantus. "Lidl" jie pasirodė tinkami, todėl buvo pasirašytas darbų perdavimo aktas, tačiau po kurio laiko "Lidl" pareiškė, kad VKAS darbai - nieko verti, tad už juos nebus sumokėta, rašo "Lietuvos rytas".
"Lidl" atstovai konflikto su architektais nekomentuoja , nes tai yra dviejų pusių ginčas, nagrinėjamas teisme, todėl bendrovė susilaiko nuo komentarų.
Tinklas "Lidl" neatskleidžia, kada planuoja atidaryti pirmąsias parduotuves bei kiek jų bus Lietuvoje.
Kol kas "Lidl" Lietuvoje superka sklypus savo parduotuvėms, jos turėtų išsiskirti itin mažomis kainomis.s.m.
www.a2sm.lt
Comment
-
Siekiama sugriežtinti statybų leidimų išdavimo tvarką
http://www.delfi.lt/news/economy/bus...php?id=7821573
Tvarką reikėtų griežtinti? Nesamonė visiška! Statybos leidimų išdavimo tvarką reikėtų kuo skubiau supaprastinti ir kuo greičiau lysti lauk iš šitų biurokratinių, korupcinių džiunglių. Didžiausia bėda yra statybos be leidimų. Reikėtų kuo greičiau nustatyti tvarką kaip turėtų būti baudžiami pažeidėjai. Na pvz. 10% nuo be leidimo pastatyto objekto vertės į valstybės biudžetą.
Comment
-
Lietuvos gyventojų nekilnojamojo turto vertė - 85 mlrd. litų
Vertinant pagal butų ir namų rinkos kainą, Vilniuje sukaupta apie 40 proc. viso šalies nekilnojamojo turto. Visos Lietuvos gyventojų nekilnojamasis turtas šiuo metu vertas daugiau nei 85 mlrd. litų. Tuo tarpu vien Vilniaus mieste esančių gyvenamųjų namų bei butų rinkos vertė siekia 34,39 mlrd. litų.
Tokie duomenys gauti pirmą kartą Lietuvoje atlikus masinį nekilnojamojo turto vertinimą, rašo dienraštis "Lietuvos rytas".
Remiantis vertinimu, šalyje yra vos penki miestai ir du rajonai, kuriuose nekilnojamojo turto kaina viršija tūkstantį litų už kvadratinį metrą. Daugelyje rajonų kvadratinis metras nekainuoja nė 500 litų.
Brangiausias nekilnojamasis turtas - Vilniuje. Čia kvadratinis metras vidutiniškai kainuoja 2964 litus. Vienam sostinės gyventojui tenka 62,2 tūkst. litų vertės nekilnojamojo turto.
Šalies vidurkis - 25 tūkst. litų vertės nekilnojamojo turto vienam gyventojui.
Tačiau vienam vilniečiui tenka 21 kvadratinis metras gyvenamojo ploto - keliais kvadratiniais metrais mažiau už šalies vidurkį.
Antras pagal būsto brangumą šalies miestas - Klaipėda. Šiame mieste kvadratinis metras vidutiniškai kainuoja 2295 litus. Palangoje būsto rinkos vertė siekia 2096 litus už kvadratinį metrą.
Tuo tarpu antras pagal dydį šalies miestas - Kaunas - pagal būsto kainas atsidūrė tiktai ketvirtoje vietoje. Čia vidutinė kaina siekia 1557 litus.
Šiauliuose būstas kainuoja vidutiniškai 1349 litus už kvadratinį metrą. Tūkstančio litų ribą peržengė Trakų ir Vilniaus rajonai.
Mažiausiai būstas kainuoja Ignalinos rajone - vos 127 litus už kvadratinį metrą. Ne ką didesnėmis kainomis gali pasigirti ir Lazdijų ir Zarasų rajonai - 136 litai.
Nuo 2001 metų Vilniuje įregistruota beveik 5,7 tūkst. butų -10 kartų daugiau nei Klaipėdoje ir 16 kartų daugiau nei Kaune. Klaipėdoje įregistruota apie 530, Kaune - 355 butai.
Oficiali priežastis, dėl kurios buvo įvertintas gyventojų turtas - pasiruošimas apmokestinti komerciniais tikslais naudojamą fizinių asmenų nekilnojamąjį turtą. Masinis nekilnojamojo turto vertinimas kainavo 3,5 mln. litų.Vilnius? Kaunas?? Klaipėda!!!
Comment
-
Klaipėdiečiai pasijuto nuvertinti
Klaipėdos nekilnojamojo turto agentūrų atstovai nesutinka su valstybės įmonės Registrų centro paskelbtais duomenimis, esą vidutinė būsto vieno kvadratinio metro kaina uostamiestyje tesiekia 2,29 tūkst. litų.
Kai kurių nekilnojamojo turto ekspertų teigimu, tai yra kone paties pigiausio uostamiestyje esančio buto kvadratinio metro kaina. Esą reali kaina Klaipėdoje šiuo metu yra 3 tūkst. litų už vieną kvadratinį metrą gyvenamojo ploto.
Pirmą kartą Lietuvoje atlikę masinį nekilnojamojo turto vertinimą Registrų centro atstovai tikina, kad jų pateikti duomenys pakankamai tikslūs, tačiau galima 20 procentų paklaida.
"Be to, tai nėra vien matematiniai skaičiavimai. Tyrimas atliktas remiantis įvairiomis metodikomis, kurias pasiskolinome iš amerikiečių. Tokia masinio turto vertinimo kaina naudojama daugelyje Europos valstybių. Manau, kad šis vertinimas padės ir piliečiams, kurie nori pirkti būstą. Jie galės įvertinti, ar prašoma kaina yra reali", - sakė registrų centro atstovas Aidas Petrošius.
Padės apsispręsti politikams
Masinis šalies nekilnojamojo turto vertinimas buvo atliktas todėl, kad nuo kitų metų bus apmokestintas komerciniais tikslais naudojamas fizinių asmenų nekilnojamasis turtas. Mokestis priklausys nuo vidutinės rinkos vertės, kuri ir buvo nustatyta atliekant masinį vertinimą.
Beje, iki lapkričio 2 dienos, registrų centro Klaipėdos filiale buvo eksponuojami Klaipėdos, Palangos, Neringos miestų bei Klaipėdos, Kretingos ir Šilutės rajonų savivaldybių verčių žemėlapiai, su kuriais galėjo susipažinti ir gyventojai. Jie tai darė gana aktyviai, tačiau, anot Registrų centro Klaipėdos filialo Kadastro duomenų tvarkymo skyriaus vedėjos Vidos Labuckaitės, esminių pastabų nepareiškė.
Dabar savo atsiliepimus apie žemėlapiuose nurodytas nekilnojamojo turto vertes dar turi pateikti valdžios institucijos ir tuomet juos jau bus galima tvirtinti.
Anot A. Petrošiaus, visą nekilnojamąjį turtą reikėjo įvertinti dėl to, kad nėra aišku, kuris butas yra naudojamas komerciniams tikslams. Esą, jei reikėtų įvertinti kiekvieną komercinės paskirties būstą atskirai, tai būtų kainavę kur kas brangiau nei atlikti masinį vertinimą. Beje, šis vertinimas valstybei kainavo 3,5 mln. litų.
"Tikimės, kad šie duomenys turės įtakos politikams apsispręsti, kad visgi verta apmokestinti visą nekilnojamąjį turtą. Užsienio šalių praktika rodo, kad nekilnojamojo turto apmokestinimas stabilizuoja rinką, be to, praturtina vietos savivaldos institucijas. Surinktas lėšas savivaldybės galėtų naudoti plėtojant mieste infrastruktūrą", - akcentavo A. Petrošius, taip lyg ir patvirtindamas, kad masinis nekilnojamojo turto vertinimas gali būti susijęs su galimu viso gyventojų nekilnojamojo turto mokesčio įvedimu Lietuvoje.
Klaipėda - antroje vietoje
Masinio vertinimo duomenimis, Klaipėda yra antras pagal būsto brangumą šalies miestas - čia kvadratinis metras vidutiniškai kainuoja 2,29 tūkst. litų. Palangoje būsto vertė siekia 2,09 tūkst. litų už kvadratinį metrą.
Pirmoje vietoje atsidūrė Vilnius. Sostinėje būsto kvadratinis metras vidutiniškai kainuoja 2,96 tūkst. litų. O antras pagal dydį miestas Kaunas atsidūrė tik ketvirtoje vietoje - vidutinė kaina siekia 1,55 tūkst. litų už vieną kvadratinį metrą. Mažiausios kainos - Ignalinos rajone: čia būsto kvadratinio metro kaina siekia vos 127 litus.
Visos Lietuvos nekilnojamasis turtas įvertintas daugiau nei 85 milijardais litų. Daugiausia jo yra Vilniuje - net 40 procentų (per 34 mlrd. litų) viso šalies nekilnojamojo turto.
Nuo 2001 metų sostinėje įregistruota kone 5,7 tūkst. naujų butų - net 10 kartų daugiau nei uostamiestyje ir 16 kartų daugiau negu Kaune. Klaipėdoje įregistruota per 530 butų.
Nurodyta pigiausio buto kaina?
Tačiau kai kurių uostamiesčio nekilnojamojo turto agentūrų atstovai suabejojo masinio vertinimo tikslumu. Esą pateikti duomenys realiai neatspindi tikrosios situacijos.
Pasak nekilnojamojo turto agentūros ekspertės Eilinos Zilnienės, šiuo metu vidutinė būsto kvadratinio metro kaina uostamiestyje yra 3 tūkst. litų.
Jai pritarė ir kitos nekilnojamojo turto agentūros direktorė Indrė Valionienė. Anot jos, nurodomas vidurkis - per 2,2 tūkst. litų už kvadratinį metrą - gali būti taikomas nebent patiems pigiausiems Klaipėdoje esantiems butams.
Nekilnojamojo turto eksperto Aivaro Rancevo žiniomis, tokia kaina už kvadratinį metrą gali būti prašoma tik senos statybos name, tačiau tai negali būti viso nekilnojamojo turto kainų vidurkis.
Registrų centro atstovas Aidas Petrošius sutiko, kad apibendrinimai nėra visiškai tikslūs, tačiau esą ir nebuvo siekiama nurodyti tikslią rinkos vertę. Pasak jo, masinis nekilnojamojo turto vertinimas nurodo vidutines rinkos vertes bei galimas tendencijas.
"Absurdas būtų atliekant masinį tyrimą reikalauti įvertinti nekilnojamąjį turtą šios dienos kainomis. Tai galima padaryti tik atliekant individualų vertinimą, kuris, žinia, gerokai skiriasi nuo masinio", - akcentavo A. Petrošius.
Iškreipta rinka
Apibendrindami pastarųjų dviejų mėnesių Klaipėdos būsto rinkos tendencijas, nekilnojamojo turto agentūrų atstovai minėjo, kad būsto kainos uostamiestyje pakilo nuo 8 iki 18 procentų.
Labiausiai pabrango miesto centre bei naujos statybos namuose esantys butai. Pastarieji tebegraibstomi dar net neprasidėjus namo statyboms.
Senos statybos namuose, miegamuosiuose rajonuose esančių butų kainos ženkliai nebekilo, o kai kurių agentūrų duomenimis, net šiek tiek nukrito. Šiuo metu už 1 kambario butą miegamuosiuose rajonuose prašoma nuo 85 tūkst. litų, Už 2, 3 ir 4 kambarių butus prašoma nuo 130 tūkst. litų.
Tiesa, ir toliau išsiskiria Miško kvartalas - čia už 1 kambario butą prašoma nuo 140 tūskt. litų, už 2 kambarių - nuo 180 tūkst., už 3 ir 4 - nuo 200 tūkst. litų.
Naujos statybos namuose esančių butų kvadratinis metras kainuoja nuo 3,5 tūkst. litų. Tačiau yra ir tokių namų, kur už kvadratinį metrą prašoma nuo 5 tūkst. litų. Anot I. Valionienės, kainos naujos statybos namuose per pusmetį pakilo nuo 7 iki 10 procentų. Tai esą nėra daug.
Paprastai centre esančių butų kainos, visuomet buvusios aukščiausios, per pastaruosius du mėnesius dar labiau pakilo. Pasak vienos uostamiesčio nekilnojamojo turto agentūros vadybininkės Ilonos Zakarauskienės, jei, pavyzdžiui, vasaros pabaigoje 2 kambarių butas miesto centre kainavo 270 tūkst. litų, tai dabar jo kaina - nuo 320 tūkst. litų. Trijų kambarių be remonto butų miesto centre kainos prasideda nuo 380 tūkst. litų.
"Vertintojai jau net nebeturi kriterijų, kuriais remiantis galėtų "ištempti" prašomą sumą", - akcentavo sukilusių butų kainų pasekmes I. Valionienė.
www.ve.lt
Comment
-
Parašė www.delfi.ltVilniečiai autobusų ir troleibusų lauks pasaulinio garso dizainerio sukurtuose paviljonuose
Penktadienį Vilniuje bus baigtas dviejų naujo dizaino eksperimentinių viešojo transporto laukimo paviljonų įrengimas. Pavyzdiniai laukimo paviljonai įrengiami Konstitucijos pr. stotelėje „Europos aikštė“ (važiuojant į centro pusę) ir Arsenalo g. stotelėje „Mindaugo tiltas“ (važiuojant iš centro).
Naujieji paviljonai, pastatyti pagal dizainerio Norman Foster sukurtą projektą, yra šiuolaikiško dizaino, patrauklesni, pagaminti naudojant kokybiškas medžiagas. Transporto laukimo paviljonuose numatytos vietos miesto viešojo transporto schemai, stotelės pavadinimui.
Vilniaus miesto savivaldybė planuoja pakeisti esamus transporto laukimo paviljonus ir pastatyti naujus. Tai bus daroma remiantis patvirtinta transporto laukimo paviljonų, paviljonų su integruotu kiosku, paviljonų su integruotu tualetu bei kioskų centrinėje miesto dalyje išdėstymo schema. Tokios schemos rengiamos ir kitoms miesto teritorijoms.
Pirmuosius eksperimentinius viešojo transporto laukimo paviljonus savo lėšomis įrengė UAB „JC Decaux Lietuva“, pranešė Vilniaus savivaldybė.
Gal kas nuotraukų jau turit?
EDIT: Kažkodėl man pasirodė, kad šiandien jau penktadienis, ir jie jau turėtų būti pastatyti...
Comment
-
Klaipėdoje jau trūksta ir darbininkų
Aušra Lukauskienė
Seime susirūpinta darbo jėgos nutekėjimu į užsienį. Kurpiamas modelis, kuris sulaikytų išsimokslinusius jaunus žmones Lietuvoje.
Vakar Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų tarybos posėdyje dalyvavo Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Vytas Navickas. Jo teigimu, jauni žmonės, prieš pradėdami studijuoti, turi jau žinoti, ko nori ir kur dirbs. Dabar darbdaviai skundžiasi, kad jauni žmonės ateina dirbti neparuošti, be praktikos.
Jau yra numatytos aukštojo mokslo reformos. „Valstybė negali būti nuolatinė jaunimo, kuris išvyksta dirbti į kitas šalis, dotuotoja. Jeigu vakarykščiai studentai negrąžina Lietuvai skolos - į juos investuotų pinigų - per mokesčius prieš išvykdami ieškoti laimės jie turėtų atsiskaityti su valstybe“, - sakė V.Navickas. Kitas būdas sulaikyti jaunimą – didinti atlyginimus. Taip pat numatoma skatinti įmones, kurios skiria pinigų darbuotojų mokymui.
Klaipėdos uosto bendrovių vadovai ragino Seimo narius spręsti rimtą problemą – pradėti planuoti, kiek ir kokių specialistų reikia šalies ūkiui. Trūksta net ir nekvalifikuotos darbo jėgos. Atsivežti darbo jėgos iš trečiųjų šalių – sudėtinga, visiems kvotų neužtenka.
Posėdžio dalyviai taip pat kalbėjo apie „diskriminacinį“ Klaipėdos biudžetą, ekonomikos augimo neskatinančius biudžeto formavimo principus ir kitas uostamiesčio verslo struktūroms aktualias problemas.Vilnius? Kaunas?? Klaipėda!!!
Comment
Comment