Kazkaip abejoju, juk ir taip gana daug prekybos centru suplanuota/statoma.

537 mln iki 2008 metu sakyciau visai nemazai.

„L.Rytas“ „Sostinė“ 2005.10.13
Sostinės statytbvietėse – inspektorių desantas
Saugumu susirūpinę pareigūnai nustatė, kad darbininkai dažnai spjauna į atsargumą
Vilius Mackonis


Nekreipia dėmesio
Sostinės statybvietes užgriuvo inspektoriai. Pareigūnai tikrina, kaip darbus vykdantys rangovai laikosi saugos reikalavimų.
Teigiama, kad šioje srityje statybų kompanijos – itin aplaidžios.
Inspektoriai nuolatos aptinka pažeidimų, kai darbininkai aukštuose pastatuose triūsia be saugos diržų ar net be šalmų.
Tačiau darbų vadovai nekreipia dėmesio nei į įspėjimus, nei į baudas.
„Netgi iš anksto pranešus apie reidą nebūna jokios reakcijos. Atvažiuojame ir randame pažeidimų“, – sakė Valstybinės darbo inspekcijos vyriausiojo inspektoriaus pavaduotojas Jonas Naujalis.

Į reidą – specialia mašina
Vakar į reidą Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus inspektoriai išvyko specialiai paruoštu mikroautobusu.
Mašinos šonus pareigūnai apklijavo saugiai statyti, nedirbti nelegaliai raginančiais užrašais. Autobuse taip pat įrengti garsiakalbiai, kuriuos inspektoriai naudoja kviesdami darbininkus nusileisti nuo pastatų stogų.
Inspektoriai pirmiausia pasuko į Žirmūnus.
Jau pirmame aplankytame objekte Šiaurės miestelyje reido organizatoriai aptiko pažeidimų.
J.Kubiliaus gatvėje 10-ąjį namą rekonstruojantys darbininkai ant stogo darbavosi be diržų.

Meistrai puolė slėptis
Pastato apačioje sustoję inspektoriai nedelsdami į statybininkus kreipėsi naudodamiesi garsiakalbiais.
„Dirbantieji ant stogo, kodėl ne- užsisegę apsaugos diržų? Prašau nutraukti darbus“, – paliepė pareigūnai.
„Užsisegę“, – iš viršaus atsišaukė darbininkai, tačiau dėl viso pikto pasislėpė už mūrinės sienos ir pasirodė jau su diržais.
Slėptis puolė ir greta kito pastato korpuso mansardą įrenginėję vyrai. Jie greitai nusinešė ir turėtą pakylą.
„Va ir pasibaigė visi darbai“, – juokavo pareigūnai.

Darbininkai neklauso vadovų?
Inspektoriai tvirtino, kad net ir paskubomis užsisegę diržus, darbininkai savęs neapsaugojo.
„Kas iš tų diržų, jeigu jie lynais niekur nepritvirtinti“, – sakė Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus vedėjas Viktoras Cininas.
Matydamas, kaip darbininkas užlipęs ant sienos duoda nurodymus krano strėlę valdančiam mašinistui, J.Naujalis piktinosi.
„Truputį susvyruotų, atsiloštų ir kristų žemyn“, – paaiškino pareigūnas.
Pastatą rekonstruojančios bendrovės „Veikmė“ atstovai tikino, kad darbininkams buvo duoti visi saugos nurodymai.
„Nors ir duodi jiems diržus, vis tiek jų nesisega. Ką jiems padaryti, galvas nurauti? Aš pats dėl to labai piktas“, – teigė projekto vadovas Valdas Ardžiūnas.
Nepaisydami atgailavimo, inspektoriai darbų vykdytojus nutarė nubausti. Prieš savaitę šiame objekte jie jau buvo aptikę tokių pačių pažeidimų.

Daugėja nelaimių
Inspektoriai dar aplankė vieną statybvietę Žirmūnuose ir porą – Santariškėse.
Didesnių priekaištų pareigūnai turėjo tik Santariškėse privatų namą statančiai įmonei „Anesta“.
Jos darbininkus reido organizatoriai rado be apsaugos priemonių, net be šalmų.
Darbo inspekcijos pareigūnai reidus vykdys ir toliau. Pasak V.Cinino, tai prevencinė programa, surengta atsižvelgiant į tai, kad nelaimingų atsitikimų statybose gerokai padaugėjo.
Šiais metais Vilniaus apskrityje užsimušė du, o sunkiai susižeidė 17 statybininkų. Visoje šalyje nuo metų pradžios jau žuvo 27 statybininkai.
„Daugiausia nelaimių įvyksta darbininkams nukritus iš didelio aukščio. Statybos įmonių vadovai naiviai teisinasi, kad darbininkai jų neklauso. Tačiau tuo sunku patikėti“, – sakė V.Cininas.

L.Rytas, "Sostinė" 2005.10.13

Vietoj neįžengiamų brūzgynų – takai ir suoliukai

Žvėryno gyventojai po darbų galės atsipūsti naujame skvere.
Brūzgynus ties Kęstučio ir Liubarto gatvių sankirta, netoli buvusios Vilniaus infekcinės ligoninės pastatų, pakeis tvarkingi takai bei suoliukai.
Anot darbus atliekančios įmonės „Melinga“ statybos darbų vadovo Arnoldo Kaunelio, naujame skvere iš viso bus 5 takų tinklas. Kelis iš jų darbininkai išgrįs trinkelėmis. Tarp dviejų susikertančių takų statybininkai šiuo metu pila betoną. Šioje aikštelėje bus įrengti nauji suoliukai.
„Darbininkai montuoja elipsės formos poilsio zoną skvere. Čia puslankiu stovės suoliukai“, – teigė A.Kaunelis.
Po naująjį skverą gyventojai galės drąsiai vaikščioti ir tamsiuoju paros metu. Parką apšvies nauji žibintai. Stulpai su lempomis stovės ir palei Kęstučio gatvę.
Vietos padūkti skvere atsiras ir mažiesiems vilniečiams. Tarp medžių bei takų suplanuota įrengti vaikų žaidimų aikštelę.
„Kaip ir tradicinėse aikštelėse čia bus sūpuoklės, čiuožyklos ir kitokie vaikams žaisti skirti įrengimai“, – apie pramogas parke pasakojo A.Kaunelis.
Anksčiau prie Vilniaus infekcinės ligoninės kerojo medžiai bei krūmai.
Prieš tiesiant kelius, darbininkai dalį jų iškirto.
„Mums teko panaikinti didžiulius brūzgynus. Dabar skvere bus tik gražūs medžiai. Planuojama prie kai kurių suolų pasodinti po eglę. Tai bus jauki vieta poilsiui“, – žadėjo A.Kaunelis.
Pasak statybos darbų vadovo, už savo lėšas sutvarkyti skverą savivaldybei įsipareigojo bendrovė „Achema“. Ši įmonė Žvėryne ties Liubarto ir Kęstučio gatvių sankirta stato administracinį pastatą.
„Darbus atliksime ir keliose netoliese esančiose gatvėse. Iš viso statyboms skirta apie milijoną litų“, – tvirtino A.Kaunelis.
Jis vylėsi, kad darbai bus atlikti per artimiausią mėnesį.

„L. Rytas“ „Sostinė“ 2005.10.13

Priekaištai dėl naujų statybų
Sandra Trinkūnaitė


Piktinasi statybų užsakovais
„Statybų rangovams ir Miesto plėtros departamentui labiausiai rūpi, kiek litų iš vieno aro žemės galima užsidirbti“, – savivaldybėje vakar teigė Žirmūnų bendruomenės atstovė Tina Zakarevičienė.
Vilniaus miesto tarybos narys Audrius Rudys vakar į savivaldybę pasikvietė Žvėryno ir Žirmūnų bendruomenių bei Žaliųjų judėjimo atstovus. Surengtoje konferencijoje buvo aptariamos problemos, kylančios dėl naujų statybų senuose rajonuose.
Susirinkusieji piktinosi, kad detalieji statybų planai yra sudaromi ne pagal visuomeninius poreikius, o asmeninius statybos užsakovų reikalavimus.
Verslininkams išduodami leidimai statyti tokius pastatus, kurie net netelpa į jiems skirtus sklypus. be to, lengva ranka dalijami leidimai iškirsti statyboms trukdančius medžius.
„Negalima užstatyti teritorijų, kurios jau yra tikslingai panaudotos.
Kaip galima skverbtis į jau esamų namų kiemus ir nė kiek neplėsti miesto infrastruktūros. Tose vietose, kur galėtų būti įrengtos vaikų žaidimų aikštelės ar statomos mokyklos – dygsta tik nauji prekybos centrai arba daugiabučiai“, – piktinosi T.Zakarevičienė.

Nyksta skverai bei želdynai
Žvėryno bendruomenės atstovas Liudvikas Ragauskis taip pat piktinosi, kad statybų užsakovai elgiasi kaip kaimiečiai.
„Jiems visiškai nesvarbu, kas yra aplink – jie mano, kad savo sklype gali daryti ką nori“, – kalbėjo L.Ragauskis.
Buvo akcentuojama ir tai, kad vilniečiams, nusipirkusiems butus su gražiu vaizdu pro langą, jau po mėnesio kito gali tekti atsisveikinti su įspūdinga panorama.
Vietoj to greičiausiai teks sveikintis su priešais pastatyto naujo namo kaimynais.
Konferencijos dalyvių manymu, tokiais sprendimais yra darkomas miesto veidas ir bloginama miestiečių gyvenimo kokybė, o sostinėje galiausiai neliks medžių ir skverų.
Siekiant gyvenamuosiuose rajonuose kuo labiau išnaudoti neužstatytas teritorijas, naikinami miesto želdiniai, rekreacinės zonos. Visa tai užstatoma naujais pastatais arba paverčiama automobilių stovėjimo aikštelėmis.

Mato miesto plano spragas
„Sostinės gyventojų gyvenimo kokybė sparčiai prastėja. 1998 m. patvirtintame bendrajame miesto plane yra dalykų, kuriuos reikėtų taisyti“, – sakė Vilniaus miesto tarybos narys Audrius Rudys.
Dar liepos mėnesį A.Rudys Vilniaus miesto tarybos posėdyje pasiūlė svarstyti klausimą dėl Vilniaus miesto teritorijų užstatymo pristabdymo.
Neteisėtas skverbimasis į seniai suprojektuotus gyvenamuosius rajonus, padidėję transporto srautai ir statybos Vilniaus senamiestyje, A.Rudžio nuomone, yra aktualiausios sostinės problemos.
Verslininkams – kompensacijos?
„Savivaldybės politikos klaidos turi būti taisomos. Žinoma, kai kurių projektų detalieji planai jau yra patvirtinti.
Miesto biudžete reikėtų numatyti lėšų, kurios padengtų šiems verslininkams padarytus nuostolius“, – sakė A.Rudys.
Jo nuomone, tam užtektų 8-9 milijonų litų.
„Šiuo metu ruošiamas naujas teritorinis dokumentas. Mes grįžtame prie tų problemų, į kurias atkreiptas dėmesys.
Sutinku, kad vaizdas Žirmūnuose gana liūdnas. Stengsimės susikoncentruoti į tas teritorijas, kuriose daugiau jau nebeįmanoma plėsti statybų“, – sakė savivaldybės Miesto plėtros departamento direktorius Linas Naujokaitis.

Nieko nera blogiau kaip laukine gamta miesto vidury.

ELTA

Gerai, kad kranas krito, o ne dangoraizis

Linksmybes mėgstantys britai - jau Kaune

Iš Klaipėdos atims 16 mln. litų

Klaipėdos miesto biudžetas 2006 metais didės 35 proc., tačiau Finansų ministerija planuoja apriboti savivaldybių biudžeto augimą iki 19 procentų. Dėl tokių Finansų ministerijos veiksmų Klaipėda kitąmet neteks apie 16,3 mln. litų, kurie bus skirti rajonų savivaldybėms remti, pirmadienį rašo dienraštis "Klaipėda".

Pasak Klaipėdos mero Rimanto Taraškevičiaus, Kaunas, nors yra dvigubai didesnis miestas už Klaipėdą, 2006 metais neteks 13,6 mln. litų.

"Jei reikia padėti rajonų savivaldybėms, tai šią naštą miestai turėtų pasidalinti tolygiai", - sakė R.Taraškevičius. Anot jo, Finansų ministerijos valdininkai sakė, kad uostamiestis labai gerai dirba, todėl pinigų netenka daugiau.

Per šių metų devynis mėnesius į Klaipėdos biudžetą įplaukė 17 mln. litų viršplaninių pajamų. Praėjusį ketvirtadienį per 7 mln. viršplaninių litų savivaldybė padalijo švietimui, sportui, sveikatos apsaugai, infrastruktūros plėtrai.

Meras sakė, kad šiemet savivaldybė nebedalins papildomų įplaukų ir paliks šias lėšas kitiems metams.



http://www.delfi.lt/news/daily/lithu...php?id=7724579

neblogas komentaras:

teisybe 2005 10 17 16:42
Teisingai dar Gentvilas budamas Klaipedos meru sake- reikia atsitverti spygliuota viela nuo visu ir gyvensim pasisvilpaudami.Kaip kokios erkes visa gyvenima is musu ciulpia pinigus....

Yra dar vienas dalykas, kad cia finansu ministerija nustate, kad Klaipedos biudzetas tures augti 35%, nors kaip Taraskevicius sake, tiek surinkt cia nesamone. Bet vistiek, nors Klaipeda ir nesurinktu tu pinigu, bet tuos 16 mln. turetu atiduot.

Paskaiciavau, kad tokiu atveju Klaipedos biudzetas tures buti virs 300mln.

Ot neblogą viešųjų ryšių akcijų Taraškevičius suka.. Mat valstybė atima pinigus, kurie taip pat priklauso valstybei

Civilizuoti kvartalai keičia pavienius daugiabučius
Gintaras Sarafinas

Šie metai nekilnojamojo turto rinkai ypatingi. Ne tik todėl, kad šiemet bus pastatyta daugiausiai butų ir individualių namų per pastaruosius penkiolika metų, ne tik dėl to, jog šiemet statybos brango daugiau nei bet kuriais ankstesniais metais, ir ne tik todėl, kad nekilnojamojo turto kainos sumušė visus rekordus bei susilygino su Vidurio bei kai kurių Vakarų Europos miestų kainomis. Šie metai svarbūs ir įdomūs tuo, kad iš esmės pasikeitė investuotojų ir statybos bendrovių strategija bei darbų mastai. Ankstesniais metais dauguma statybos bendrovių paprastai pirkdavo nedidelius žemės sklypus mieste ir tarp senų daugiaaukščių kaišiodavo naujus savo daugiabučius bei šitaip neva tankindavo miestus, o dabar tendencijos keičiasi. Vis daugiau statytojų apsisprendžia statyti ne pavienius daugiabučius, o ištisus jų kvartalus ar net naujus mikrorajonus.

Žinoma, nepasakysi, kad tai kažkas labai nauja, juk sovietmečiu visi miestai plėtėsi statant naujus kvartalus, tačiau šiais laikais toks grįžimas atgal bet kokiu atveju liudija pozityvias permainas. "Mieste gal šiek tiek sumažės chaotiškumo, kai kur šiek tiek pagerės infrastruktūra ir kartu tų kvartalų naujakuriai galės mėgautis geresne gyvenimo kokybe bei didesniais patogumais. Todėl mes itin palaikome statytojų ketinimus užstatyti dideles teritorijas ir formuoti kvartalus", - teigia Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento direktorius Linas Naujokaitis.

Kitokia gyvenimo kokybė

Neabejotinai atsiras besipiktinančių ir aiškinančių, kad jau ir iki šiol dalis naujų daugiabučių buvo statomi kvartalais, tačiau iš tikrųjų šiuos darinius sunkiai galima vadinti kvartalais, greičiau pastatų grupėmis ar necivilizuotais masyvais: juk ten nėra nei vaikų darželių, nei mokyklų, nei rimtų parduotuvių, nei vaistinių, nei jokių pramogų ar sporto objektų, nei kitokios infrastruktūros – ten tiesiog stovi gyvenamųjų daugiabučių kompleksai.

Naujieji projektai kvepia jau visai kitokia kokybe. Tarkime, šiuo metu jau statomame 660 butų "Eikos" kvartale Santariškėse planuojama ne tik nutiesti gatves, šaligatvius ar įrengti gatvių apšvietimą, bet ir tarp namų suformuoti pakankamai erdvius žaliuosius plotus, įrengti vaikų žaidimų aikštelių, sporto aikštyną, plėtoti laisvalaikio leidimo infrastruktūrą. Numatyta, jog kvartale atsiras parduotuvė, vaistinė, netgi žadama, kad iki gyvenvietės bus atvestos troleibusų ir autobusų linijos. Kartu giriamasi, kad, priešingai nei gyvenantieji kitur mieste, šio kvartalo gyventojai nesijaus suspausti, mat daugiabučiai bus palyginti neaukšti – 3-4 aukštų.

Beje, baigus šį projektą ketinama imtis kito – statyti dar didesnį kvartalą, tam tikslui jau ir sklypas įsigytas.

Iš kailio neriasi ir kitų kvartalų ar net mikrorajonų statytojai bei projektuotojai. Tarkime, prie Verkių parko, Žvalgų gatvėje, statomame komplekse šalia dešimties gyvenamųjų namų korpusų planuojama pastatyti vaikų darželį, pradinę mokyklą, sporto klubą, baseiną, įrengti požeminę automobilių stovėjimo, vaikų žaidimo aikštelę, net gėlyną. Gyventojams žadama užtikrinti saugumą, mat kiemas bus visiškai uždaras, veiks elektroninė praėjimo kontrolė, bus įrengta vaizdo apsauga. Kartu pabrėžiama, kad šio komplekso gyventojams bus teikiama daug paslaugų, mat pirmuosiuose daugiabučių aukštuose veiks parduotuvės, buitinio aptarnavimo įstaigos.

Dar aukščiau kartelę žada pakelti "Ranga IV investicijos", nusprendusi imtis dar neregėto projekto – per trejus metus žada pastatyti net ne kvartalą, bet ir visą mikrorajoną. "Mes įsigijome 99 ha sklypą tarp Gabijos ir Ukmergės gatvių ir planuojame jame pastatyti per 4 tūkst. butų. Tiesa, gyvenamiesiems namams statyti bus skirta tik apie trečdalis teritorijos, dar trečdalyje numatome plėtoti infrastruktūrą, o likusioje dalyje turėtų atsirasti mokykla, vienas valstybinis ir vienas privatus vaikų darželis, prekybos centrų, bankų filialų, komercinių pastatų, poilsio objektų, net pramogoms skirtų pastatų", - dėsto bendrovės "Ranga IV" rinkodaros direktorė Dita Purlienė.

Kvartalai dygsta visoje Lietuvoje

Savaime suprantama, kad minėtų ir kitų panašių kvartalų būstų šeimininkai galės tikėtis visai kitokios gyvenimo kokybės nei, tarkime, kur nors Justiniškėse tarp senų namų įkišto daugiabučio gyventojai. Pasak naujų kvartalų statytojų, sužinoti, kaip žmonės vertina naujus kvartalus, geriausia galima iš to, kaip jie ten perka butus. O perka, pasirodo, noriai ir intensyviai – dar nepradėjus statyti pirmojo aukšto viso daugiabučio butai būna jau išpirkti.

Kita vertus, pasak D.Purlienės, vien "Rangai IV" per trejus metus pastačius 4 tūkst. butų jų trūkumas Vilniuje turėtų sumažėti, rinka tikriausiai susibalansuos. Žmonės nebus priversti pirkti bet ką, vėl galės rinktis, taigi statytojai vėl turės labiau susirūpinti gyvenamųjų daugiabučių kokybe.

Itin svarbu tai, kad naujus daugiabučius civilizuotais kvartalais imama statyti ne tik Vilniuje, bet ir Kaune, Šiauliuose bei Klaipėdoje.

Štai Šiauliuose Kauno bendrovė "Baltic Realty Adviser" nusprendė imtis ambicingo 100 mln. Lt vertės projekto ir šalia iškasto tvenkinio pastatyti naują kvartalą - 600 butų, daugiaaukštį garažą bei paslaugų komplekso pastatą. Ištyrę Šiaulių rinką "Baltic Realty Adviser" ekspertai nustatė, kad šiame mieste stinga kelių tūkstančių naujos statybos būstų. Beje, kartu už leidimą pakeisti įsigyto žemės sklypo paskirtį bendrovė įsipareigojo Šiauliams pastatyti naują regbio stadioną, kuriame tilptų tūkstantis žiūrovų.

Šiaulių savivaldybėje mums buvo paaiškinta, kad planuojamas kvartalas šiek tiek primins Fredos miestelį Kaune. Tuo tarpu Kaune statant ir projektuojant naujus kvartalus pasistūmėta dar toliau. Štai apleistą Vilijampolės Brastos parką laikinojoje sostinėje norima paversti modernių gyvenamųjų namų kvartalu. Suskaičiuota, kad naujajam projektui įgyvendinti mažiausiai reikėtų 600 mln. Lt. Tikimasi, jog pusę milijardo litų projektui skirs privatūs investuotojai, o likusius tikimasi gauti iš ES, valstybės biudžeto ir Kauno miesto savivaldybės. Kaip paaiškėjo, šiuo projektu domisi bei apie galimybę investuoti svarsto vienas didžiausių nekilnojamojo turto magnatų Lietuvoje - jau minėtos "Baltic Realty Adviser" savininkas Arvydas Žilevičius.

"Nors šiaip Kaunas iš visos Lietuvos išsiskiria tuo, kad čia statoma itin daug individualių namų (per metus apie 700), vis dėlto mes labai džiaugiamės, jog pastaraisiais metais atgyja ir daugiabučių statyba. Ir ypač malonu, kad jie bus statomi kvartalais. Kitas pozityvus aspektas, jog dalis daugiabučių bus statomi nugriautų senų nebeveikiančių gamyklų vietose. Tarkime, Aušros gatvėje vietoje Baldų kombinato atsiras daugiabučių kvartalas, Aukštuosiuose Šančiuose, buvusios bendrovės "TransAuša" teritorijoje, iškils vienuolikos daugiaaukščių "Būstuvos" kvartalas, modernus kvartalas suprojektuotas ir buvusios "Apželdinimo" bendrovės teritorijoje. Ten numatyta statyti net 26 aukštų gyvenamuosius dangoraižius. Girdėjau, kad verslininkai turi ketinimų atnaujinti ir dabar apleistas buvusiais pramoniniais, gamybiniais pastatais bei krovininio upių uosto likučiais užgriozdintas teritorijas Aleksoto kalno apačioje, prie Nemuno", - dėsto Kauno mero pirmasis pavaduotojas Adolfas Balutis.

Na, o Klaipėdoje irgi numatoma įgyvendinti du naujus didesnius projektus: buvusiame Lietuvos kino studijos 2 ha sklype bus griaunami visi esantys statiniai ir pradedamas statyti naujas daugiabučių kvartalas, kuriame bus per 340 butų bei nemažai komercinių patalpų, tuo tarpu Klaipėdos laivų remonto teritorijoje numatoma pastatyti netgi daugiafunkcinį kvartalą, kuriame bus ir viešbučių, ir restoranų, ir gyvenamųjų daugiabučių, ir parduotuvių, ir biurų. Kažką panašaus Vilniuje norėtų pastatyti ir Vilniaus koncertų ir sporto rūmų, "Žalgirio" stadionio bei aplinkinių skypų savininkai, taip pat "Rubicon" šalia "Siemens" arenos.

Tesinys...

Pažadai gali skirtis nuo realybės

Tiesa, nereikėtų pasiduoti investuotojų ir statybos bendrovių primetamai euforijai. "Nors naujieji kvartalų projektai atrodo kur kas geriau bei civilizuočiau nei tai, kas buvo daroma ir statoma Lietuvos miestuose per pastaruosius dešimt metų, vis dėlto čia būsimieji jų gyventojai galės patenkinti tik dalį savo poreikių. Kita vertus, neatmesčiau tikimybės, kad dalies savo pažadų statybos bendrovės gali ir neištesėti, taigi realiai tie darželiai ir mokyklos gali atsirasti dar negreitai. Paprastai statytojai stengiasi išsiversti su minimalia infrastruktūra", - pastebi Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos fakulteto Statybos ekonomikos ir nekilnojamojo turto vadybos katedros docentė Nerija Banaitienė.

Tuo tarpu nekilnojamojo turto agentūros "Faulana" direktorius Marius Rainys nesutinka su tokiais priekaištais: "Mūsų norai tikrai gražūs, mes norime pritaikyti progresyvią Vakarų patirtį ir pasiūlyti savo klientams, būsimiems kvartalo gyventojams, kuo daugiau paslaugų. Kai klausiame, ar jums vaikų darželio reikia, ar sporto klubo reikia, ar baseino reikia, ar apsaugos kamerų reikia, visi sako, kad reikia. Bet vis dar daug žmonių mano, jog tai turi atsirasti kažkaip savaime arba kažkas kitas turi už tai sumokėti. Tačiau taip nebūna".

Kitas priekaištas, kuris taip pat dažnai metamas statybos bendrovių bei Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento adresu, kad statant naujus daugiaaukščius, o dabar jau ir naujus kvartalus, niekas nesirūpina, kaip jie pakeis patį miestą, jo transporto sistemą, nesidomi, ar ten bus patogu gyventi. Dažniausiai visiems kliūvantis pavyzdys – Šiaurės miestelis. Atrodytų, net ir skirtingoms bendrovėms statant daugiabučius naujame mikrorajone buvo galima išvengti daugybės klaidų, tačiau šiandien atrodo, kad ten kone tyčia visas tos klaidos buvo įgyvendintos su kaupu: transporto kamščiai pasibaisėtini, žaliosios erdvės tragiškai menkos, jokių darželių, jokių mokyklų, jokio saugumo.

D.Purlienė tikina, kad daugumoje naujų kvartalų tokių klaidų bus išvengta: "Bent jau statydami mūsų kvartalą mes viską darysime vieni ir nuo nulio. Mes patys po visą sklypą klosime inžinerius tinklus, tiesime penkias gatves, formuosime žaliąsias zonas. Rengdami kvartalo projektą mes rėmėmės bendruoju miesto planu, teritorijos raidos programa, atsižvelgėme į sostinės švietimo programas, analizavome senų mikrorajonų bėdas. Atlikome savus tyrimus, išsiaiškinome dabartinius žmonių poreikius".

Tiesa, statytojai sutinka, kad miesto savivaldybė jau seniai nebespėja vytis miesto plėtros, ji nepasirengusi prisitaikyti prie žmonių norų turėti naujus butus. Tarkime, atsiranda naujas kvartalas, jame apsigyvena tūkstančiai žmonių, atsiranda daugybė automobilių, tačiau senos transporto arterijos neplatinamos, gatvių tinklas neplečiamas, eismas nereguliuojamas, aplinkkelių vis dar neturime, todėl net jei naujai užgimusiuose kvartaluose transporto problemų nebus, jos vis didės centrinėse miestų gatvėse.

"Reikia pasakyti tiesiai. Kartais aš nebesuprantu, kam reikalinga savivaldybė. Visi puikiai žinome, kad miestas plėtėsi ir plėsis į priemiesčius, automobilių daugės, tačiau Miesto plėtros departamentas abejingas: nei jie tyrimų kokių atlieka, nei mąsto apie naują visuomeninio transporto sistemą, nei jie domisi, kaip panašias problemas sprendžia kiti miestai. Į viską žiūrima abejingai", - piktinasi vienos statybos bendrovės atstovas.

L.Naujokaitis šiuos priekaištus atremia tokiais argumentais ir faktais: "Miestas ir negali spėti paskui kiekvieną investuotoją. Na, įsivaizduokime, kad koks nors verslininkas nusiperka sklypą už Pašilaičių, pastato tris daugiabučius ir laukia, kol miestas iki jo atities kelius, gatves. Tokie norai būtų iš fantastikos srities. Jie patys turės nutiesti gatves, o miestas gali jas prijungti prie magistralinių gatvių. Kita vertus, finansinė miesto padėtis gerėja: prieš penkerius metus mes lėšų skirdavome tik "degantiems" darbams atlikti, o dabar tiek miesto infrastruktūrai gerinti, tiek visuomeniniams pastatams statyti galime skirti vis daugiau pinigų".

Miestas ir toliau bus tankinamas

Nagrinėjant naujų kvartalų skirtinguose miestuose užgimimą būtų prasminga atsakyti į klausimą, kas lėmė tokį investuotojų bei statybos bendrovių nuostatų ir simpatijų pasikeitimą, kodėl nuo pavienių pastatų statymo taip masiškai metamasi prie naujų kompleksų ar kvartalų?

"Tai lemia gana daug priežasčių: sklypų trūkumas sostinėje, žmonių noras gyventi erdviau, nerealus naujų būstų poreikis, kartu ir ekonominės priežastys - juk vienoje vietoje statyti dešimt daugiabučių labiau apsimoka, nei dešimt daugiabučių statyti skirtingose vietose", - dėsto "Eikos" rinkodaros direktorė Viktorija Danilevičienė. Anot jos, arčiau miesto centro nėra didesnių sklypų, todėl jų ieškoma miesto pakraščiuose. O ten nusipirkęs sklypą vidury lauko juk nepastatysi vieno daugiabučio, todėl ir nusprendžiama projektuoti visą gyvenvietę arba kvartalą.

"Didelės įtakos turi ir tai, kad vis daugiau vystytojų ir statybos bendrovių nebenori konfliktuoti su visokiausiais sklypo kaimynais, aplinkinių daugiabučių gyventojais, todėl mieliau perka tuščius didelius žemės sklypus atokiau nuo centro ir ten ima statyti naujus kvartalus. Taip daug paprasčiau ir mažiau nervų", - priduria M.Rainys.

Beje, dabartines tendencijas lemia ir stipriai besikeičianti Lietuvos ekonomika, mat, anot architektų, statybos ir architektūra paprastai būna ekonomikos atspindys. Auganti ekonomika kelia statybų potenciją. Reikšmingos įtakos pasikeitimams turėjo ir turi bankų paskolų politika bei tai, kad vis daugiau gyventojų gali skolintis būstui. Savo ruožtu tai lemia statybos bendrovių plėtrą bei pajėgumo kilimą: prieš aštuonerius metus viena ar kita bendrovė teišgalėdavo pastatyti vieną daugiabutį, o dabar jau nemažai jų pajėgios statyti kvartalus. Kitaip tariant, statybos bendrovės išaugo į vadinamąsias vystymo kompanijas.

Tiesa, Lietuvos architektų sąjungos pirmininko pavaduotojas Kęstutis Pempė mano, kad nors tendencijos keičiasi, be naujų kvartalų, vis dar daug bendrovių versis sena praktika ir kaišios naujus daugiabučius į tuščius sklypus, esančius senuose mikrorajonuose ar tarp jų. "Gal daug kam nepatiks mano mintys, bet bent jau Vilnių reikia tankinti, ir tai yra numatyta bendrajame plane. Likusios erdvės nėra didelės, todėl ten kvartalų nepastatysi, tačiau pavieniams daugiabučiams plotų sostinėje dar labai daug. Pažiūrėkite, kiek Vilniuje dykrų, urbanistinių deformacijų, nepabaigtų, neefektyviai išnaudotų teritorijų. Juk šiuo metu net 50 proc. visos Vilniaus teritorijos sudaro žalieji plotai, bet iš tų 50 proc. tik 5 proc. įrengti naudotis gyventojams. Visur kitur palikti miškai ir dykros. Visa tai reikės keisti, sutvarkyti ir sukultūrinti. Juk dykrų palikimo mieste, kuriame infrastruktūra kainuoja labai brangiai, tikrai negalima pateisinti jokiais argumentais. Absoliučioje daugumoje kitų Europos sostinių infrastruktūra išnaudojama kur kas efektyviau. Todėl aš pozityviai vertinu, kai nauji namai statomi tuščiuose sklypuose, nors tai ir labai nepatinka tų mikrorajonų gyventojams".

Yra ir dar vienas svarbus aspektas – kada investuotojai ir statybos bendrovės apsispręs išpirkti pirmą seną daugiabutį, jį nugriauti ir jo vietoje statyti naują vieną ar kelis daugiabučius. "Tai bus dar tikrai labai negreitai, nes dauguma verslininkų jau atsikando keistų daugiabučių gyventojų įgeidžių ir visai nenori turėti su jais reikalų. O net jei ir atsiras koks nors pionierius, norintis išpirkti visą daugiabutį, jis tikrai susidurs su nepakeliamais sunkumais ir patirs fiasko, nes kiekviename daugiabutyje atsiras po 2-3 gudruolius, kurie nuspręs pasipelnyti ir už savo senus butus užsiprašys kosminių pinigų. Taigi kam investuotojams tokios problemos. Tegul stovi tos senos "chruščiovkės", o mes mieliau pirksime sklypus atokiau nuo centro ir statysime naujus kvartalus", - apibendrina M.Rainys.

Tesinys...

Prioritetai

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos fakulteto Statybos ekonomikos ir nekilnojamojo turto vadybos katedros vedėjo prof. Artūro Kaklausko komentaras

Numatoma, kad ateityje pasaulio miestuose gyvens 90 proc. visų planetos gyventojų. Taigi diskusijos apie gyvenimo miestuose kokybę vis gilės, plėsis ir įgis vis didesnę reikšmę. Anksčiau buvo manoma, kad turtingas yra tas žmogus, kuris turi daug nekilnojamojo turto, gamyklą, akcijų. Bet laikai keičiasi. Pastaruoju metu vis labiau akcentuojamas žmogiškasis veiksnys. Štai JAV kariuomenės kareivio gyvybė įkainota apie 2 mln. dolerių.

Jau dabar Skandinavijos šalyse manoma, kad ateityje daugelis žmonių bus įgiję magistro ar daktaro laipsnius. Žmogus galės efektyviai dirbti ir ilsėtis, jei jo gyvenimo ir darbo aplinka bus kokybiška.

Žmogus nekvėpuodamas gali išgyventi kelias minutes, negerdamas vandens – savaitę, o nevalgydamas – kelias savaites. Tai netiesiogiai parodo oro, vandens ir maisto kokybės įtaką žmogaus sveikatai. Pripažįstama, kad aplinkos tarša turi žalingą poveikį žmonijos raidai, sveikatai, darbingumui, o neigiami padariniai ES mastu vertinami milijardais eurų. Transporto priemonės yra vienas didžiausių Lietuvos miestų teršėjų. Ekologinė situacija Lietuvos miestuose nuolat blogėja. Pavyzdžiui, vilniečiai, gyvenantys rajonuose, kurių atmosferos užterštumas yra labai didelis, vidutiniškai 72 proc. dažniau serga lėtiniu bronchitu nei gyvenantieji neužterštuose rajonuose. Panašiai padidėja ir sergamumas kitomis kvėpavimo sistemos ligomis. Kitas svarbus dėsningumas – akivaizdus atmosferos užterštumo ir sergamumo ūminiu miokardo infarktu koreliavimas. Šioje srityje dažnai kyla daugiau klausimų nei randama atsakymų. Pavyzdžiui, jeigu namas yra šalia miško ir pro jį keliu pravažiuoja daug mašinų. Pro langą matoma Gedimino pilis ir šalia per parą pravažiuojantys tūkstančiai automobilių. Ar šie būstai ekologiški? Transporto kamščiai – tai ne tik sugaištas laikas, tai ir kvėpavimas užterštu oru. Mažokai diskutuojama ir vandens bei oro užterštumo klausimais.

Prieš kelerius metus pradėtas vartoti terminas apstatyta aplinka. Dabar vartojamas naujas – apstatyta ir humanizuota aplinka. Šis terminas aiškiai parodo, kad visa ko pagrindas yra žmogus. O dar tiksliau – visi suinteresuoti žmonės. Apstatytą ir humanizuotą aplinką reikia analizuoti ne tik iš būsto savininkų pozicijų, bet ir kitų suinteresuotų grupių (vietinių gyventojų, praeivių, turistų, vietinės valdžios, žiniasklaidos ir t.t.) požiūriu. Ši analizė gana sudėtinga. Juk kiekvienas individas, žmonių grupė, visa visuomenė turi konkrečių tikslų, kuriuos kasdien stengiasi įgyvendinti, siekia kuo geriau patenkinti tam tikrus poreikius. Daugelis priimamų sprendimų susiję su kitų žmonių interesais, nes alternatyvų efektyvumą galima įvertinti iš kokybinių, ekonominių, teisinių, socialinių, estetinių, techninių, politinių, etinių ir kitokių pozicijų.

Pažangiausios pasaulio šalys suka žinių ekonomikos, žinių visuomenės, elektroninės demokratijos keliu. Tam reikalingas spartusis internetas, virtuali bendruomenė, daranti įtaką miesto plėtrai, finansinių išteklių pasiskirstymui, gyvenimo kokybės didinimui. Šie dalykai labai paplitę Skandinavijos šalyse, JAV, Jungtinėje Karalystėje.

Būstą žmonės gali nusipirkti iš daugelio pardavėjų. Šio būsto kaina ir kokybė skiriasi. Pirkėjui kartais reikia rinktis iš tūkstančių variantų. Žmonės būstui kelia įvairių reikalavimų. Kaip esant tokiai sudėtingai situacijai žmogus gali nusipirkti tinkamiausią būstą? Šiam tikslui pasaulyje kuriamos įvairios informacinės sistemos. Vilniaus Gedimino technikos universitete šiam tikslui sukurta internetinė nekilnojamojo turto derybinė sistema. Ji sudaro galimybę pagal pasirinktus kriterijus surasti būsto alternatyvas, jas palyginti, nustatyti jų rinkos vertę, pirkimo prioritetą ir vesti elektronines derybas. Naudodamiesi šia sistema gyventojai gali rasti jiems tinkamą būstą, kuris maksimaliai patenkintų jų poreikius.

www.veidas.lt

Na va kaip jau ir veikia nekilnojamojo turto portalas "City24"

http://www.city24.lt/client/city24client

"Lietuvos telekomas" už 70 mln. Lt parduoda pastatus

Panašu, kad naujo Telekomo pastato statybos NMC nėra tuščios šnekos

„L.rytas “, „Sostinė“ 2005.10.20
Gaisrų dūmai akis jau graužia ir valdininkams
Savivaldybėje svarstoma, kaip sutramdyti apleistų medinių pastatų padegėjus

Milda Kuizinaitė



Sudegė per šimtą statinių
Padegti medinius statinius ir jų vietoje statyti daugiabučius namus greitai nebebus taip paprasta, kaip iki šiol.
Vilniaus meras Artūras Zuokas kartu su sostinės Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininku Danieliumi Bučinsku nusprendė, kad sudegus mediniams pastatams, jų vietoje projektuoti naujų namų nebus leidžiama tol, kol nesibaigs ikiteisminis tyrimas.
Ikiteisminis tyrimas yra pradedamas tuomet, kai įtariama, kad pastatai padegti tyčia. Šiais metais sostinėje jau buvo padegti 146 mediniai statiniai – sandėliai bei namai, kurių gyventojai iškeldinti.
Palyginus su praėjusiais metais, šitokių gaisrų padaugėjo 15 procentų.

Ugnis įsiplieskia ne visur
Mediniai statiniai dažniausiai deginami tose vietose, kur žemės sklypai yra vertingiausi – miesto centre, Užupyje, Žvėryne.
Tai, kad nenaudojami pastatai dega tose vietose, kur sklypus reikia atlaisvinti naujoms statyboms, akivaizdu ir ugniagesiams, ir miesto savivaldybės atstovams.
Vilniaus mero A.Zuoko manymu, šitokie gaisrai primena savotišką miesto valymą.
Kad visi mediniai statiniai padegami dėl tyčinės žmonių veiklos, ugniagesiams taip pat nekyla abejonių. Pastatai, kuriuose nėra nei dujų, nei elektros, savaime užsiliepsnoti negali.

Sunku surasti įkalčių
Tačiau šitokių gaisrų tyrimai paprastai atsiduria aklavietėje.
Dažniausiai nebeįmanoma surasti nei liudininkų, nei įkalčių.
Sostinės Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas D.Bučinskas pasakojo, kad gaisrų tyrėjams apsilankius pas gyventojus, šie paprastai sako jokių grasinimų ar raginimų parduoti pastatus negavę.
Gaisrų tyrėjams gyventojai nėra pateikę nė vieno laiško, kuriuo būtų prašoma parduoti sklypą ar senus medinius pastatus.

Įtariamąjį teko paleisti
Užpraėjusį savaitgalį Antakalnyje, V.Grybo gatvėje, buvo sulaikytas nebegyvenamų namų padegimu įtariamas jaunuolis.
Kilus gaisrui viename iš V.Grybo gatvės namų, jis apsinuodijo dūmais. Apklausos metu įtarimai nepasitvirtino.
Tą patį savaitgalį V.Grybo gatvėje padegti trys mediniai namai, kurių gyventojai jau iškeldinti.
Vienas namas beveik sudegė, kituose dviejuose stiprus gaisras įsiplieksti nespėjo. Šiek tiek apdegė jų vidus.
Šiuos namus yra įsigijusi viena statybų bendrovė, tačiau keletą mėnesių jokie statybos darbai nebuvo pradėti.
Aplinkiniai gyventojai pareikalavo, kad verslininkai sumažintų planuojamo namo aukštų skaičių.
Praėjus vos dienai po šio gaisro, medinis namas užsidegė Žirmūnų gatvėje.
Jo gyventojai taip pat jau iškeldinti.
Šalia šito medinio pastato jau stovi keletas naujų daugiabučių.

Žvėryne namai nebeliepsnoja
Sostinės vadovo A.Zuoko nuomone, uždraudus projektuoti pastatus, kol nebus baigti tyrimai dėl gaisrų, sklypų savininkai sugaiš daug laiko ir deginti senienas bus nebenaudinga.
Panašiai buvo sustabdytas praėjusiais metais Žvėryne prasidėjęs gaisrų maratonas.
Vienam po kito pradėjus degti mediniams namams, savivaldybė paskelbė, kad sudegus nors vienam istorinę vertę turinčiam pastatui, sklypo savininkai jį turės atstatyti tokį, koks buvo.
Po šio sprendimo Žvėryne nebuvo padegtas nė vienas senosios architektūros medinis namas.

Nėra numatyta kompensacijų
Nekilnojamojo turto plėtra užsiimančios bendrovės „ŽIA valda“ direktorius Gediminas Žiemelis sutinka, kad padeginėjimų problema turi būti sprendžiama. Bet jis norėtų, kad miesto savivaldybė numatytų ir kitų variantų.
Bendrovės direktoriaus manymu, paaiškėjus, kad pastatas buvo padegtas netyčia, investuotojams turėtų būti kaip nors kompensuojami dėl sustabdytų darbų patirti nuostoliai.
Investuotojams perkant sklypą, už apleistus pastatus tenka mokėti tiek, kiek toje vietoje kainuoja žemė.
Jei žemę bei ant jos esančius pastatus įsigiję bei juos įvertinę verslininkai ilgą laiką negali statyti pelną nešančių pastatų, jie patiria nemažų nuostolių.

Šį straipsnelį buvo galima išmėtyti per visas tiems objektams skirtas temas



„L.rytas “ „Sostinė“ 2005.10.20
Drąsūs užmojai investuotojams jau atsirūgsta
Dėl verslininkų siekio gauti kuo didesnį pelną stringa ne vieno pastato statybos

Vilius Mackonis


Projektai sustojo
Tuščios langų kiaurymės, plikos gelžbetonio konstrukcijos, aptvertos statybvietės, kuriose mėnesių mėnesiais – nė gyvos dvasios.
Tokių vaizdų Vilniuje galima išvysti net ir tuomet, kai investuotojai moka milžiniškus pinigus už kiekvieną žemės lopinėlį, virš miesto stogų kasdien sukiojasi dešimtys kranų strėlių, o daugiaaukščių namų statybvietės neištuštėja net naktimis.
Tačiau šalia verdančių statybų vis daugiau atsiranda tokių, kurios merdi.
Tarp tokių projektų – koncerno SBA biurai Žvėryne, Upės gatvėje, valstybinės įmonės Registrų centro sostinės filialo administracinis pastatas bei dangoraižis Lvovo gatvėje, „Nidos“ kompleksas A.Juozapavičiaus gatvėje, gyvenamosios ir administracinės paskirties pastatas šalia Karaliaus Mindaugo tilto ir Vilniaus koncertų bei sporto rūmų.
Visos statybos įstrigo dėl nepasotinamo investuotojų apetito statyti kuo aukštesnius pastatus.
Tokiems planams pasipriešino valdininkai bei paveldosaugininkai. Taip yra siekiama apsaugoti į UNESCO paveldo sąrašą įtraukto Senamiesčio prieigas.
Verslininkams tenka rinktis – laukti palankaus sprendimo ar atsisakyti užmojų.

Projekte – 12 aukštų mažiau
Savo ambicingų planų jau atsisakė Registrų centras.
Lvovo gatvėje priešais savivaldybės dangoraižį šios įmonės pasamdyti darbininkai dar pernai ėmė ruošti statybvietę kelių aukštų administraciniam pastatui bei dangoraižiui.
Tuomet įmonės atstovai skelbė, kad šis biurų pastatas bus net 28 aukštų.
Tačiau greit kalbos aptilo, o statybvietėje triūsę darbininkai paslaptingai dingo.
Registrų centro atstovai teisinosi, neva darbai sustojo dėl įšalo. Tačiau iš tiesų dangoraižio statyboms pasipriešino paveldosaugininkai, pareiškę, kad šis pastatas yra Senamiesčio vizualinės apsaugos zonoje.
Statybvietė atgijo neseniai.
Savivaldybės atstovai tvirtino, kad darbininkai čia vėl pasirodė projekto kūrėjams susitarus su paveldosaugininkais. Teigiama, kad statytojams pavyko susitarti tik dėl 16 aukštų pastato statybų. Tad 12 aukštų teko paaukoti.
„Leidimai statyboms gali būti išduoti jau artimiausiomis savaitėmis“, – sakė savivaldybės Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Ramonaitis.
Valdininkas pastebėjo, jog skubėdami pradėti ilgiau nei pusmetį užsitęsusius darbus, statytojai, dar negavę leidimo, pradėjo mūryti požeminę stovėjimo aikštelę.

Valdininkai persigalvojo
Viltis susitarti su valdininkais puoselėja ir „Invaldos“ grupės bendrovės „PVP Nida“ atstovai.
A.Juozapavičiaus gatvėje įmonė ketino rekonstruoti 10 aukštų pastatą ir jame įrengti gyvenamųjų namų kompleksą „Nida“. Investuotojai buvo netgi gavę leidimą darbams. Pagal projektą pastatas turėjo padidėti dviem aukštais.
Komplekse buvo net pradėti rezervuoti butai.
Tačiau birželį savivaldybė paskelbė, kad statybos leidimas stabdomas. Valdininkai nutarė nepalaiminti projekto, pagal kurį virš 10 aukštų buvusio banko pastato iškiltų dar du aukštai.
Savivaldybės Miesto plėtros departamento atstovai tvirtino, kad, padidinus „Nidos“ pastatą dviem aukštais, jis viršytų Senamiesčio vizualinės apsaugos zonoje leistiną aukštingumą.
Verslininkai sutiko ieškoti kompromiso.
„Pastato aukštis liks toks pat – 10 aukštų. Taip pat sumažinsime pastato tūrį“, – sakė „PVP Nida“ direktorius Tomas Bučas.
Pasak jo, butus komplekse rezervavę klientai kol kas nebėga. Tačiau statytojų patirti nuostoliai vis tiek artėja prie milijono litų.
Per mėnesį investuotojai turi sumokėti apie 200 tūkst. litų palūkanų bankui. Kainuoja ir prižiūrėti pastatą, didėja statybų kaina.

Trukdė ir žydai
Nuo rugpjūčio statybininkų nematyti nugriauto „Žalgirio“ plaukimo baseino vietoje dygstančiame administraciniame ir apartamentų komplekse.
Karaliaus Mindaugo verslo ir pramogų kompleksą statanti bendrovė Žalgirio dengtas plaukimo baseinas vasarą turėjo problemų su JAV žydų bendruomene.
Lietuvoje apsilankę bendruomenę atstovaujantys rabinai pareiškė, kad statybos vyksta buvusių žydų kapinių teritorijoje.
Statytojai šių kaltinimų išsigynė. Bet statybos vis tiek sustojo, nes investuotojai sumanė padidinti dalies komplekso aukštingumą. Tam prireikė iš naujo atlikti detaliojo planavimo procedūras.
Kultūros paveldo departamento atstovai sako, kad projektuotojai dar nepristatė naujo priestato techninio projekto. Todėl neaišku, kada darbai vėl pajudės.

Planai liko popieriuje
Vieną objektą statybininkai pamiršo ir Konstitucijos prospekte.
Vietoje nebaigto statyti gelžbetoninio pastato bendrovė „Forum“ planavo statyti viešbutį.
Jau po dvejų metų čia turėjo būti priimti svečiai. Tačiau valdininkus pasiekė žinios, kad bendrovė pastatą pardavė. Kokie naujųjų šeimininkų planai, savivaldybėje kol kas nežinoma.
„Įdomu, kas ten vyksta“, – rankomis skėsčiojo K.Ramonaitis.

Po pritarimo – tyla
Ilgiausiai – daugiau nei ketverius metus – tuščias stovi koncerno SBA biurų pastatui paruoštas sklypas prie Vilniaus pedagoginio universiteto.
Nors dar balandį sostinės Senamiesčio senatas pritarė, kad vilkinti projekto nėra prasmės, nes jis neprieštarauja nei įstatymams, nei kraštovaizdžio estetikai, tačiau sklype statybos nepradėtos.
Kalbas, kad investuotojai projekto atsisakė visai, vakar paneigė SBA atstovai.
„Projektas patvirtintas, yra išduotas leidimas statyboms. Darbus numatoma pradėti 2006 metų pradžioje. Šiuo metu renkami rangovai“, – sakė koncerno atstovė Gintarė Mierkienė.
Bet valdininkai teigia, kad investuotojai dar turės įvertinti pastato poveikį Senamiesčio panoramai ir pateikti informaciją apie vizualinį poveikį iš įvairių apžvalgos taškų.

Labai dėkui už straipsnį, gaila, akd RC pastatas tebus 16 aukštų, tad turbūt neverta tikėtis, kad ir Telekomui leis kažką aukštesnio statyti. Dėl SBA bent jau kažkokia naujiena, kuri suteikia nemažai vilčių

16 vis geriau nego 12 ar 9. Įsivaizduokim, pastatą truputį aukštesnį už Žaliąjį Hannerį toj vietoj- vaizdas visai neblogas.