BBC reportažas apie Lietuvą vertinamas prieštaringai

Šią savaitę baigtame rodyti Jungtinės Karalystės BBC televizijos laidų cikle "Europos pasakojimai" apie Europos Sąjungos naujokes Lietuva pasirodė niūriausiai iš trijų Baltijos valstybių.
Žiūrint pusvalandžio reportažą susidarė įspūdis, kad mes - užsispyrusių, krepšinį mylinčių ir nuolat rūkančių žmonių šalis, pasaulyje žinoma dėl to, kad buvome paskutiniai Europos pagonys ir pirmieji pradėjome judinti Sovietų Sąjungos pamatus.

Lietuvos įvaizdžiu besirūpinančios Informacijos apie valstybę koordinavimo komisijos sekretoriaus, premjero patarėjo Viliaus Kavaliausko manymu, BBC filmas apie Lietuvą buvo vykęs. Pasak jo, reportažą kūrusi BBC televizijos žurnalistė Lietuvą pristatė ne prasčiau nei mūsų kaimynes.

"Aš mačiau normalų, geranoriškai parodytą vaizdelį", - LŽ tvirtino V.Kavaliauskas.

Plačiau apie tai skaitykite "Lietuvos žiniose"

Planuojamos statybos pasiglemžia vis daugiau žemės

Žemės ūkio paskirties žemės kasmet mažėja, ypač sparčiai šis procesas vyksta arti didmiesčių. Pakeitus žemės paskirtį, ji išdalijama gyvenamųjų namų, komercijos, verslo objektų statyboms. Suaktyvėjusi nekilnojamojo turto rinka skatina šiuos procesus. Per metus nekilnojamojo turto kainos šoktelėjo iki 30 proc. Tai pasakytina ir apie žemės kainą.

Sklypai kainuoja brangiai

Norint įsigyti sklypą gyvenamojo namo statybai, už vieną arą žemės Garliavoje dabar gali tekti sumokėti 8-10 tūkst. litų, Raudondvaryje - nuo 5 iki 10 tūkst. litų, Ramučių centre - net iki 12,5 tūkst. litų, Vaišvydavoje - 8 tūkst. litų, Neveronyse - iki 1 tūkst. litų.
Žemės aro kaina priklauso nuo to, ar yra komunikacijos, koks kraštovaizdis, ar rajonas apgyventas. Šią savaitę už vieną arą žemės namo statybai savininkai Užliedžiuose prašė 2,5 tūkst. litų, Ilgakiemyje - 3,5 tūkst. litų, prie magistralės "Via Baltica", tarp Noreikiškių ir Garliavos - 5,5 tūkst. litų, o Vytėnuose - 22 tūkst. litų už arą. Tiesa yra ir tai, kad kainos dabar dirbtinai sukeltos, todėl nemažai brangių sklypų nesulaukia pirkėjų.

Žemės ūkio paskirties žemė yra pigesnė. Todėl savininkai neskuba jos parduoti, ypač jei ji yra patrauklioje, patogioje susisiekimo atžvilgiu vietoje. Dažnas galvoja apie šios žemės paskirties pakeitimą išdalijant sklypais namų statybai, kad vėliau galėtų juos parduoti.

Žemė keičia paskirtį

Paskutiniame šios vasaros Kauno rajono tarybos posėdyje buvo priimtas sprendimas rengti detaliuosius planus žemės naudojimo paskirčiai keisti iš žemės ūkio į kitą: mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, komercinės paskirties ir smulkiojo verslo objektų, pramonės ir sandėliavimo teritorijų. Iš viso šiuo sprendimu pritarta daugiau kaip 150 ha žemės ūkio žemės paskirties pakeitimui. Sklypai, kurių žemės paskirtis keisis, yra nuo 10 arų iki 10 hektarų dydžio. Didžiausi iš jų (didesni kaip 3 ha), kurie atiteks gyvenamųjų namų statyboms, yra Alšėnų, Garliavos apylinkių, Ringaudų, Raudondvario seniūnijose.

Dėl žemės sklypų paskirties keitimo kreipiasi tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Tarp įmonių, pageidaujančių keisti joms priklausančios žemės paskirtį į gyvenamųjų namų statybos sklypus yra nekilnojamojo turto agentūra "Turtausta", kuriai Giraitėje priklauso beveik 1 ha žemės, bendrovė "E5&Co", kuriai priklauso 1,3 ha žemės sklypas Jonučiuose (Alšėnų seniūnija), 8,6 ha Didvyriuose (Raudondvario seniūnija) ir 4,6 ha Bajorų kaime (Ringaudų seniūnija). Taryba nusprendė rengti detaliuosius planus šių sklypų paskirties pakeitimui ir jų padalijimui.

Iš žemės ūkio į komercinės paskirties sklypus "pereis" 3 ha žemės Karmėlavos seniūnijos Biruliškių kaime, iš kurių daugiau kaip 2 ha priklauso pervežimų bendrovei "Rotveda". Komercijai ir smulkiam verslui Domeikavos seniūnijos Žemaitkiemio kaime iš viso atiteks daugiau kaip 10 ha žemės. Nekilnojamojo turto plėtotės bendrovė "Baltic Realty Adviser" Babtų seniūnijos Sitkūnų kaime jai priklausančius 3 ha žemės numačiusi naudoti pramonės ir sandėliavimo objektams.

Ne visiems pasiseka

Iš ilgo sąrašo žemės savininkų, pageidaujančių, kad būtų pakeista jiems priklausančios žemės ūkio paskirties žemės paskirtis, Kauno rajono taryba išbraukė "Senukų" bendrovę. Savivaldybė neleido keisti Užliedžių seniūnijos Giraitės kaime "Senukams" priklausančio 2,3 ha sklypo paskirties.

Giraitėje, prie pat autostrados, "Senukai" ketino kurti logistikos centrą bei teikti įvairias paslaugas, kuriomis daugiausia naudotųsi važiuojantieji autostrada. Tokio objekto statybai kategoriškai pasipriešino Giraitės bendruomenė: objektas išdygtų vietoje žaliosios zonos (parko), skiriančios automagistralę nuo gyvenvietės ir prieitų prie pat gyvenamųjų namų. Parką tarp autostrados ir gyvenvietės kadaise įveisė LVA mokomasis ūkis. Tačiau jis nebuvo įrašytas į valstybės išperkamų ir neprivatizuojamų plotų sąrašą (žinias apie į sąrašą įrašytinus plotus Savivaldybei teikė seniūnijos). Žemė, kurioje įkurtas parkas, buvo grąžintas savininkui, o šis jį pardavė "Senukams". Neigiamą Savivaldybės sprendimą "Senukai" turi teisę skųsti.

Renkasi sklypą gyvenvietėje, o ne laukuose

Didesnio žemės ploto paskirties pakeitimas ir padalijimas sklypais norint juos parduoti gyvenamųjų namų statybai dar nereiškia, kad savininkas tikrai greitai praturtės. Pirkėjui šiandien rūpi ne vien sklypas, jam svarbu, kokiu keliu teks važiuoti iki jo: dulkėtu ar asfaltuotu. Vis daugiau turtingesnių žmonių dairosi sklypų, kur būtų dujos, elektra, tvarkinga aplinka ir net vieningo stiliaus architektūra, kur jiems būtų užtikrintas saugumas. Todėl sėkmės ir pirkėjų dėmesio sulaukia vienu kartu statomi gyvenamųjų namų kvartalai su asfaltuotomis gatvėmis, pėsčiųjų takais, dažnai iš visų pusių aptverti tvora, kad nepatektų pašaliniai. Tokių kvartalų jau yra Akademijoje, Raudondvaryje. Toks kvartalas kyla Garliavoje, iškils ir netoli Piliuonos, prie Lapių. Ateityje galbūt ir Giraitėje, Jonučiuose, Didvyriuose, Bajoruose ir kitur.

Todėl kelis hektarus žemės ūkio paskirties žemės turinčiam savininkui, kuris nori ją išdalyti sklypais ir brangiai parduoti namų statyboms, geriausiu atveju pavyks nebrangiai parduoti nekilnojamojo turto agentūrai ar statybos bendrovei. Sėkmingiausiai parduodami sklypai gyvenvietėse, kur nereikia tiesti nei kelių, nei elektros.

Su atletais į Kauną plūstelėjo ir investicijos
Lengvosios atletikos čempionatu labiausiai džiaugiasi viešbučių savininkai

Visi viešbučiai sausakimši

Rytoj prasidėsiantis Europos jaunimo lengvosios atletikos čempionatas vieniems kauniečiams žada įdomių varžybų, kitiems – papildomų pajamų.

Vakar į Kauną atvyko pirmieji čempionato dalyviai iš 45 valstybių. Kartu su jais atkeliavo ir teisėjai, treneriai, masažuotojai, oficialūs delegatai.

Europos lengvosios atletikos jaunimo čempionato direktoriaus Virginijaus Daukšio teigimu, visi Kauno viešbučiai jau užsakyti – ir patys prabangiausi, ir mažiau komfortabilūs.

Šimtai sirgalių priversti ieškoti pastogės kitų Lietuvos miestų viešbučiuose.

Teko traukti burtus

Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Robertas Stanionis pasakojo, jog Europos lengvosios atletikos asociacijos atstovams teko traukti burtus, kad būtų išrinktos delegacijų gyvenamosios vietos. „Visi norėjo gyventi prabangiuose viešbučiuose, deja, jų neužtenka“, – apgailestavo R.Stanionis.

Ištraukus burtus paaiškėjo, kad vokiečiai, rusai ir lenkai gyvens „Takiosios Neries“ viešbutyje. Ispanams, bulgarams ir ukrainiečiams atiteko teisė įsikurti „Metropolio“ viešbutyje.

Didžiosios Britanijos ir Graikijos atstovai apsistos „Kaune“, prancūzai – „Santakoje“.

Apie išlaidas vengė kalbėti

Paklaustas, kokia suma skiriama vienam žmogui, V.Daukšys atsakė, jog tai – komercinė paslaptis.

„Aš pats tariausi su kiekvieno viešbučio administracija, todėl tai yra konfidenciali informacija“,- slapukavo valdininkas.

Visų čempionato dalyvių ir delegatų gyvenimą finansuos Europos lengvosios atletikos asociacija bei nacionalinės lengvosios atletikos federacijos.

Žada įspūdingą atidarymą

V.Daukšys aiškino, kad Europos lengvosios atletikos čempionatas yra sporto varžybos, o ne komercinis renginys, todėl specialių pramogų nenumatoma.

Direktorius žadėjo, jog čempionato atidarymas, kuris vyks liepos 20-osios vakarą S.Dariaus ir S.Girėno stadione, bus vertas dėmesio. „Susirinkusiuosius stebins staigmenos ir iš dangaus, ir nuo žemės“, – teigė V.Daukšys.

Per keturias varžybų dienas čempionato svečiams bus surengti keturi priėmimai su vaišėmis.

Pirmąjį priėmimą rengia Kauno miesto meras Arvydas Garbaravičius.

Čempionato metu transporto spūsčių Žaliakalnyje neturėtų susidaryti, nes vasarą Kaunas gerokai ištuštėjęs.

Eismas Perkūno alėja bus ribojamas.

„Problemų gali kilti tik dėl automobilių stovėjimo šalia S.Dariaus ir S.Girėno paminklo, nes ten vietų nedaug“, – aiškino R.Stanionis.

V.Daukšys visus kauniečius ragino neišvykti atostogauti, o aktyviai palaikyti mūsų šalies sportininkus. Stadione laukiama nuo 3 iki 4 tūkstančių žiūrovų.

Išgers 15 tonų vandens

Čempionate pasirodys 1 350 lengvaatlečių iš užsienio, 62 – iš Lietuvos.

Planuojama, jog čempionato dalyviai išgers 15 tonų mineralinio vandens, iš jų 80 procentų – negazuoto.

Čempionato metu dirbs 800 žmonių, iš jų – 300 teisėjų. Į Kauną taip pat atvyks 75 žurnalistai iš įvairių Europos miestų.

Kas pusvalandį kursuos autobusai maršrutu viešbutis – stadionas – viešbutis.

Į čempionato atidarymą pakviesti šalies vadovai: Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus, ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas, Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas.

A.Brazauskas ir A.Paulauskas šiuo metu atostogauja, o V.Adamkus, dienraščio žiniomis, atvyks tik į čempionato uždarymą.

Pasididžiavimas – švieslentė

Visi S.Dariaus ir S.Girėno stadiono rekonstrukcijos darbai jau baigti. Atnaujinti bėgimo takai, įrengti atskirų sporto šakų sektoriai, suremontuotos patalpos po tribūnomis. Taip pat įsigyta naujo sporto inventoriaus.

Papildomai įrengtos šuolių ir bėgimo bei apšilimo aikštelė, tolimųjų metimų sektorius.

Stadiono pasididžiavimas – 37 kv. m švieslentė, kainavusi daugiau kaip milijoną litų.

Tai pirmasis toks ekranas mūsų šalies stadionuose ir moderniausias Baltijos šalyse. Po čempionato jis liks Kaune.

Liūto dalį skyrė Vyriausybė

V.Daukšys teigė, jog su čempionatu į Kauną atkeliavo investicijos.

Pamatyti atnaujintą stadioną ir varžybas kauniečiai bei miesto svečiai galės liepos 20 – 24 dienomis, įsigiję abonentinį bilietą už 20 litų arba vienos dienos – už 5 litus. Čempionato organizatoriai pasirūpino, kad žiūrovai, įsigiję bilietus, į stadioną galėtų atvykti nemokamai.

Stadionui atnaujinti ir čempionato pasirengimo darbams Vyriausybė skyrė 6,6 mln. litų.

Iš Kauno savivaldybės biudžeto čempionatui organizuoti skirta 300 tūkstančių litų.