Žinių radijas/Dienos žinios; Vietoj "Žalgirio" stadiono ir Vilniaus sporto rūmų - daugiafunkcinis kompleksas
Autorius: Nenurodytas; Diktorius: E. Maslauskas
Pranešimo eil. nr.: 4; trukmė: 00:00:40
Data: 2005 07 12
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė "Hanner" kartu su finansiniu partneriu Ūkio banko investicine grupe parengė Vilniaus "Žalgirio" stadiono ir Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos projektą, į kurį investuos apie 200 mln. eurų. Tai bus vienas didžiausių pastarųjų metų investicijų projektų Vilniaus mieste, pranešė bendrovės. Pagal projektą stadioną ir sporto rūmus numatyta pertvarkyti į daugiafunkcinės paskirties statinių kompleksą, kuris apjungs universalų stadioną, parodų rūmus, naujus modernius 2 tūkst. vietų kongresų rūmus, biurus, viešbučius, parduotuves, restoranus, pramogų bei vaikų ir jaunimo dienos užimtumo centrus.

Vietoj stadiono ir sporto rūmų - daugiafunkcinis kompleksas, Respublika, p. 13
Autorius: BNS, data: 2005 07 13
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė "Hanner" kartu su finansiniu partneriu Ūkio banko investicine grupe (ŪBIG) parengė Vilniaus "Žalgirio" stadiono ir Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos projektą, į kurį investuos apie 200 mln. eurų (690,6 mln. litų).
Tai bus vienas didžiausių pastarųjų metų investicijų projektų Vilniaus mieste, pranešė bendrovės. Pagal projektą stadioną ir sporto rūmus numatyta pertvarkyti į daugiafunkcinės paskirties statinių kompleksą.
Pernai rugpjūtį Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija už 6,2 mln. litų pardavė jai priklausiusį 59 proc. Vilniaus koncertų ir sporto rūmų akcijų paketą bendrovei "Nota Aurorae", sandorį finansavo Ūkio banko investicinė grupė.
Vilniaus miesto savivaldybė, baimindamasi, jog šioje teritorijoje bus statomi gyvenamieji namai, šių metų pradžioje pranešė sieksianti išpirkti 1971-aisiais dešiniajame Neries krante pastatytus sporto rūmus iš ŪBIG atstovaujančios Šveicarijoje registruotos bendrovės "Cofis Compagnie Fiduciaire", nes esą rūmai turi būti skirti kultūriniams visuomeniniams poreikiams. Ūkio banko investicinė grupė tuomet pareiškė neplanuojanti parduoti rūmų.

„Gariūnai“ pripažinti valstybinės svarbos projektu

Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo ekonominis projektas „Paslaugų smulkiajam ir vidutiniam verslui parkas „Gariūnai“ Vilniaus mieste, Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos (Gariūnai) A ir B teritorijose“ pripažįstamas valstybinės svarbos projektu. Vilniaus apskrities viršininkas įgaliojamas pasirašyti valstybinės svarbos projekto įgyvendinimo investuotojų lėšomis sutartį bei kontroliuoti šio projekto įgyvendinimą, teigiama Vyriausybės spaudos tarnybos pranešime spaudai.

Šiuo metu Gariūnuose veikia prekyvietė, kurioje dirba apie 10 tūkst. smulkiųjų ir vidutinių verslininkų. Tačiau čia sukurta tik minimali infrastruktūra.

Gariūnų prekyvietės aplinka nebeatitinka šiuolaikinių estetinių reikalavimų, neaiški tolesnės Gariūnų prekyvietės raidos perspektyva stabdo investicijas į Gariūnų teritoriją.

„Gariūnų“ projekto įgyvendinimas turėtų didinti verslumo lygį, smulkiųjų ir vidutinių verslininkų darbo vietų plėtrą ir kokybę.

Sukūrus smulkiesiems verslininkams reikiamą infrastruktūrą, būtų sudarytos tinkamos sąlygos tiek pradedantiems, tiek veiklos praktikos turintiems verslininkams.

Smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) subjektų veiklos koncentracija vienoje vietoje turėtų užtikrinti gamybinių, prekybos ir paslaugų ryšių plėtotę tarp šių subjektų, formuoti palankesnes sąlygas konkurencijai.

Turgavietėje ketinama sudaryti išskirtines sąlygas ūkininkams prekiauti žemės ūkio produkcija, turėtų intensyvėti prekyba Lietuvos gamintojų produkcija, Lietuvos tradicinių amatų gaminiais.

Vilniuje pradėta Rotušės aikštės rekonstrukcija

Šią savaitę Vilniuje pradėta Rotušės aikštės rekonstrukcija. Šios aikštės, Didžiosios gatvės ir prieigų rekonstrukcijos darbai bus atliekami trimis etapais iki 2007 metų lapkričio mėnesio. Juos vykdys Savivaldybės skelbtą konkursą laimėjusi UAB „Gatvių statyba“, pranešė Vilniaus savivaldybė.
Bendra darbų vertė – 17,59 mln. litų, iš jų šiemet numatoma atlikti darbų už maždaug 5 mln. litų.

Šiemet numatoma rekonstruoti Rotušės pastato prieigas, 2006 metais – Rotušės aikštę bei važiuojamąją gatvės dalį ties Šiuolaikinio meno centru ir viešbučiu „Radisson SAS Astorija“, 2007 metais – Didžiąją gatvę nuo sankryžos su Švarco gatve šiaurinėje pusėje iki Aušros Vartų ir Subačiaus gatvių sankryžos pietinėje pusėje su automobilių stovėjimo aikštele ties Filharmonija. Bendras tvarkomos teritorijos plotas sudarys 27,2 tūkst. kv. metrų.

Rotušės aikštė – viena seniausių ir svarbiausių Vilniaus aikščių. Keletą šimtmečių joje telkėsi visas miesto administracinis, ekonominis bei politinis gyvenimas. Šiuo metu Vilniaus rotušė yra reprezentacinis pastatas, o priešais jį esančioje aikštėje organizuojami svarbūs miesto ir valstybės renginiai, mugės, koncertai.

Rekonstrukcijos projektas parengtas įvertinus paminklotvarkos sąlygų reikalavimus, atliktų tyrimų duomenis bei dabartinę Rotušės aikštės, Didžiosios gatvės ir jos prieigų būklę. Šią teritoriją numatoma tvarkyti kaip daugiafunkcinę miesto erdvę. Stilistiškai pirmenybė teikiama Rotušės pastato architektūrai ir buvusiai klasicizmo laikotarpio tvarkymo tradicijai.

Tvarkomoje teritorijoje bus renovuoti inžineriniai tinklai, paklotos naujos dangos, įrengtas prie aikštės koncepcijos ir želdinių priderintas apšvietimas, pastatyti suoliukai, pasodinti medžiai ir kiti želdiniai.

Dangos bus klojamos skirtingų spalvų ir dydžių granito trinkelėmis. Jos parinktos taip, kad dangų spalvomis, tonais bei faktūromis būtų sukurta aiškiai suvokiama kompozicija, išskirianti važiuojamąsias gatvių dalis, šaligatvius, dviračių takus bei reprezentacinę centrinę aikštės dalį. Ši aikštės dalis bus grįsta tamsaus akmens trinkelėmis, inkrustuota šviesiai pilko granito statmenai susikertančiomis juostomis ir sukurs tarsi pagrindą šviesiam klasicistinio stiliaus Rotušės pastatui.

Rekonstruojant Rotušės aikštę bus suformuoti nauji želdiniai. Didžioji dalis dabar čia augančių medžių yra ligoti, stipriai deformuoti genėjimo, todėl vietoj jų ketinama pasodinti naujus. Aikštės pakraščiuose numatoma sodinti 12–14 metų siauros lajos klevus, viduryje – mažaūgius rutulinius klevus.

Medžiai bei krūmai bus sodinami ir naujai formuojamuose želdynuose Didžiosios ir Subačiaus gatvių sankirtoje, simetriškai esantiems ties Šv. Kazimiero bažnyčia. Aikštės rekonstrukcijos darbai bus atliekami nenutraukiant pėsčiųjų eismo bei užtikrinant galimybę privažiuoti prie aplinkinių pastatų.

Vilniuje planuojama įgyvendinti pasaulinio garso architekto M. Fukso projektą Šiandien Vilniuje vienas žymiausių dabartinių pasaulio architektų Massimiliano Fuksas pristatė Vilniaus miesto plėtros koncepciją, dabartinio „Žalgirio“ stadiono ir Vilniaus koncertų ir sporto rūmų vietoje. „Mes siūlome Vilniuje šalia Neries upės suformuoti erdvę su trimis skirtingais traukos centrais – kultūriniu, kurio pagrindas būtų kongresų ir parodų rūmai, pramogų, kurio pagrindas būtų stadionas, ir komerciniu, apimančiu parduotuves bei biuro patalpas“,– pristatydamas parengtą projektą sakė žymus lietuvių kilmės architektas. Pasak Massimiliano Fukso, daugiafunkcinis erdvių pobūdis užtikrintų miesto atsinaujinimą, ekonominį augimą ir unikalios miesto erdvės sukūrimą. „Vilnius siekia tapti moderniausiu Rytų ir Vidurio Europos miestu. Šiandien pristatyta architektūrinė idėja, kaip atgaivinti „Žalgirio“ stadiono ir aplinkinės erdvės sutvarkymą, dar kartą įrodo, jog mūsų tikslas yra realus ir įgyvendinamas, ypač jei mums padeda tokie pasaulinio garso specialistai kaip Massimiliano Fuksas“,- sakė Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas. Jis pabrėžė, jog šiame projektiniame siūlyme miestui itin svarbu, jog čia numatomas daugiafunkcinis kultūros centras, kuris tarnaus visuomeninėms reikmėms. Tikimasi, kad projektas bus įgyvendintas iki 2009 m., Vilniui tampant Europos kultūros sostine. Daugiau informacijos apie projektą: Projektas sujungia Senamiesčio centrą su šiaurine per miestą tekančios upės dalimi. Einant pėsčiųjų taku, pietuose pasiekiamas 20 tūkst. kv.m. dydžio Konferencijų ir kongresų centras, 400 vietų penkių žvaigždučių viešbutis ir centrinė pusiau uždengta administracinės, komercinės paskirties ir įstaigų erdvė. Po elegantišku kriauklės formos Konferencijų centro rūmų pastato stogu esantis daugiafunkcinės paskirties vestibiulis, konferencijų salės ir pagrindinė konferencijų salė sukuria idealią vietą tarptautiniams susitikimams. Stadionas, kuris projektuojamas kaip miesto arena, kurioje gali vyksti įvairios paskirties renginiai, yra už Centrinės aikštės, kur į rytus nuo sporto komplekso suprojektuoti gyvenamieji namai. Su sportu susijusios erdvės suformuotos aplink stadioną. Unikalus nukeliamas stogas, uždengiantis visą stadioną ir nusitęsiantis į likusią komplekso dalį, suteikia projektui unikalaus šiuolaikiškumo ir tarptautinės atmosferos įspūdį. Šiaurinę sklypo dalį užpildo prestižinis daugiaaukštis biurų pastatas ir trijų žvaigždučių viešbutis, tuo pačiu sukuriant nepagrindinį įėjimą į kompleksą. Aukštos kokybės gyvenamųjų namų projektas strategiškai priderintas prie rytinės sklypo dalies su privačiu privažiavimu. Projektuojant daugiaaukščius namus, galvota apie galimybę apžvelgti senamiestį ir miesto centrą bei padidinti aplink namus esančios žaliosios zonos plotą. Numatyta požeminė automobilių stovėjimo aikštelė. Aptarnaujantis transportas atvyksta iš Olimpiečių gatvės, o prekių pristatymas ir aptarnavimo darbai atliekami požeminėje zonoje. Bendra koncepcija kyla iš Centrinės aikštės, kuri suvokiama kaip komplekso ir miesto susijungimo vieta. Pirmieji pagrindinių pastatų aukštai skirti mažmeninės prekybos parduotuvėms. Kiekvienas sklypo kampelis alsuoja „apsipirkimo patirtimi“ ir sukuria tą dinamišką atmosferą, kurios dalimi taps ir komplekso bendruomenė. Tuo pačiu būdu, kaip kad parduotuvės užpildo tuštumas, fragmentiškas stogas sujungia du pagrindinius projekto polius. Stogas susijungia su pirmuoju aukštu centriniame aikštės taške, į savo struktūrą įjungdamas restorano kiemą ir atskirdamas jį nuo atviros erdvės. Kongresų centras ir penkių žvaigždučių viešbutis, iš vienos pusės esantis į upės pusę, o iš kitos – į viduramžių pilį, yra kaip miesto orientyras, pabrėžiantis Vilniaus Baltijos centro svarbą.