Parašė Neformalas
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Spaudos kavinė
Collapse
Tai svarbi tema.
X
X
-
Kanadiečių "Homburg" ketina investuoti Vilniaus Šiaurės miestelyje
Tarptautinė holdingo kompanija "Homburg" ketina investuoti į statybą Šiaurės miestelyje Vilniuje. Bendrovė paskelbė ketinanti statyti modernų "Technologijų parko" pastatą. Šiuo metu steigiama įmonė "Homburg Valda", atstovausianti kompanijos interesams Lietuvoje, teigiama bendrovės pranešime spaudai.
"Mes žvalgomės, ieškome tam tikrų projektų didžiuosiuose miestuose - Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Mus domina komercinė, gyvenamoji statyba, logistikos centrai", - Eltai sakė "Hamburg Valdos" direktorius Jamie Torpey.
Pasak jo, bendrovė šiuo metu bendrauja su skirtingais rinkos dalyviais, jai siūlomi įvairūs investiciniai projektai, tačiau konkrečių investicinių planų šiems metams įmonė dar neturi.
"Su "Homburg" nekalbame apie investicijas, jie tiesiog panoro susitikti, ir mums jie reikalingi daugiau kaip konsultantai neapmokami. Jie gali daug ką pareikšti, pareikšti norą, bet mes šiandien net suprojektuoto to pastato neturim", - Eltai teigė "Šiaurės miestelio technologijų parko" direktorius Rimas Varkulevičius.
Pasak jo, "Homburg" atstovai Šiaurės miestelyje lankosi ne pirmą kartą ir yra susipažinę su miestelio teritorija bei jos plėtra. "Pasiūlėme pradėti viešinimo akciją ir pažiūrėti, kaip reaguos visuomenė", - sakė R. Varkulevičius.
Anot jo, Šiaurės miestelio teritorija - 53 hektarai, ir joje per pastaruosius 6-7 metus vykusi itin aktyvi veikla.
"Homburg" pagrindinė būstinė yra Kanadoje, antrinės kompanijos - JAV, Olandijoje, Danijoje. Lietuva - pirmoji iš Rytų Europos šalių, kuria "Homburg" susidomėjo. "Homburg Valdoje" kol kas dirba 4 darbuotojai, bet, pasak Dž. Torpio, jų skaičių ketinama didinti.
Comment
-
Prisikėlimo bažnyčiai - ir sostinės dėmesys
Tikslinant šių metų valstybės biudžetą, paminklinės šventovės atstatymo baigiamiesiems darbams žadama skirti 3 milijonus litų
Paminklinei Prisikėlimo bažnyčiai ketinama skirti 3 milijonus litų. Ši suma numatyta 2005 metų valstybės ir savivaldybių biudžeto finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekte, šiuo metu svarstomame Seimo komitetuose.
Įrengs kolumbariumą
Prisikėlimo bažnyčios klebonas Vytautas Grigaravičius sakė, kad skirtas lėšas panaudotų tolesniems šventovės atstatymo baigiamiesiems darbams atlikti. Šiais metais ketinama ištinkuoti bažnyčios šonines navas, granitu aptaisyti cokolį ir išorės laiptus, rūsyje įrengti kolumbariumą bei nugriauti dar sovietmečiu suręstą tvorą. Kitų metų planuose - teritorijos aplink bažnyčią tvarkymas.
Prisikėlimo bažnyčios atstatymo architektūrinės dalies architektas Algirdas Sprindys teigė, kad 3 milijonų litų užtektų šiais metais suplanuotiems darbams atlikti. Tačiau teritorijos aplink bažnyčią tvarkymui dar prireiks nemažai lėšų. Greta bažnyčios pastato numatyta įrengti dviaukštę automobilių stovėjimo aikštelę bei pastatyti Katalikiško jaunimo centrą.
Seimas už 2005 metų valstybės ir savivaldybių biudžeto finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimą turėtų balsuoti mėnesio pabaigoje. Kauno miesto tarybos sprendimu, Savivaldybė Prisikėlimo bažnyčiai pernai yra skyrusi daugiau nei 4 milijonus litų iš tam tikslui paimto kredito. Kovo pabaigoje Kauno apskrities viršininkas, Kauno, Birštono, Vilniaus miestų, Jonavos, Kaišiadorių, Kauno, Kėdainių, Prienų ir Raseinių rajonų merai pasirašė kreipimąsi į Prezidentą, Seimo Pirmininką, Vyriausybės vadovą ir finansų ministrą. Jame prašoma įtraukti į valstybės biudžetą Prisikėlimo bažnyčios atstatymui reikalingas lėšas, numatytas Lietuvos tūkstantmečio paminėjimo programoje.
Kavinės atsisakyta
Dar viena naujiena iš Prisikėlimo bažnyčios atstatymo darbų aikštelės. Numatytoji kavinė bažnyčios bokšte nebus įrengta. Pasak A.Sprindžio, tai būtų nukrypimas nuo Prisikėlimo bažnyčios autoriaus Karolio Reisono projekto. “Nei kavinė, nei tualetai jame nebuvo numatyti”, - pastebėjo architektas.
Bažnyčios klebonijos atstovai pateikė dar vieną priežastį, kodėl atsisakyta kavinės prie vis labiau populiarėjančios apžvalgos aikštelės, iš kurios matyti visas Kaunas. “Sulaukus žmonių nepasitenkinimo, ordinaras priėmė sprendimą nebeįrengti kavinės”, - paaiškino klebonijos atstovas.
Paskelbs meno kūrinių idėjų konkursą
Kaip informavo V.Grigaravičius, šią savaitę turėtų būti paskelbtas Prisikėlimo bažnyčios vitražų šoninių navų languose, Kryžiaus kelio stočių ir pano presbiterijos erdvėje idėjų atviras konkursas. Šio konkurso sąlygas padėjo parengti Lietuvos architektų ir dailininkų sąjungų Kauno skyriai. Šių skyrių aktyvistai pasiūlė, kad konkurso dalyviai pateiktų tarpusavyje besisiejančių kūrinių idėjas, o pats konkursas vyktų kuo viešiau ir skaidriau, į vertinimo komisiją įtraukiant profesionaliausius sakralinio meno specialistus.
Spalio mėnesį konkurso nugalėtoją išrinks vertinimo komisija, kuriai vadovaus Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius.
Comment
-
Uostamiestyje - nekilnojamojo turto projektų bumas
Paskutiniaisiais metais uostamiesčio ekonominiai rodikliai - vieni iš geriausių visoje Lietuvoje, todėl SEB Vilniaus banko specialistai čia prognozuoja sparčią verslo plėtrą.
2003 metais Klaipėdos apskrityje bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui buvo vienas didžiausių Lietuvoje - daugiau nei 15 tūkst. litų - ir viršijo šalies vidurkį. Pagal BVP vienam gyventojui Klaipėdos apskritis 2001-2003 metais atsiliko tik nuo Vilniaus.
Nedarbo lygis - vienas mažiausių
Pasak naujojo SEB Vilniaus banko Vakarų regiono valdytojo ir Klaipėdos filialo direktoriaus Gražvydo Šimkaus, džiugina ir tai, jog darbo užmokestis šalies mastu taip pat yra labai konkurencingas. 2001-2003 metais vidutinis mėnesinis klaipėdiečio darbo užmokestis šiek tiek viršijo vieną tūkstantį litų ir beveik sutapo su šalies vidurkiu. Tiesa, pagal šį rodiklį uostamiestis atsiliko ne tik nuo sostinės, kur vidutinis mėnesio užmokestis vienam žmogui 2003-iaisiais viršijo 1200 litų, bet šiek tiek ir nuo Utenos.
Anot G. Šimkaus, atlyginimai auga sparčiai, ypač statybų bei transporto sektoriuose, be to, mažėja nedarbas, o tai skatina optimistines prognozes verslo plėtros perspektyvoms.
"Nedarbo lygis Klaipėdoje pretenduoja į mažiausiųjų gretas ir yra mažesnis nei šalies vidurkis", - pastebi G. Šimkus.
Registruoto nedarbo lygis 2005 metų birželio 1 dieną didžiausias buvo Tauragės ir Alytaus apskrityse - 7,3 proc. ir 6,9 proc. Klaipėdos apskrityje šis rodiklis siekia 4,5 proc. ir yra 0,3 proc. mažesnis nei šalies vidurkis. Mažiau bedarbių užregistruota tik Vilniuje ir Kaune - 3,9 ir 3,5 proc.
Pradeda išsiskirti Plungė
SEB Vilniaus banko Klaipėdos filialo verslo klientų direktoriaus Erdvilio Gerazimo teigimu, uostamiestis Vakarų Lietuvos regione yra ryškus lyderis pagal verslo plėtrą, pirmauja pagal banko kredituojamų projektų skaičių.
"Sparti verslo plėtra lemia tai, kad per pirmuosius penkis šių metų mėnesius Klaipėdos filialo kreditų portfelis padidėjo daugiau nei ketvirčiu, o verslo klientams jis padidėjo 20 proc. Labai didelis būsto paskolų augimas. Labai daug verslo planų, kuriems įgyvendinti teikiame kreditą Klaipėdoje yra susiję su nekilnojamojo turto projektais. Iš 10 planų apie 7-8 būna susiję su nekilnojamojo turto pirkimu, daugiabučių ar prekybos centrų statyba, biurų įrengimu ir panašiai. Daug investicijų į laisvąją ekonominę zoną", - sakė E. Gerazimas.
Klaipėdos apskrityje SEB Vilniaus bankas per pastaruosius du mėnesius nekilnojamojo turto projektams finansuoti skyrė per 70 mln. litų. Būsto paskolų portfelis šiemet išaugo daugiau nei 25 proc.
Būsto kainų kritimo kol kas neprognozuojama. Pasak E. Gerazimo, pagal įsigyjamo gyvenamojo ploto kvadratinio metro kainas uostamiestis jau artėja prie Vilniaus ir lenkia Kauną.
"Yra kokybiškų naujų butų paklausa, o parduodamo ploto trūksta. Auga suteikiamų būsto paskolų skaičius, augimas numatytas ir mūsų planuose. O nauji būstai kol kas neturėtų pigti, nes pačioje Klaipėdoje yra mažai ploto gyvenamosioms statyboms, darbo jėga brangsta, paklausa taip pat didelė. Beje, yra netgi planuojama tokių būstų, kur kaina sieks apie 12 tūkst. litų už kvadratinį metrą", - sakė E. Gerazimas.
Beje, anot E. Gerazimo, nors verslo plėtros atžvilgiu Vakarų Lietuvoje lyderiauja uostamiestis, pradeda išsiskirti ir Plungė, nes čia atsiranda vis daugiau perspektyvių įmonių.Vilnius? Kaunas?? Klaipėda!!!
Comment
-
Bylinėjimasis teismuose trukdo Kauno "Merkurijui" atlikti pastato rekonstrukciją
http://www.delfi.lt/news/economy/bus...php?id=6898672Mano galerija Flickr'yje
Comment
-
Uostamiestyje parengti profesionalūs gidai
Klaipėdoje parengta pirmoji profesionalių gidų grupė. Tokios iniciatyvos imtasi padidėjus turistų srautams. Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centre baigėsi pusmetį trukę gidų kursai. Pažymėjimai bus įteikti 57 asmenims. Tapti profesionaliais ekskursijų vadovais šiemet panoro 70 įvairaus amžiaus klaipėdiečių, tačiau dėl įvairių priežasčių ne visi įstengė baigti mokymus.
Anot Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro vadovės Romenos Savickienės, tarp kursus šiemet baigusių klaipėdiečių yra mokančių ir ispanų bei latvių kalbas. Daugiausiai - kalbančių angliškai, vokiškai, rusiškai ir lietuviškai. Tačiau nepaisant gidų pagausėjimo, uostamiestyje tebetrūksta užsienio kalbas mokančių ekskursijų vadovų, ypač kai atplaukia dideli kruiziniai laivai.
Naujieji gidai ekskursijas gali vesti ne tik uostamiestyje. Jie sukaupė pakankamai žinių, kad svečiams galėtų išsamiai papasakoti ir apie Palangą bei Nidą.
Kursai šiems asmenims kainavo po 700 litų. Studentams buvo taikoma 200 litų nuolaida. Tačiau, anot R. Savickienės, šios nemažos išlaidos gana greitai atsiperka, nes dirbant jas galima padengti po maždaug trijų ekskursijų.
Statistika rodo, jog Lietuvoje daugiausiai gidais dirba įvairaus amžiaus pedagogai ir studentai. Tokią tendenciją greičiausiai lėmė ta aplinkybė, jog jie vasarą, per patį turizmo įkarštį, atostogauja.Westside is the best ! :jura:
Comment
-
„Lietuvos rytas “ , „Sostinė“ 2005.06.16
Aikštės tvarkytojai – jau aiškūs
Vilius Mackonis
Rotušės aikštės ir jos prieigų rekonstrukcija kainuos beveik 17,6 mln. litų. Tokios sumos užsiprašė bendrai veiklai susijungusios įmonės „Gatvių statyba“ bei „Vileka“. Savivaldybės Viešųjų pirkimų komisija šias įmones paskelbė konkurso laimėtojomis.
Tai – mažiausia suma, kuria rekonstrukcijos darbus įvertino savivaldybės konkurse dalyvavusios įmonės.
Antrojoje vietoje liko bendrovės „Skala“ ir „Jondras“, savo paslaugas įkainojusios 17,8 milijono litų.
Trečiojoje pozicijoje atsidūrė bendrovė „Kerista“, prašiusi 22,8 milijono, o ketvirtojoje – „Luidas“, pageidavęs per 22,9 milijono litų.
Iš viso Rotušės aikštės rekonstrukcijos konkursas sulaukė aštuonių pasiūlymų.
Bendrovė „Vilniaus kapitalinė statyba“ įpareigota su laimėtojomis pasirašyti sutartį.
„Su įmonių atstovais susitikti ir pasirašyti sutartį žadame per savaitę. Tuomet jie galės pradėti darbus“, – kalbėjo miesto tarybos narys, bendrovės „Vilniaus kapitalinė statyba“ direktoriaus pavaduotojas Stanislovas Šriūbėnas.
Rotušės aikštės rekonstrukcijos projektas buvo pristatytas sausį. Reprezentacinės miesto vietos atnaujinimo darbai vyks trimis etapais ir truks trejus metus.
Atnaujinta aikštė taps išskirtinai pėsčiųjų zona. Ties Didžiosios ir Stiklių gatvių sankryža nebeliks automobilių stovėjimo aikštelės, ji bus paversta pėsčiųjų alėja.
Automobiliai nebegalės aplink Rotušę sukti ratu, čia bus palikta tik vienos krypties eismo juosta.
Po rekonstrukcijos aikštėje atsiras suoliukų, šiukšlių dėžių.
Šalia aikštės augančių medžių vietoje ketinama pasodinti koloniškų klevų, o aikštės viduryje įrengtose klombose – mažaūgių rutulinių klevų.
Šiauriniame aikštės kampe numatyta vieta fontanui.
Comment
-
"Panoramos" statytojai į Vilniaus gatves turės investuoti 1 mln. litų
http://www.delfi.lt/news/economy/aut...php?id=6921234
Comment
-
http://www.vilnius.lt/new/vadovybe.p...t1=456&id=3884
Savivaldybė neleis aukštinti „Nidos“ komplekso A. Juozapavičiaus gatvėje
Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamentas nepritaria verslininkų iniciatyvai didinti gyvenamųjų namų komplekso „Nida“ aukštingumą A. Juozapavičiaus gatvėje, šalia Neries.
Gyvenamųjų namų kompleksas „Nida“ statomas rekonstruojant senąjį pastatą. Jį norėta didinti nuo 10 iki 12 aukštų. Miesto plėtros departamento direktoriaus Lino Naujokaičio teigimu, padidinus pastatą dvejais aukštais jis viršytų Senamiesčio apsaugos zonoje leistiną aukštingumą, todėl Savivaldybė negali pritarti tokioms statyboms. Savivaldybė taip pat reikalaus investuotojų mažinti planuojamo pastato korpuso turį prie Neries upės.
Miesto plėtros departamentas taip pat tikslins planuojamo „Hansabanko“ administracinio pastato projektą dešiniajame Neries krante.
Comment
-
Čia iš tos pačios serijos.
"Invaldai" neleidžia didinti "Nidos" komplekso
http://www.delfi.lt/news/economy/bus...php?id=6942321
"Hansabanko" pastato statybos priklausys nuo Vilniaus miesto detaliojo plano
http://www.delfi.lt/news/economy/bus...php?id=6943957Mano galerija Flickr'yje
Comment
-
Parašė SulaBūtent. Reikėjo "Šanchajų" nauju toliu ir šaliofke apkalti ir būt gerai - UNESCO standart
Comment
Comment