Prie trijų įvažiavimų į seniūnijos centrą – nuo Vilkaviškio, Antanavo ir Šakių – įtvirtinti šio miestelio vardo žymekliai su šv. Jono Nepomuko iš ąžuolo drožtomis figūromis. Jos visos vienodos kaip kokie trynukai: kaip ir miestelio herbo ženkle – šventasis stovi su kunigo rūbu, kairėje rankoje laiko kryžių, dešinėje – palmės šakelę, virš galvos – penkios šešiakampės žvaigždės. Prašvitus pavasariui prie šių ženklų bus sutvarkyta ir aplinka.

Idėja miestelio prieigas papuošti Pilviškių herbo akcentais bendruomenės nariams buvo kilusi seniai, bet įgyvendinti pavyko, kai šį entuziazmą perėmė ir pilviškietis medžio drožėjas Kęstutis Lazauskas.

Miestelio bendruomenės pirmininkė Loreta Bieliukienė pasidžiaugė, kad praėjusiais metais, dar prieš pirmąjį karantiną, bendruomenės tarybos susirinkimuose suplanuoti darbai tapo realybe, kai pavyko suderinti seniūnijos ir bendruomenės narių idėjas bei veiklas.
Dar pavasarį K. Lazauskas pilviškiečius pradžiugino padovanotu medžio drožiniu, kuris papuošė viešąją erdvę prie seniūnijos pastato. Kūrybiškasis bendruomenės narys vasarą miesteliui sukūrė ir suoliukų su pelėdos simboliu. Bendruomenės pirmininkės Loretos teigimu, puoselėjama svajonė, kad miestelyje ateityje atsirastų ir daugiau mielų akcentų, ir ne tik su pelėdomis.

Istorijos šaltiniuose „naujasis miestelis Pilviškiai“ minimas jau 1559 m., o 1792 m. vasario 23 d. iš karaliaus Stanislovo Augusto gavo laisvojo miesto teises ir įteisino herbą su šv. Jono Nepomuko atvaizdu.

Po daugiau nei dviejų šimtų metų atkuriant istorinį Pilviškių herbą nutarta jame įprasminti pačių miestiečių anais laikais pasirinktą šv. Joną Nepomuką (dailininkė Laima Ramonienė). Lietuvos Respublikos Prezidentui 1999 m. kovo 16 d. dekretu patvirtinus Pilviškių herbą, tą pačią vasarą miestelio centre buvo įamžintas ir herbo akcentas: medžio drožinys – stela su šv. Jonu Nepomuku. Jį tada sukūrė pilviškietis drožėjas Antanas Mykolaitis.


www.santaka.info