Jundeliškių dvaras, Birštono sav. (buv. Prienų r.)

[Beniux]

Jundeliškių (dar Paverknių, Ustronės) dvaras.

XVI a. pabaigoje čia, įspūdingoje Verknės pakrantėje, įsikūrė vengrų didikas, kelių Panemunės pilių ir dvarų savininkas Eperješas. Medinis gyvenamasis dvaro namas statytas XVIII a. pabaigoje, vyraujant klasicizmo stiliui, kuomet jo savininkais buvo Semaškai (nuo XVIII a. vidurio). Jis buvo dengtas šiaudais. Fasadinėje pusėje - keturi langai; po du į kiekvieną pusę nuo portiko, padalinto keturiomis kolonomis ir trikampiu frontonu. Vėliau pietvakarinėje dalyje pristatė daugiakampį medinį statinį. XIX a. pabaigoje į pietus ir vakarus nuo parko užveisė vietinių ir introkuotų augalų parką. Išliko liepų ir kitų medžių alėja ir viena didesnių to krašto liepų. Ūkiniai pastatai nėra vertingi ir turi sovietmečio“ antspaudus.
Dvarą apie 1880 m. nutapė profesionalus Birštono ir Prienų dailininkas, Peterburgo dailės akademijos auklėtinis, akademikas Nikodemas Silvanavičius (1834 – 1919). Neišliko ir kitas jo darbas, susijęs su dvaru – tai dvaro gyventojos A. Murauskaitės (garsiosios Moravskių giminės atstovės) portretas, aprašytas kai kuriuose prisiminimuose. Dar vienus meno kūrinius, taip vadinamus „Siluetus”, atsiminimuose mini P.Galaunė. Tai buvę du “Šeimyninio gyvenimo scenų” siluetai. Sprendžiant iš vaizduojamų asmenų kostiumų, šukuosenų, manierų, aplinkos pavaizdavimo, tie “Siluetai” buvo daryti XVIII a. gale. Ir ne siluetisto mėgėjo, bet profesionalaus menininko.
2009 m. lietuvių kalba išėjo knyga - kelionių apybraiža „Nuo Merkinės iki Kauno. Atsiskyrėlio gavenda“. Ją parašė nuo 1838 m. šiame dvare nuolat gyvenęs jo savininkas, gydytojas, keliautojas, politikas Stanislovas Moravskis (1802 – 1853). Pirmąkart dvare jis apsigyveno 1825 – 1829 m. Tiesa, 1845-1846m. jis lankėsi Varšuvoje ir buvo laikinai išsiskyręs su iš tėvo paveldėtu dvaru.
1838 m.paveldėjęs Ustronę S. Moravskis išėjo į atsargą (dirbo Peterburge) ir apsigyveno savo gimtinėje. Svajojo, jog išsilaisvinęs iš tėvo priespaudos pradės kokybiškai naują gyvenimą, sukurs šeimą, tačiau įvyko priešingai. Jis visiškai pasitraukė iš visuomeninio gyvenimo, atsiribojo nuo žmonių ir pasinėrė į mizantropiją, komfortą, meno kūrinius, užveisė nuostabų sodą, ūkininkavo, buvo pasinėręs į apmąstymus. Gyvenimą skaidrino skaitydamas, augindamas gėles, susirašinėdamas su medikais ir bendraminčiais, muzikavo. Dažniausiai ilgais rudens ir žiemos vakarais, kai neblaškė ūkiniai rūpesčiai, jis parašė ne tik minėtus garsiuosius atsiminimus, bet ir nemažai kitų, labai skirtingo pobūdžio darbų. Nors kalbėjo lenkiškai, tačiau išliko jo mėginimų 1850 – 1852 m. analizuoti lietuvių kalbos subtilybes.
Tokioje vienatvėje jis praleido paskutiniuosius keturiolika savo gyvenimo metų, o dvaras gavo Atsiskyrėlio vardą.
Susirgo plaučių džiova, ilgą laiką merdėjo be sąmonės ir mirė savo dvare. Buvo palaidotas šalia savo tėvo, paskutinio ATR iždininko, Apolinaro Moravskio ir motinos Marijos Semaškaitės Nemajūnų kapinėse, Moravskių medinėje koplyčioje, kurią prieš pat mirtį, t.y. 1852 m., pats ir pastatė. Moravskiai, arba vietinių vadinami Murauskai, čia gyveno ir XIX a. pabaigoje.
Dabar viename gyvenamojo namo gale kaimo bendruomenė turi salytę, kurioje kasmet vasarą vyksta S. Moravskio literatūriniai skaitymai, kuriuose dalyvauja poetai, aktoriai, bet neapsilanko šios garsios giminės palikuonių. „Apskritime“ priešais gyvenamąjį namą žydi keli „pavargę“ jurginai, kuriuos teigiama, kad pirmąkart į Lietuvą atgabeno pats S. Moravskis.



Dvarininkų gyvenamasis namas





















Skulptūra prie gyvenamojo namo





Verknės pakrantė (nuo gyv. namo iki - keliolika metrų).









Parko likučiai ir alėja









Kiti ūkiniai pastatai (jų yra nemažai, bet labai jau ne "dvarininkiški")

[Beniux]

Siūlyčiau palikti mano variantą, nes vietovė priklauso Birštono savivaldybei. O jei jau taisoma į Prienų savivaldybę, tai reikėtų taisyti iki galo senoviškai - Prienų r.

[Civis]

Siūlyčiau palikti mano variantą, nes vietovė priklauso Birštono savivaldybei. O jei jau taisoma į Prienų savivaldybę, tai reikėtų taisyti iki galo senoviškai - Prienų r.

Taip, pavadinime reikia rašyti Birštono savivaldybė; ši savivaldybė pavaldi ne Prienų rajonui, o tiesiogiai - Kauno apskričiai. Todėl Jundeliškių dvaras tikrai ne Prienų rajone.

[Raelis]

Ne, dvaras, o tiesiog grozis....man asmeniskai Ustrone tai sentimentu sentimentai, negaliu blogu zodziu minet, tik labai apgailestauju, kad dvaras griuna, nes toks koks jis vaizduojamas 1849 m. piesiniuose, tai labai pakites...

[Raelis]

Kadangi aš apie šio dvaro šeimininką inirtingai renku medžiagą ir sieju su juo visą savo gyvenimą, tai irgi pasidalinsiu kai kuo...

Jundeliškių arba Ustronės dvaras 1849 m. (piešta paties savininko Stanislovo Moravskio)



iš S. Moravskio ,,Iš visur po truputį. Nuo Merkinės iki Kauno. Atsiskyrėlio gavenda." I t.

Pats dvaro savininkas gydytojas, teisininkas, rašytojas, poetas, memuaristas, filantropoas, etnografas, humanistas Stanislovas Moravskis (1802 - 1853)

[kostasas]

Tai panašiu keliu kaip R. Griškaitė eini

[Raelis]

Tai panašiu keliu kaip R. Griškaitė eini

Tai jau taip ir sakyčiau net ant kulnų lipu... nes jau visas jo knygas, visus apie jį straipsnius esu susirinkęs per vasarą bandysim verstis jo neišverstus atsiminimus...žadu straispnį šiais metais išleist apie jį. Tai, Griškaitei reiktų susirūpint

[Raelis]

Ustronės dvarelis XX amžiaus antrojo dešimtmečio nuotrauka. Iš Stanislovas Moravskis ,,Fizyognomistyka kobiet/ Moterų fizionomika".



cia turėtų būti jau po St. Moravskio pusbrolio Apolinaro Moravskio, kuris paveldėjo šį dvarą po pusbrolio, mirties. Deja, nepavyko rasti informacijos kada pastarasis mirė.

Matomai dvaras dar geros būklės, fasadinės priemenės kolonos vis dar šviečia baltumo, galima net įžiūrėti įrašą ant timpano, kuris šiuo metu jau nunykęs visiškai (vertėtų jį restauruoti ir nubraugti visą tą šimtmečių nešvarumą).




o štai čia pirmasis iš Moravskių giminės atstovas, paveldėjas Ustronės dvarą. Tai Stanislovo Moravskio tėvas Apolinaras Moravskis ( apie 1779 - 1836) (tironiškų polinkių turėjas asmuo, XVIII - XIX a. pagarsėjas lovelasas) ir jo žmona St. Moravskio motina Mariana Semaškaitė, kurios giminei ir priklausė Ustronė ( po vedybų su A. Moravskiu ji šį dvarą atsinešė kaip kraitį, tačiau po kelių metų jie išsiskyrė, visgi dvaras liko Moravskiams).

[Raelis]

Šiek tiek papildysiu temą aprašymu kaip atrodė dvaras XIX a. I pus. (apie 1835 - 1853), remiantis jo savininko Stanislovo Moravskio atsiminimais.

,,Tačiau jau perženk gera linkinčia savo koja mano slenkstį, svetingai tavo atžvilgiu nusiteikusį!...Ir vėl čia prieangyje, su senoviniu susidursi papročiu. Vėl lentą su užrašu pamatysi. <...> Užrašas, kurį tu čia prieš save matai, yra mano tėvo kūrinys. <...> Taigi skaitome:

Žmogus iš didelio būrio,
Kai sielvartai jį užgriūva,
Traukias į Nuošalę mielą
Šnekėtis su savo siela.
Čia nuolat mąstydamas rimsta,
Nutolina mintį kartėlę
Ir praeities verčia knygą,
O Ateitį regi artėjant!

<...> O kol šeimininkas su savo tarnais žodeliu vienu kitu persimes, ar žurnalą kokį nuo stalo, ar lengvabūdišką madų paveikslėlį, ar laikraštį, dar ir už juos lengvabūdiškesnį, ar knygą iš spintos paimk, ar į tuos meistriškai, meniškai mūsų kraštiečio iškimštus (darsūniškio Ignoto Lukaševičiaus. St. Moravskio namuose buvo apie 200 paukščių iškamšų. Sakoma, kad dalis šios kolekcijos dabar saugoma T. Ivanausko zoo muziejuje, nes St. Moravskio giminaičiai jį atidavė šiam gamtininkui) mūsų kraštų paukščius taip pat kraštiečio akimis pažiūrėk. Jeigu panorėsi, žvilgtelk kartą ir į tuos ant sienos kabančius paveikslus. Išvysi čia ir Peškos, ir Oleškevičiaus teptuką. Čia ir Kanevskis, ir didysis Suchodolskis savo rankos tau nepagailėjo. Čia Orlovskio eskizai, istorijos atminimą savyje išlaikę. Čia Rustemas, Joteika, Januševičius, Glovackis, Gladyšius, Moračinskis savo talento bandymus atnešė. Čia Albani ir Rafaelis. Čia kabo ir tas senas prieštvaninis nukryžiuotojo Kristaus paveikslas, kuriuo jau tiek meninkų žavėjosi, bet neikas neįstengė atspėti, kas jį nutapė. Čia [ir] Steponas Černeckis, čia ir Sobieskis su laurų vainiku ant galvos - labai retas originalas, su tokiu papuošalu, koks didžiam didyvriui dera. Čia ir Kosčiuška, ir narsųjį Poniatovskį, ir Jozefą Sovinskį tokius prieš save pamatysi, kokie jie iš tikrųjų turėjo atrodyti gyvi būdami, nes tas, kuris jų portretus surinko, su jais visias artimai bendravo. Nori? Tai ir abiejų Lampi čia kūrinius rasi. <....> Negana to, yra ten ir kai kas daugiau - nedideliame rūselyje, kur pačiam jauniausiam buteliui tikriausiai mažų mažiausiai kokios dvi dešimtys metų, o vienas iš jų prieš šimtą trisdešimt metų jau į šį pasaulį žiūrėjo."

iš St. Moravskio ,,Iš visur po truputį. I. t. Nuo Merkinės iki Kauno. Atsiskyrėlio gavenda"

iš St. Moravskio laiškų geriausiam draugui Pranciškui Malevskiui, gyvenančiam Sankt Peterburge:

,,Tuo tarpu pro mano langą matyti nemažai dalykų, kuriuos Tamsta nelengvai sostinėje surastum. Visų pirma nerasi ten, Tamsta, tokio lango. Nes tai rėmas, tiuliu apkaltas, per kurį aš viską matau, o manęs niekas pamatyti negali, dė kurio kambaryje visuomet palaikomas grynas oras.<...> O prieš tą tiulį yra nedidelis kiemelis, kurio viduryje - gėlių klomba, po kairei - alksnių miškelis, o užpakalyje - nedidukas Kotrynos kanalas, toliau - suarta dvira, kurioje šiuo metu sėja kveičius, dar toliau - žmonės, kurie jau užsėta dirvą akėja, už jų - miškelis, o po dešinei vaikštinėja, penkiolika puikių kaplonų (kastruotų gaidžių)"


Taip pat St. Moravskio namuose buvo sukaupta ir drugelių kolekcija. Drugelius dvaro savininkas (St. Moravskis) pradėjo kolekcionuoti 1821 m., kai vasarą patvinusi Verknė į savo krantus iš pievų sunešė ir galybę drugelių. Didižioji šios kolekcijos dalis buvo padovanota paties autoriaus Vilniaus Universitetui. Vėliau VU kolekcijas pervežant į Kijevą viskas buvo suniokota ir dingo. Didižioji dalis paveikslų kolekcijos buvo surinkta Apolinaro Moravskio t.y. Stanislovo tėvo, tačiau žinoma, kad ir pats Stanislovas Moravskis bendravo su kai kuriais čia išvardytais meininkais, pvz., Oleškevičius nutapė Sankt Peterburge ir paties S. Moravskio portretą, kuris kabėjo Ustronėje. Deja, bet visi St. Moravskio protretai dingę ir žinomi tik iš reprodukcijų.

[Raelis]

2016 07 09

Štai ir man nuskilo laimė dvarą aplankyti, tik sunkiai radau, o ir labai nejauku buvo, kai kaimiečiai iš savo trobų išlindę į visus atvažiuojančius spokso. O be to labai baisus prie dvaro pagrindinio pastato padarytas raudonas priestatas.

Pagrindinis dvaro pastatas

1.

2.

3.

4.

Stendas prie dvaro.

5.

6. Ūkinis pastatas



7. Parkas su alėja.

[Missoni]

Jundeliškių dvaras 2019 vasario 21 d.

Rūmai







Svarbiausi įėjimo atributai



Vėliavos laikiklis



Parko alėja