Tarptautinė aviacijos ir kosmonautikos diena

[Edvard]

Tarptautinė aviacijos ir kosmonautikos diena

Minima: 2010.04.12

Balandžio 12 dieną Tarptautinės aviacijos federacijos sprendimu švenčiama Tarptautinė aviacijos ir kosmonautikos diena. Šią dieną 1961 metais Jurijus Gagarinas kosminiu laivu „Vostok“ (Rytai) pirmą kartą apskrido Žemę aplink orbitą.

Iš tiesų kosminių raketų pradžia – dar 1942 m. spalio 3 d. Šią dieną mažame Baltijos jūros pusiasalyje prie šiaurinių Vokietijos krantų, Pėnemiundės poligone, nacių Vokietija pirmąkart sėkmingai išbandė artilerijos raketą A-4 (vėliau vadinta V-2). Degančių dujų stulpo stumiama raketa pasiekė beveik 5,5 tūkst. km/h. greitį, pakilo į viršų apie 20 km ir nuskriejo daugiau kaip 200 km nuotolį.

Tūkstančius šių raketų karo pabaigoje Hitleris pasiuntė į Londoną ir kitus Pietų Anglijos miestus. 1946 m. sovietų armija, okupavusi vokiečių zoną, taip pat pradėjo gaminti raketas.

22:28:34 Maskvos laiku iš kosminės stoties Baikonur raketa R-7 (numeris: 8K71PS) iškėlė į žemės orbitą pirmąjį pasaulyje palydovą PS-1 arba Sputnik-1. Tuomet prasidėjo rusų ir amerikiečių kosminės varžybos. Po J. Gagarino skrydžio amerikiečiai užsibrėžė tikslą – pirmieji pasiekti mėnulį. Amerikiečių kosmonautas Neilas Armstrongas pirmasis žengė Mėnulyje 1969 m. rugpjūčio 20 d.

[oranger]

Niekur ši diena šiandien nešvenčiama. Kitais metais reikėjo temą kurti.

[Edvard]

Niekur ši diena šiandien nešvenčiama. Kitais metais reikėjo temą kurti.

Tarptautinė!!!!

[praetor]

Tarptautinė!!!!

Atsigauk, žmogau.

[Edvard]

Aišku...............

[LC.]

Ta prasme nešvenčiama todėl, kad prieš kelias dienas įvyko tragiškas įvykis. Šiomis dienomis jokia šventė nėra švenčiama.

[Edvard]

Suprantu. Aš norėjau tema sukurti.

[LC.]

Suprantu. Aš norėjau tema sukurti.

Kurk, aš nieko prieš.

[Aš]

Ta proga, paminėkim ir tai:

Du danai entuziastai sumanė sukurti suborbitinius kosminius aparatus, kurie atvers kelią žmogaus skrydžiams į kosmosą nedideliais kosminiais aparatais. Prie jų prisidėjo lietuvis verslininkas Vladas Lašas, tikintis, kad tik laiko klausimas, kada bus galima šiais aparatais pakilti į kosmosą.

„Projektu norima įrodyti, kad kosmonautika nebėra didelių valstybių ir didelių verslų monopolis. Jauni danai, kuriuos pernai sutikau, prieš pusantrų metų pradėjo projektą, kurio misija – suborbitinis žmogaus skrydis“, - DELFI aiškino V. Lašas.

<...>

„Garaže kuriamas kosminis projektas. Daugelis žmonių, kuriems pasakoju, tuo netiki“, - sako jaunų danų projektą remiantis V. Lašas. Jis jau keletą kartų lankėsi Danijoje. „Turbūt esu didžiausias danų projekto rėmėjas ir entuziastas iš užsienio – dirbtuvėse šalia kosmoso aparato yra ne tik Danijos, bet ir Lietuvos vėliava“, - teigia verslininkas. – Kviečiu ir daugiau lietuvių paremti šį projektą ir būti unikalaus projekto dalininkais. Juk galbūt tai bus žemų kainų kosminių skrydžių pradžia? Nežinau kito projekto, kur taip efektyviai ir taupiai panaudojamos lėšos, todėl labai vertinama ir visa nedidelė pagalba. Sąraše jau yra ir daugiau rėmėjų iš Lietuvos“, - kalbėjo V. Lašas.

<...> „Šnekėjau apie tai su žmonėmis iš NASA, pasak jų, fantastiškai daug padaryta. Ir tai tik - dviejų entuziastų sukurta grupė! Tik laiko klausimas, kada viskas bus iki galo apšlifuota ir paruošta“, - sakė V. Lašas.

<...>

„Niekad nesakyk niekada“, - klausiamas, ar ir pats sukurtu aparatu tikisi pakilti į kosmosą, sakė pašnekovas.

Šaltinis.



Man patinka žmonės, turintys didelių minčių. Net jei iš pažiūros jos atrodo mažai realios

Niekada negali žinoti, kaip ir kada turėsime pirmąjį lietuvį, pakilusį į kosmosą. Beje, Latvijoje gimęs nors ir rusų tautybės žmogus kosmose yra buvęs.

[spirit]

Nemanau kad dabar, prisimenant nesenus tragiškus įvykius, tokia tema yra reikalinga. Tuo labiau kad jau rytoj jinai nebeturės prasmės.

[Aš]

Nemanau kad dabar, prisimenant nesenus tragiškus įvykius, tokia tema yra reikalinga. Tuo labiau kad jau rytoj jinai nebeturės prasmės.

Būtų galima kelti į „Prospektą“, kuriame galima toleruoti ir ne tokias aktualias ar savo turiniu turtingas temas.

Bet pastarųjų dienų įvykiai niekaip iš esmės neįtakoja šios temos ir šios minėtinos datos. Gal nebandykim teigti, kad tragiški įvykiai netoli Smolensko yra/bus svarbesni istoriškai, nei čia minima su aviacija ir kosmonautika susijusi data.

Tie, kurie nori išsiverkti dėl Lenkijos delegacijos žūties, gali tai netrukdomai daryti. Nematau čia nei vieno žmogaus, džiūgaujančio, „švenčiančio“ ar kitaip pažeidžiančio bet kokią rimtį. Tad ir sliekų neieškokim, kur nereikia.

[Edvard]

Kalbos apia kosmoso tyrinejima visada bus aktualios.

[spirit]

Kalbos apia kosmoso tyrinejima visada bus aktualios.

Tam čia yra kitos temos.

[Edvard]

Galu gale mobilus telefonai, palydovai, palydovine televizija, oru prognoze. Šita saraša galima teisti dar ilgai.

[Aš]

Šiaip, pritariu spirit. Abejoju, kad daug ką išspausim iš vienos, nors ir minėtinos, dienos. Juoba, kad ji nėra kažkaip ypatingai minima pasauliniu mastu. O ir temų, skirtų astronomijai, kosmonautikai ir pan., forume turime.

Ką norėjau pasakyti, kad gal kiek per smarkiai ant žmogaus užgriuvot su tais „atsigauk“

[LC.]

Galu gale mobilus telefonai, palydovai, palydovine televizija, oru prognoze. Šita saraša galima teisti dar ilgai.

Teisiam, kaip matosi

[Edvard]

Aš maždaug taip ir maniau............................

[Wycka]

Kad jau tokia tema sukurta, prisiminiau ir aš vieną istoriją. Kiek pamenu, ji buvo aprašyta žurnale "Veidas". Perverčiau ~50 turimų numerių, bet tos istorijos nebeatrandu. Pabandysiu atpasakoti iš atminties
1961m. balandžio 10d. Vakarų Vokietijos radarai uždiksavo keistus kosmoso krebždesius. Atrodė, kad kažkas kalba nežinoma kalba. Vėliau tai nebepasikartojo. Netrukus apskriejo žinia, kad balandžio 12d. Jurijus Gagarinas erdvėlaiviu Vostok-1 sėkmingai pakilo į kosmosą ir grįžo atgal. Šaltąjame kare ryškiai išsiveržė TSRS (prieš tai dar 1957m. spalio 4d. sėkmingai paleistas pirmasis dirbtinis Žemės palydovas Sputnik-1). Tik po kurio laiko suabejota, ar tai tikrai buvo jis. Jau balandžio 12d. rytiniai laikraščiai berods vengrijoje ir Čekoslovakijoje išspausdino šią naujieną. Iš kur jie tai sužinojo? Kodėl nėra nuotraukų, darytų orbitoje? Įtariama, kad tikrasis skrydis įvyko 1-2 dienomis anksčiau, tačiau kapsulė, pasiekusi atmosferą, subyrėjo ir sudegė. Kiti skrydžiai į kosmosą baigdavosi katapultavimu, tik pirmasis kažkodėl nusileido į Kazachstano stepes... Kodėl nėra nuotraukų? Jų būta, juk istorinis įvykis, tačiau sudegus kapsulei nebeliko ir fotoaparato. O Jurijus Gagarinas puikiai tiko TSRS PR'ui — rusas, komunistas, puiki biografija, patyręs lakūnas ir t.t.. Dar įdomus atvejis. Jurijus Gagarinas žuvo atlikdamas bandomąjį skrydį lėktuvu MIG-15 kartu su instruktoriumi Vladimiru Serioginu. Keista tai, kad Seriogino kūnas buvo rastas, o Gagarino — ne...

[Eimantas]

Niekada negali žinoti, kaip ir kada turėsime pirmąjį lietuvį, pakilusį į kosmosą. Beje, Latvijoje gimęs nors ir rusų tautybės žmogus kosmose yra buvęs.

Berods yra ar buvo vienas SSRS kosmonautas pusiau lietuvis iš tėvo pusės, tik pasikeitęs pavardę į motinos. Plačiau nežinau.

[Edvard]

Kosmonautas, taip ir nepakilęs į kosmosą

Kosmonautas, taip ir nepakilęs į kosmosą
Publikuota: 2010 balandžio 12d. 06:00 Autorius: Laura Gabrilavičiūtė / el.pastas / Laikraštis „15 minučių“
Paskutinė R.Stankevičiaus nuotrauka. Su Italijos akrobatinio skraidymo grupės „Frecce Tricolori“ pilotais.
E.Ganusausko asmeninio archyvo nuotr. / Paskutinė R.Stankevičiaus nuotrauka. Su Italijos akrobatinio skraidymo grupės „Frecce Tricolori“ pilotais.

Pirmadienį, kai minima Tarptautinė aviacijos ir kosmonautikos diena, Lietuva taip pat turi ką prisiminti ir pagerbti. Kosmonautas Rimantas Stankevičius buvo per žingsnį nuo savo svajonės, tačiau pakilti į kosmosą nespėjo – vyras tragiškai žuvo pilotuodamas naikintuvą.
Didinti straipsnio tekstą Mažinti straipsnio tekstą

R.Stankevičius gimė 1944 metais Marijampolėje. 1962 metais įstojo į Černigovo aukštąją karo aviacijos mokyklą, kurią baigė 1966 metais. Nuo tada tarnavo Lenkijoje, Egipte, Turkmėnistane. 1975 metais R.Stankevičius baigė SSRS Aviacijos pramonės ministerijos skrydžių tyrimų instituto lakūnų bandytojų mokyklą ir ten dirbo lakūnu bandytoju – atlikdavo sudėtingus bandomuosius skrydžius. 1977 metais jis buvo paskirtas į specialaus pasirengimo grupę skrydžiui kosminiu laivu „Buran“.

„Negaliu trumpai pasakyti, kas tai buvo per žmogus, kas per darbai, kas per žygiai. Klausydavausi jo, o jis turėjo kantrybės man aiškinti, kai stengdavausi suvokti lakūnų bandytojų darbo specifiką, kosmines temas. Jis buvo profesionalas, labai mylimas ir gerbiamas. Kaip žmogus buvo labai šiltas ir ramus“, – „15min“ pasakojo Edmundas Ganusauskas, maždaug dešimtmetį pažinojęs R.Stankevičių ir knygoje „Lemties kilpa“ aprašęs jo gyvenimą.

Nesulaukė savo eilės

Tuomet, kai Sovietų Sąjunga, sekdama amerikiečių pavyzdžiu, nusprendė pastatyti daugkartinį kosminį laivą „Buran“, būsimų kosmonautų grupė buvo atrinkta būtent iš lakūnų bandytojų.
E.Ganusausko asmeninio archyvo nuotr./Rimantas Stankevičius

/Rimantas Stankevičius

Kosmonautai treniravosi pagal specialią programą: turėdavo suvaldyti dideliu greičiu žemyn smunkantį milžinišką, per šimtą tonų sveriantį, lėktuvą-laboratoriją Tu-154 ir nusileisti juo tokia trajektorija, kokia, remiantis skaičiavimais, turėtų iš orbitos grįžti daugkartinis kosminis laivas.

Kad priprastų prie nesvarumo būsenos ir neįprastos aplinkos, kandidatus pilotuoti „Buran“ buvo nutarta prieš tai pakelti į kosmosą įprastais kosminiais laivais „Sojuz“.

„Kosmonauto kvalifikacija Rimantui buvo suteikta 1980 metais, praėjus ketveriems metams jis buvo į orbitą su „Sojuz“ kilusio lakūno bandytojo Igorio Volko dubleris. Kitą sykį, kai į kosmosą turėjo skristi lietuvis, „Sojuz“ buvo sugadintas per bandymus. Atrodė, kad nemeluos trečias kartas ir Rimantas jau tikrai pakils, tačiau vadovybė staiga nusprendė, kad R.Stankevičiui kosminiame laive nėra vietos, nes grįžtantis į Žemę aparatas turės pargabenti iš kosminės stoties kažkokį krovinį. Atidavęs kosmosui dešimt metų ir begalę jėgų, Rimantas buvo nusivylęs, juo labiau kad akivaizdžiai strigo daugkartinio naudojimo kosminio laivo „Buran“ programa. Jis sielojosi ir kalbėjo negalįs į Lietuvą grįžti nepakilęs į kosmosą“, – prisiminė E.Ganusauskas.

Galiausiai „Buran“ projektas visiškai subliūško. 1988 metų rudenį aparatas sėkmingai pakilo į kosmosą automatiniu būdu, tačiau pilotuojamas kosmonautų orbitoje nė karto taip ir nepasirodė. „O tie vyrai treniruodamiesi negailėjo nei sveikatos, nei laiko, tik, deja, bergždžiai“, – kalbėjo E.Ganusauskas.

Tragiška žūtis

R.Stankevičius žuvo per lėktuvo katastrofą Italijoje, kur Salgaredos aeroklube vykusios šventės metu turėjo pademonstruoti skrydį naikintuvu.

Į Italiją 1990 metų rugsėjį didžiulė rusų delegacija skrido laineriu „Il-62“, o R.Stankevičius šalia jo skriejo naikintuvu „Su-27“. Didysis lėktuvas nutūpė Venecijoje, o lietuvis turėjo leistis Rivolto karinėje bazėje, nuo kurios iki Salgaredos buvo maždaug 50 kilometrų.

Nors ir buvo žadėta, piloto nepasitiko italų karo lėktuvai, todėl R.Stankevičius aerodromą turėjo rasti pats. Tai, anot E.Ganusausko, nebuvo paprasta: apie lietuvio pilotuojamo naikintuvo navigacinės sistemos defektus buvo žinoma dar Maskvoje. Pilotą valdžia esą privertė skristi į Italiją tik todėl, kad būtų įvykdyti tarptautiniai įsipareigojimai.
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Edmundas Ganusauskas

Edmundas Ganusauskas

Šventės dieną, rugsėjo 9-ąją, R.Stankevičiaus „Su-27“ Salgaredoje pasirodė vėluodamas – greičiausiai klaidžiojo virš saulėje išdegusių Italijos laukų, kol rado nedidelį aerodromą.

„Liko neaišku, kokios aplinkybės Rimantą varė į kampą, bet jo skridimas iš pat pradžių labai skyrėsi nuo to, kurį išvakarėse jis demonstravo per repeticiją. Vadinamąją mirties kilpą jis atliko per žemai. Vėliau tyrėjai į aktą įtraukė ir punktą apie galimą aukščio prietaiso gedimą. Pilotuojant tokį lėktuvą, kaip „Su-27“, vizualiai įvertinti aukštį tikriausiai labai sudėtinga. Kad yra per žemai, R.Stankevičius suprato tik antroje kilpos pusėje, kai lėktuvas atsidūrė vertikalioje padėtyje. Rimantas darė viską, kas tokioje situacijoje įmanoma, tačiau jam pritrūko kokių dvidešimt ar trisdešimt metrų aukščio“, – kalbėjo E.Ganusauskas.

Aerodrome, virš kurio vadinamąją mirties kilpą brėžė R.Stankevičiaus lėktuvas, buvo susirinkusi minia žmonių, šalia stovėjo namas. „Paskutinis jo valios blyksnis buvo tai, kad jis nuspaudė koja pedalą ir nukreipė lėktuvą į šalį nuo žmonių. Vis dėlto vienas žmogus žuvo, dar buvo sužeistų, bet didelių aukų išvengta“, – sakė pašnekovas.

Rašytojo nuomone, vienintelį lietuvį kosmonautą pražudė sovietinė netvarka – R.Stankevičiaus skrydžiui nebuvo skirta jokio personalo, net profesionalaus skrydžių vadovo, kuris būtų pastebėjęs, kad viršutiniame mirties kilpos taške lėktuvas yra per žemai, ir perspėjęs pilotą. Tokiu atveju gal būtų pavykę išvengti tragiškos baigties.

http://www.15min.lt/naujiena/aktualu...smosa-56-92672