Uždaros gyvenvietės Vilniaus mieste ir jo apylinkėse

[Sinouku]

APTVERTŲ, SAUGOMŲ INDIVIDUALIŲ NAMŲ KVARTALŲ- GYVENVIEČIŲ PASISKIRSTYMAS VILNIAUS MIESTE IR JO APYLINKĖSE

Įžanginėje kalboje galiu paminėti tai, jog šiuo visu reikalu jau domiuosiuosi daugiau nei metus. To pasekoje esu paruošęs ataskaitą apie tokias gyvenvietes Vilniaus mieste ir jo rajone. Nenoriu labai plėsti į smulkesnes dalis, pristatau apibendrintą vaizdą.

Remiantis užsienio šalių autoriais, kurie tyrinėja uždaras gyvenvietes, kvartalus, ar kitaip tariant jose gyvenančias bendruomenes, prieinama prie išvados, jog šios uždaros teritorijos:
▪ tai gyvenvietės, į kurias petekimas yra ribojamas, bendruomenės yra uždarios, o teritorija yra aptverta tvora arba siena;
▪ Bendruomenės uždarumo atsiradimui teritorija turi būti stebima vaizdo kameromis, įrengti automatiniai vartai arba apsaugos postas su visą parą budinčia apsauga.
Remdamąsis šiais dviem punktais buvo ieškomos ir nustatomos uždaros gyvenvietės. Daugelis gyvenviečių yra tiesiog aptvertos, tačiau nėra nė vaizdo kamerų, nė apsaugos postų. Tačiau, tokios gyvenvietės skiriasi nuo kitų, panašaus tipo teritorijų, kadangi čia egzistuoja bendruomenė, gyvenvietė turi vieningą architektūrą, komunikacijas(vandens gręžinius, atskirą šildymą ir t.t), infrastruktūrą, kuri yra kuriama būtent tai gyvenvietei arba kvartalui. Tai reiškia, jog objektas pasižymi uždarumu nuo likusios erdvės.

Atliekant tyrimą, uždarų individualių namų gyvenvietės Vilniaus mieste paplitę Naujosios Vilnios, Antakalnio seniūnijose, pora yra Panerių, Pilaitės, Rasų, Baltupių seniūnijose.

Didžiąją dalį tokių gyvenviečių arba kvartalų sudaro Antakalnio seniūnijoje, ypač Nemenčinės plente paplitimas. Tyrimo metu buvo surasta 11 tokio tipo gyvenviečių- kvartalų. Dalis jų įsikūrusios Valakampiuose, tačiau daugelis yra individualūs arba vienas, arba keli sublokuoti namai, kurie pasižymi ne tik aptverta teritorija, tačiau ir įrengtomis vaizdo kameromis. Tokie namai paplitę Nugalėtojų g. ir Svajonių g. Kadangi tokios teritorijos nepasižymi bendruomeniškumu, nėra bendrų vartų ir kiekvienas namas yra statytas pagal individualų projektą, jie nepriklauso uždarų gyvenviečių kategorijai.

Pagrindinia akcentai:

Blokuoti namai Meškeriotojų g.


2004 m. Plytinės g. baigti statyti UAB ,,Eika“ du kvartalai po 4 ir 7 namus. Nuotrauka: www.eika.lt


Antavilių gyvenvietė, kuri baigta statyti prieš pora metų(16 individualių namų).


Laurų gyvenvietė, kuri 2009 m. pr. pagal teismo sprendimą privalėjo nugriauti aplinkui juosiančią tvorą.
© Diena Media nuotr. Laurų gyvenvietė


,,Valakampių Trio“. Deja, kaip viskas dabar atrodo nuotraukos neturiu, nes tuo metu dar statė.


Kotedžai Nemenčinės pl. 12, 14A.


1999 m. UAB ,,Statybų vystymo grupė” su Gerb. Ambrasu pagalba baigė statyti 13 blokuotų namų(kotedžų) kvartalą, kuris, galima sakyti yra vienas iš pirmųjų uždarų kvartalų ne tik Antakalnyje, bet ir Vilniuje.


Atlikus tyrimą Antakalnio seniūnijoje ir sužymėjus visas uždaras bendruomenes išryškėjo, jog didžiausia jų dalis yra Svajonių ir Gynėjų g. sankirtoje ir šalia Nemenčinės pl.


Pratęsimas neužilgo.

[Ežiukas]

Cia baisiai daug lietuviu kalbos sergetoju, tu pamastyk dar karta del temos pavadinimo.

[Lettered]

Plytinės g. kvartalo tikrai nepavadinčiau uždara gyvenviete. Nėra ten kažkokio vieno bendro patekimo į gyvenvietę ir visa teritorija nėra aptverta. Šiai kategorijai tikrai priskirti galima Laurų kvartalą. O kelis kotedžus aptvertus kažin ar galima vadinti uždaru kvartalu/gyvenviete.

[Sinouku]

Plytinės g. kvartalas turi bendruomenę, o tai jau yra uždara gyvenvietė. Tam, kad galėtum tiksliai išanalizuoti kvartalą, reikėjo rinkti daug medžiagos. Uždara gyvenvietė- kvartalas nėra toks įprastas darinys, krurį būtų taip lengva atpažinti. Iš visų kvartalų, kotedžų buvo atrinkti tie, kurie atitinka kriterijus.

[Sinouku]

Atlekant praktiką pastebėta nauja tendencija, jog nuo 2000 m., tokios gyvenvietės pradėjo plėstis ne tik Avižienių ir Riešės seniūnijų kryptimi, bet ir Naujosios Vilnios seniūnijoje, tiksliau Pavilnyje. Po pirmojo etapo(2000- 2001 m.) pastebimas antrasis etapas nuo 2006 m. Čia susitelkusios 5 gyvenvietės.

Džiaugsmo kvartalas. Pradėtas statyti 2000 m. kvartalas pabaigtas 2002 m., pastatant 22 namus 3.5 ha sklype. Projektuojant šį kvartalą,buvo ypač atsižvelgta į privatumą(UAB ,,Zia Valda Real Estate). Iš wikimapia.org matyti statomas kvartalas. Deja, šiuo metu nebuvau iki ten nuvažiavęs, todėl neturiu galutinių nuotraukų.


Kalnėnų gyvenvietė. UAB ,,Skala“, šio projekto sumanytoja ir vykdytoja planuoja baigti statyti gyvenvietę, kurią sudarys 132 individualūs namai. Tai bene didžiausias individualių namų kvartalas Lietuvoje. Nuo 2001 m. projektas vystomas keturiais etapais, o iš viso bendrovė užsibrėžusi pastatyti 300 namų.



Pavilnio namai. 2007 m. Džiaugsmo g., šalia Pavilnio regioninio parko pabaigti statyti 3 namai– kotedžai. Sublokuoti namai pasižymi ramia vietove, visa teritorija aptverta medine tvora, pastatyti automatiniai vartai.





Žalių kalnų gyvenvietė. 2008 m. UAB ,,RT Investicijos” su UAB ,,Constructus“ pabaigė gyvenvietės statybas. 4.5 ha. plote buvo pastatyti 49 individualūs, sublokuoti ir kotedžų tipo namai. Wikimapia.org pagalba vaizdas:



Pavilnio slėnis. UAB ,,Sostinės namai“ 2008 m. pradėjo statyti naują kvartalą, isikursiantį šalia Pavilnio regioninio parko, netoli kitų esančių naujųjų gyvenviečių. Projekto iniciatoriai teigia, jog gyvenvietę sudarys 116 individualių namų, pasižyminčių ekonomiškumu ir orientuotų ne tiek į aukštesnės klasės gyventojus, bet į vidutinės.



Subendrinus visus rezultatus, galima atlikti išvadas, jog:
1.Naujosios Vilnios seniūnijoje išsidėsčiuosios yra 5 gyvenvietės(6 pav.);
2.Gyvenvietės(išskyrus Kalnėnų gyvenvietę) yra susitelkusios šalia viena kitos;
3.Integruotos į bendrą Vilniaus visuomeninio transporto tinklą;
4.Išsidėsčiusios tarp Vilniaus miesto centrinės dalies ir Naujosios Vilnios mikrarajono;
5.Pasižyminčios uždaros bendruomės statusu;
6.Nutolusios ne daugiau kaip 10 km. nuo Vilniaus centro.

[Sinouku]

Vilniaus mieste, atliekant tyrimą, rastos jau žinomos, bet kartu ir kitos gyvenvietės, kurios pasižymi uždaromis bendruomenėmis išsidėsčiusios Pilaitės, Rasų, Panerių seniūnijose.
Pilaitės seniūnijoje tyrimo metu buvo aptiktos keletas uždarų bendruomenių. Viena iš jų, įsikūrusi Smalinės g. Automatiniai vartai, vaizdo kameros, supiltas specialiai pylimas ir apsodintas pušelėmis nuo pašalinių akių... Ko daugiau reikia...



Antroji tokio tipo gyvenvietė aptikta už Pilaitės prospekto, netoli ribos su Papiškių kaimu. 9 individualūs namai baigti statyti 2008 m. Nors kiekvieną namą supa individuali tvora, kuri nėra bendra, egzistuoja bendruomenė, kuri tvarko teritorijos reikalus bendrai.

Apibendrinus, galima teigti, jog Pilaitėje daugiau paplitusi daugiabučių statyba, kurios driekiasi Pilaitės prospekto šiaurine dalimi, tuo tarpu uždarų bendruomenių daugiau nėra, nebent vyrauja individualūs namai Sudervės link.

Rasų seniūnija. Pietrytinėje miesto dalyje išsidėsčiusi Rasų seniūnija, kurioje, Pavilnio regioninio parko prieglobstyje isikūrusi Rasų gyvenvietė(Rasų slėnis).1.28 ha. plote, 2006 m. pastatyta 16 naujų modernių namų, rekonstruojant gyvenvietės teritorijoje išlikusią 1940 m. statytą lenkų okupacijos metais pilaitę su šaudymo angų akcentais, pritaikant ją gyvenamajam namui. Kad be reikalio nereikėtų talpinti nuotraukų, Mindakas buvo sukūręs temą šiam projektui: http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=5037

Nagrinėjant Rasų seniūniją toliau, uždarų bendruomenių nebuvo surasta tiek tyrinėjant teritoriją, tiek ieškant objektų nekilnojamojo turto agentūrų internetiniuose puslapiuose. Teko pastebėti, jog Rasos nėra ta seniūnija, kurioje dar gali plėstis uždaros teritorijos ir jų bendruomenės, kadangi Rasos nėra didelė, pietrytinėje dalyje yra Pavilnio regioninis draustinis, nėra didelių plotų, kuriuose galėtų įmonės vystyti projektus.

Ką gi, rytoj bandysiu supažindinti su aplink Vilnių esančiomis gyvenvietėmis- kvartalais, kadangi užmiestyje jų bene daugiausia.

[c2h5oh]

Įdomi tema.

Tik kyla abejonė, ar visi paminėti objektai tikrai yra "apsitvėrusios bendruomenės" ("gated communities"). 3 kotedžai, aptverti bendra tvora, kažin ar laikytini tokia.

Problema su kriterijais - juose apibrėžei aiškiai ir konkrečiai (tvora + nuolatinė apsauga), bet jų griežtai netaikai (nes daugelyje išskirtų kvartalų apsaugos nėra). O jeigu apsaugos nuolatinio buvimo nelaikai esminiu kriterijumi, tuomet ir dauguma sodininkų bendrijų bus "gated communities" (nes dauguma jų aptvertos tvoromis, ir visos jos yra organizuotos).

[Tomas]

Truputi OT, bet man tokios gyvenvietės kiek dvelkia III-iojo pasaulio "kvapeliu" ...

[HSV]

▪ Bendruomenės uždarumo atsiradimui teritorija turi būti stebima vaizdo kameromis, įrengti automatiniai vartai arba apsaugos postas su visą parą budinčia apsauga.

Labai įdomus vertinimo kriterijus - teritorijos apsauga vaizdo kameromis. Kažkaip tuo klausimu teko diskutuoti ir naudos iš to nebuvo išpešta. Gal galima būtų pateikti šio apsaugos būdo įgyvendinimo kriterijų, jei jau jis čia taip kardinaliai figūruoja

[Lettered]

Truputi OT, bet man tokios gyvenvietės kiek dvelkia III-iojo pasaulio "kvapeliu" ...

Kodėl?

[Sinouku]

Tokie kriterijai, kaip vaizdo kameros, ar apsauga yra pagrindas, kuriuo remiasi užsienio tyrinėtojai ir ypač JAV ir PAR. Bendrai, informacija apie uždaras tokias gyvenvietes- kvartalus:
Tokių uždarų bendruomenių istorijos užuomazga prasidėjo JAV XIX a. pr., kai pensijinio amžiaus žmonės, arba grįžę iš atsargos karininkai pasirinko gyvenimą užmiesčio zonoje(Kennedy, David J., 1995). Toks žingsnis paspartino turtingųjų, pasiturinčių žmonių norą gyventi užmiesčio teritorijose dėl kelių priežasčių: išsprendė daugelį buitinių klausimų, taip pat socialinių, saugumo, ir daugiau teorine prasme leido sudaryti prielaidą individualiam uždarumui, neprieinamumui(Mitropolitski S., 2006).
To pasekoje, tokio tipo gyvenvietėse vien tik 1970 m. JAV priskaičiuota 2000(Bureau C., 2001). Tuo tarpu 2000 m. tokių gyvenviečių priskaičiuojama jau 50.000, arba tai 7 milijonai JAV piliečių, arba 6 procentai šalies gyventojų(El Nasser H., 2005). Uždaros bendruomenės pradėjo kurtis JAV pietinėje dalyje, kitaip vadinamame ,,Sun Belt States“, į kurias įeina pietrytinės, pietvakarinės valstijos. Jose uždaros gyvenvietės pradėjo steigtis dėl minėtos priežasties: pensininkai daugiausia kraustėsi labiau į pietus, užmiesčio teritorijas. Devintame dešimtmetyje ,,gates communities“ išplito visoje Amerikoje, ypač didmiesčiuose. Paskutiniai tokie plėtros regionai: Šiaurės vakarinė ir Rytinė dalys bei Vidurio vakarai(Midwest)(Edward J. B., Snyder M. G., 1999). Šios gyvenvietės išplitusios aplink Čikagos, Niujorko didmiesčius bei kitus didžiausius miestus. Tačiau uždarų bendruomenių gyvenvietės išsidėsčiusios ir kitose valstijose: Oregono(Oregone), Vašingtono(Washington), Ajovos(Iowa), Minesotos(Minnesota), Pensilvanijos(Pennsylvania), Arkanzaso(Arkansas), Masačusetso(Massachusetts), Havajų(Hawaii), Kanzaso(Kanzas), Misūrio(Missouri), Mičigano(Michigan), Nevados(Nevada) valstijose, taip pat Kolumbijos apygardoje esančių Merilando(Meryland) ir Virdžinijos(Virginia) valstijų miestų pakraščiuose. Valstijos, kuriose tankumas yra mažesnis, uždarų bendruomenių gyvenviečių yra nedaug. Tokiomis tendencijomis pasižymi Dakotos(Dakotas), Vermonto(Vermont), Vakarų Virdžinija(West Virginia) valstijos)(Edward J. B., Snyder M. G., 1999). Vis dėlto tokių bendruomenių lyderiais išlieka Kalifornijos(California), Floridos(Florida) ir Teksaso(Texas) valstijos. To priežąstimi galima laikyti tai, jog regionai populiarūs Amerikoje, be to, yra pietinėje dalyje ir pasižymi šiltu klimatu.
Amerikoje plėtota ,,gates communities“ idėja persimetė ir į kitus regionus. 7- 8- ame dešimtmetyje ji išpopuliarėjo Vakarų Europoje: Ispanijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Portugalijoje, Vokietijoje. Vėliau pagreitį įgauna Pietų Afrikoje, ypač kaip saugumo garantas ir galiausiai Azijoje(Landman, 2004).
Todėl maytyi, jog III Pasaulio šalys paskutinės atveria tokias erdves.

Informaciją sunku buvo rinkti ir atlikti ataskaitą, kadangi lietuvių kalboje nėra bendro tokio termino ir paaiškinimo, taip pat nėra ir tyrėjų, kurie tirtų vien tik tokį fenomeną. Dėl šių dalykų ir kyla daug klausimų, kuri guvenvietė, ar kvartalas yra ,,gated communities" tipo. Bendrai, tiriant naudojami bruožai Lietuvoje: bendra architektūra, bendruomenės buvimas, bendros saugos sistemos įdiegimas, savarankiškumas.

[Tomas]

Kodėl?

Sakyčiau tai nesaugios visuomenės išraiška.

[Lettered]

Sakyčiau tai nesaugios visuomenės išraiška.

Na juk ten nėra 3 metrų betoninės tvoros ir apsauginiai su automotais nestovi prie vartų. Viskas tik dėl bendros tvarkos ir ramybės pagrinde.

[Tomas]

Apie ką aš ir šneku. Civilizuotoje ir saugioje visuomenėje nėra būtinybės tvertis tvorom su saugos postais dėl tvarkos ir ramybės.

[Lettered]

Apie ką aš ir šneku. Civilizuotoje ir saugioje visuomenėje nėra būtinybės tvertis tvorom su saugos postais dėl tvarkos ir ramybės.

Tai, kad tik keliose tokiose gyvenvietėse yra tie postai apsaugos. Kitur tik paprastas šlagbaunas. Tokios gyvenvietės ne vien tik dėl fizinio saugumo kuriamos.

[Sinouku]

Avižienių seniūnija. Į šiaurės vakarus nuo Vilniaus miesto nutolusi seniūnija turi daugiausia tokio tipo gyvenviečių- net 18. Priežasčių yra keletą:
1.)Seniūnija ribojasi su Vilniaus miestu, iki kurio atstumas nuo 10 iki 15 min.
2.)Išvystyta kelių sistema. Šalia Ukmergės plentas.
3.)Mažai apgyvendinta, neužstatyta logistikos ir verslo centrais teritorija leido kurti stambias gyvenvietes.
4.)Pirmosios gyvenviečių statybos Avižienių seniūnijoje davė paspirtį kitų įmonių planams kurti gyvenvietes šioje seniūnijoje.
5.)Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano kryptis- ,,formuoti optimalias urbanizuojamas zonas ties miesto riba…”(,,UAB Urbanistika”, 2007), pagal kurį, Avižienių seniūnija ribojasi su Vilniaus miesto ribomis, turi didelį neužstatytą plotą, yra mažai užstatymą ribojančių nuostatų ar į paveldosaugą įtrauktų teritorijų.
Didžiausia uždarų gyvenviečių santalka senajame Ukmergės kelyje. Taip yra dėl to, jog nereikia tiesti atskirų kelių iki pagrindinio kelio ir taip galima sumažinti įmonėms išlaidas. Antra, senasis Ukmergės kelias jungiasi su dabartiniu Ukmergės plentu, kuris yra 4 važiuojamųjų juostų, tad susisiekimas su miestu yra patogus ir greitas. Tačiau iš kitos pusės, Avižienių seniūnija yra už Vilniaus miesto savivaldybės ribų, todėl nemaršrutuoja visuomeninis miesto transportas. Tad dar viena priežastis, kodėl tokių gyvenviečių vystytojai stengiasi įgyvendinti projektus šalia senojo Ukmergės plento- čia važinėja rajoniniai autobusai, kas iš dalies gyventojams turi teigiamos pusės.

Pirmoji šiuolaikinio tipo uždara gyvenvietė pradėta statyti 1999 m.- Bendorėlių gyvenvietė. Būtent Avižienių seniūnijoje. Šios pirmos gyvenvietės projektas buvo ruošiamas daugiausia su Amerikos, taip pat Skandinavijos ir kitais Europos specialistais. 43 ha. plote buvo žadama pastatyti iki 200 namų. Šiam, tuo metu grandioziniam projektui buvo specialiai įkurta įmonė- UAB ,,Bendorėlių statyba“(Archiforma“, 2006).
Projekte buvo numatytas visas gerbūvis, ypač būdingas pietinėse JAV valstijų uždarose gyvenvietėse. Visa teritorija aptverta, įvažiavimas kontroliuojamas apsaugos, iškastas tvenkinys, planuota pastatyti žirgyną, atvirus ir dengtus sporto kompleksus, parką, teniso kortus, krepšinio ir tinklinio aikšteles, futbolo aikštę, restoraną(Ugianskis, 2001).
001m. pr. buvo nuspręsta, jog bus pastatyta tik 51 namas. To priežasčių iškelta ne viena:
1.)Teritorijoje esanti gyvenvietė nuo senojo Ukmergės plento nutolusi 300 m. Tad infrastruktūros darbams reikėjo daug daugiau lėšų nei statant gyvenvietę prie pat kelio, be to, didelis gyvenvietės plotas;
2.)Projektuotojų klaida, statant namus. Tik 6 arų plote esantys namai pastatyti neekonomiškai, todėl lieka maža lauko erdvė, kas atsiliepė bandant parduoti namus;
3.)Tuo metu(2000m.), tokios gyvenvietės dar buvo naujiena Lietuvoje, todėl visi atsargiai žiūrėjo į tokią investiciją. Tuo pat metu buvo statoma daug daugiabučių namų, todėl gyventojai noriau pirkdavo butą;
4.)Užsibrėžti tikslai, kad bus sukurtas gerbūvis, t.y. aikštelės., restoranas ir t.t. liko neįgyvendinti, kas klientus atbaidė nuo namo pirkimo Bendorėliuose;
5.)2002 m. prasidėjo uždarų gyvenviečių statybų bumas, kurios buvo sėkmingos ir priviliojo esamus klientus. Dėl to taip ir liko Bendorėliuose nemažai neišpirktų namų su sklypais;
6.)Teigiama, jog projekto nesėkmę pagreitino akcininkų interesų nesuderinimas.

Keleta nuotraukų:





2002 m. šalia Raisteniškių, prie pat senojo Ukmergės kelio baigta statyti Raisteniškių gyvenvietė. Gyvenvietę statė UAB ,,Atkirta“. Teritorijoje pastatyti 26 namai su 5- 12 arų sklypais. Teritorija aptverta medine tvora ir suvirintos tvoros tinklu, šalia įvažiavimo yra šlagbaumas.





Klevinės kalvų gyvenvietė yra trečioji gyvenvietė, kuri pasižymi uždarumu šioje seniūnijoje. 2005 m. projekto vystytojas UAB ,,Neo Domus” baigė 27 blokuotų namų gyvenvietę, nuo Vilniaus centro nutolusią kiek daugiau nei 17 km. Bendruomenė įkūrusi netgi savo internetinį puslapį/forumą bendravimui ir problemų tvarkymui.

Senoka foto iš wikimapia.org:



Galinės miško gyvenvietė. Dar toliau nutolusi gyvenvietė šalia senojo Ukmergės kelio, netoli Mažosios Riešės. 8- 7 arų sklypuose statomas 21 namas, šalia miškas. Pastatyti namai yra dar įrenginėjami, kiti dar tik statomi, tačiau statybų pabaiga jau numatoma šiais metais. UAB ,,Galinės miško namai“ internete esančiame skelbime teigia, jog teritorija bus atverta, išasfaltuotos gyvenvietės gatvės, įrengtas apšvietimas(UAB ,,Sostinės plėtra“).

Medžiagos radau mažai. Įdedu tik vieno namo kompiuterinį vaizdą:



Vakarinis slėnis. Netoli Aukštųjų Rusokų k., šalia Ukmergės plento 2009 m. UAB ,,Sostinės plėtra“ baigė dar vieną savo sublokuotų namų kvartalą. Gyvenvietėje pastatyti 52 blokuoti namai, 82 arų plote sukurta laisvalaikio, sporto zona su krepšinio, futbolo ir tinklinio aikštelėmis, teritorija aptverta 1.8 m. tvora. Prie abiejų įvažiavimų įrengti šlagbaumai, sutvarkyta, apšviesta visa teritorija. Šis projektas vienas iš paskutinių Vilniaus rajone, kuriame erdvė skiriama ir poilsiui.





Gyvenvietė šalia Riešės. Vos pora šimtų metrų nuo senojo Ukmergės kelio, važiuojant link Riešės, 2007 m. UAB ,,Neo Domus“ pradėjo vystyti trečiąjį savo projektą.





Blokuotų namų kvartalas Klevinėje(Raisteniškėse). Kitas UAB ,,Neo Domus“ projektas- blokuotų namų kvartalas už Raisteniškių gyvenvietės, taip pat tarp senojo ir naujojo Ukmergės plento, nutolęs 5 km. nuo Fabijoniškių. Kvartale pastatyti 25 namai, 5- 12 arų plotuose.





Klevinė- 2. UAB ,,Junesta” 2008 m. įgyvendintas projektas, kurio metu, Bendorių k., šalia senojo Ukmergės kelio pastatyti 6 blokuoti ir 6 individualūs namai.





Tai pagrindinės uždaros gyvenvietės, kurios įsikūrusios šalia senojo Ukmergės kelio.

Arčiau Vilniaus miesto yra 2008 m. baigta Obelynės gyvenvietė, kurioje pastatyti 54 namai, kurie padalinti į 2 kvartalus: Liepų ir Žiedų g. Teritorija aptverta medine tvora, sutvarkyta visa infrastruktūra, įrengtas apšvietimas, kvartaliniai geriamo vandens tiekimo tinklai, giluminis geriamo vandens gręžinys, kvartalinė ir miesto kanalizacija(NT agentūra ,,Juvitus). Obelynės interniatiniame puslpapyje teigiama, kad iki miesto centro yra 10 km.





Netoli, Bajorų gyvenvietėje, Smėlio g. statoma ,,Bajorų valdos” kvartalas, kuriame bus 20 sublokuotų namų, teritorija aptverta medine tvora, bus įrengti įvažiavimo vartai(UAB,,Reemarko“). Pirmuoju etapu bus pastatyti 8 blokuoti namai.





Vaizdas per langą, nors man, ne koks...



Paskutinė gyvenvietė, kuri yra didelė uždara bendruomenė, šalia naujojo Ukmergės plento, Naujasodžiuose esanti 35 namų gyvenvietė. 5- 12 arų sklypuose esantys namai šioje gyvenvietėje turi visas komunikacijas.

Seniūnijoje yra dar keletas nepaminėtų gyvenviečių, tačiau jos yra sudarytos ne iš daugiau nei 10 pastatų, tačiau yra uždaros gyvenvietės, turinčios bendrą, nepriklausomą bendruomenę. Šių gyvenviečių charakteristika pateikta priede.

[Sinouku]

Jeigu kalbate apie Lietuvoje tokias gyvenvietes, jos tikrai ne tik dėl saugumo kuriasi, tačiau ir dėl ramesnės aplinkos, didesnio individualumo jausmo. Tuo tarpu PAR, šios gyvenvietės yra aptvertos betono tvoromis, budi sargyba, kadangi ten yra visiškai kitoks supratimas apie saugumą.

[praeivis]

Tai kaip ten atvykti spec. tarnyboms( greitoji,gaisrine,policija ir pan.) privaziuoji prie vartu ir stop....

[Lettered]

Tai kaip ten atvykti spec. tarnyboms( greitoji,gaisrine,policija ir pan.) privaziuoji prie vartu ir stop....

Kas iškviečia tas ir atidaro. Spec. tarnyboms gerokai didesnė problema sausakimši daugiabučių kiemai.

[Sinouku]

Tai kaip ten atvykti spec. tarnyboms( greitoji,gaisrine,policija ir pan.) privaziuoji prie vartu ir stop....

Čia kalbi apie Lietuvą ar užsienyje?

Lietuvoje viskas yra paprasta. Vartai yra saugomi apsaugos- pranešama apsaugos postui. Automatiniai vartai, arba šlagbaumas- atidaro žmogus(Vakaruose kiekviename bute yra įrengtas pultelis atidarymui). Nagrinėjant atskirus atvejus, viskas klostosi panašiai, nes į tokias gyvenvietes kviečiamos tarnybos su kažkieno žinia o ne iš oro. Čia tas pats, kaip laiptinių rakinamos durys...