Gelžk. Kaunas-Kazlų Rūda-Kybartai

[fui]

Kuria tai diena pasidariau atostogini zygi dviraciu po man dar nelankyta krasta. Sedau i traukini Kaune, o uz poros valandu -jau Kybartuose, ten po miesteli ir kelis salia esancius prasukau 50km, o neaplankiau visko ka vertejo. Nedidelis reportazas is triju aplankytu vietu. Pirmiausia imetu kai ka is Kybartu veliau ir likusias foto is Virbalio ir Alvito

taigi pradziai peronas, stotis viadukas ir mane atvezes naujasis dyzelis


(...)

vaizdas i cerkve nuo viaduko


(...)
Vaizdas i muitine nuo viaduko:



Ir pabaigai: isvykau jau is kito perono ir senesniu, triuksmingesniu ir netokiu svariu traukiniu


o kol jo laukiau mano dviratis ruke priristas prie stulpo, o as tuo metu plepejau su kasininkemis ir konduktoriais:

[Romas]

Fui, ačiū už nuotraukas.
-----------

(...)
Šiaip pačiam labai pasisekė su tuo fotografavimu ant geležinklio viaduko.

[vectron]

Šiaip pačiam labai pasisekė su tuo fotografavimu ant geležinklio viaduko.

O yra buvę problemų? Norėčiau išgirsti, kokia situacija fotografuoti stotyje...

Man teko prieš du metus paveiksluoti traukinius. Nors Kybartai yra pasienio stotis, jokių problemų neturėjau (išskyrus rusiško lokomotyvo mašinistų vidurinio piršto gestą). Net gi stoties darbuotojas už 10 metrų matė mane su kamera, bet nieko nesakė, nelabai rūpėjau.

[fui]

Labai idomi tema. Ar nepavyko padryti nuotrauku su/prie sienos kirtimo punkto?

po teisybei nefotkinau, taip kaip ir kalejimo, nezinojau galima ar negalima tai ir nevargau

[vectron]

Gelžk. Kaunas-Kazlų Rūda-Kybartai

O gal kas gali papasakoti, kaip anksčiau atrodė Jūrės stotis? Dabar oficialiai ji yra stotis, nors pagal kelius būtų galima sakyti, kad tai tik sustojimo punktas. Įtariu, kad senais laikais už platformos (Kybartų pusės) buvo aklakelis ar net šalutinis stoties kelias, nes ankščiau dar buvo išlikę užžėlusių pabėgių.

[Al1]

O gal kas gali papasakoti, kaip anksčiau atrodė Jūrės stotis? Dabar oficialiai ji yra stotis, nors pagal kelius būtų galima sakyti, kad tai tik sustojimo punktas. Įtariu, kad senais laikais už platformos (Kybartų pusės) buvo aklakelis ar net šalutinis stoties kelias, nes ankščiau dar buvo išlikę užžėlusių pabėgių.

Jei yra pastatas su laukiamaja sale, bilietu kasa, tai nors ir vienas kelias - tai stotis.

[LT-1]

Jei yra pastatas su laukiamaja sale, bilietu kasa, tai nors ir vienas kelias - tai stotis.

kazkada tai buvo stotis su keliu atsisakojimais (ne taip kaip dabar, tik su pagrindiniais). Siuo metu tai oficialiai laikoma stotimi, joje yra stoties budetojas, yra ir stoties virsininko pareigybe. Per pora - keleta metu (kai tame ruoze bus irengta automatine blokuote), stoties budetojo darbo vieta bus tikrai panaikinta, nebent tik bilietus pardavines koks zmogus.

[Perfect]

kazkada tai buvo stotis su keliu atsisakojimais (ne taip kaip dabar, tik su pagrindiniais). Siuo metu tai oficialiai laikoma stotimi, joje yra stoties budetojas, yra ir stoties virsininko pareigybe. Per pora - keleta metu (kai tame ruoze bus irengta automatine blokuote), stoties budetojo darbo vieta bus tikrai panaikinta, nebent tik bilietus pardavines koks zmogus.

Bilietų automatą reikėtų statyti...

[Vitas]

O gal kas gali papasakoti, kaip anksčiau atrodė Jūrės stotis? Dabar oficialiai ji yra stotis, nors pagal kelius būtų galima sakyti, kad tai tik sustojimo punktas. Įtariu, kad senais laikais už platformos (Kybartų pusės) buvo aklakelis ar net šalutinis stoties kelias, nes ankščiau dar buvo išlikę užžėlusių pabėgių.

Taip, Jūrės geležinkelio stotis kažkada (gal iki 1980 metų) buvo kaip tikra stotis: penkeri keliai (ketveri su šviesoforais, vienas pagalbinis), dar buvo vienas aklikelis. Atšaka į Kauno pusę vedė į vietą, kur dabar veda nuo pervažos veda kelias į sodų bendriją „Dobilas“. Ten buvo lyg antra geležinkelio stotis. Tekę girdėti, kad ji vadinta Papilviu (nes yra prie netoliese tekančio Pilvės upelio). Tiesa, sotis daugiau lietė siauruką geležinkelį, iki gal būt 1980 metų atėjusį iš Ežerėlio durpyno. Siaurukai traukiniai atveždavo durpes, jos būdavo perkraunamos į plačiuosius vagonus ir vežamos kiek žinau į Vilniaus TEC. Taip pat iš plačiojo geležinkeli vagonų-cisternų į siauruko cisternas būdavo perpumpuojamas dyzelinis kuras, kurio nemažai reikėdavo traktoriams ir kitai Ežerėlio durpyne dirbančiai technikai.
Dar būdami vaikai vis norėdavome susekti, kur gi nueina tas siaurukas iš Jūrės, bet suaugusieji perspėdavo, kad nueina į karinį aerodromą Kazlų Rūdos miške ir prisakinėdavo po karines teritorijas nesivalkioti. Viename iš Roberto minimų Jūrės stoties bėgių (toliausiuose nuo stoties pastato) neatsitiktinai vis stovėdavo durpes vežantys vagonai. Kartais jų atsirasdavo ir vadinamame stočiai artimesniame šoniniame kelyje, nors šiaip šį būdavo stengiamasi laikyti laisvą ir kartais į jį priimti ir sustabdyti prekinį traukinį, kad praleisti įkandin greičiau važiuojantį keleivinį.
Nuo Kauno atvažiuojantį traukinį Jūrės geležinkeli stotyje būdavo galima priimti į trečią ir ketvirtą (gal dar į penktą?) kelius nuo stoties pastato (oficialios kelių numeracijos neprisimenu), atvažiuojančius nuo Kazlų Rūdos – į pirmą, antrą (pagrindinis), ketvirtą (gal dar trečią ir penktą?) kelius. Tas „gal“ neaišku dėl įėjimo šviesoforų įsijungimo galimybių o iešmai tą leidžia (nors žinau apie traukinių priėmimo į stotį šansus prie draudžiamo signalo). Jūrės stotyje stodavo visi dyzeliniai traukiniai. Važiuojantys iš Maskvos ir kitų Rusijos miestų į Kaliningradą nestodavo.
Netikėtesnė situacija man buvo pasitaikiusi, kai iš Alytaus į Kauną važiavęs ankstyvas rytinis traukinys buvo sulaikytas prieš įėjimą į stotį. Pasirodo, antrame nuo stoties rūmų kelyje buvo sustabdytas prekinis, keleivinį nuspręsta priimti į pirmą kelią nuo stoties (dabar jo nėra, jo sąskaita praplatintas Kauno krypties peronas), bet visą naktį budėjusi iešmininkė neturėjo jėgų perkelti iešmą. Kol atbėgo kito stoties galo iešmininkas ir perjungė iešmą, praėjo gal 15 minučių, ir traukinys vėlavo...
Kaip jau minėjau, demontavus arčiausią nuo stoties pastato šoninį kelią, praplatintas Kauno krypties keleivių peronas. Nuo Kazlų Rūdos krypties perono dar galima įžiūrėti kitų dviejų kelių buvimo požymius (bent pabėgių įspaudus). Kariniu aerodromu suaugę baugino nepagrįstai: Jūrės geležinkelio stoties prieigose prasidėjęs ir vadinamoje Kajackų stotelėje į Ežerėlio ir Novaraisčio šakas išsišakojęs siaurukas per jokio karinio dalinio teritoriją nėjo (atšakos į jį taip pat nebūta), nors pro karinį aerodromą praėjo gana arti. Dabar tą vietą atpažįstu nesunkiai. Nesunku rasti buvusias pervažas keliuose Kazlų Rūda-Pažėrai, Papilvis-SB „Aronija“, Agurkiškė-Kajackai, Višakio Rūda-Agurkiškė, Kardokai-Ežerėlis, Kardokai-Braziūkai, Zapyškis-Griškabūdis, Lekėčiai-Novaraistis. Jūrės geležinkelio stoties pašonėje esančiuose soduose išlikęs siauruko geležinkelio tiltas per Pilvę.
Jūrės geležinkelio stotis vieną kartą buvo trumpam pervardinta į Pastraujį. Taip padaryta filmuojant LTV videofilmą „Čia mūsų namai“ (pagal J.Paukštelio romaną). Berods 1980 metais (bent jų pavasarį neradau pervažos kelyje Pažėrai-Kazlų Rūda) demontavus siauruko geležinkelio atkarpą nuo Kajackų iki Jūrės (siauruko „lankas“ Ežerėlis-Kajackai-Braziūkai-Novaraistis dar veikė iki 1987 metų), buvusios perkrovimo rampos vietoje ir aplink ją pradėjo kurtis sodininkų bendrijos, Jūrės stotis neteko pirmykštės reikšmės, buvo demontuoti visi šalutiniai keliai ir eišmai, iš stoties pasiliko kažkiek daugiau nei dalijimo blok-postas. Bėgių tarp Jūrės stoties ir perkrovimo rampos nėra seniai, bet buvęs manevrinis šviesoforas (į stotį įleidžiantis iš tos atšakos) dar pabuvo ilgokai.
Gyvenvietė prie Jūrės geležinkeli ostoties ilgai taip ir vadinosi - Jūrės geležinkelio stotis. Tik 2002 metais pervardinta į Jūrės miestelį. Dešimtmečiais į Jūrę neatvažiuodavo joks maršrutinis autobusas - gyventojams užtekdavo traukinių. Tik apie 2000 metais pradėjo važinėti mikriukai maršrutu Kaunas-Jūrė-Kazlų Rūda, kiek vėliau - sezonų metu iš Kauno į ten esančias "Riešuto" ir "Dobilo" sodus, bet pernai rudenį važinėti nustojo. Gyventojams ir sodininkams vėl užtenka traukinių.
Keleivių aktyvumas Jūrės geležinkelio stotyje didelis. Jūrės miestelio gyventojai važinėja į darbus ir mokslus Kaune, Kazlų Rūdoje, traukinys patogus susisiekimas sodus čia turintiems kauniečiams. Prienų rajonui priklausiančio Papilvio kaimo gyventojams su seniūnijos centru Veiveriais susisiekti iš Jūrės patogiausia iki Mauručių važiuojant traukiniu ir ten persėdant į Skriaudžius pasiekiantį Kauno 102 mikriuką.

P.S.: stoties nuotrauka
http://www.parovoz.com/newgallery/pg...LNG=EN#picture

[zenonas]

apie mano gimtus Kybartus besidomintiems -

http://www.kel.lt/Kybartai/

http://www.kybartai.lt/

http://www.kybartai.lt/forum/

apie vieną fotografiją paskaitykit įdėmiai - tas pastatas jau žinomas - padėkit išsaugot

O Kybartų senoji Geležinkelio Stotis lenkia ir Kauno ir Vilniaus



nes tai buvo Caro Rusijos pirma geležinkelio stotis - taip sakant - vartai į Europą - kaip nepasipuikuot !

Geležinkelio stotis vadinosi Virbalis iki berods 1964 m. Aš gyvenau Kybartuos iki 1968 - tai dar atsimenu.

Norintiems rasti informacijos į paiešką veskit ir dar senesnį pavadinimą Werzbolovo arba ta pat kirilica Вержболово.

[zenonas]

Gelžk. Kaunas-Kazlų Rūda-Kybartai

Laikau kompiuteryje keletą senųjų Kybartų vaizdelių, pamaniau, kad jie turėtų būti čia padėti ir tapti visiems prieinami.
Ne visi kokybiški, įdedu kaip turiu. Gal bus jums įdomu juos pamatyt, atpažint vietas, pajust kaip viską keičia laikas....


1917 metai - Kybartų geležinkelio stotis










Geležinkelio stoties salė iš vidaus

(...)

pro Virbalį -- Kybartų link...



-----------------------------------------------------------------
gavau keletą atviručių

[Al1]

Kybartai. Pasienio stotis. Unikali tuo, kad is abieju stoties pastato pusiu yra kelynai ir peronai. Tai istorinis palikiams. Juk Kybartu (tuomet Virbalio) stotis buvo pirmasis Rusijos imperijos gelezinkeliu langas i Vakarus. Neskaitant Varsuvos kunigaikstytes gelezinkeliu, kurie tuo metu dar neturejo jungties su likusiais imperijos gelezinkeliais. Tiesa, pirmasis stoties pastatas neisliko. Jis buvo didesnis uz dabartini, statyta ar tai tarpukaryje, ar tai po Antrojo pasaulinio.
Caro laikais desineje puseje buvo rusiskos vezes kelynas, o kaireje - 1435 mm. Rusiska veze ejo iki Eitkunu ir keleiviai, vykstantys i Vakarus persesdavo Eitkunuose. Taip pat ir kroviniai i Vakarus buvo perkraunami sioje stotyje. Kybartuose vyko i Rusija vykstanciu keleiviu persedimas ir kroviniu perkrovimas.
Dar tokia unikali stotis - tarp dvieju kelynu - buvo senoji N. Vilnios stotis. Tik cia vezes plotis buvo vienodas.




[

Dar vaizdai nuo pesciuju tilto.







Daugiau nufotografuoti nepavyko, nes prisitate pasienietis...

[Al1]

Vilkaviškis

[Beniux]

Pilviškių geležinkelio stotis

[Vytautas_LT]

Pilviškių stotis šiemet

[Garbanius]

Ech, senoji mano kaimo stotis.. Viduje gal dar islike tie faini plakatai su traukiniu piesiniais?

[Vytautas_LT]

Ech, senoji mano kaimo stotis.. Viduje gal dar islike tie faini plakatai su traukiniu piesiniais?

Buvau užsukęs į vidų, bet neatkreipiau dėmesio.

[Ramūnas kns]

Radau albume:Kazlų rūda ~1940

[Vitas]

Kairiaisiais bėgiais iš Pilviškių į Mauručius

Lapkričio 24 d., kaip rašoma dėl infrastruktūros darbų, du dieniniai traukiniai iš Kybartų į Kauną (Nr 696 ir Nr 698) važiuos pakeistu tvarkaraščiu. Abu iš Kybartų išvyks vėliau ir važiuos ilgiau.
Kelionė iš Kybartų į Kauną nuo įprastos 1:32h trukmės pagal galiojantį pastovų tvarkaraštį tą vidudienį pailgės iki 1:58h (skirtumas 26 minutės).
Kiek supratau, nuo Pilviškių iki Mauručių bus vadinamas "langas", kurio metu eismas vyks tik vienais bėgiais, todėl abiejų traukinių važiavimas pavėlintas, kad išvengti prasilenkimų šioje kelio atkarpoje ne stotyse su traukiniais Kaunas-Kybartai (iš Kauno išv. 9:47h), Vilnius-Šeštokai ir kad Jiesios stotyje nesusitikti su Nr 147 Maskva-Kaliningradas.
P.S.: taisykite mano klaidas, jei kažkur suklydau; papildykite, jei ko nepastebėjau...

Buvo tai temoje "Kelionė traukiniu" http://www.miestai.net/forumas/showt...001#post387001

Kažkodėl niekas man nepaprieštaravo, niekas nepapildė, tai situaciją išmėginti sumaniau pats. Iš Kazlų Rūdos į Kauną tą dieną sumaniau važiuoti "kybartiniu" Nr 698.
Kai tik išvažiavo traukinys Vilnius-Šeštokai (jam praleisti ir buvo pavėlintas 698-ojo važiavimas), stoties radijo mazgas pranešė apie traukinio Kybartai-Kaunas atvykimą į pirmą kelią. Traukinio laukę žmonės truputėlį sutriko (nes traukiniai iš Kybartų vis atvyksta į antrą), bet buvo aišku, kad tokį siurprizą sukėlė traukinių tvarkaraštį dalinai tą dieną pakeitę darbai. Stoties nelyginiame gale (link Kybartų) buvo matyti dirbantys kranai, kita geležinkelio technika, žmonės oranžinėmis liemenėmis. Tame stoties gale vyko iešmų keitimo darbai. Tai dėl jų traukinys iš Pilviškių atvažiavo nesavujoju keliu (kairiaisiais bėgiais). Buvo kažkiek keistoka, kad tame Kazlų Rūdos stoties gale nepervažiavo į savąjį antrą, bet vėlgi - darbai leika darbais: tokjios galimybės nebuvo.
Važiuojant situaciją stebėjau įdėmiai. Tam sunkumų nebuvo, nes kai kuriose vietose (pačioje Kazlų Rūdos stotyje, prieš Jūrę ir stotyje, prieš pervažas, prieš Mauručius greitis krisdavo iki 20 km/h. Mauručių stoties nelyginiame gale traukinys persirikiavo į savąjį kelią, stotyje sustojo įprastiniame. Buvo truputėlį neaišku, kodėl traukinys kairiaisiais bėgiais važiavo nuo Kazlų Rūdos iki Mauručių, jei jokie darbai čia nevyko. Kad persirikiuoti negali Jūrėje, aišku - šioje stotyje iešmų nėra.
Traukiniui artėjant prie Garliavos, pasidarė aišku, kad Kazlų Rūdos geležinkelio stotyje iš pirmo kelio į vadinamą taisyklingąjį Kauno krypties kelią iešmo nėra (vasarą vykę stoties kelyno rekonstrukcijos darbai jo neįrengė). Todėl į pirmą Kazlų Rūdos stoties kelią patekusiam traukiniui kairiaisiais bėgiais beliko važiuoti iki Mauručių. Nuo Pilviškių iki Mauručių susidaro 37 km.
Lieka klausimėlis, ar nebuvo paprasčiau lyginiame stoties gale (Kauno krypties, prie Miškų urėdijos) traukiniui iš pirmo kelio manevruoti į antrą?

Situacija pasikartojo 2010m. gegužės 4 d.
Išmėginau važiavimą kairiaisiais bėgiais kitu traukiniu - iš Kybartų jis pakeistu tvarkaraščiu išvyko 10:20h., į Kauną atvyko 12:15h. Pastebėjau, kaip atskiri keleiviai vagone konduktoriui skundėsi, kad traukinys važiuoja pernelyg lėtai.

[Al1]

Jūrės stotis. Periodą sunku nustatyti. Kokie 60-ieji...

Iš www.delcampe.net