„O kūjis su pjautuvu - juk tai paprastos liaudies, darbininkų ir valstiečių simboliai. Dabar ženkliukus, pirktus Pilies gatvėje, ir kuriuos visą laiką iki uždraudimo nešiodavausi prisisegęs prie kuprinės, turėjau pasidėti į stalčių.“ - Tomizmas
Toliau stotys Požėrūnai ir Tauragė. Jos pastatytos vokiečių Pirmojo pasaulinio karo metu. Nors dėl Požėrūnų nėra aišku, ar ją pastatė vokiečiai, ar ji buvo įkurta kaip pasienio stotis iš Lietuvos pusės iki prisijungiant Klaipėdos kraštą.
Nuo Pagėgių iki Lauksargių - tik 22 km. Tačiau buvo net 4 tarpinės stotys ir viena stotelė. Visos stotys - kapitaliniai komplesai.
Šiuo metu nei viena iš stočių nuo Pagėgių iki Tauragės nebeveikia, visur vienkelis, peronų nėra.
Pavilkiai
Gudai. Bendras vaizdas.
Medinis namas. Anksčiau medinės lūšnos vietoje galėjo būti vandens bokštas. Bent kažkas panašaus pavaizduota sename vokiškame topografiniame žemėlapyje.
Buvusi stotis
Geniai.
Geležinkelio stoties kompleso dalis - gyvenamasis namas.
Stoties pastatas. Pagal tai, kas pavaizduota sename vokiškame žemėlapyje, tarp šio pastato ir gyvenamojo namo (toliau) turėjo būti didelis pastatas, tikriausiai jis neišliko. Ir tas pastatas turbūt ir buvo tikroji stotis.
Apleistas gyvenamasis namas
Griežpelkiai. Stoties kompleskas neišliko. Jo vietoje (dešinėje) dabar laukas.
Einu link antrojo (skaičiuojant nuo Pagėgių, ir pirmojo nuo tilto per Nemuną) tilto per senvagę. Realiai vaizdas nėra toks baisus ir tikrai neatrodo, kad žolė per vasarą užžels geležinkelį...
Žvilgsnis link Sovetsko.
Arčiau tilto.
Labai keista. Tilto atramos dviems tiltams skirtos... Nors niekada tiltas per Nemuną nebuvo dvigubas. Kito tilto per senvagę (tiesa, atstatyto kaip ir šis, po karo) atramos yra skirtos tik vienam tiltui. Dar keisčiau, kad atstatytų tiltų per Nemuną ir pirmojo (skaičiuojant nuo Pagėgių) per senvagę visos atramos yra gelžbetoninės, o šio tilto - visos akmeninės su raudonų plytų mūru per vidurį.
Grįžtu atgal.
Sovetsko stoties įleidimo šviesoforas.
Pirmasis (skaičiuojant nuo Pagėgių) tiltas per senvagę.
Požerūnai, buvusi stotis tarp Tauragės ir Lauksargių. Tarpukaryje, iki prijungiant Klaipėdos kraštą prie Lietuvos, Požerūnai buvo pasienio su Vokietija stotimi.
Deja, senieji mediniai stoties pastatai neišliko. Dabartiniai yra statyti po Antrojo pasaulinio karo.
Bendras vaizdas link Tauragės.
Stoties pastatas nuo geležinkelio pusės. Jis yra toliau nuo bėgių, pastatą ir geležinkelio liniją skiria sodas. Kairėje pusėje buvo stoties patalpos su kasa (ji panaikinta jau "prie Lietuvos"), o dešinėje - tarnybinis butas, kuriame gyveno ir dabar tebegyvena (dabar jau buvusi) kasininkė. Uždarius stotį, stoties reikmėms naudota namo dalis buvo privatizuota (kaip ir tarnybinis butas).
Nebenaudojami stoties tualetai.
Ūkinis stoties pastatas. Jų ten yra ir daugiau, apleistų.
Einu link antrojo (skaičiuojant nuo Pagėgių, ir pirmojo nuo tilto per Nemuną) tilto per senvagę. Realiai vaizdas nėra toks baisus ir tikrai neatrodo, kad žolė per vasarą užžels geležinkelį...
Labai keista. Tilto atramos dviems tiltams skirtos... Nors niekada tiltas per Nemuną nebuvo dvigubas. Kito tilto per senvagę (tiesa, atstatyto kaip ir šis, po karo) atramos yra skirtos tik vienam tiltui. Dar keisčiau, kad atstatytų tiltų per Nemuną ir pirmojo (skaičiuojant nuo Pagėgių) per senvagę visos atramos yra gelžbetoninės, o šio tilto - visos akmeninės su raudonų plytų mūru per vidurį.
Bet taip niekada dvikelis ir nebuvo naudotas. Matyt to tilto atramos išliko per karus nesugriautos. O kito tilto per sevagę ir per Nemuną atramos buvo sugriautos. Beje, suradau nuotraukas, kusiose aiškiai matyti, kad pirmasis geležinkelio tiltas per Nemuną buvo pastatytas dviems keliams, nors buvo nutiestas tik vienas.
Tuščia... Prekiniai traukiniai pralekia be sustojimo. Tik prasilenkiantys traukiniai sustoja Tauragėje.
Tuščia. Vaizdas link Pagėgių.
Rampa. Prie jos bėgiai yra.
Kaip pažymėta žemėlapyje, priešais stotį nuo miesto (šiaurėje) pusės yra kelias. Anskčiau ten buvo ir trikampis, kurio viena atšaka vis dar pavaizduota žemėlapyje. Dabar jis išardytas pilnai, taip pat išardyta ir linija priešais stotį. Likusi tik nedidelė jos dalis vakarinėje pusėje. Dabar ši atšaka naudojama akmens anglies iškrovimui.
Stoties gatvės pervaža. Dešinėje yra sandėliai - žr. kitą nuotrauką.
Ties pervaža yra nebenaudojami pagal pirminę paskirtį sandeliai su rampomis. Bėgiai prie jų vis dar yra. Tačiau seniau jie ėjo į "Tauragės maisto" teritoriją. "Tauragės maistas" yra čia pat, kitoje pervažos pusėje (žr. nuotrauką su pervaža, pastatai dešinėje).
Vaizdas link pervažos. Fotografuota nuo tos vietos, kur prasidėdavo tikampio bėgiai.
Tauragėje yra ne nemažai atšakų į pramonės įmones. Bet tai, ką pamačiau, nenudžiugino. Yra naudojama tik atšaka į "Tauragės grūdų" elevatorių (žemėlapyje pažymėta raudonai) ir atšaka į miesto katilinę (yra ten, kur skaičius 80). Toliau už katilinės (pažymėta geltonai) atšaka nebenaudojama.
Link elevatoriaus.
Link katilinės.
Tolimesnė atšakos dalis už katilinės nebenaudojama. Vaizdas ties Pramonės g. pervaža.
"Giliau" teritorijoje...
Dar viena atšaka yra šiaurės rytinėje miesto dalyje. Ji eina į sustabdžiusios veiklą "Tauragės keramikos" teritoriją ir gretimas teritorijas. Nuotraukoje - atšaka kairėje pusėje.
Pirmasis iešmas. Bėgiais jau seniai niekas nebevažiavo.
Comment