Geležinkeliai kitose Europos šalyse

[Rolandas.]

Atradau truputi laisvo laiko. Tad dabar idesiu keleta greituju traukiniu.


Eurostar, Prancuzija - Didzioji Britanija


TGV, Prancuzija


Thalys (TGV), Prancuzija


TGV Duplex, Prancuzija

[LT-1]

O va štai tokį vaizdelį Lietuvoje tikrai nekasdien pamatysi. ER2K-skirta riedėti prie pastovios el.srovės električka, sudaryta buvo berods iš 10 vagonų. Atsižiūrėti negalėjau, iš kart apėmė nostalgija. Klausiau apsauginių, kur veža-sakė nežino, bet tikriausiai supjaustymui.
Atvaizdas
]Atvaizdas
[/URL]

Tikrai idomi foto, kaip is siaubo filmo traukinys vaiduoklis

[RAW]

Tikrai idomi foto, kaip is siaubo filmo traukinys vaiduoklis

Čia klasika

[RAW]

Įdomu: ICE per Lamanšą
http://www.lrytas.lt/-12834337341282...o-lamanšu.htm

[Furbo]

Kaip manot kelintai metais pradėjo važinėt "supergreitieji" traukiniai, pasiekiantys daugiau kaip 200 km/h?

[Furbo]

Jau 1979 m. važinėjo "supergreitieji" traukiniai Informacija iš LTE (Lietuvos tarybinė enciklopedija)

[2Pack]

Naujasis traukinys iš Maskvos į Paryžių atvažiavo per 37 val.

[trilobitas]

/\
Maršrutas ir kainos

[Silber418]

Kelionės traukiniu trukmė tarp kai kurių Europos miestų:

[Silber418]

Šimto kilometrų ilgio kelionės geležinkeliu kaina kai kuriose Europos valstybėse:

[Felin]

Labai idomu!

Bet manau, kad Vokietijoje tikrai brangiau negu grafike - o daug priklauso nuo traukinio tipo: ICE brangiau negu IC, ir IC brangiau negu vietini traukiniai (IRE, RE, RB, S). Bet normali kaina tarp Miuncheno o Ingolstadto (apie 80km): 28€ (ICE) ir 17.90€ (RE).
Tik, kad sistemas Vokietioje gana sudetingas, nes yra daug specialu pasiulymu kaip Ländertickets (Bavarijoje pavyzdziui kainuoja 23€/asmeniui + 5€/kitam, maximaliai 5 asmenims, bet galioja tik vietiniuose traukiniuose), Quer-durchs-Land-Ticket (galioja visur Vokietijoje vietiniuose traukiniuose, 44€/pirmam asmeniui + 8€/kitam), Schönes-Wochenende-Ticket (kaip Quer-durchs-Land-Ticket, bet galioja tik savaitgaliais, 40€ + 4€), o Sparpreise (ribota, o reikia vaziuoti su ICE arba IC, kainuoja nuo 19€ iki 250km, kitaip nuo 29€, bet gali buti brangiau).

[Perfect]

Įdomi apžvalga apie geležinkelių perspektyvą Europoje ir trumpas komentaras iš DB kodėl jie vėluoja su Londonas-Frankfurtas maršruto atidarymu
http://bbc.in/1IOFXdw

[Al1]

Ir kartu įžvalgus pavyzdys, kad nafig ta greitoji RailBaltica reikalinga, jei netgi tarp D. Britanijos ir kontinentinės Europos geležinkelis veža tiek mažai...

[Arunasx]

Kinai paleido traukinį į Londoną. Jis riedės ir pro Lietuvos pašonę

Iš Kinijos pajudėjo pirmasis traukinys į Londoną. 18 dienų kelionė vingiuoja per kaimynines šalis. REKLAMA Sausio 1 dieną iš Rytų Kinijos Yiwu miesto pajudėjęs traukinys Londoną pasieks sausio 19 d. Kelionė vinguriuos per Kazachstaną, Rusiją, Baltarusiją, Lenkiją,Vokietiją, Belgiją ir Prancūziją. Galutinė stotelė – Barking Rail terminalas Rytų Londone, praneša BBC.

http://verslas.lrytas.lt/rinkos-puls...vos-pasone.htm

[lukass]

18-mečiai po Europą traukiniais galės keliauti nemokamai

Europos Komisija (EK) imsis įgyvendinti Europos Parlamento pasiūlymą dėl nemokamo „Interrail“ bilieto europiečiams, kuriems sukanka 18 metų. Pagal priimtą finansavimo sprendimą 2018 m. iniciatyvai numatyta skirti 12 mln. eurų.

Tikimasi, kad šia galimybe keliauti galės pasinaudoti 20 000–30 000 jaunuolių.

Planuojama, kad kelionių pasai leis nemokamai naudotis traukinių tinklu Europoje tris savaites per dvejų metų laikotarpį...

[Romas]

Iškėlus pranešimus į atskirų šalių temas šioje temoje beveik nieko neliko. Nėra "kitų šalių".
Visos šalys turi savo temas. Savo temos gal dar neturi Airija. Jei bus koks pranešimas, jis ras vietos bus D.Britanijos geležinkelių temoje.
Kai kurios temos (Belgijos, Vengrijos, Austrijos) turi labai mažai pranešimų, todėl tikslinga jungti prie kaimyninių šalių.

Šioje temoje bus galima diskutuoti apie bendrus Europos geležinkelių reikalus.
Didesnių ir kaimyninių šalių (Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Ukrainos, Lenkijos, Vokietijos, Italjos, Prancūzijos, D.Britanijos, Ispanijos) geležinkelių temas visi neblogai susiranda.

Šiek tiek painiavos yra su Rusija.
Yra tema Buvusios TSRS šalių geležinkeliai.
Iškėlus dalį pranešimų į Ukrainos temą (ji yra gana aktyvi) ten liko beveik vien pranešimai apie Rusijos geležinkelius.
Peržiūrėti visą temą užims laiko. Skubėti nera kutr, nes ta tema pastaruoju metu nėra aktyvi.

Kelios nuorodos į naujas, apjungtas bei rečiau lankomas temas:
[NL, BE, LU] Geležinkeliai Olandijoje, Belgijoje, Liuksemburge
[CZ, SK, HU] Geležinkeliai Čekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje
[CH, AT] Geležinkeliai Šveicarijoje ir Austrijoje
[RO] Rumunijos geležinkeliai
[MD] Moldovos geležinkeliai
[GE] Geležinkeliai Gruzijoje
[SI, HR, BA, ME, RS, MK, AL, BG, TR] Geležinkeliai Balkanuose (Slovėnijoje, Kroatijoje, Bosnijoje-Hercegovinoje, Juodkalnijoje, Serbijoje, Kosove, Makedonijoje, Bulgarijoje, Turkijos europinėje dalyje)
Jei kokia nors šalis bus aktyvi, tai nesunku iškelti pranešimus į atskirą temą. Tik reikėtų viename pranešime rašyti apie vieną šalį.

Logiškai mąstant reikėtų apjungti ir Švedijos, Norvegijos bei Danijos temas, ypač kai ten yra yra bendrų projektų.
Tačiau švediškoje geležineklių temoje net 36 puslapiai pranešimų, kitos šalys ten paskęstų. Teko daryti atskiras temas:
[SE] Geležinkeliai Švedijoje
[NO] Norvegijos geležinkeliai
[DK] Danijos geležinkeliai
Suomijai atskira tema vien dėl to, kad yra ex rusiška, o ne europionė vėžė
[FI] Geležinkeliai Suomijoje

[PoDV]

Puikus apibendrinantis video apie Europos keleivių geležinkelių sistemą.
Apie susisiekimą geležinkeliais tarp skirtingų ES šalių (anglų k.)
Kai kas buvo aptarta Rail Baltica II temoje (elektrifikacijos ir signalizacijos klausimai europiniame kontekste)

Sistemos maždaug neblogas šalių viduje, ypač kur tam skiriamas dėmesys (pvz. Šveicarija). Neišspręstas tarptautinis susisiekimas traukinais.

Kas neišspręsta:

• Vėžė. Nors standartinė vėžė daugelyje Europos šalių, kai kur ši problema dar turės būti sprendžiama. Baltijos šalyse minima tiesiama Rail Baltica, Ukrainoje/Moldovoje paprastas vėžių pakeitimas iš rusiškos į standartinę dėl akivaizdžių priežasčių. Suomija ir Ispanija gali likti ir sena vėže, nes ir taip per toli... BY/RU - no go zona
• Elektrifikacijos sistemos tarp skirtingų Europos šalių ir net regionų. Daug skirtingų sistemų, reikalinga standartizacija.
• Traukinių kontrolės sistemos. Daug skirtingų sistemų, reikalinga standartizacija
• Patogumas perkant/keičiant/atšaukiant bilietus. Biurokratinė problema. Neišeina sukurti unifikuotos bilietų pardavimo sistemos, nes operatoriai nesidalina duomenimis.

[Al1]

Baikos. Niekas nebus sprendžiama, nes niekam to nereikia. Deja... Seniai buvo galima būtent nuo to pradėti, o ne nuo liberalizacijos ir geležinkelių sistemų išskaidymo ES šalyse.
Iš kitos pusės, kai kurie pasiekimai yra: atsirado multisisteminiai elektrovežiai, kurie gali naudoti visas pagrindines ES šalyse naudojamas maitinimo įtampas. Taip pat ir elektriniai traukiniai jau gali naudoti bent dvi maitinimo įtampas.

Pagrindinė problema iš tiesų yra skirtingose signalizacijos sistemose ir biurokratizme.

Niekas nedraudžia ir techniškai neriboja taprtautinių traukinių tarp LT, LV ir EE, o jų nėra. Nėra ir nebus, nes niekas tuo nesuinteresuostas nei valdžioje, nei geležinkeliuose. Nepaisant skirtingų įtampų, skirtingų signalizacijos ir t.t., traukiniai tarp Lenkijos ir Vokietijos, Šveicarijos, Čekijos ir pan. važinėja...

[Elis]

Puikus apibendrinantis video apie Europos keleivių geležinkelių sistemą.
Apie susisiekimą geležinkeliais tarp skirtingų ES šalių (anglų k.)
Kai kas buvo aptarta Rail Baltica II temoje (elektrifikacijos ir signalizacijos klausimai europiniame kontekste)

Sistemos maždaug neblogas šalių viduje, ypač kur tam skiriamas dėmesys (pvz. Šveicarija). Neišspręstas tarptautinis susisiekimas traukinais.

Kas neišspręsta:

• Vėžė. Nors standartinė vėžė daugelyje Europos šalių, kai kur ši problema dar turės būti sprendžiama. Baltijos šalyse minima tiesiama Rail Baltica, Ukrainoje/Moldovoje paprastas vėžių pakeitimas iš rusiškos į standartinę dėl akivaizdžių priežasčių. Suomija ir Ispanija gali likti ir sena vėže, nes ir taip per toli... BY/RU - no go zona
• Elektrifikacijos sistemos tarp skirtingų Europos šalių ir net regionų. Daug skirtingų sistemų, reikalinga standartizacija.
• Traukinių kontrolės sistemos. Daug skirtingų sistemų, reikalinga standartizacija
• Patogumas perkant/keičiant/atšaukiant bilietus. Biurokratinė problema. Neišeina sukurti unifikuotos bilietų pardavimo sistemos, nes operatoriai nesidalina duomenimis.

Trūksta Adam Something mūsų forume, turbūt geriausias YouTuberis tiek infrastruktūros, tiek politikos temomis

Šiaip labai abejoju ar Ukraina keis vėžę, geležinkelių sistema ten tiesiog kolosali, o po karo tam tiesiog nebus pinigų, nebent Vakarai sutiks pilti milijardus tokiam projektui. Artimiausius 20 metų daugiausiai galima tikėtis kažko panašaus kaip Rail Baltica i.e. naujų 1435mm linijų iš Lenkijos ir Vengrijos/Slovakijos iki Kijevo, apie kurias šiaip jau buvo pastaruoju metu kalbama. Moldovoje gal daugiau šansų tokiam projektui, nes sistema daug mažesnė ir gal net rumunai sutiktų padėti integruotis į savo sistemą, bet ten panašu kad po poros metų vatnikai sugrįš į valdžią, tai nežinia ar kada nors bus politinės valios tokiam projektui. O Ispanijoje, kiek suprantu, judama link to, kad tik priemiestiniai/regioniniai traukiniai važinės iberiška vėže, ypač jeigu atsiras 1435mm HSR į Portugaliją.

Dėl traukinių kontrolės sistemų tai man šokas buvo, net neįsivaizdavau kad įmanoma praktiškai kiekvienai valstybei sukurti skirtingą sistemą.

Dėl traukinių operatorių, nesidalinančių duomenimis: o ES negalėtų tų visokių Deutsche Bahn'ų užtampyti lawsuit'ais dėl konkurencijos stabdymo? Šiaip daugiau pasiskaitęs net nustebau, ant kiek archaiška kompanija Vakarų Europos mąstu DB yra, įtariu kad dėl to vokiečiai ir stabdo bet kokį interoperability, nes jeigu koks SNCF turėtų galimybę rimčiau veikti Vokietijoje tai DB tiesiog būtų nukonkuruotas bent tarptautiniuose maršrutuose.

[Al1]

Gal nereikia čia tų utopijų apie vežės konversiją. Nebuvo to ir nebus.
Kas dėl SNCF - va tik nereikia čia sekti pasakų. SNCF skendi dideliuose nuostuoliuose dešimtmečius. DB dirba ant nulio ar netgi pelningai. Niekas nestabdo V. Europoje tarptautinio susisiekimo. anksčiau jis buvo kur kas didesnėmis apimtimis, nors biurokratinis reguliavimas buvo kur kas griežtesnis ir techniniai trukdžiai kai kur buvo. Tai kas atsitiko, kad, neva tai liberalizuojant rinką, tiesiog keleivinis susisiekimas susitraukė ar kai kur išnyko? Ogi investicijų į geležinkelius reikiamu mastais nebuvimas ir ES bei valstybių politika. Nepaisant skambių frazių apie geležinkelius, buvo pasirinkta remti pigias avialinijų plėtrą (vietinių oro uostų plėtrą) ir automobilių kelių tiesimą. Aplamai, liberalizacija buvo suprasta valstybių ir geležinkelių kaip nuostolingos veiklos atsisakymas, dotacijų naikinimas ir palikimas visko "laisvai" rinkai. Kadangi keleivinis geležinkelių susisiekimas niekada nebuvo pelningas, o dažniausiai ir nuostolingas bei dotuojamas, tai visų pirma krito tarptautiniai reisai, nes nei viena iš dviejų šalių nenorėjo remti nuostolingų reisų. Lietuvoje analogas buvo beveik visiškas priemiestinio susisiekimo autobusais sunaikinimas, kai buvo įvesta tvarka, kad savivaldybė atsako už priemiestinį susisiekimą tik savo teritorijoje.
Todėl ir toliau, kol nebus tarptautinių traukinių susisiekimo rėmimo dotacijomis iš ES biudžeto ar prievolės valstybėms remti tokį susisiekimą, tol jis ir merdės. Deja, bet užuot sprendus šitaip problemą, kliedimą apie kažkokią tai laisvą rinką ir konkurenciją. Laisva rinka ir konkurencija šioje srityje veikia chrestomatiškai - veikla nuostolinga iš esmės ir todėl jos nelieka.