Straipsnis is delfi:
http://www.delfi.lt/news/economy/automoto/article.php?id=5805222
http://www.delfi.lt/news/economy/automoto/article.php?id=5805222
Sostinės savivaldybė siekia, kad „Rail Baltica“ eitų per Vilnių
Vilniaus miesto savivaldybė, įvertindama planuojamos greitojo europinio geležinkelio linijos Varšuva-Talinas, vadinamos „Rail Baltica“, svarbą Lietuvai, siekia, kad ši geležinkelio linija eitų per Vilnių, teigiama pranešime žiniasklaidai.
Savivaldybei kelia nerimą tai, kad iki šiol „Rail Baltica“ planuose Lietuvos sostinę numatoma palikti nuošaly, net nenagrinėjus geležinkelio trasos per Vilnių.
Prašydamas atsižvelgti į Vilniaus svarbą parenkant optimalią geležinkelio trasą, maksimaliai tenkinančią valstybės, visuomenės ir bendrus ES interesus, šiandien Vilniaus meras Artūras Zuokas laišku kreipėsi į Vyriausybę.
„Rail Baltica“ labai reikšmingas Lietuvai. Keturios Baltijos valstybės aukščiausios klasės geležinkeliu bus tiesiogiai sujungtos su Europa. Geležinkelis jungs valstybių sostines, tad ir Vilnius, nors ir nutolęs nuo tiesesnės krypties, neturi būti apeinamas. Sprendžiant „Rail Baltica“ problemas, didelė atsakomybė tenka Lietuvos Respublikos Vyriausybei, nes tai yra valstybinės reikšmės klausimas, kurio sprendimas ženkliai įtakos mūsų šalies raidą. „Rail Baltica“ projekte būtina nagrinėti kelis trasos variantus, kaip kad trasą per Kauną, Šiaulius su Kauno-Vilniaus jungtimi, bei alternatyvų variantą per Alytų, Vilnių, Panevėžį. Tik visapusiškai įvertinus variantus gali būti parinkta optimali geležinkelio trasa, maksimaliai tenkinanti valstybės, atskirų regionų, visuomenės ir bendrus ES bei geležinkelio interesus. „Rail Baltica“ labai laukiamas Vilniuje ir ženkliai pagerins mūsų sostinės kontaktus su Europa“, - teigiama mero A. Zuoko laiške.
1995 metų spalio 4-6 dienomis Tarptautinės geležinkelių bendradarbiavimo organizacijos UIC 2-ojo kongreso priimtame Europos greitųjų geležinkelių plėtros plane „Eurailspeed 95“ Lietuvoje numatytos dvi greitojo geležinkelio linijos: pirma – Varšuva-Talinas/Helsinkis (I transporto koridorius), antra – Klaipėda-Odesa (IX transporto koridorius). Šiame plane greitųjų geležinkelių linijos pateiktos sąlyginai – tiesesne kryptimi, kurių trasos projektuojant nekonkretizuojamos.
Savivaldybės žiniomis, EK užsakymu rengiama „Rail Baltica“ tiesimo studija. Praėjusių metų pabaigoje buvo renkama medžiaga, ruošiama techninė užduotis projektavimui. Sostinės savivaldybei kelia nerimą tai, kad šiuo klausimu į ją nebuvo kreiptasi, be to, sprendimas dėl visai Lietuvai svarbaus objekto statybos rengiamas šio klausimo plačiai neišdiskutavus ir nesupažindinus visuomenės. Dėl Vilniaus įjungimo į „Rail Baltica“ pasisako plati sostinės visuomenė: mokslo atstovai, architektai, transporto ir geležinkelio specialistai, verslininkai, visuomenės veikėjai, žiniasklaidos atstovai ir miestelėnai.
Vilniaus miesto savivaldybė, kaip suinteresuota pusė, prašo Vyriausybės informuoti ją šiuo klausimu bei veikti, kad 2010 metais greitieji traukiniai pasiektų ir Lietuvos sostinę Vilnių.
Vilniaus miesto savivaldybė, įvertindama planuojamos greitojo europinio geležinkelio linijos Varšuva-Talinas, vadinamos „Rail Baltica“, svarbą Lietuvai, siekia, kad ši geležinkelio linija eitų per Vilnių, teigiama pranešime žiniasklaidai.
Savivaldybei kelia nerimą tai, kad iki šiol „Rail Baltica“ planuose Lietuvos sostinę numatoma palikti nuošaly, net nenagrinėjus geležinkelio trasos per Vilnių.
Prašydamas atsižvelgti į Vilniaus svarbą parenkant optimalią geležinkelio trasą, maksimaliai tenkinančią valstybės, visuomenės ir bendrus ES interesus, šiandien Vilniaus meras Artūras Zuokas laišku kreipėsi į Vyriausybę.
„Rail Baltica“ labai reikšmingas Lietuvai. Keturios Baltijos valstybės aukščiausios klasės geležinkeliu bus tiesiogiai sujungtos su Europa. Geležinkelis jungs valstybių sostines, tad ir Vilnius, nors ir nutolęs nuo tiesesnės krypties, neturi būti apeinamas. Sprendžiant „Rail Baltica“ problemas, didelė atsakomybė tenka Lietuvos Respublikos Vyriausybei, nes tai yra valstybinės reikšmės klausimas, kurio sprendimas ženkliai įtakos mūsų šalies raidą. „Rail Baltica“ projekte būtina nagrinėti kelis trasos variantus, kaip kad trasą per Kauną, Šiaulius su Kauno-Vilniaus jungtimi, bei alternatyvų variantą per Alytų, Vilnių, Panevėžį. Tik visapusiškai įvertinus variantus gali būti parinkta optimali geležinkelio trasa, maksimaliai tenkinanti valstybės, atskirų regionų, visuomenės ir bendrus ES bei geležinkelio interesus. „Rail Baltica“ labai laukiamas Vilniuje ir ženkliai pagerins mūsų sostinės kontaktus su Europa“, - teigiama mero A. Zuoko laiške.
1995 metų spalio 4-6 dienomis Tarptautinės geležinkelių bendradarbiavimo organizacijos UIC 2-ojo kongreso priimtame Europos greitųjų geležinkelių plėtros plane „Eurailspeed 95“ Lietuvoje numatytos dvi greitojo geležinkelio linijos: pirma – Varšuva-Talinas/Helsinkis (I transporto koridorius), antra – Klaipėda-Odesa (IX transporto koridorius). Šiame plane greitųjų geležinkelių linijos pateiktos sąlyginai – tiesesne kryptimi, kurių trasos projektuojant nekonkretizuojamos.
Savivaldybės žiniomis, EK užsakymu rengiama „Rail Baltica“ tiesimo studija. Praėjusių metų pabaigoje buvo renkama medžiaga, ruošiama techninė užduotis projektavimui. Sostinės savivaldybei kelia nerimą tai, kad šiuo klausimu į ją nebuvo kreiptasi, be to, sprendimas dėl visai Lietuvai svarbaus objekto statybos rengiamas šio klausimo plačiai neišdiskutavus ir nesupažindinus visuomenės. Dėl Vilniaus įjungimo į „Rail Baltica“ pasisako plati sostinės visuomenė: mokslo atstovai, architektai, transporto ir geležinkelio specialistai, verslininkai, visuomenės veikėjai, žiniasklaidos atstovai ir miestelėnai.
Vilniaus miesto savivaldybė, kaip suinteresuota pusė, prašo Vyriausybės informuoti ją šiuo klausimu bei veikti, kad 2010 metais greitieji traukiniai pasiektų ir Lietuvos sostinę Vilnių.
Comment