Geležinkeliai, uostai ir politika

[alm]

Daugelyje techninių temų diskusijos dažnai nukrypsta į šoną. Manau visai gerai būtų vieta kaip tik apie visokius politinius klausimus padiskutuot ir šiaip kaltų paieškot Kaip tik norėjau parašyt vieną dalyką apie geležinkelių naudojimą politiniams tikslams ir neradau tam tinkamos temos.

Lenkijoje užsieniečiai, turintys lenko kortą gauna 37% nuolaidą traukinio bilietams (http://www.pkp.pl/node/2153 Karta Polaka). Tuo pačiu iš simbolinio dalyko ji paverčiama praktiškai naudingu, šiuo atveju išlaidas dengiant geležinkeliams (turbūt).

[Tylus]

Rusija dvelkia optimistinėmis uostų prognozėmis

Nuo 2007 iki 2014 metų Rusijos uostų krova kilo net 43 proc. iki 276 mln. tonų per metus.

Nepaisant ekonomikos sąstingio 2020 metais Rusijos uostų krova prognozuojama net 413 mln. tonų.

Apie 45 proc. visos Rusijos krovos bus susiję su Vakarų Baltijos regiono uostais. Prognozuojama, kad labiausiai ji augs Ust Lugos uoste.

[Tylus]

Kaliningrado kroviniai stringa dėl tarifų

Į Rusijos Kaliningrado sritį geležinkeliais gabenamų krovinių tarifai per šiuos metus smarkiai brango, įvairiais vertinimais net apie 100 proc.

Dėl to Rusija labiausiai kaltina Lietuvą. Neva, ji didinanti tarifus, todėl, kad kroviniai aplenktų Kaliningrado uostą ir riedėtų į Klaipėdą. Dėl Kaliningrado uosto krovinių mažėjimo šiemet per 10 mėnesių „Lietuvos geležinkeliai“ patyrė 10,7 mln. eurų nuostolių, palyginti su 2014 metais.

Ne vien per Lietuvą, bet ir per Baltarusiją Kaliningrado uosto kroviniai rieda gerokai brangiau. Rusijos Kaliningrado srities atstovais siekia iš Baltarusijos gauti palankesnius krovinių gabenimo tarifus. Manoma, kad jie galėtų mažėti dėl to, kad per šiuos metus krito naftos produktų kainos.

[Tylus]

Estijoje – naujas konteinerių terminalas

Pasienyje su Rusija esančiame Estijos Silamejos uoste atidarytas naujas 300 tūkst. TEU per metus pajėgumo konteinerių terminalas.

Jis turi 4 krantines, kurių bendras ilgis 850 metrų. Prie jų yra 15,5 metrų gylis.

Nuo 2016 metų pradžios terminale pradės veikti reguliari didžiausios pasaulyje „Maerks Line“ linija.

Planuojama, kad iš Silamejos į Rusijos Ust Lugą ir Suomijos Kotką bus atidarytos keltų linijos, kuriomis ketinama gabenti ir vieną kitą konteinerį į tas šalis.

[Tylus]

Baltijsko perkėloje – šimtatūkstantasis vagonas

Tarp Rusijos Kaliningrado srities Baltijsko uosto ir Ust Lugos kursuojantys jūrų keltai baigiantis 2015 m. pervežė šimtatūkstantąjį geležinkelio vagoną. Šis vagonas buvo pakrautas į jūrų keltą „Baltijsk“.

Keltais gabenama palyginti nedaug vagonų – vienu reisu apie 60. Kad būtų plukdoma 100 tūkst. vagonų prireikė 9 metų. Pirmieji keltai tarp Baltijsko ir Ust Lugos pradėjo plaukioti 2006 metais. Tarp jų buvo ir keltas „Klaipėda“.

Per 9 metus Baltijsko perkėloje jūrų keltai lankėsi 1209 kartus. Iš viso per tą laiką gabenta 8,2 mln. t krovinių.

[Tylus]

Kinijos paklodę tampo Lietuva ir Latvija

Pamačiusi, kad Klaipėdos uostas sėkmingai ėmėsi žingsnių pritraukti Kinijos verslą, atsakomuosius veiksmus vykdo ir Latvija.

Ji skatina Kiniją vystyti konteinerines linijas per jos uostus. Neseniai Latvijoje lankėsi Kinijos nacionalinės vystymo ir reformų komisijos delegacija. Latvija kinams pristatė naujas ir jau veikiančias teritorijas Rygos ir Ventspilio uostuose. Vyko susitikimas su Latvijos transporto ministru.

Laikoma, kad tai yra savotiškas Latvijos atsakas į Kinijos valstybinės kompanijos „China Merchants Group“ norą vystyti savo verslą Lietuvos ir Klaipėdos uoste.

[bato_usai]

„Lietuvos geležinkeliai“ ir „Orlen“ sutarimo neranda
http://vz.lt/sektoriai/transportas-l...tarimo-neranda

AB „Lietuvos geležinkeliai“ (LG) ir Lenkijos naftos koncerno valdoma Mažeikių bendrovė „Orlen Lietuva“ ginčą dėl krovinių vežimo sutarties tikisi išspręsti iki balandžio vidurio, kovo pabaigoje sakė Stasys Dailydka, LG generalinis direktorius. Balandis jau baigiasi, o susitarimo nėra ir nauji derybų pabaigos terminai nebeskelbiami.

Teigiama, kad procesas užtruko dėl „Orlen Lietuvos“ pateiktų naujų sąlygų. Lenkijos spauda taip pat rašo, kad derybos galėjo užtrukti ir dėl vasarį vykusių pasikeitimų naftos koncerno „Orlen“ valdyboje.

P. Dailydka užsiminė, kad susitarimu suinteresuota ir „Orlen“ akcininkė – Lenkijos iždo ministerija. O tai yra geras ženklas, nes valdžia turi svertų paskatinti savo valdomas bendroves priimti vienokius ar kitokius sprendimus. Kita vertus, tai jau ne pirmas kartas, kai per šį 7 metus trunkantį konfliktą sužimba ir užgęsta viltis užkasti karo kirvį.

Komisija dar tyli

VŽ dar kovo viduryje rašė, kad po „Orlen“ vadovų susitikimo su premjeru Algirdu Butkevičiumi (Lenkijos naftos koncerno vadovybė tada viešėjo Lietuvoje) prabilta, jog LG ir „Orlen Lietuva“ gali pagaliau pasiekti susitarimą daug metų trunkančiame ginče dėl krovinių vežimo tarifų. Bet tai neįvyko.

Tada Lenkijos portalas energetyka.defence24.pl prabilo ir apie Europos Komisijos (EK) neva ruošiamą baudą LG už beveik 20 kilometrų geležinkelio ruožo nuo Mažeikių iki Latvijos sienos (Rengės kryptimi) išardymą. Teigta, kad EK apie baudą, kuri esą gali siekti iki 10% LG metinių pajamų (apie 46 mln. Eur, skaičiuojant nuo 2008 m. pajamų), paskelbs artimiausiomis savaitėmis.

Ponas Slapšys tada patvirtino, kad EK sprendimas gali būti paskelbtas balandžio pradžioje.

„Yra žinių, kad sprendimą Europos Komisija galėtų skelbti po Velykų“, – tuomet sakė susisiekimo ministro patarėjas.

Tačiau žinių iš EK iki šiol nėra. Tai VŽ vakar patvirtino ir p. Slapšys, ir Albertas Šimėnas, LG generalinio direktoriaus pavaduotojas.

EK bauda sustiprintų „Orlen“ derybų poziciją, nes konfliktai dėl pervežimo tarifų prasidėjo po to, kai buvo išardytas minėtas geležinkelio ruožas. Po to, kai lenkams teko vežti naftos produktus gerokai ilgesniu keliu, jie ėmė prašyti nuolaidų, bet jų negavo. Taigi bauda sudarytų prielaidą lenkams reikalauti atlyginti žalą, kurią „Orlen“ esą patyrė dėl ruožo ardymo.

[Tylus]

Rusijos uostai vis labiau apkraunami

Šiuo metu Rusija pagal rejestro duomenis turi 67 uostus su 887 krantinėmis, kurių bendras ilgis 147 kilometrai. Baltijos jūros regione yra 7 uostai.

Analitinė kompanija „Morcentr“ paskelbė duomenis, kad bendras Rusijos uostų apkrovimas šiuo metu siekia 71 procentą. Prieš penkis metus bendras Rusijos uostų apkrovimas siekė 69 proc.

Visų Rusijos uostų krovos galimybės per metus vertinamos 960 mln. tonų. Skaičiuojant tonomis Rusijos uostų apkrovimas per penkis metus išaugo 21 proc. 2015 metais Rusijos uostuose krauta 677 mln. tonų krovinių. Tai 5,7 proc. daugiau nei 2014-aisiais.

Pagrindiniai Rusijos uostų kroviniai yra eksportuojama nafta ir jos produktai, akmens anglis, kiti sausi kroviniai. Vien anglių pernai Rusijos uostuose krauta 120 mln. tonų.

Labiausiai Rusijos uostuose mažėjo konteineriais gabenamų importinių krovinių, automobilių. Bendras importo kritimas Rusijos uostuose pernai siekė 25 proc.

[Tylus]

Kaliningrado saugumui – nauji keltai

Rusija kuria planus, kaip aprūpinti Kaliningrado sritį aplenkiant Lietuvos kelius ir geležinkelius.

Kaliningrado administracija paskelbė, kad į šią sritį iš Rusijos krovinių kiekis siekia 5,9 mln. tonų per metus. Pernai keltais gabenta 1,8 mln. tonų.

Kaliningrado gubernatorius Nikolajus Cukanovas norėtų dar 3 keltų. Tai, jo teigimu, leistų visiškai išvengti krovinių gabenimo į sritį per Lietuvą.

Šis klausimas buvo iškeltas Rusijos saugumo taryboje. Jis laikomas svarbiu, netgi keliama versija, kad Lietuva galinti uždaryti sieną ir Rusijos anklavas taps atkirstu nuo pasaulio.

[Tylus]

Nerimas Rusijoje dėl Kinijos tranzito

Atgabenti vieną konteinerį iš Kinijos į Vakarų Europą jūrų keliu per Sueco kanalą kainuoja 1000 eurų, o traukiniais ar autotransportu per Rusiją apie 4000 eurų.

Tai yra atsakymas, kodėl Kinijos krovinių tranzitas per Rusiją nepopuliarus. Taip pat Kinija nepasitiki ir Rusijos vežėjais. Vietoje jų dažniau samdomi kazachai.

Rusija visais įmanomais būdais Kinijai bando įpiršti trumpesnį jūrinių gabenimų kelią per Šiaurės jūras pagal Rusijos krantus. Tačiau Kinijos kompanijų tai nežavi. Gabenimas atšiauriomis jūromis turi daugybę nepatogumų. Laivai turi būti sustiprinti su ledo klasės korpusais, palyginti nemažas išlaidas sudaro ledlaužių palydos, kroviniams gabenti arkties sąlygomis reikalingi specialūs konteineriai, nėra tinkamai išvystyta ir pati šiaurės kelio infrastruktūra.

[Tylus]

Latvių žvilgsnis į Baltarusiją

Rusijos krovinių netenkantis Latvijos Rygos uostas daro vis daugiau žingsnių, kad perviliotų baltarusiškus krovinius.

Baltarusijos ministrai yra kviečiami į Rygą ir supažindinami su uostu. Neseniai Rygos uoste lankėsi ir Kinijos verslo delegacija.

Latvija pristato, kad iš Baltarusijos į Rygą krovinius būtų ypač naudinga gabenti konteineriniu traukinius „Zubr“.

Baltarusijos kroviniai Rygos uoste pastaruosius trejus metus sudarė apie 7 proc. nuo bendros krovos.

[Tylus]

Papildomi kroviniai Baltijos jūroje

Nuo 2011 metų keltų liniją iš Ust Lugos į Kylį aptarnaujanti Danijos kompanija „DFDS Seaways“ pasirašys memorandumą dėl didesnio kiekio krovinių linijoje tarp Ust Lugos ir Kylio.

Rugsėjo 22 dieną memorandumą ketinama pasirašyti su „PUL trans“, kuri aptarnauja geležinkelius Rusijoje, ir „CIS-Cargo“, kuri ekspedijuoja geležinkelių krovinius Vakarų Europoje.

Bus sukuriamas naujo tipo multimodalinis servisas. Tikimasi, kad jis padidins ne tik geležinkelių krovinių srautus, bet ir leis sukurti naujas laivybos linijas.

[Tylus]

Memorandumas aplenkiantis Klaipėdą

Tarp Vokietijos Kylio uosto ir Rusijos Ust Lugos pasirašius memorandumą dėl ro ro krovinių gabenimo, tikėtina, kad dalis „rusiškų“ krovinių „pabėgs“ iš Klaipėdos.

Rusijos Ust Lugos uostas siekia didinti jūrų keltais gabenamų krovinių kiekį į Vokietiją aplenkiant Baltijos šalis.

Vertinant liniją buvo testuojami ne tik rusiški, bet ir kazachiški kroviniai. Kroviniai linija judėtų „roll treileriuose“ be vairuotojų.

Kylio ir Ust Lugos liniją aptarnauja „DFDS Seaways“, kuri šiuo metu tam naudoja „Finnlines“ keltus. Krovinių operatoriai yra iš Rusijos pusės „PUL Trans“, iš Vokietijos – „CIS Cargo“.

[Tylus]

Rusija „išdžiovins“ baltijiečių uostus

Iš Rusijos prezidentūros pasklido žinia, kad iš rytinės Baltijos uostų į savus uostus visus krovinius, įskaitant ir sausakrūvius, ji numato pervesti iki 2020 metų. Tokią žinią pasakelbė Rusijos prezidentūros transporto ir ekologijos specialusis vadovas Sergejus Ivanovas.

Jau anksčiau buvo skelbta, kad iki 2018 metų Rusija planuoja pervesti į savus uostus visus naftos produktus. Tokį įsipareigojimą prieš Rusijos prezidentą pateikė kompanija „Transneft“.

Didžiausi kiekiai Rusijos tranzito keliauja per Latvijos Rygos ir Venstpilio uostus. Duomenimis, kuriuos pateikia Rusija, 2016 metais Rusijos anglių krova Latvijos uostuose sumažėjo 32 procenatais. Net 2,8 karto iki 1 mln. tonų sumažėjo anglių krova Ventspilio uoste, 22 proc. – iki 5,8 mln. tonų - Rygos uoste.

Šiais metais per rytinės baltijos uostus, pagrinde Rygos ir Venstpilio, pirmąjį pusmetį buvo krauta 3,8 mln. tonų rusiškų trąšų. Juos eksportuoja Rusijos kompanija „Evrochim“. Ji prabilo apie planus Ust Lugos uoste apie 2019-2020 metus pasistatyti savo trašų terminalą.

Krovinių perorientavimos iš rytinės Baltijos šalių į Rusijos uostus tampa politiniu žingsniu, kuris turi parodyti baltijiečiams, kad su „Rusija nereikia pyktis“.

Tam, kad perorietavimo procesas būtų spartesnis, gali pasitarnauti ir Rusijos geležinkelių tarifai. Prabilta apie tai, kad į Baltijos ir kitų užsienio šalių uostus gabenanmiems Rusijos kroviniams geležinkelio tarifai gali būti padidinti net iki 25 procentų.

[Zorro]

RŽD nori suteikti baltarusių naftos produktų pervežimui 25% nuolaidą, kad tie produktai būtų nukreipti į rusijos uostus.

Как сообщил «Ъ» источник в монополии, на этой неделе правление ОАО РЖД рассмотрит возможность скидки в 25% на транзитные перевозки бензина, дизтоплива и мазута с НПЗ Беларуси в российские порты Северо-Запада. Скидка сделает тариф железных дорог РФ в этом направлении сопоставимым с тарифами на порты Вентспилс и Клайпеда, а привлеченный объем высокорентабельных перевозок нефтепродуктов обеспечит ОАО РЖД дополнительные доходы — около 8 миллиардов российских рублей в год (более 126 миллионов долларов. — Прим. TUT.BY).

news.tut.by

[Al1]

Ką aš jau seniai minėjau. O paskui ir Vidurinės Azijos bei Azijos srautus nukreips į Rusijos uostus ir geležinkeliai Pribaltikoje užsilenks. Primiausiai Estijos, Latvijos, o paskui ir Lietuvos. Mūsų padėtis geriausia, lyginant su LV ar EE, bet tai neguodžia.

[Perfect]

Kita vertus, dingtų svarus argumentas kodėl reiktų pirkti elektrą iš Astravo.

[Sula]

Kita vertus, dingtų svarus argumentas kodėl reiktų pirkti elektrą iš Astravo.

O yra argumentai, kad pirkti?

[Lettered]

O yra argumentai, kad pirkti?

Kaina galbūt.

[Perfect]

O yra argumentai, kad pirkti?

Pagrindinis argumentas - išlaikyti baltarusiškų krovinių tranzitą per Klaipėdos uostą.

p.s. sakydamas "pirkti" turėjau omenyje nedrausti prekiauti Lietuvoje, o ar ji būtų perkama tai priklauso nuo kainos ir kitų aplinkybių.