Sakyčiau tai labai laiku pradedamos statybos, galbūt netgi galėtume šį projektą atsižymėti naujam statybų sketoriaus startui fiksuoti - greičiausiai sąmatos ir sutartys sudarytos naujom minimaliom kainom, bankų paskolos ir ES parama (jei tokia yra) pasirašyta dar senom gerom, dosniom sąlygom. Rangovas ne visai aiškūs - negirdėtas, bet gal nuo to tik geriau.
Statybvietėje iškelti trys kranai, paruošta duobė, pastatai neužilgo pradės kilti į viršų, palinkėkime sėkmės.
deje bet net painto kompe neturiu tai negaliu pažymėti kur statoma todėl pabandysiu aprašyti: palei gariūnų g. yra žalių pavilionų plotas, kairiau yra kioskų plotas, o dar kairiau nedidelis pailgas tuščias plotas - būtent tai ir yra parko vieta.
Verslo žinios (2009-08-19) rašo:
Gariūnų verslo parke prasidėjo amžiaus statybos – per porą metų didžiausią šalies turgavietę valdančios įmonės pasiryžusios čia įrengti dviejų aukštų, beveik 80.000 m2 prekybos patalpas.
Naujoms statyboms liejami pamatai rodo, kad triukšmas, kilęs prieš kelerius metus, kai Gariūnų turgui buvo
teikiamas valstybinės svarbos projekto statusas, lyg ir primirštas. Netgi Vilniaus savivaldybė, kuri
neskubėjo išduoti statybos leidimų modernizacijai pasirengusiems Gariūnams, šiandien informuoja – leidimas
duotas, verslininkai gali dirbti. Šiuo metu Gariūnuose vyksta įprastinė prekyba ir jau pradėtos 1-ojo korpuso
statybos.
Užmojai verti milijonų
Ramūnas Šeduikis, Gariūnų turgavietę valdančių įmonių „Posūkis“, „Jurgena“, „Geruda“ grupės valdybos
pirmininkas, pasakoja, kad statybos vyks dviem etapais. Joms pasibaigus Gariūnuose atsiras pora maždaug po
40.000 m2 naujų dviaukščių ir vieno aukšto po žeme pastatų. Pirmąjį etapą žadama užbaigti kitų metų pavasarį.
Ant pastatų stogų bus įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės. Iš viso Gariūnų turgavietės teritorijoje
planuojama įrengti 1.200 mašinų stovėjimo vietų.
„Gariūnai yra ir bus turgus. Tačiau prekyvietė turi būti moderni, mūsų planai – pritraukti pirkėjų, kurie
nesilanko Gariūnuose, kai prastos oro sąlygos. Kitas dalykas – ir prekybininkams reikalingos padorios darbo
sąlygos“, – aiškina p. Šeduikis.
Anot jo, lietuviai seka lenkų pavyzdžiu. Kaimynų turgūs pritraukia pirkėjų iš visos Rytų Europos, o Gariūnų
akiratyje – Latvija, Estija, Rusija ir Baltarusija.
Įrengus naujas patalpas planuojama, kad turgus ilgins savo darbo laiką. Iki šiol darbo valandas koreguodavo
oras – lietus, šaltis trumpindavo darbo laiką ir atitinkamai mažindavo prekiautojų apyvartą.
„Pirkėjų iš Kaliningrado srities pritraukiame padėdami jiems susitvarkyti įvažiavimo dokumentus –
iškvietimus, vizas. Smulkieji verslininkai realiai skatina eksportą. Be to, per mėnesį vien mokesčiams
kiekvienas prekiautojas atseikėja nuo 500 iki 800 Lt ir nė vienas iš jų nieko neprašo iš valstybės“, –
pabrėžia Eugenijus Bulavas, Gariūnų verslo parko įmonėms atstovaujančios Aukštųjų Panerių įmonių asociacijos
prezidentas.
Dabar darbo dienomis Gariūnuose dirba apie 5.000 prekybininkų, savaitgaliais šis skaičius išauga, o kai geras
oras, tinkamas sezonas – dvigubėja. Naujose patalpose planuojama įrengti apie 2.000 prekybos vietų.
Vilniečių nepasigenda
Saulius Kulvietis, UAB „Posūkis“ statybos direktorius, neatskleidžia bendros investicijų sumos. Anot jo,
pagal pradinę sąmatą investicijos galėjo sudaryti apie 240 mln. Lt. Tačiau, pradėjus kristi statybų kainoms,
sąmata mažėja.
Ponas Kulvietis aiškina, kad šiuo atveju buvo pasirinkta statyba ūkio būdu: atsisakyta generalinio rangovo, o
skirtingiems darbams atlikti skelbiami konkursai.
Dabar statybų aikštelėje pluša „Autokausta“, ji lieja pamatus, montuoja gelžbetonines konstrukcijas.
Dabar, vykdant statybą ūkio būdu, didžiausią atsakomybę prisiima projekto plėtotojas, įvairiems darbams
rengdamas konkursus, rinkdamasis rangovus jis sutaupo nemažai lėšų. Pašnekovo žodžiais, šiuo metu prie naujų
rinkos sąlygų prisitaikė, tiksliau, patraukliausias kainas siūlo Žemaitijos statybos įmonės.
„Pažiūrėkite į mūsų statybų aikštelę, kranai iš Šiaulių, darbus vykdo kauniečiai – „Autokausta“. Vilniaus
bendrovių čia nėra, jos gyvena iliuzijų kainomis“, – akcentuoja p. Kulvietis.
Susitarė dėl infrastruktūros
Stanislovas Šriūbėnas, Vilniaus vicemeras, plačiau Gariūnų statybų nelinkęs aptarinėti. Jis informuoja, kad
leidimas išduotas rugpjūčio 10 d. Visi infrastruktūros darbai aktualūs pačiai turgavietei, todėl miestas
prie jų neprisideda. Be to, pažymi, kad Gariūnus valdančios įmonės įsipareigojo suremontuoti mokyklos 2–3
sanitarinius mazgus.
Ponas Šeduikis patikslina, kad įmonė įsipareigojo atnaujinti 3 mokyklų visus tualetus, tačiau savivaldybė jų
iki šiol neinformavo, kokios tai mokyklos ir koks jose tualetų skaičius.
O kalbėdamas apie infrastruktūros reikalus, p. Šeduikis informuoja, kad naujoms gatvėms tiesti, prisijungti
prie miesto komunikacijų bus skirta apie 8 mln. Lt. Naujos gatvės priklausys miesto ūkiui.
VŽ rašė (2006.12.20), kad tuo metu savivaldybė atsisakė išduoti leidimą statyboms Gariūnuose. Tuometinės
Vilniaus valdžios nuomone, turgų eksploatuojančios bendrovės norėjo išskirtinių sąlygų – kad infrastruktūros
darbai būtų atlikti mokesčių mokėtojų pinigais.
„Statybos leidimų jie nesulaukė ir nesulauks. Jie puikiai žino, kad gaudami sklypus įsipareigojo vystyti
miesto infrastruktūrą: įsivesti vandenį, elektrą, įrengti nuotekų šalinimo sistemą, nutiesti kelius. Iki šiol
nė vieno darbelio nepadaryta“, – prieš keletą metų piktinosi Kęstutis Ramonaitis, Vilniaus miesto
savivaldybės Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotojas.
Dabar padėtis pasikeitė – leidimas išduotas.
Mažiau uždirbantiems
Atnaujinto Gariūnų verslo parko nuomos kainos prekybininkams išliks pagal iki šiol gyvuojančią tradiciją:
trijų lygių prekybos vietų kainos – nuo aukštesnių iki žemų. Tačiau p. Šeduikis neslepia, kad naujuose
pastatuose esančių prekyviečių nuoma bus maždaug apie 30% brangesnė. Tačiau vis tiek nuoma kainuos pigiausiai
Vilniuje.
Po poros metrų Gariūnai planuoja pirkėjus vilioti ne tik patraukliomis kainomis, bet ir jaukiomis pramogų
zonomis – vaikų žaidimo aikštelėmis, restoranais, kavinėmis, gėlių salonais.
Pasak p. Šeduikio, pagerėjusi estetinė aplinka įpareigos prekybininkus daugiau dėmesio skirti veiklos
kokybei.
Statybvietėje iškelti trys kranai, paruošta duobė, pastatai neužilgo pradės kilti į viršų, palinkėkime sėkmės.
deje bet net painto kompe neturiu tai negaliu pažymėti kur statoma todėl pabandysiu aprašyti: palei gariūnų g. yra žalių pavilionų plotas, kairiau yra kioskų plotas, o dar kairiau nedidelis pailgas tuščias plotas - būtent tai ir yra parko vieta.
Verslo žinios (2009-08-19) rašo:
Gariūnų verslo parke prasidėjo amžiaus statybos – per porą metų didžiausią šalies turgavietę valdančios įmonės pasiryžusios čia įrengti dviejų aukštų, beveik 80.000 m2 prekybos patalpas.
Naujoms statyboms liejami pamatai rodo, kad triukšmas, kilęs prieš kelerius metus, kai Gariūnų turgui buvo
teikiamas valstybinės svarbos projekto statusas, lyg ir primirštas. Netgi Vilniaus savivaldybė, kuri
neskubėjo išduoti statybos leidimų modernizacijai pasirengusiems Gariūnams, šiandien informuoja – leidimas
duotas, verslininkai gali dirbti. Šiuo metu Gariūnuose vyksta įprastinė prekyba ir jau pradėtos 1-ojo korpuso
statybos.
Užmojai verti milijonų
Ramūnas Šeduikis, Gariūnų turgavietę valdančių įmonių „Posūkis“, „Jurgena“, „Geruda“ grupės valdybos
pirmininkas, pasakoja, kad statybos vyks dviem etapais. Joms pasibaigus Gariūnuose atsiras pora maždaug po
40.000 m2 naujų dviaukščių ir vieno aukšto po žeme pastatų. Pirmąjį etapą žadama užbaigti kitų metų pavasarį.
Ant pastatų stogų bus įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės. Iš viso Gariūnų turgavietės teritorijoje
planuojama įrengti 1.200 mašinų stovėjimo vietų.
„Gariūnai yra ir bus turgus. Tačiau prekyvietė turi būti moderni, mūsų planai – pritraukti pirkėjų, kurie
nesilanko Gariūnuose, kai prastos oro sąlygos. Kitas dalykas – ir prekybininkams reikalingos padorios darbo
sąlygos“, – aiškina p. Šeduikis.
Anot jo, lietuviai seka lenkų pavyzdžiu. Kaimynų turgūs pritraukia pirkėjų iš visos Rytų Europos, o Gariūnų
akiratyje – Latvija, Estija, Rusija ir Baltarusija.
Įrengus naujas patalpas planuojama, kad turgus ilgins savo darbo laiką. Iki šiol darbo valandas koreguodavo
oras – lietus, šaltis trumpindavo darbo laiką ir atitinkamai mažindavo prekiautojų apyvartą.
„Pirkėjų iš Kaliningrado srities pritraukiame padėdami jiems susitvarkyti įvažiavimo dokumentus –
iškvietimus, vizas. Smulkieji verslininkai realiai skatina eksportą. Be to, per mėnesį vien mokesčiams
kiekvienas prekiautojas atseikėja nuo 500 iki 800 Lt ir nė vienas iš jų nieko neprašo iš valstybės“, –
pabrėžia Eugenijus Bulavas, Gariūnų verslo parko įmonėms atstovaujančios Aukštųjų Panerių įmonių asociacijos
prezidentas.
Dabar darbo dienomis Gariūnuose dirba apie 5.000 prekybininkų, savaitgaliais šis skaičius išauga, o kai geras
oras, tinkamas sezonas – dvigubėja. Naujose patalpose planuojama įrengti apie 2.000 prekybos vietų.
Vilniečių nepasigenda
Saulius Kulvietis, UAB „Posūkis“ statybos direktorius, neatskleidžia bendros investicijų sumos. Anot jo,
pagal pradinę sąmatą investicijos galėjo sudaryti apie 240 mln. Lt. Tačiau, pradėjus kristi statybų kainoms,
sąmata mažėja.
Ponas Kulvietis aiškina, kad šiuo atveju buvo pasirinkta statyba ūkio būdu: atsisakyta generalinio rangovo, o
skirtingiems darbams atlikti skelbiami konkursai.
Dabar statybų aikštelėje pluša „Autokausta“, ji lieja pamatus, montuoja gelžbetonines konstrukcijas.
Dabar, vykdant statybą ūkio būdu, didžiausią atsakomybę prisiima projekto plėtotojas, įvairiems darbams
rengdamas konkursus, rinkdamasis rangovus jis sutaupo nemažai lėšų. Pašnekovo žodžiais, šiuo metu prie naujų
rinkos sąlygų prisitaikė, tiksliau, patraukliausias kainas siūlo Žemaitijos statybos įmonės.
„Pažiūrėkite į mūsų statybų aikštelę, kranai iš Šiaulių, darbus vykdo kauniečiai – „Autokausta“. Vilniaus
bendrovių čia nėra, jos gyvena iliuzijų kainomis“, – akcentuoja p. Kulvietis.
Susitarė dėl infrastruktūros
Stanislovas Šriūbėnas, Vilniaus vicemeras, plačiau Gariūnų statybų nelinkęs aptarinėti. Jis informuoja, kad
leidimas išduotas rugpjūčio 10 d. Visi infrastruktūros darbai aktualūs pačiai turgavietei, todėl miestas
prie jų neprisideda. Be to, pažymi, kad Gariūnus valdančios įmonės įsipareigojo suremontuoti mokyklos 2–3
sanitarinius mazgus.
Ponas Šeduikis patikslina, kad įmonė įsipareigojo atnaujinti 3 mokyklų visus tualetus, tačiau savivaldybė jų
iki šiol neinformavo, kokios tai mokyklos ir koks jose tualetų skaičius.
O kalbėdamas apie infrastruktūros reikalus, p. Šeduikis informuoja, kad naujoms gatvėms tiesti, prisijungti
prie miesto komunikacijų bus skirta apie 8 mln. Lt. Naujos gatvės priklausys miesto ūkiui.
VŽ rašė (2006.12.20), kad tuo metu savivaldybė atsisakė išduoti leidimą statyboms Gariūnuose. Tuometinės
Vilniaus valdžios nuomone, turgų eksploatuojančios bendrovės norėjo išskirtinių sąlygų – kad infrastruktūros
darbai būtų atlikti mokesčių mokėtojų pinigais.
„Statybos leidimų jie nesulaukė ir nesulauks. Jie puikiai žino, kad gaudami sklypus įsipareigojo vystyti
miesto infrastruktūrą: įsivesti vandenį, elektrą, įrengti nuotekų šalinimo sistemą, nutiesti kelius. Iki šiol
nė vieno darbelio nepadaryta“, – prieš keletą metų piktinosi Kęstutis Ramonaitis, Vilniaus miesto
savivaldybės Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotojas.
Dabar padėtis pasikeitė – leidimas išduotas.
Mažiau uždirbantiems
Atnaujinto Gariūnų verslo parko nuomos kainos prekybininkams išliks pagal iki šiol gyvuojančią tradiciją:
trijų lygių prekybos vietų kainos – nuo aukštesnių iki žemų. Tačiau p. Šeduikis neslepia, kad naujuose
pastatuose esančių prekyviečių nuoma bus maždaug apie 30% brangesnė. Tačiau vis tiek nuoma kainuos pigiausiai
Vilniuje.
Po poros metrų Gariūnai planuoja pirkėjus vilioti ne tik patraukliomis kainomis, bet ir jaukiomis pramogų
zonomis – vaikų žaidimo aikštelėmis, restoranais, kavinėmis, gėlių salonais.
Pasak p. Šeduikio, pagerėjusi estetinė aplinka įpareigos prekybininkus daugiau dėmesio skirti veiklos
kokybei.
Bet rangovų parinkimas tai gali baigtis kaip Šiaulių akropolyje arba Tilžėje, kai parinkti mažiau žinomi statytojai vėliau lieka apsiverkę ir be pinigų, o užsakovai parduoda statinius ir bankrutuoja.
Comment