Paežerių dvaro pastatų ansamblis ir parkas yra Vilkaviškio rajono, Šeimenos seniūnijos Uosių kaime, trys kilometrai į pietvakarius nuo Vilkaviškio, Paežerių ežero pietinėje pakrantėje.
Pirmosios žinios apie dvarą mus pasiekia iš XVI-XVIIa. Sustiprėjus baudžiaviniam LDK žemės ūkiui, pagerėjo kelių tinklas ir žemėvalda. Tada netoli tuo laiku svarbus Kybartų kelio, gražioje vietoje ir įsikūrė Paežerių dvaras. Pagal pavadinimą Paežerius įkūręs naujakurys Valaitis, kuris pirmasis paežerėje iškirtęs miško plotą ir ten apsigyvenęs.
1440-1492 metais Paežeriai priklausė M.Glinskui. Vėlesni Paežerių valdytojai nežinomi. Žinoma, kad XVIIIa. viduryje Paežeriai priklausė stambiems magnatams Raudondvario Zabieloms. Dvarą valdė Antano Zabielos sūnus Simonas (1750-1816m.). Su jo vardu sietina rezidencinių rūmų statyba. Manoma, jog Paežerių dvaro ansamblis pradėtas statyti 1795m. Jo projekto autorius buvo architektas Martynas Knakfusas, tuomet apsigyvenęs dvare.
Mirus Simonui Zabielai, XXa. Paežeriai atiteko dvarininkų Gavronskių giminiai, kuri baigė rengti rūmų interjerą. Gavronskiai ūkį tvarkė pramoniniais pagrindais, nors patys jame apsistodavo tik vasarą. 1939m. iš p.Gavronskienės dvarą nupirko bankininkas J.Vailokaitis. Jo iniciatyva rekonstruotas centrinio pastato interjeras, įvestas centrinis šildymas, nugriauta dalis dekoratyvinių koklių krosnių.
1940m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, J.Vailokaitis pasitraukė į Vakarus. Tada buvusiame dvare įsikūrė žemės ūkio mokykla. Vokiečių okupacijos metais dvarą privačia savo rezidencija buvo pavertęs gen. komisaras Lietuvos sričiai Von Rentelnas. Jo įsakymu dvarą remontavo olandų meistrai. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui Von Rentelnas dvarą apiplėšė ir pabėgo. Nuo paradinių durų viršaus nuimtas šv. Mergelės Marijos bareljefas. Dvaras labai nukentėjo pokario laikotarpiu, rūmų išorė ir vidus neteko savo žavesio: sugadinti dekoratyviniai įrengimai, parketas ir buazerijos plafonų gipsatūros, apleistas parkas.
Padėtis pasitaisė, kai rūmuose įsikūrė Vilkaviškio melioracijos statybos ir montavimo valdyba. Paežerių dvaro vaizdas tada iš esmės pagerėjo. 1954-1957m. ir 1968-1970m. rūmai buvo suremontuoti: sutvirtinta stogo konstrukcija, laiptai į antrąjį aukštą, restauruotos nutrupėjusios gipsatūros ir jų dalys. Buvo tvarkomas parketas, biliardinės, miegamojo buazerijos, perdažytos sienos. Sutvarkytas ir parkas, išvalyti tvenkiniai, pasodinta naujų medžių. Priešais rūmus įrengtas baseinas – fontanas. 1979-1981m. rūmai restauruoti pagal R.Kazlausko projektą. 1995m. Paežerių dvaras perduotas Lietuvos dailės muziejui. Čia įsikūrė Sūduvos krašto dailės galerija.
2003m. pabaigoje Paežerių dvaras LR Vyriausybės nutarimu perėmimo ir panaudos teise perduotas Marijampolės apskrities viršininko administracijai. Šiuo metu Paežerių dvaro rūmuose įsikūręs Sūduvos regioninis kultūros centras.
Paežerių dvaro pastatai ir parkas
Paežerių ansamblio svarbiausias pastatas yra rūmai. Netoli jų, prie pietvakarinės vejos, stovi oficina su šalia jos, pietų pusėje, iškylančiu aukštu belvederiniu bokštu. Kitoje vejos pusėje, priešais oficiną, anksčiau stovėjo gėlių oranžerija (nugriauta XX a. pradžioje). Nuo rūmų einanti kaštonų alėja suka link kelio, už kurio kaip ašinis komponentas rūmams anksčiau stovėjo neogotikinio stiliaus kumetynas su bokšteliais (pastatą vadino Ragine). Jis nugriautas XX a. pradžioje.
Iš visų pusių rūmus supa parkas.
Rūmai
Dvaro rūmai pastatyti apie 1795-1799 metus. Interjeras įrengtas 1800-1808 m. Rūmai yra dviejų aukštų su mezoninu fasado centre ir 2 dviaukščiais rizalitais kampuose. Keturių stambių jonėninių kolonų portikas su žemu frontonu pastatui teikia akcentuojančio didingumo. Kampiniuose rizalituose, virš pirmojo aukšto langų, išdėstytos figūrinių kompozicijų gipsatūrinės bareljefų plokštės. Šiaurinis fasadas yra be kampinių rizalitų, jo centre puscilindrinė iškyša ir mezoninas su dekoratyviškai išlenktu frontonu, pusapskritis balkonas ir 6 joninio orderio kolonos paryškina fasado kompozicijos centrą.
Rūmų ilgis – 32,5 m., plotis 16,5 m.
Interjere gausu figūrinių ir ornamentinių gipsatūrų, buazerijų ir medinių apvadų apie angas. Bbiliardinė – pirmame aukšte, miegamasis – antrame aukšte. Dekoratyvinė rotondinė šokių salė, perdengta kupoliniu skliautu ir papuošta judrių pozų šokėjų ritminėmis figūromis, vešlių augalinių ornamentų reljefinėmis kompozicijomis. Ant plataus salės karnizo, puošnių konsolių prijungtas balkonas orkestrui. Ornamentiniais reljefais dekoruota svetainė ir miegamasis, kuriame dvi jonėninės kolonos ir dvi puskolonės atskiria lovų zoną.
Pietinis rūmų fasadas
Figūrinių kompozicijų gipsatūrinės bareljefų plokštės
Šiaurinis rūmų fasadas
Oficina
Pastatyta XIX a. viduryje. Oficinoje buvo virtuvė, skalbykla, čia gyveno tarnai.
Joje 1922 m. mokytojo J. Greimo iniciatyva dviejuose kambariuose buvo įrengta pradžios mokykla (1922-1961).
Oficina restauruota 1975 m. pagal architekto A. Kiaunės projektą.
Oficina neoklasicistinių formų, pastatyta iš plytų. Pastatas tinkuotas, stogas dengtas skarda. Pagrindinis rytinis fasadas yra su nedideliu dviejų kolonų prieangiu centre ir kampiniais rizalikais bei ertikiu. Vakarinis ir galiniai fasadai – dviejų aukštų.
Oficinos ilgis – 27,35 m., plotis – 16,0 m.
Belvederinis bokštas
Pastatytas XIX a. antroje pusėje. Belvederinis bokštas yra neogotikinio stiliaus, statytas iš raudonų plytų. Jis apskrito plano, suskaidytas į 6 tarpsnius, užbaigtas kreneliažiniu parapetu. Bokšto diametras – 3,76 m. Šiuo metu vyksta bokšto remontas.
Parkas
Įkurtas XVIII a. pabaigoje - XIX a. pirmoje pusėje.
Parkas ir sodas užima 16 ha plotą. Šiaurės pusėje jis šliejasi prie Paežerių ežero, rytų pusėje – prie Kastinės upelio.
Parkas mišrus. Jo pakraščius supa tiesios alėjos, vidus apželdintas laisvai, peizažinio parko principais.
Parke – trijų tvenkinių kaskada. Šiaurės pusėje tvenkinio saloje įrengta šokių aikštelė, vietoje nugriauto vynuogyno pastato, stovi mūrinė daržovių oranžerija. Parke daugiausia auga vietiniai ir keletas introdukuotų (atvežtinių) medžių.
Pirmosios žinios apie dvarą mus pasiekia iš XVI-XVIIa. Sustiprėjus baudžiaviniam LDK žemės ūkiui, pagerėjo kelių tinklas ir žemėvalda. Tada netoli tuo laiku svarbus Kybartų kelio, gražioje vietoje ir įsikūrė Paežerių dvaras. Pagal pavadinimą Paežerius įkūręs naujakurys Valaitis, kuris pirmasis paežerėje iškirtęs miško plotą ir ten apsigyvenęs.
1440-1492 metais Paežeriai priklausė M.Glinskui. Vėlesni Paežerių valdytojai nežinomi. Žinoma, kad XVIIIa. viduryje Paežeriai priklausė stambiems magnatams Raudondvario Zabieloms. Dvarą valdė Antano Zabielos sūnus Simonas (1750-1816m.). Su jo vardu sietina rezidencinių rūmų statyba. Manoma, jog Paežerių dvaro ansamblis pradėtas statyti 1795m. Jo projekto autorius buvo architektas Martynas Knakfusas, tuomet apsigyvenęs dvare.
Mirus Simonui Zabielai, XXa. Paežeriai atiteko dvarininkų Gavronskių giminiai, kuri baigė rengti rūmų interjerą. Gavronskiai ūkį tvarkė pramoniniais pagrindais, nors patys jame apsistodavo tik vasarą. 1939m. iš p.Gavronskienės dvarą nupirko bankininkas J.Vailokaitis. Jo iniciatyva rekonstruotas centrinio pastato interjeras, įvestas centrinis šildymas, nugriauta dalis dekoratyvinių koklių krosnių.
1940m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, J.Vailokaitis pasitraukė į Vakarus. Tada buvusiame dvare įsikūrė žemės ūkio mokykla. Vokiečių okupacijos metais dvarą privačia savo rezidencija buvo pavertęs gen. komisaras Lietuvos sričiai Von Rentelnas. Jo įsakymu dvarą remontavo olandų meistrai. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui Von Rentelnas dvarą apiplėšė ir pabėgo. Nuo paradinių durų viršaus nuimtas šv. Mergelės Marijos bareljefas. Dvaras labai nukentėjo pokario laikotarpiu, rūmų išorė ir vidus neteko savo žavesio: sugadinti dekoratyviniai įrengimai, parketas ir buazerijos plafonų gipsatūros, apleistas parkas.
Padėtis pasitaisė, kai rūmuose įsikūrė Vilkaviškio melioracijos statybos ir montavimo valdyba. Paežerių dvaro vaizdas tada iš esmės pagerėjo. 1954-1957m. ir 1968-1970m. rūmai buvo suremontuoti: sutvirtinta stogo konstrukcija, laiptai į antrąjį aukštą, restauruotos nutrupėjusios gipsatūros ir jų dalys. Buvo tvarkomas parketas, biliardinės, miegamojo buazerijos, perdažytos sienos. Sutvarkytas ir parkas, išvalyti tvenkiniai, pasodinta naujų medžių. Priešais rūmus įrengtas baseinas – fontanas. 1979-1981m. rūmai restauruoti pagal R.Kazlausko projektą. 1995m. Paežerių dvaras perduotas Lietuvos dailės muziejui. Čia įsikūrė Sūduvos krašto dailės galerija.
2003m. pabaigoje Paežerių dvaras LR Vyriausybės nutarimu perėmimo ir panaudos teise perduotas Marijampolės apskrities viršininko administracijai. Šiuo metu Paežerių dvaro rūmuose įsikūręs Sūduvos regioninis kultūros centras.
Paežerių dvaro pastatai ir parkas
Paežerių ansamblio svarbiausias pastatas yra rūmai. Netoli jų, prie pietvakarinės vejos, stovi oficina su šalia jos, pietų pusėje, iškylančiu aukštu belvederiniu bokštu. Kitoje vejos pusėje, priešais oficiną, anksčiau stovėjo gėlių oranžerija (nugriauta XX a. pradžioje). Nuo rūmų einanti kaštonų alėja suka link kelio, už kurio kaip ašinis komponentas rūmams anksčiau stovėjo neogotikinio stiliaus kumetynas su bokšteliais (pastatą vadino Ragine). Jis nugriautas XX a. pradžioje.
Iš visų pusių rūmus supa parkas.
Rūmai
Dvaro rūmai pastatyti apie 1795-1799 metus. Interjeras įrengtas 1800-1808 m. Rūmai yra dviejų aukštų su mezoninu fasado centre ir 2 dviaukščiais rizalitais kampuose. Keturių stambių jonėninių kolonų portikas su žemu frontonu pastatui teikia akcentuojančio didingumo. Kampiniuose rizalituose, virš pirmojo aukšto langų, išdėstytos figūrinių kompozicijų gipsatūrinės bareljefų plokštės. Šiaurinis fasadas yra be kampinių rizalitų, jo centre puscilindrinė iškyša ir mezoninas su dekoratyviškai išlenktu frontonu, pusapskritis balkonas ir 6 joninio orderio kolonos paryškina fasado kompozicijos centrą.
Rūmų ilgis – 32,5 m., plotis 16,5 m.
Interjere gausu figūrinių ir ornamentinių gipsatūrų, buazerijų ir medinių apvadų apie angas. Bbiliardinė – pirmame aukšte, miegamasis – antrame aukšte. Dekoratyvinė rotondinė šokių salė, perdengta kupoliniu skliautu ir papuošta judrių pozų šokėjų ritminėmis figūromis, vešlių augalinių ornamentų reljefinėmis kompozicijomis. Ant plataus salės karnizo, puošnių konsolių prijungtas balkonas orkestrui. Ornamentiniais reljefais dekoruota svetainė ir miegamasis, kuriame dvi jonėninės kolonos ir dvi puskolonės atskiria lovų zoną.
Pietinis rūmų fasadas
Figūrinių kompozicijų gipsatūrinės bareljefų plokštės
Šiaurinis rūmų fasadas
Oficina
Pastatyta XIX a. viduryje. Oficinoje buvo virtuvė, skalbykla, čia gyveno tarnai.
Joje 1922 m. mokytojo J. Greimo iniciatyva dviejuose kambariuose buvo įrengta pradžios mokykla (1922-1961).
Oficina restauruota 1975 m. pagal architekto A. Kiaunės projektą.
Oficina neoklasicistinių formų, pastatyta iš plytų. Pastatas tinkuotas, stogas dengtas skarda. Pagrindinis rytinis fasadas yra su nedideliu dviejų kolonų prieangiu centre ir kampiniais rizalikais bei ertikiu. Vakarinis ir galiniai fasadai – dviejų aukštų.
Oficinos ilgis – 27,35 m., plotis – 16,0 m.
Belvederinis bokštas
Pastatytas XIX a. antroje pusėje. Belvederinis bokštas yra neogotikinio stiliaus, statytas iš raudonų plytų. Jis apskrito plano, suskaidytas į 6 tarpsnius, užbaigtas kreneliažiniu parapetu. Bokšto diametras – 3,76 m. Šiuo metu vyksta bokšto remontas.
Parkas
Įkurtas XVIII a. pabaigoje - XIX a. pirmoje pusėje.
Parkas ir sodas užima 16 ha plotą. Šiaurės pusėje jis šliejasi prie Paežerių ežero, rytų pusėje – prie Kastinės upelio.
Parkas mišrus. Jo pakraščius supa tiesios alėjos, vidus apželdintas laisvai, peizažinio parko principais.
Parke – trijų tvenkinių kaskada. Šiaurės pusėje tvenkinio saloje įrengta šokių aikštelė, vietoje nugriauto vynuogyno pastato, stovi mūrinė daržovių oranžerija. Parke daugiausia auga vietiniai ir keletas introdukuotų (atvežtinių) medžių.
Miestelis tvarkosi kiek sugeba. Įdėsiu vieną nuotrauka nors ir ne iš Vlkv, bet tai neatsiejama dalis nuo Vlkv, nes visi jaunieji ten lekia 
! Ačiū už informaciją.
Fotografavau, kai dar jaunas buvau. 1885 m. atvirukas.
Comment