Buvusieji Klaipėdos krašto geležinkeliai

[udrius]

Sveiki,

Kai ka pasikratosiu, bet... Pireš pirmą pasaulinį karą vokiečiai sukūrė platų siaurojo geležinkelio tinklą (1000 mm), kuris jungė Klaipėdą su Pėžaičiais, Bajorais, Laukgaliais, Plikiais. Šis geležinkelio tinklas mieste jungėsi su miesto tramvajaus linijomis, todėl atvežami vagonai galėjo būti išvežiojami specialiu elektrovežiu po visą miestą.

Stoties nuotrauka su tuo elektrovežiu:
http://narrow.parovoz.com/images/Kleinbahn_Q_AdM.jpg

Klausimai - vis tik nors tinklas ir buvo didelis (beveik 70 km), tačiau neradau nei vienos nuotraukos. Gal kas jas matė ar turi? Išlikusios stotys? išlikusios trasos? Stoties nuotrauką klaipėdoje turiu

[Eimantas]

Sveiki,

Kai ka pasikratosiu, bet... Pireš pirmą pasaulinį karą vokiečiai sukūrė platų siaurojo geležinkelio tinklą (1000 mm), kuris jungė Klaipėdą su Pėžaičiais, Bajorais, Laukgaliais, Plikiais. Šis geležinkelio tinklas mieste jungėsi su miesto tramvajaus linijomis, todėl atvežami vagonai galėjo būti išvežiojami specialiu elektrovežiu po visą miestą.

Stoties nuotrauka su tuo elektrovežiu:
http://narrow.parovoz.com/images/Kleinbahn_Q_AdM.jpg

Klausimai - vis tik nors tinklas ir buvo didelis (beveik 70 km), tačiau neradau nei vienos nuotraukos. Gal kas jas matė ar turi? Išlikusios stotys? išlikusios trasos? Stoties nuotrauką klaipėdoje turiu

Turbūt nieko naujo, veikiau žinomo patvirtinimas (gal maršruto patikslinimas):

Tarpukario Lietuvoje penkis kartus per dieną iš Pėžaičių į Klaipėdą pro Baičius važiuodavęs traukinėlis. Sustodavęs kiekviename - ir nedideliame - kaime, buvo stotelės. Veždavo į Klaipėdą ūkininkų pieną ir keleivius.

http://www.ve.lt/?rub=1065924810&dat...&id=1179850178

[Al1]

Buvusieji Klaipėdos krašto geležinkeliai

Geležinkelis Šilutė - Kulėšai

Ši tema apie išardytą 1435 mm vėžės geležinkelio liniją Mažojoje Lietuvoje.

Pradžioje šiek tiek informacijos.

1875 m. baigta tiesti valstybinio geležinkelio linija Tilžė – Pagėgiai – Šilutė – Klaipėda. Šilutės [tada Šilokarčema, vokiškai Heydekrug, Heide – šilas, Krug – karčema), geležinkelio stotis pastatyta už 2 km nuo miestelio. Miestelis augo, plėtėsi. Tam įtakos turėjo ir geležinkelio linija Klaipėda – Tilžė, kuria buvo gabenami kroviniai į Šilutė ir iš Šilutės. Šilutėje XIX a. pabaigoje vystėsi pramonė – įsikūrė pieno perdirbimo, baldų, durpių kasimo ir kitos įmonės.
Klaipėdos apylinkėse XX a. pradžioje nutiestos kelios siaurojo (vėžės plotis 1000 mm) geležinkelio linijos. Taip pat nutiesta siaurojo (vėžės plotis 1000 mm) geležinkelio linija Tilžė – Pagėgiai – Smalininkai. Geležinkeliai kėlė krašto ekonominio išsivystymo lygį, o jų savininkams (siaurieji geležinkeliai buvo privatūs) davė neblogą pelną.
Šilutės – Kulėšų geležinkelio statyba buvo baigta 1913 gruodžio 14 d. Geležinkelio savininkas buvo Insterburger Kleinbahn AG, Įsrutis, vėliau (1924 m.) reorganizuota į Ostpreußische Kleinbahn AG, Karaliaučius. Eksploatuotojas (arba operatorius, kaip dabar įprasta sakyti) buvo Ostdeutsche Eisenbahn-Gesellschaft, Karaliaučius. Net ir prijungus Klaipėdos kraštą prie Lietuvos, geležinkelio savininkas bei eksploatuojanti bendrovė nepasikeitė. Investavę akcininkai norėjo pritraukti krovinių iš Rusijos imperijos (Didžiosios Lietuvos) gilumos. Papildomų krovinių atsirado nutiesus geležinkelio atšaką į Šilutės uostą. Taip pat buvo pagerintas keleivinis vietinis susisiekimas.
Geležinkelio vėžė buvo standartinė (1435 mm). Tačiau dėl to, kad Šilutės – Kulėšų geležinkelis priklausė siaurųjų geležinkelių kompanijai, šis geležinkelis klaidingai vadinamas siauruoju. Kodėl buvo pasirinkta standartinė vėžė? Matyt, buvo tikimasi, kad gana greitai Rusija ims tiesti daugiau geležinkelių į Prūsiją.
Vietovės reljefas palankus geležinkelio tiesimui – nereikėjo nei pilti dideliu pylimų, nei daryti gilių iškasų. Tačiau reikėjo pastatyti du tiltus per Šyšą bei kelis tiltelius vandens pralaidoms.
Geležinkelis nutiestas lygiagrečiai palei plentą Šilutė - Žemaičių Naumiestis. Tik kai kuriose vietose jis keliasdešimt metrų nutoldavo nuo plento.

Šilutėje buvo pastatyta atskira šio geležinkelio stotis (Heydekrug Ort). Iki šių dienų išlikęs ir mažai iš išorės pakitęs geležinkelio stoties pastatas yra Lietuvninkų g. 15.
Buvo pastatytos šios stotys ir stotelės (priekyje atstumai tarp stočių kilometrais):

0,0 Šilutė-miestas (Heydekrug Ort)
2,4 Šilutė, valstybinio geležinkelio stotis (Heydekrug Reichsbahnhof)
3,6 Verdainė (Werden )
4,4 Macikai (Matzicken Hp)
6,0 Armalėnai (Hermannlöhlen)
8,1 Mažiai (Maszen Hp)
8,6 Jonaičiai (Jonaten)
10,3 Laučiai (Laudszen Hp)
11,3 Laučiai (Laudszen)
12,0 Metirkviečiai (Metterqueten)
14,2 Kulėšai (Kolleschen)

Atšakos į uostą nuo stoties Šilutė-miestas ilgis 2 km.

Reikia paminėti, kad stoties pastatas tikriausiai buvo pastatytas tik Šilutėje. Kitose stotyse (ne visose) įrengti tik prekių sandėliai. Gali būti, kad stotyse geležinkelio reikmėms naudojamos patalpos nuomotos.

Visą gyvavimo laikotarpį geležinkelį aptarnavo du garvežiai, eksploatuoti du keleiviniai ir devyni krovininiai vagonai. 1913 m. geležinkelis pervežė 35 tūkst. keleivių ir 13 tūkst. tonų krovinių. 1939 m. geležinkelis pervežė 22,7 tūkst. keleivių ir 14 tūkst. tonų krovinių.
Pasak šaltinių, geležinkelis išardytas po Antrojo pasaulinio karo, 1945 m. Tačiau kalbinti žmonės sakė, kad po karo bėgiai rūdijo dar kelis metus.

Šaltiniai
http://de.wikipedia.org/wiki/Kleinba...0%93Kolleschen
www.lbforum.com/lbf1-05.pdf
www.treuburg.de/index.php?sv=289
http://lt.wikipedia.org/wiki/Siauruk...%C4%97%C5%A1ai

[Al1]

Geležinkelis Šilutė - Kulėšai

Ši tema apie išardytą 1435 mm vėžės geležinkelio liniją Mažojoje Lietuvoje.

Pradžioje šiek tiek informacijos.

1875 m. baigta tiesti valstybinio geležinkelio linija Tilžė – Pagėgiai – Šilutė – Klaipėda. Šilutės [tada Šilokarčema, vokiškai Heydekrug, Heide – šilas, Krug – karčema), geležinkelio stotis pastatyta už 2 km nuo miestelio. Miestelis augo, plėtėsi. Tam įtakos turėjo ir geležinkelio linija Klaipėda – Tilžė, kuria buvo gabenami kroviniai į Šilutė ir iš Šilutės. Šilutėje XIX a. pabaigoje vystėsi pramonė – įsikūrė pieno perdirbimo, baldų, durpių kasimo ir kitos įmonės.
Klaipėdos apylinkėse XX a. pradžioje nutiestos kelios siaurojo (vėžės plotis 1000 mm) geležinkelio linijos. Taip pat nutiesta siaurojo (vėžės plotis 1000 mm) geležinkelio linija Tilžė – Pagėgiai – Smalininkai. Geležinkeliai kėlė krašto ekonominio išsivystymo lygį, o jų savininkams (siaurieji geležinkeliai buvo privatūs) davė neblogą pelną.
Šilutės – Kulėšų geležinkelio statyba buvo baigta 1913 gruodžio 14 d. Geležinkelio savininkas buvo Insterburger Kleinbahn AG, Įsrutis, vėliau (1924 m.) reorganizuota į Ostpreußische Kleinbahn AG, Karaliaučius. Eksploatuotojas (arba operatorius, kaip dabar įprasta sakyti) buvo Ostdeutsche Eisenbahn-Gesellschaft, Karaliaučius. Net ir prijungus Klaipėdos kraštą prie Lietuvos, geležinkelio savininkas bei eksploatuojanti bendrovė nepasikeitė. Investavę akcininkai norėjo pritraukti krovinių iš Rusijos imperijos (Didžiosios Lietuvos) gilumos. Papildomų krovinių atsirado nutiesus geležinkelio atšaką į Šilutės uostą. Taip pat buvo pagerintas keleivinis vietinis susisiekimas.
Geležinkelio vėžė buvo standartinė (1435 mm). Tačiau dėl to, kad Šilutės – Kulėšų geležinkelis priklausė siaurųjų geležinkelių kompanijai, šis geležinkelis klaidingai vadinamas siauruoju. Kodėl buvo pasirinkta standartinė vėžė? Matyt, buvo tikimasi, kad gana greitai Rusija ims tiesti daugiau geležinkelių į Prūsiją.
Vietovės reljefas palankus geležinkelio tiesimui – nereikėjo nei pilti dideliu pylimų, nei daryti gilių iškasų. Tačiau reikėjo pastatyti du tiltus per Šyšą bei kelis tiltelius vandens pralaidoms.
Geležinkelis nutiestas lygiagrečiai palei plentą Šilutė - Žemaičių Naumiestis. Tik kai kuriose vietose jis keliasdešimt metrų nutoldavo nuo plento.

Šilutėje buvo pastatyta atskira šio geležinkelio stotis (Heydekrug Ort). Iki šių dienų išlikęs ir mažai iš išorės pakitęs geležinkelio stoties pastatas yra Lietuvninkų g. 15.
Buvo pastatytos šios stotys ir stotelės (priekyje atstumai tarp stočių kilometrais):

0,0 Šilutė-miestas (Heydekrug Ort)
2,4 Šilutė, valstybinio geležinkelio stotis (Heydekrug Reichsbahnhof)
3,6 Verdainė (Werden )
4,4 Macikai (Matzicken Hp)
6,0 Armalėnai (Hermannlöhlen)
8,1 Mažiai (Maszen Hp)
8,6 Jonaičiai (Jonaten)
10,3 Laučiai (Laudszen Hp)
11,3 Laučiai (Laudszen)
12,0 Metirkviečiai (Metterqueten)
14,2 Kulėšai (Kolleschen)

Atšakos į uostą nuo stoties Šilutė-miestas ilgis 2 km.

Reikia paminėti, kad stoties pastatas tikriausiai buvo pastatytas tik Šilutėje. Kitose stotyse (ne visose) įrengti tik prekių sandėliai. Gali būti, kad stotyse geležinkelio reikmėms naudojamos patalpos nuomotos.

Visą gyvavimo laikotarpį geležinkelį aptarnavo du garvežiai, eksploatuoti du keleiviniai ir devyni krovininiai vagonai. 1913 m. geležinkelis pervežė 35 tūkst. keleivių ir 13 tūkst. tonų krovinių. 1939 m. geležinkelis pervežė 22,7 tūkst. keleivių ir 14 tūkst. tonų krovinių.
Pasak šaltinių, geležinkelis išardytas po Antrojo pasaulinio karo, 1945 m. Tačiau kalbinti žmonės sakė, kad po karo bėgiai rūdijo dar kelis metus.

Šaltiniai
http://de.wikipedia.org/wiki/Kleinba...0%93Kolleschen
www.lbforum.com/lbf1-05.pdf
www.treuburg.de/index.php?sv=289
http://lt.wikipedia.org/wiki/Siauruk...%C4%97%C5%A1ai


Žemėlapis




Toliau - mano kelionės šio geležinkelio trasa nuotraukos.

[Al1]

Pradėsiu nuo stoties Šilutė-miestas, Lietuvninkų g. 15.
Sena nuotrauka iš interneto platybių.



Pažvelgus į senąją nuotrauką matyti, kad geležinkelio linijos pabaiga buvo ties dabartine Lietuvninkų gatve, nes už traukinio vagonų matosi kauburėlis.

Garvežys su keleiviniais vagonais stovi paruoštas išvykti į Kulėšus (turėjo važiuoti fotografo kyptimi, t.y. šiaurės kryptimi).

Stotis dabar. Pastatas iš išorės beveik nepakeistas.



Kelionę tęsiu atšaka į uostą. Jokių šios atšakos liekanų aptikti nepavyko, nes miesto teritorija gan intensyviai užstatyta, kasinėta vedant komunikacijas.

Toliau vykstu į Šilutės uostą. Šiemet vyksta Šilutės uosto rekonstrukcija, finansuojama iš ES lėšų. Visa teritorija turbūt dar iki žiemos bus moderniai sutvarkyta. Tačiau ieškant geležinkelio liekanų manęs tai nenudžiugino. Laimei, Šilutėje buvau pernai ir nufotografavau uostą ir aikštę su grindinio liekanomis. Pylimas ne geležinkelio, o apsauginis nuo potvynių. Ten, kur dabar nuosavi namai, tarpukaryje buvo laukai.

[Al1]

Iš stoties Šilutė-miestas, pagrindinė geležinkelio linija suko į Šilutės geležinkelio stotį. Ir kelis šimtus metrų ėjo lygiagrečiai valstybinio geležinkelio linijai.
Gali būti, kad iš Klaipėdos ar kitur atitempti vagonai iškrovimui ar pakrovimui buvo gabenami ir Šilutės - Kulėšų geležinkeliu iki uosto ar kitur. Apžiūrėjau Šilutės stoties apylinkes. Palyginęs dabartinius ir senus žemėlapius bei Google Eart nuotraukas, drįstu teigti, kad dabar nuo stoties einanti atšaka į pramoninę teritoriją nutiesta senąja Šilutės - Kulėšų geležinkelio linijos trasa.
Šilutėje prie stoties buvo valstybinio geležinkelio garvežių depas. Jame tikriausiai buvo remontuojami ir Šilutės - Kulėšų geležinkelio garvežiai.


Per Šyšą buvo pastatytas tiltas.
Kur jis buvo, aš nežinau. Pagal tai, kas pavaizuota žemėlapyje, jis turėjo būti už keliasdešimt metrų "aukščiau" plento į Pagėgius. Toje vietoje dabar stovi nebenaudojamas geležinkelio tiltas. Tačiau jis statytas tarybiniais metais.





Geležinkelio atšaka eina per spirito varyklos (dabar gamina bioetanolį) teritoriją, bet dabar ji baigiasi ties gamyklos tvora. Naudojama, stovi vagonai su grūdais. Traktorių eilė su cisternomis laukia bioetanolio gamybos atliekų, kurios atiteka vamzdžiu iš gamyklos, esančios kitame Šyšos krante
Toliau atšaka ėjo per tiltą į pramoninę zoną kitame Šyšos krante.
Pramoninė zona - tai 1953 m. statyti sandėliai. Kalbintas darbuotojas apie buvusį geležinkelį žinojo, tačiau tvirtino, kad per pramoninę teritoriją geležinkelio į Kulėšus nebuvo, o jis ėjo gatve.
Tačiau kam reikėjo tarybiniais laikais į pramoninę zoną - viso labo keli nedideli sandėliai - vesti geležinkelio atšaką, statant tiltą? Nebent jo vietoje buvo senasis tiltas, kuris buvo eksploatuojamas ir po karo. Vėliau, esant geležinkelio atšakos poreikiui į minėtą pramoninę zona, buvo pastatytas naujas tiltas. Dar. Gal atšaka tarybiniais laikais ėjo ir į kitoje Ž. Naumiesčio g. pusėje esančią kelių įmonės teritoriją?
Beje, šis tiltas buvo pastatytas ant naujų atramų, o senųjų atramų liekanų nematyti. Todėl gali būti, kad senasis tiltas stovėjo šiek tiek aukščiau Šyšos.
Jei tikėsime kalbinto sandėlių darbuotojo žodžiais, kad geležinkelis ėjo gatvėmis(Tilžės ir Ž. Naumiesčio gatvėmis), tai tada geležinkelio tiltu galėjo būti senasis metalinis tiltas per Šyšą, kuris dabar naudojamas kaip automobilinis.
Šis tiltas galėjo būti ir sudvejintas, t.y. juo galbūt važiavo ir traukiniai, ir vežimai, automobiliai bei ėjo žmonės. Tačiau senuose žemėlapiuose geležinkelis į Kulėšus ir plentas (dabar Tilžės g.) į Pagėgius ties Šyša nesutampa.
Senasis tiltas siauras, todėl šalia jo tarybiniais metais buvo pastatytas naujas vienos eismo juostos tiltas.



Verdainės stotis ar stotelė galėjo būti tiek minėtos pramoninės zonos teritorijoje, tiek ir dabartinės sodų bendrijos teritorijoje.

Tęsinys bus.

[Al1]

Išlikę 5 vandens praleidimo tiltukai. Trys iš jų panaudoti pėsčiųjų ir dviračių tako į Armalėnus trasoje.



Geležinkelis ėjo palei plentą į Žemaičių Naumiestį, 5-10 metrų nuo plento atstumu, šiauriau plento. Kai kur dar galima pamatyti nedidelio pylimo liekanas.
Ties Jonaičiais buvo antrasis tiltas per Šyšą. Tiltas buvo gelžbetoninis su tašytų akmenų arka.
Jis taip pat sugriautas per Antrąjį pasaulinį karą.





Tilto prieigose išlikęs pylimas



Ties Kulėšais geležinkelis atitolo nuo plento per 20-40 metrų. Buvusios Kulėšų stoties vietoje išlikusios rampos liekanos.



Gali būti, kad šis senas tvartas seniau buvo geležinkelio sandėlis ar net stotis.



Pirmame pranešime pateiktame žemėlapyje pavaizduota matomai planuoto tiesti geležinkelio tąsa iki pat sienos su Rusija. Dar viename sename žemėlapyje pavaizduota net geležinkelio linija, einanti iki pat sienos su Rusija.

Šilutės - Kulėšų geležinkelis buvo naudojamas beveik trečdalį amžiaus. Jis neišvengė daugelio Rytpūsių geležinkelių likimo.

[Al1]

http://lt.wikipedia.org/wiki/Armal%C4%97nai
Armalėnuose yra buvusi garinė plytinė. Molį iš karjero veždavo 700 m ilgio siauruoju geležinkeliu. Neaišku, ar tai buvo Šilutės - Kulėšų geležinkelio atšaka, ar tikrai siaurojo geležinkelio linija. Vis dėlto, tikriausiai vagonėliai buvo stumdomi rankomis arba traukiami arklių.



Buvau užmiršęs, kad kompiuteryje turiu seną nuotrauką su Šilutės - Kulėšų geležinkelio tiltu per Šyšą Šilutėjė, kuri prieš pora metų buvo patalpinta www.parovoz.com siaurųjų geležinkelių skyriuje. Ši ir kitos nuotraukos buvo pašalintos, kai išsiaiškinta, kad geležinkelis nebuvo siaurasis.
Nuotrauka iš Šilutės kraštotyros muziejaus fondų.
Taigi, dabar tapo aišku, kad tarybiniais laikais statytas tiltas stovi senojo tilto vietoje, kuris Antrojo pasaulinio karo metais buvo susprogdintas.

[Romas]

Ačiū už senas ir naujas nuotraukas

Gal reikėtų temos apie visus buvusius Klaipėdos krašto geležinkelius - Klaipėda-Plikiai, Pagėgiai-Smalininkai, etc.

[Al1]

Pagėgiai - Smalininkai, 1914-1944 m.

Smalininkų stoties pastatas


Pylimas Smalininkuose link prieplaukos. Vaizdas nuo pagrindines miestelio gatvės.


Nuo Smalininkų iki Viešvilės neaptikau jokių liekanų, nors "daviausi" su žemėlapiais po miškus, laukus.

Viešvilėje yra išlikęs pylimas - tiek rytinėje, tiek ir vakarinėje dalyje. Geležinkelis miestelio pakraščiuose ėjo palei plentą. Todėl dalis pylimo šiuo metu panaudota šaligatviams.



Viešvilėje buvo dvi stotys - Viešvilė ir Viešvilė-Vakarinė. Tiksliau - stotis buvo Viešvilė-Vakarinė, o Viešvilė buvo tik stotelė (pagal www.parovoz.com duomenis).
Miestelis nemažas, tikriausiai buvo ir stoties pastatas. Bet aptikti jo nepavyko. Gal sugriautas ar nugriautas, o gal perstatytas.

Toliau geležinkelis ėjo palei plentą ir už kelių kilometrų pasuko į Jūravos mišką. Čia išlikęs senasis pašto kelias, grįstas akmenimis. Nors iš grindinio jau beveik nieko nebelikę, nors dar pernai jo likučių buvo gerokai daugiau. Matyt pravažiuota greideriu, nes kelias veda ir į girininkiją. Lygiagrečiai keliui, iki girininkijos išlikęs pylimas.
Nuotrauka pernai metų



Ties Mociškiais miške yra išlikęs geležinkelio pylimas. Toliau už Mociškių geležinkelis turėjo įveikti kliūtį - Jūros upę. Senuose žemėlapyje pavaizduota, kad geležinkelis "kerta" upę šalia plento tilto.
Jokių tilto liekanų neaptikau. Jei jis buvo medinis, tai sunku kažką aptikti po tiek metų. Tačiau gali būti, kad atskiro geležinkelio tilto nebuvo, o bėgiai buvo pakloti plento tiltu.
Tai tikėtina, nes šioje vietoje plente į Pagėgius yra net 4 tiltai - vienas iš jų per Jūrą, o kiti per ežerėlius. Visi jie statyti seniai, ne tarybiniais metais. Tarybiniais metais tik rekonstruoti. O šalia aukšto plento pylimo nėra jokio kito lygiagrečiai supilto geležinkelio pylimo, kuris, logiškai mąstant, taip pat turėjo būti aukštas. Kad jis būtų nukastas tarybiniais metais, mažai tikėtina. Todėl gali būti, kad taupant pinigus, bėgiai buvo pakloti plento tiltais. Siauruko traukiniai matyt nebuvo sunūs, eismas neintensyvus - keli traukiniai per dieną.

Vilkyškiai. Didelis miestelis. Tikriausiai buvo stotis su pastatais. Tačiau nieko nepavyko aptikti. Pagal senus žemėlapius ir stotis turėjo būti ties "Vilkyškių pienines" teritorija. Pieninė pastatyta tarpukaryje. Logiška, kad statybai galėjo būti pasirinkta vieta šalia geležinkelio stoties.

Nuo Vilkyškių geležinkelis atitolsta nuo plento ir šiuo metu nėra kelių privažiuoti arčiau prie buvusios trasos. Tačiau ir pylimo liekanų nelabai galėjo išlikti - daugiausia tai platūs dirbami laukai. Pylimas buvo suartas tarybiniais laikais.
Siaurasis geležinekelis ties Mikytais darė dideli lankstą aplenkdamas piliakalnį.

Mikytuose geležinkelis susijungė su Tilžės - Mikytų elektrinio tramvajaus linija. Jokių liekanų nepavyko aptikti. Turbūt buvo stotis su pastatais, nes Mikytai - nemažas miestelis, buvo dvaras. Be to tai persėdimo iš siaurojo geležinkelio į tos pačios vėžės pločio tramvajų stotis.
Į Tilžę tramvajus ėjo plento pakraščiu. Taip pat jo bėgiai buvo pakloti plento tiltais, o per Nemuna bėgiai ėjo Karalienės Luizos tiltu.

Į Pagėgius geležinkelis ėjo Būbliškių mišku.
Siaurasis geležinkelis baigėsi prie Pagėgių stoties. Neaišku, buvo atskira stotis, ar naudotasi Pagėgių stoties patalpomis.

Siaurukas Pagėgiuose. Nuotrauka iš interneto platybių.


Tramvajus. Nuotrauka iš interneto platybių.

[udrius]

Turiu medynų plano kopija su pažymėtu siaurojo geležinkelio trasa. Tik tiek kad visus siaurojo geležinkelio žemelapius esu atidavęs į AUkštaitijos siauruką. O straipsnis parovoze parengtas pagal labai įdomų vokišką straipsnelį, kuris kažkada buvo spausdintas laikraštyje. Tai tiek

[tricky_kid]

Dėkui Al1'as už įdomia ekspediciją.


Pridedu žemėlapį apie siaurajį geležinkelį iš Klaipėdos:


Linijos ėjo į Plikius, Laugalius/Dovilus ir Pėžaičius

Vaizdelis iš Dinviečių (Plikių linija - ėjusi palei kelią į Plikius):


Iš Dovilų:

[Vitas]

Buvusi Smalininkų geležinkelio stotis - irgi jau Klaipėdos kraštas
http://narrow.parovoz.com/newgallery...=115399&LNG=EN

Lietuvos ir Klaipėdos krašto siena ėjo rytiniu Smalininkų pakraščiu tekančiu Šventosios upeliu (dešiniuoju Nemuno intaku).

[Al1]

Pagėgiai - Smalininkai.
Traukinys Mikytų (Būbliškės) miške.

http://img519.imageshack.us/img519/5...bel0001ed7.jpg


Tikriausiai proskyna miške - nuo buvusio geležinkelio. Zemelapis is maps.lt

http://img396.imageshack.us/img396/903/image001nh4.jpg

Kazkodel neiseina ikelti paveiksliuku

[Vytautas_LT]

Pagėgiai - Smalininkai.
Traukinys Mikytų (Būbliškės) miške.




Tikriausiai proskyna miške - nuo buvusio geležinkelio. Zemelapis is maps.lt



Kazkodel neiseina ikelti paveiksliuku

Išeina.

[Al1]

Tilžės - Mikytų tramvajus.

http://radikal.ru/F/s45.radikal.ru/i...0ac35.jpg.html

Tilžės - Mikytų tramvajus Tilžėje.

http://radikal.ru/F/s45.radikal.ru/i...04878.jpg.html

Nežinau, kas atsitiko - neįsikelia nuotraukos...

[Vytautas_LT]

Tilžės - Mikytų tramvajus.



Tilžės - Mikytų tramvajus Tilžėje.



Nežinau, kas atsitiko - neįsikelia nuotraukos...

Dar kartą pataisau. O tai padariau labai paprastai, vietoj url ir img.

[Al1]

Smalininkai

[udrius]

Radau vokišką siauruko Smalininkai - Tilžė, Tilžė - Mikytai aprašymą. gal kas galėtų išversti?

[Al1]

Radau vokišką siauruko Smalininkai - Tilžė, Tilžė - Mikytai aprašymą. gal kas galėtų išversti?

Tai gal patalpinti i foruma galetum. Gal atsirastu verteju...