Tuskulėnų dvaras, Vilnius

[veikejas]

Baigiamas rekonstruoti tuskulėnų dvaras vilniuje, žirmūnuose:

[Romas]

Kur tai yra?

Neatpažinta vietovė kažkur prie Neries.
Primena Žvėryną priešais "Verslo trikampį" arba Žirmūnų pradžią.

Juozo Kamarausko 1934 m. paveikslas.
F.Walickio tėvų nuosavybė Vilniuje. Dabar restauruotame name yra muziejus.

Łosiówka - posiadłość rodziców Franciszka Walickiego w Wilnie, przedstawiona na obrazie z 1934 r. autorstwa Józefa Komorowskiego. Dziś w odrestaurowanym dworku mieści się muzeum.

Paveikslo fragmentas. Dvarelis


Podróż sentymentalna Franciszka Walickiego do Wilna: http://www.celejewskafoto.blogspot.c...ranciszka.html

[Zorro]

Łosiówka- tai Tuskulėnų dvaras.
http://lt.wikipedia.org/wiki/Tuskulėnų_dvaras

[shatas]

Tuskulėnų dvaras





Daugiau informacijos apie dvarą įdėjau į blogą http://shatas.lt/tuskulenu-dvaras

[Romas]

Kelios nuotraukos nuo dviračių tako
Foto 2009 04


Memorialas dvare žuvusiems pokario metais nuo KGBistų rankų






Detalės

[Švertas]

Labai jau panašu į katedra.

[Civis]

Tuskulėnų rūmų skulptūrinė puošyba

Tuskulėnų dvaro rūmus 1825 m. pasistatė Vilniaus generalgubernatorius Aleksandras Rimskis-Korsakovas. Vėlyvojo klasicizmo stiliaus statinio projekto autorius - Karolis Podšačinskis. Rytinis frontonas buvo papuoštas romėnų deivių skulptūromis. Tai unikalus sprendimas Lietuvos klasicizmo pasaulietinėje architektūroje. Gali būti, jog architektą įkvėpė Andrea Palladio Villa Rotonda ir J. N. L. Durand'o darbai. Skulptūros papuošė ir kitą vienalaikį K. Podčašinskio kūrinį - evangelikų reformatų bažnyčią Pylimo gatvėje. Tuskulėnų rūmai skulptūrinę puošybą prarado XX a. pradžioje. Skulptūros ir bareljefinė puošyba atkurta pieš kelerius metus, restauruojant dvaro ansamblį. Skulptorius Kęstutis Norkūnas rėmėsi J. K. Vilčinskio "Vilniaus albumo" litografija ir 1873 m. J. Čechovičiaus nuotrauka.

Rytinį frontoną puošia antikinės Dianos, Junonos ir Veneros figūros.


Frontono kairėje - Diana, medžioklės deivė










Centre - Junona, Jupiterio žmona, šeimos židinio globėja






Dešinėje - grožio deivė Venera










Diana ir Junona


Junona ir Venera




Frontonas

[oranger]

Tuskulėnų rimties parkas

1994–1996 m. Tuskulėnų parko teritorijoje vykusių archeologinių tyrimų metu radus 706 aukų palaikus (2003 m. buvo rasti dar 18 žmonių palaikai), Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998 m. vasario 2 d. sudarė Tuskulėnų aukų atminimo įamžinimo komisiją. Komisijos siūlymu Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. birželio 19 d. priėmė nutarimą Nr. 932 (2007 m. kovo 28 d. jis buvo pakeistas nutarimu Nr. 322), kuriuo patvirtino Tuskulėnų rimties parko sukūrimo programą ir jos įgyvendinimo priemones. Buvusio Tuskulėnų dvaro teritorijoje buvo nutarta įkurti Tuskulėnų rimties parką, kurio pagrindiniai akcentai būtų dvaro pastatai ir kolumbariumas, kuriame butų palaidoti Tuskulėnų parko teritorijoje rasti sovietinio režimo aukų palaikai. Kolumbariumo statybos, dvaro pastatų restauravimo ir parko teritorijos tvarkymo darbai vyko kelerius metus.

Tuskulėnų rimties parkui skirta 4,9 ha ploto dydžio teritorija. Svarbiausias memorialo akcentas – koplyčia-kolumbariumas. Tai išskirtinės architektūros statinys, primenantis pilkapį, po kuriuo įrengta koplyčia ir kriptų galerija. Koplyčios kupolą puošia Gitenio Umbraso mozaika „Trejybė“, o iš išorės pilkapį vainikuoja karūną primenanti Gedimino Karaliaus skulptūra. Kolumbariumo kriptose amžinąjį poilsį rado Tuskulėnų dvaro teritorijoje rasti 1944–1947 m. sovietinio saugumo nukankintų ir nužudytų žmonių palaikai.
Tuskulėnų rimties parko memorialinį kompleksą taip pat sudaro buvusio Tuskulėnų dvaro centriniai rūmai ir oficina, dvaro parkas ir jo prieigos su Baltuoju dvareliu bei Šv. Teresės koplytėle.

Baltojo dvarelio rūsyje šiuo metu rengiama muziejinė ekspozicija „Tuskulėnų dvaro paslaptys“, kurioje lankytojai bus supažindinami su Tuskulėnų kolumbariume palaidotų aukų biografijomis, egzekucijų vykdytojais, istorinių tyrimų medžiaga.

Tuskulėnų dvaro rūmuose bus įrengtas edukacinis-informacinis centras bei ekspozicijos, atspindinčios sovietinio mentaliteto, pašaipiai vadinamo „homo sovieticus“, formavimą XX a. 5–9 dešimtmečiais.

http://www.muziejai.lt/vilnius/tuskulenai.htm

[oranger]

Parkas jau ruošiamas atidarymui pavasarį. Vakar mačiau, kad ir kolumbariumas vakare buvo apšviestas.
Keletas kadrų, padarytų prieš porą savaičių.

[oranger]

[oranger]

[Romas]

Foto 2011.03

[Romas]

Tuskulėnų dvaras nuo upės pusės

[Romas]

Tuskulėnų rimties parkas.
Šioje nuošalioje vietoje po karo KGB sušaudė kelis šimtus žmonių


Patekėjo pilnas mėnulis

[Romas]

Kryžius KGB aukoms atminti






Dvaras nuo Tuskulėnų rimties parko pusės

[Raelis]

labai grazus, mazutis dvarelis...atrodo lyg zaislinis.

[ViR2]

Labai grazus dvaras, taciau skulpturos ganetai nevykes kichas, nes stilistika visiskai nebegraikiska ir net ne romeniska

[Blaze]

Tuskulėnų rimties parkas.
Šioje nuošalioje vietoje po karo KGB sušaudė kelis šimtus žmonių

Šitoje teritorijoje 1944-1947m. naktimis buvo užkasami žmonių kūnai KGB nužudyti dabartiniame Genocido muziejaus pastate. Tuskulėnų dvaro teritorijoje žudynių nebuvo.

[bebop]

Tuskulėnų dvarą pusę amžiaus slėgusios paslaptys išvydo dienos šviesą (nuotraukos)

[laimutis]

http://www.vyzdys.com/archyvine-fotografija