Glitiškės, Vilniaus r.
Važiuojant senuoju Molėtų plentu apie 5 km už Paberžės yra Glitiškės (Glinciszki)
Pasukus į gyvenvietę tiesiai privažiuojame dvaro sodybą prie Širvio ežero
Ten auga keletas ąžuolų
Didžiausias ąžuolas yra vaaa... toks
Ąžuolai ir dvaro sodyba
Dvaro sodyba
Šoninis fasadas
Šiuo metu dvare yra dvi mokyklos (LT ir PL) ir kultūros centras
Informacijos apie šį dvarą yra Dvarų duomenų bazėje: http://www.heritage.lt:8080/teritorijos.php?id=100
Lietuvoje kur kas mažiau žinoma apie neseną Glitiškių istoriją.
1944.06.20 d. per Armijos krajovos (AK) susirėmimą su Plechavičiaus Lietuvos vietine rinktine (LVR) žuvo 4 kariai. Tą patį vakarą buvo nužudyti 39 Glitiškių (Glinciszki) civiliai gyventojai.
Jų kapai - prie pat plento. Užrašai - lenkiškai ir lietuviškai.
Po trijų dienų AK surengė keršto akciją ir nužudė ne mažiau 27 civilių gyventojų Dubingiuose.
Kažkokios kvailos kovos. Mūsų likimu tuo metu žaidė sovietai su vokiečiais, o mes čia šaudėm vieni kitus
Susitaikymas įvyko tik šių metų birželį. AK ir VR veteranai (jiems dabar bent po 80 metų) atsiprašė aukų ir vieni kitiems paspaudė rankas.
Aistros per 60 metų aprimo, bet savo istoriją reikia žinoti, kokia ji bebūtų...
Besidomintiems pora nuorodų:
Apie susitaikymo renginį: http://www.klaipeda.daily.lt/temp.ph...&id=1118592397 EDIT. Nuorodos neveikia
Informacija apie žudynes Glitiškėse atsirado ir lietuviškai bei angliškai:
http://lt.wikipedia.org/wiki/Gliti%C5%A1k%C4%97s
http://en.wikipedia.org/wiki/Glinciszki_massacre
Papildyta: Vienas iš žuvusių buvo vokiškoje dvarų administracijoje Landbewirstschaftungsgesellschaft Ostland Glitiškių dvaro valdytoju dirbęs Vladislovas Komaras vyresnysis (1910-1944), buvęs Lietuvos rinktinės šuolių į aukštį rinktinės narys. Vladislovas Komaras vyresnysis buvo kilęs iš Raguvėlės dvaro savininkų Komarų giminės.
Jo sūnus Wladysław Komar (1940-1998) buvo 1972 m. Miuncheno olimpiados rutulio stūmimo čempionas
Atsiprašau, bet radau tik lenkišką nuorodą.
Dar vienas kiek senokas, bet vis dar aktualus straipsnis apie dvarus, muziejus ir istoriją (ne tik Glitiškių)
http://www.museums.lt/Zurnalas/daugi...ris_2003_4.htm
Norintiems paskaityti internete įdėjau ir lenkišką vietovardį, nes davus užklausą "Glitiškėse" pirmiausia pranešama apie gaisrą vietiniame čiužinių fabrike...
Važiuojant senuoju Molėtų plentu apie 5 km už Paberžės yra Glitiškės (Glinciszki)
Pasukus į gyvenvietę tiesiai privažiuojame dvaro sodybą prie Širvio ežero
Ten auga keletas ąžuolų
Didžiausias ąžuolas yra vaaa... toks
Ąžuolai ir dvaro sodyba
Dvaro sodyba
Šoninis fasadas
Šiuo metu dvare yra dvi mokyklos (LT ir PL) ir kultūros centras
Informacijos apie šį dvarą yra Dvarų duomenų bazėje: http://www.heritage.lt:8080/teritorijos.php?id=100
Lietuvoje kur kas mažiau žinoma apie neseną Glitiškių istoriją.
1944.06.20 d. per Armijos krajovos (AK) susirėmimą su Plechavičiaus Lietuvos vietine rinktine (LVR) žuvo 4 kariai. Tą patį vakarą buvo nužudyti 39 Glitiškių (Glinciszki) civiliai gyventojai.
Jų kapai - prie pat plento. Užrašai - lenkiškai ir lietuviškai.
Po trijų dienų AK surengė keršto akciją ir nužudė ne mažiau 27 civilių gyventojų Dubingiuose.
Kažkokios kvailos kovos. Mūsų likimu tuo metu žaidė sovietai su vokiečiais, o mes čia šaudėm vieni kitus
Susitaikymas įvyko tik šių metų birželį. AK ir VR veteranai (jiems dabar bent po 80 metų) atsiprašė aukų ir vieni kitiems paspaudė rankas.
Aistros per 60 metų aprimo, bet savo istoriją reikia žinoti, kokia ji bebūtų...
Besidomintiems pora nuorodų:
Apie susitaikymo renginį: http://www.klaipeda.daily.lt/temp.ph...&id=1118592397 EDIT. Nuorodos neveikia
Susitaikę karo veteranai pagerbė žuvusius
Prieš šešis dešimtmečius vieni prieš kitus kovoję ir pernai susitaikę Lietuvos vietinės rinktinės ir Lenkijos Armijos Krajovos veteranai kartu pagerbė kovos veiksmuose žuvusius civilius gyventojus.
Lietuvių ir lenkų karo veteranai nekaltai žuvusius civilius, Glitiškių kaime - lenkų kilmės piliečius, Dubingių miestelyje - lietuvius, šeštadienį pagerbė padėdami gėlių, uždegę žvakutes bei sukalbėję maldas lietuvių ir lenkų kalbomis.
„Atleidžiame ir prašome atleidimo“, - tokiais žodžiais prie nekaltai žuvusiųjų kapų mirusių ir gyvųjų atsiprašė Lietuvos vietinės rinktinės karių veteranų sąjungos pirmininkas Antanas Paulavičius bei Armijos Krajovos veteranų klubo pirmininkas Vaclavas Pacyno.
Pasak jų, tiek Glitiškių kaimo, tiek Dubingių miestelio gyventojai, žuvę 1944-ųjų birželio 20-23 dienomis kilusio lietuvių ir lenkų konflikto metu, tapo aklo pykčio, kurį sukelia karas, aukomis.
Premjero Algirdo Brazausko patarėjas Vilius Kavaliauskas, dalyvavęs šeštadienio renginiuose Glitiškėse bei Dubingiuose, bendrą lietuvių ir lenkų žuvusiųjų pagerbimą pavadinio istoriniu bei siūlė, užmiršus „tragiškus bendrus istorijos puslapius“, žvelgti į ateitį. „Dabar, kai esame Europos Sąjungos ir NATO nariais, lietuviai ir lenkai, tragiškus bendrus istorijos puslapius turime palikti istorikams ir drauge žvelgti į ateitį“, - kalbėjo V.Kavaliauskas.
Renginiuose dalyvavę vietiniai gyventojai, tarp jų - ir žuvusiųjų artimieji - taipogi tvirtino pritariantys lietuvių ir lenkų karių veteranų susitaikymui, anot jų, tai jau seniai reikėjo padaryti.
Pernai rudenį Lietuvos vietinės rinktinės kariai veteranai ir Lenkijos Armijos Krajovos veteranai pasirašė Susitaikymo deklaraciją, kurioje pareiškė, kad „praėjo 60 metų po to, kai mes buvome priešai ir šiandien konstatuojame, jog istorija išsprendė klausimus, dėl kurių mes kovojome vieni prieš kitus“.
Per nacių okupaciją Antrojo pasaulinio karo metais generolo Povilo Plechavičiaus vadovaujama Lietuvos vietinė rinktinė kovojo Vilniaus krašte su sovietiniais partizanais bei Armija Krajova, turėdama tikslą atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę.
Armija Krajova Vilniaus krašte kovojo tiek prieš nacių okupantus, tiek ir prieš lietuvius, laikydami Vilniją Lenkijos dalimi ir siekdami ją vėl prijungti prie Lenkijos.
Vietinės rinktinės kūrėjai pasipriešino nacių mėginimams organizuoti ją pagal SS bataliono modelį ir panaudoti karo veiksmams už Lietuvos teritorijos ribų.
1944 pavasarį, nacių okupacinėms pajėgoms pareikalavus, kad Lietuvos vietinės rinktinės batalionai pereitų jų žinion, rinktinė buvo išformuota.
Tuomet naciai nutarė rinktinę likviduoti ir 1944 gegužę suėmė rinktinės vadą P.Plechavičių, jos štabą ir dalį kitų karininkų, sušaudė 100 jos karių, apie 3 tūkst. jų išvežė į Vokietiją priverstiniams darbams.
Prieš šešis dešimtmečius vieni prieš kitus kovoję ir pernai susitaikę Lietuvos vietinės rinktinės ir Lenkijos Armijos Krajovos veteranai kartu pagerbė kovos veiksmuose žuvusius civilius gyventojus.
Lietuvių ir lenkų karo veteranai nekaltai žuvusius civilius, Glitiškių kaime - lenkų kilmės piliečius, Dubingių miestelyje - lietuvius, šeštadienį pagerbė padėdami gėlių, uždegę žvakutes bei sukalbėję maldas lietuvių ir lenkų kalbomis.
„Atleidžiame ir prašome atleidimo“, - tokiais žodžiais prie nekaltai žuvusiųjų kapų mirusių ir gyvųjų atsiprašė Lietuvos vietinės rinktinės karių veteranų sąjungos pirmininkas Antanas Paulavičius bei Armijos Krajovos veteranų klubo pirmininkas Vaclavas Pacyno.
Pasak jų, tiek Glitiškių kaimo, tiek Dubingių miestelio gyventojai, žuvę 1944-ųjų birželio 20-23 dienomis kilusio lietuvių ir lenkų konflikto metu, tapo aklo pykčio, kurį sukelia karas, aukomis.
Premjero Algirdo Brazausko patarėjas Vilius Kavaliauskas, dalyvavęs šeštadienio renginiuose Glitiškėse bei Dubingiuose, bendrą lietuvių ir lenkų žuvusiųjų pagerbimą pavadinio istoriniu bei siūlė, užmiršus „tragiškus bendrus istorijos puslapius“, žvelgti į ateitį. „Dabar, kai esame Europos Sąjungos ir NATO nariais, lietuviai ir lenkai, tragiškus bendrus istorijos puslapius turime palikti istorikams ir drauge žvelgti į ateitį“, - kalbėjo V.Kavaliauskas.
Renginiuose dalyvavę vietiniai gyventojai, tarp jų - ir žuvusiųjų artimieji - taipogi tvirtino pritariantys lietuvių ir lenkų karių veteranų susitaikymui, anot jų, tai jau seniai reikėjo padaryti.
Pernai rudenį Lietuvos vietinės rinktinės kariai veteranai ir Lenkijos Armijos Krajovos veteranai pasirašė Susitaikymo deklaraciją, kurioje pareiškė, kad „praėjo 60 metų po to, kai mes buvome priešai ir šiandien konstatuojame, jog istorija išsprendė klausimus, dėl kurių mes kovojome vieni prieš kitus“.
Per nacių okupaciją Antrojo pasaulinio karo metais generolo Povilo Plechavičiaus vadovaujama Lietuvos vietinė rinktinė kovojo Vilniaus krašte su sovietiniais partizanais bei Armija Krajova, turėdama tikslą atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę.
Armija Krajova Vilniaus krašte kovojo tiek prieš nacių okupantus, tiek ir prieš lietuvius, laikydami Vilniją Lenkijos dalimi ir siekdami ją vėl prijungti prie Lenkijos.
Vietinės rinktinės kūrėjai pasipriešino nacių mėginimams organizuoti ją pagal SS bataliono modelį ir panaudoti karo veiksmams už Lietuvos teritorijos ribų.
1944 pavasarį, nacių okupacinėms pajėgoms pareikalavus, kad Lietuvos vietinės rinktinės batalionai pereitų jų žinion, rinktinė buvo išformuota.
Tuomet naciai nutarė rinktinę likviduoti ir 1944 gegužę suėmė rinktinės vadą P.Plechavičių, jos štabą ir dalį kitų karininkų, sušaudė 100 jos karių, apie 3 tūkst. jų išvežė į Vokietiją priverstiniams darbams.
Informacija apie žudynes Glitiškėse atsirado ir lietuviškai bei angliškai:
http://lt.wikipedia.org/wiki/Gliti%C5%A1k%C4%97s
http://en.wikipedia.org/wiki/Glinciszki_massacre
Papildyta: Vienas iš žuvusių buvo vokiškoje dvarų administracijoje Landbewirstschaftungsgesellschaft Ostland Glitiškių dvaro valdytoju dirbęs Vladislovas Komaras vyresnysis (1910-1944), buvęs Lietuvos rinktinės šuolių į aukštį rinktinės narys. Vladislovas Komaras vyresnysis buvo kilęs iš Raguvėlės dvaro savininkų Komarų giminės.
Jo sūnus Wladysław Komar (1940-1998) buvo 1972 m. Miuncheno olimpiados rutulio stūmimo čempionas
Atsiprašau, bet radau tik lenkišką nuorodą.
Dar vienas kiek senokas, bet vis dar aktualus straipsnis apie dvarus, muziejus ir istoriją (ne tik Glitiškių)
http://www.museums.lt/Zurnalas/daugi...ris_2003_4.htm
Norintiems paskaityti internete įdėjau ir lenkišką vietovardį, nes davus užklausą "Glitiškėse" pirmiausia pranešama apie gaisrą vietiniame čiužinių fabrike...
Comment