Po labai ilgos pertraukos gavau progą pratęsti pažintį su dar neregėtomis Lietuvos vietomis. Šį kartą išsiruošiau į Kražius.
Tad sveiki atvykę Kražiuosna:
Jei kuriame nors Lietuvos miestelyje reikėtų pastatyti paminklą "Užsispyrėliui žemaičiui", tai jis turėtų stovėti čia, šioje aikštėje (Išganytojas gal nesupyktų dėl tokios kaiminystės)
O paminklą reikėtų statyti dėl to, kad carui paliepus nugriauti šią Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčią kartu su visu Benediktinių vienuolynu - kražiškiai stojo mūru jos ginti.
Caro valdininkai negalėjo taikstytis su tokia netvarka ir pasiuntė aiškintis kazokus - tų laikų "specnazą". Visą tai baigėsi liūdnai pagarsėjusiomis "Kražių skerdynėmis", kurių metu žuvo 9 bažnyčios gynėjai. Kazokai nusiaubė bažnyčią, jodinėjo po ją arkliais - dabar dar joje galite pasėdėti ant suolo prie kurio rišo arklius.
Nepaisant visko, bažnyčią Kražių žmonės atstovėjo - už ką jiems reikia pareikšti didelio respekto.
Bažnyčia pastatyta prie 1639 Kražiuose įsikūrusio Benediktinių vienuolyno. Statyta ji 1757-1763 metais. Architektas Tomas Žebrauskas. Jis žymus ne tik tuo, kad suprojektavo ir vadovavo Vilniaus universiteto Observatorijos statyboms, o vėliau tapo ir jos galva, bet ir pirmąkart Lietuvoje 1753 metais pademonstravo elektros mašiną, bei jos sukeliamą elektros iškrovą. Kražiuose jis dėstytojavo kolegijoje.
Šoninis fasadas verčia kilstelėti antakius:
Šiaip bažnyčios išorė atrodo poprasčiai. Tinkas pajuodęs, suskilinėjęs ir vietomis nusilaupęs - verkiant prašosi remonto. Ėjau vidun su šiokiu tikiu pasipiktinimu. Jis, tiesa, mikliai išgaravo pamačius, kad viduje reikalai yra gerokai labiau pasistūmėję:
Senojo klebono rūpesčiu atnaujintas pagrindinis altorius. Paprašę, klebonijoje galite pažiūrėti nuotrauką kaip altorius atrodė po skerdynių.
Kaip matote neblogai padirbėta. Belieka tikėtis, kad naujasis klabonas perims estafetę ir gaus finansavimą bažnyčios fasadui sutvarkyti.
Vargonai taip pat nesenai restauruoti - atrodo išties puikiai:
Štai tokiais laiptais teko palaipioti:
Na ir pabaigai:
Einame pasivaikščioti po patį miestelį. Bandras vaizdas neypatingas. Žmonės tiesa tvarkosi, tvoros padažytos, žolytė nupjauta, gėlytės ir t.t. bet kažkoks beveidis. To priežastis tai, kad per II pasaulinį Kražiai sudegė iki pamatų. Ir kadaise gyvybingas, tankiai apstatytas miesteliukas su ~2000 gyventoju, patapo "kolchozinės" architektūros ir tipinių medinukų pabarstytu bažnytkaimiu su vos 800 žmonių.
Ypatingai sunkiai man derinasi senos akmeninės gatvės (liko bent 2) apstatytos tipiniais sovietiniais namukais iš baltų plytų:
Vinas iš vos kelių likusių "smetoninių" mūrinukų. Šiame, mano spėjimu, tarpukary buvo policijos nuovada. Tai galėtų paaiškinti kodėl NKVD pirmosios okupacijos metu jį pasirinko savo juodiems darbams.
Nepaisant visko, žmonės Kražiuose nuo pyplių ir paaugliukų iki pardavėjų ir bobulyčių yra išskirtinai malonūs ir mandagūs. Ir bendra atmosfera nuteikia taikiai ir draugiškai
Pkankamai mikliai pasiekiau ant Kražantės kranto stūksančią Bursą - bendrabutį. Jis priklausė Kražių Jėzuitų kolegijai, kuri buvo pagrindine Žemaitijos švietimo institucija ir gyvavo 1614 - 1844. Priminsiu, kad Vilniaus Universitetas pradžioje taip pat buvo Jėzuitų kolegija.
Rieduliai pirmame plane yra įdomiai eksponuojamos Jėzuitų bažnyčios liekanos. Ji buvo sugriauta per karus su švedais ir po to jau nebuvo atstatyta.
Be minėto Tomo Žebrausko, Kolegijoje savo laiku dėstytojavo ir M.K. Sorbievijus, A.V. Kojelavičius, Liauksminas, Valančius. Vienas iš fundatorių buvo garsusis karvedys Lietuvos didysisi etmonas Jonas Karolis Chodkevičius (liaudyje Katkus).
Semaška rašo, kad Bursa galėjo būti pastatyta iš/ant Radvilų pilies liekanų. Betkokiu atveju, gotikos elemetų yra matyti:
Kirtęs upelį, atsirėmiau į kalvelę - tikėtina buvusį piliakalnį. Į jį veda štai tokie laiptai - padaryti iš netašytų laiko akmenų, per šimtmečius nuzulintų žmonių kojų iki blizgesio:
Viršuje išvydau senosios Kražių bažnyčios varpinę. Gaila, bet nepavyko išsiaiškinti kada ji statyta.
Senoji Kražių bažnyčia buvo viena seniausių Lietuvoje - pastatyta Vytauto nurodymu dar 1416 metais, tik įsteigus Kražių parapiją. Per laiką nekartą degusi ir perstatyta, paskutinį kartą ji sudegė pirmosiomis II pasaulinio dienomis. Dabar iš žemės kyšo tik pamatų liekanos.
Na ir lipam žemyn
Dar verta prisiminti, kad pirmąkart Kražiai paminėti 1253 Mindaugo susirašinėjime. Tad tai vienas iš seniausių Lietuvos miestelių. Nuoširdžiai rekomenduoju apsilankyti. Kur dar ant Lietuvos pamatysite kaimiečių nuo caro "atmuštą" bažnyčią ir XVII a. bendrabutį?
Tai tiek.
P.S. ištikimi palydovai:
visiems kas dar neturite - rekomenduoju įsigyti šią Semaškos knygą. Kainuoja nepigiai, bet verta kiekvieno cento.
Tad sveiki atvykę Kražiuosna:
Jei kuriame nors Lietuvos miestelyje reikėtų pastatyti paminklą "Užsispyrėliui žemaičiui", tai jis turėtų stovėti čia, šioje aikštėje (Išganytojas gal nesupyktų dėl tokios kaiminystės)
O paminklą reikėtų statyti dėl to, kad carui paliepus nugriauti šią Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčią kartu su visu Benediktinių vienuolynu - kražiškiai stojo mūru jos ginti.
Caro valdininkai negalėjo taikstytis su tokia netvarka ir pasiuntė aiškintis kazokus - tų laikų "specnazą". Visą tai baigėsi liūdnai pagarsėjusiomis "Kražių skerdynėmis", kurių metu žuvo 9 bažnyčios gynėjai. Kazokai nusiaubė bažnyčią, jodinėjo po ją arkliais - dabar dar joje galite pasėdėti ant suolo prie kurio rišo arklius.
Nepaisant visko, bažnyčią Kražių žmonės atstovėjo - už ką jiems reikia pareikšti didelio respekto.
Bažnyčia pastatyta prie 1639 Kražiuose įsikūrusio Benediktinių vienuolyno. Statyta ji 1757-1763 metais. Architektas Tomas Žebrauskas. Jis žymus ne tik tuo, kad suprojektavo ir vadovavo Vilniaus universiteto Observatorijos statyboms, o vėliau tapo ir jos galva, bet ir pirmąkart Lietuvoje 1753 metais pademonstravo elektros mašiną, bei jos sukeliamą elektros iškrovą. Kražiuose jis dėstytojavo kolegijoje.
Šoninis fasadas verčia kilstelėti antakius:
Šiaip bažnyčios išorė atrodo poprasčiai. Tinkas pajuodęs, suskilinėjęs ir vietomis nusilaupęs - verkiant prašosi remonto. Ėjau vidun su šiokiu tikiu pasipiktinimu. Jis, tiesa, mikliai išgaravo pamačius, kad viduje reikalai yra gerokai labiau pasistūmėję:
Senojo klebono rūpesčiu atnaujintas pagrindinis altorius. Paprašę, klebonijoje galite pažiūrėti nuotrauką kaip altorius atrodė po skerdynių.
Kaip matote neblogai padirbėta. Belieka tikėtis, kad naujasis klabonas perims estafetę ir gaus finansavimą bažnyčios fasadui sutvarkyti.
Vargonai taip pat nesenai restauruoti - atrodo išties puikiai:
Štai tokiais laiptais teko palaipioti:
Na ir pabaigai:
Einame pasivaikščioti po patį miestelį. Bandras vaizdas neypatingas. Žmonės tiesa tvarkosi, tvoros padažytos, žolytė nupjauta, gėlytės ir t.t. bet kažkoks beveidis. To priežastis tai, kad per II pasaulinį Kražiai sudegė iki pamatų. Ir kadaise gyvybingas, tankiai apstatytas miesteliukas su ~2000 gyventoju, patapo "kolchozinės" architektūros ir tipinių medinukų pabarstytu bažnytkaimiu su vos 800 žmonių.
Ypatingai sunkiai man derinasi senos akmeninės gatvės (liko bent 2) apstatytos tipiniais sovietiniais namukais iš baltų plytų:
Vinas iš vos kelių likusių "smetoninių" mūrinukų. Šiame, mano spėjimu, tarpukary buvo policijos nuovada. Tai galėtų paaiškinti kodėl NKVD pirmosios okupacijos metu jį pasirinko savo juodiems darbams.
Nepaisant visko, žmonės Kražiuose nuo pyplių ir paaugliukų iki pardavėjų ir bobulyčių yra išskirtinai malonūs ir mandagūs. Ir bendra atmosfera nuteikia taikiai ir draugiškai
Pkankamai mikliai pasiekiau ant Kražantės kranto stūksančią Bursą - bendrabutį. Jis priklausė Kražių Jėzuitų kolegijai, kuri buvo pagrindine Žemaitijos švietimo institucija ir gyvavo 1614 - 1844. Priminsiu, kad Vilniaus Universitetas pradžioje taip pat buvo Jėzuitų kolegija.
Rieduliai pirmame plane yra įdomiai eksponuojamos Jėzuitų bažnyčios liekanos. Ji buvo sugriauta per karus su švedais ir po to jau nebuvo atstatyta.
Be minėto Tomo Žebrausko, Kolegijoje savo laiku dėstytojavo ir M.K. Sorbievijus, A.V. Kojelavičius, Liauksminas, Valančius. Vienas iš fundatorių buvo garsusis karvedys Lietuvos didysisi etmonas Jonas Karolis Chodkevičius (liaudyje Katkus).
Semaška rašo, kad Bursa galėjo būti pastatyta iš/ant Radvilų pilies liekanų. Betkokiu atveju, gotikos elemetų yra matyti:
Kirtęs upelį, atsirėmiau į kalvelę - tikėtina buvusį piliakalnį. Į jį veda štai tokie laiptai - padaryti iš netašytų laiko akmenų, per šimtmečius nuzulintų žmonių kojų iki blizgesio:
Viršuje išvydau senosios Kražių bažnyčios varpinę. Gaila, bet nepavyko išsiaiškinti kada ji statyta.
Senoji Kražių bažnyčia buvo viena seniausių Lietuvoje - pastatyta Vytauto nurodymu dar 1416 metais, tik įsteigus Kražių parapiją. Per laiką nekartą degusi ir perstatyta, paskutinį kartą ji sudegė pirmosiomis II pasaulinio dienomis. Dabar iš žemės kyšo tik pamatų liekanos.
Na ir lipam žemyn
Dar verta prisiminti, kad pirmąkart Kražiai paminėti 1253 Mindaugo susirašinėjime. Tad tai vienas iš seniausių Lietuvos miestelių. Nuoširdžiai rekomenduoju apsilankyti. Kur dar ant Lietuvos pamatysite kaimiečių nuo caro "atmuštą" bažnyčią ir XVII a. bendrabutį?
Tai tiek.
P.S. ištikimi palydovai:
visiems kas dar neturite - rekomenduoju įsigyti šią Semaškos knygą. Kainuoja nepigiai, bet verta kiekvieno cento.
jegele nuotraukos, puikus apsvietimas pasitaike!
.JPG)
.JPG)
.JPG)
.JPG)
.JPG)
.JPG)
.JPG)
.JPG)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
Comment