Sveiki,
2006-ųjų metų vasarą teko garbė daugiau nei tris savaites pakeliauti po pietryčių Aziją ir aplankyti 5-ias to regiono šalis: Tailandą, Malaiziją, Singapūrą, Hong Kongą (teoriškai Kiniją) ir Kambodžą. Nepraėjo nei pusantrų metų
ir nusprendžiau pasidalinti kai kuriais įspūdžiais čia.
Kadangi Malaizijoje, Tailande, Singapūre ir Hong Konge keliavau su kitu forumeriu, John, ir vaikščiojau po praktiškai tas pačias vietas, fotografuodamas tuos pačius objektus, nuotraukų iš tų šalių rodyt, manau, nėra didelio tikslo – viskas jau matyta (du kartus!).
Į vieną šalį, Kambodžą, tuo tarpu, keliavau vienas – mano kelionės partneriai buvo per daug sužavėti Tailando kultūros ir pasiliko ten. Į Kambodžą važiavau tik nepilnom dviem dienom, su tikslu apžiūrėti vieną įžymiausių lankytinų objektų visoje Azijoje – Angkor Wat šventyklų kompleksą (vienas didžiausių religinės paskirties kompleksų visame pasaulyje).
Kambodža yra labai skurdi šalis. Gerokai skurdesnė nei Tailandas, iš kurio į Kambodžą važiavau autobusu. Infrastruktūra Kambodžoje yra beveik visiškai sugriauta pilietinio karo.
Viršuje – Kambodžos „kelių“ žemėlapis. Kaip matote, kelių ten praktiškai nėra.
Žemėlapyje pažymėjau du taškelius: mėlynas taškelis Tailando teritorijoje – Aranyprathet miestelis, raudonas taškelis ant sienos – Poipet miestelis Kambodžoje, kur ir yra Tailando/Kambodžos pasienio kontrolė. Siae Reap (į rytus nuo Poipet) – kelionės tikslas. Visos nuotraukos - iš šių miestelių ir kelio tarp jų.
NUOTRAUKŲ KOPIJAVIMAS AR PLATINIMAS BE AUTORIAUS LEIDIMO YRA GRIEŽTAI DRAUDŽIAMAS. AUTORIUS YRA SUSIPAŽINĘS SU ATITINKAMAIS ĮSTATYMAIS, TURI VISUS ĮRODYMUS, KAD NUOTRAUKOS YRA JO IR IŠNAUDOS KIEKVIENĄ PROGĄ PASIDARYTI PINIGŲ!
1. Mes - vis dar Tailande - miestelyje, pavadinimu Aranyaprathet, esančiame netoli Kambodžos sienos (mėlynas taškelis). Tvyro milžiniškas karštis, reikia nuolatos gerti vandenį, kad neprarasti normaliom kūno funkcijom būtino skysčių kiekio.
Nuo turistams pritaikyto Bangkoko vaizdas čia gerokai skiriasi - šis vaizdas reprezentuoja Tailandą panašiai, kaip kokia Naujoji Akmenė - Lietuvą. Aptarnavimo kultūra čia neegzistuoja, žmonės nuolatos spokso, nekalba angliškai, nors maistas - toks pat geras
2. Taip atrodo "autobusų stotis". Su vienu iš tokių autobusų ir atvažiavau iš Bangkoko. Vienas įdomus faktas - šitie atgyvenę autobusai visi turi oro kondicionierius. Reiktų tai papasakoti Londono merui, nes dabartiniai autobusai Londone kondicionierių neturi, o tai sukelia begalę nepatogumų vasarą.
3. Nuo Aranyaprathet miestelio iki pasienio yra bent keletas kilometrų, todėl pasiimam "tuk tuk'ą" ir pirmyn!
4. Esame prie pat sienos su Kambodža. Žmonės su rikšomis - Kambodžos gyventojai-verslininkai. Jų srautas per specialiai jiem pritaikytą pasienio dalį buvo milžiniškas. Tailande kambodžiečiai sudaro nemažą dalį nelegalių imigrantų, nes, kaip minėjau, čia sąlygos - kur kas geresnės.
5. Jau matosi gana įspūdingai atrodantis Poipeto pasienio punktas,
6.
7.
8. Mes - jau Poipete, Kambodža. Čia - pirmas vaizdas.
9. Pasienyje sutikau porelę prancūzų, su kuriais praleidau likusią kelionės dalį. Prie pasienio sėdome į autobusą, kuris nuvežė į "autobusų stotį", esančią Poipeto centre. Visą laiką tvyrojo milžiniškas karštis, bet mano viltys "autobusų stoty" rasti oro kondicionerių ir pan. patogumus buvo neišpildytos...
(Taip, čia autousų stotis)
10. Vaizdai prie stoties
11.
12.
13.
14. Porą valandų palaukus autobuso ir prasiderėjus su įtartinais "geresnių paslaugų" siūlytojais, pagaliau esame autobuse. Priešais stovintis gidas labai aktyviai kalbėjo angliškai, intensyviai mojuodamas rankomis, bet nei aš, nei prancūzai, nei šalia sėdėjusios anglės nieko nesuprato.
15. Kelionė buvo kraupi, 152 km. važiavome 7-ias valandas. Nors autobuso lubos buvo standartinio aukščio, kelis kartus nuo duobėtumo teko trenktis į lubas su galva. Žmonės patarė sustojimų metu nenueiti toli nuo kelio, nes tose vietose vis dar yra randama minų, pasilikusių nuo civilinio karo. Karo kuris ir sugriovė visą infrastruktūrą. Kelyje:
16.
17.
18.
19.
20.
21. Sustojus pavalgyt mus visada apsupdavo daugybė vaikų, kurie prašydavo valgyti arba pinigų. Vaikas nuotraukoje stovėjo už tvoros (į turistines vietas jiems eiti negalima) ir rodė su pirštu į savo burną, prašydamas valgyt.
\
22. Japonė turistė, važiavusi su mumis, neišlaikė...
23.
Keletas vaizdų iš pakelės...
24.
25.
26. Sunkvežimiai toli - rusiški Kamazai - jų čia pilna!
27.
2-oje dalyje - Siem Reap!
2006-ųjų metų vasarą teko garbė daugiau nei tris savaites pakeliauti po pietryčių Aziją ir aplankyti 5-ias to regiono šalis: Tailandą, Malaiziją, Singapūrą, Hong Kongą (teoriškai Kiniją) ir Kambodžą. Nepraėjo nei pusantrų metų
ir nusprendžiau pasidalinti kai kuriais įspūdžiais čia.Kadangi Malaizijoje, Tailande, Singapūre ir Hong Konge keliavau su kitu forumeriu, John, ir vaikščiojau po praktiškai tas pačias vietas, fotografuodamas tuos pačius objektus, nuotraukų iš tų šalių rodyt, manau, nėra didelio tikslo – viskas jau matyta (du kartus!).
Į vieną šalį, Kambodžą, tuo tarpu, keliavau vienas – mano kelionės partneriai buvo per daug sužavėti Tailando kultūros ir pasiliko ten. Į Kambodžą važiavau tik nepilnom dviem dienom, su tikslu apžiūrėti vieną įžymiausių lankytinų objektų visoje Azijoje – Angkor Wat šventyklų kompleksą (vienas didžiausių religinės paskirties kompleksų visame pasaulyje).
Kambodža yra labai skurdi šalis. Gerokai skurdesnė nei Tailandas, iš kurio į Kambodžą važiavau autobusu. Infrastruktūra Kambodžoje yra beveik visiškai sugriauta pilietinio karo.
Viršuje – Kambodžos „kelių“ žemėlapis. Kaip matote, kelių ten praktiškai nėra.
Žemėlapyje pažymėjau du taškelius: mėlynas taškelis Tailando teritorijoje – Aranyprathet miestelis, raudonas taškelis ant sienos – Poipet miestelis Kambodžoje, kur ir yra Tailando/Kambodžos pasienio kontrolė. Siae Reap (į rytus nuo Poipet) – kelionės tikslas. Visos nuotraukos - iš šių miestelių ir kelio tarp jų.
NUOTRAUKŲ KOPIJAVIMAS AR PLATINIMAS BE AUTORIAUS LEIDIMO YRA GRIEŽTAI DRAUDŽIAMAS. AUTORIUS YRA SUSIPAŽINĘS SU ATITINKAMAIS ĮSTATYMAIS, TURI VISUS ĮRODYMUS, KAD NUOTRAUKOS YRA JO IR IŠNAUDOS KIEKVIENĄ PROGĄ PASIDARYTI PINIGŲ!
1. Mes - vis dar Tailande - miestelyje, pavadinimu Aranyaprathet, esančiame netoli Kambodžos sienos (mėlynas taškelis). Tvyro milžiniškas karštis, reikia nuolatos gerti vandenį, kad neprarasti normaliom kūno funkcijom būtino skysčių kiekio.
Nuo turistams pritaikyto Bangkoko vaizdas čia gerokai skiriasi - šis vaizdas reprezentuoja Tailandą panašiai, kaip kokia Naujoji Akmenė - Lietuvą. Aptarnavimo kultūra čia neegzistuoja, žmonės nuolatos spokso, nekalba angliškai, nors maistas - toks pat geras
2. Taip atrodo "autobusų stotis". Su vienu iš tokių autobusų ir atvažiavau iš Bangkoko. Vienas įdomus faktas - šitie atgyvenę autobusai visi turi oro kondicionierius. Reiktų tai papasakoti Londono merui, nes dabartiniai autobusai Londone kondicionierių neturi, o tai sukelia begalę nepatogumų vasarą.
3. Nuo Aranyaprathet miestelio iki pasienio yra bent keletas kilometrų, todėl pasiimam "tuk tuk'ą" ir pirmyn!
4. Esame prie pat sienos su Kambodža. Žmonės su rikšomis - Kambodžos gyventojai-verslininkai. Jų srautas per specialiai jiem pritaikytą pasienio dalį buvo milžiniškas. Tailande kambodžiečiai sudaro nemažą dalį nelegalių imigrantų, nes, kaip minėjau, čia sąlygos - kur kas geresnės.
5. Jau matosi gana įspūdingai atrodantis Poipeto pasienio punktas,
6.
7.
8. Mes - jau Poipete, Kambodža. Čia - pirmas vaizdas.
9. Pasienyje sutikau porelę prancūzų, su kuriais praleidau likusią kelionės dalį. Prie pasienio sėdome į autobusą, kuris nuvežė į "autobusų stotį", esančią Poipeto centre. Visą laiką tvyrojo milžiniškas karštis, bet mano viltys "autobusų stoty" rasti oro kondicionerių ir pan. patogumus buvo neišpildytos...
(Taip, čia autousų stotis)
10. Vaizdai prie stoties
11.
12.
13.
14. Porą valandų palaukus autobuso ir prasiderėjus su įtartinais "geresnių paslaugų" siūlytojais, pagaliau esame autobuse. Priešais stovintis gidas labai aktyviai kalbėjo angliškai, intensyviai mojuodamas rankomis, bet nei aš, nei prancūzai, nei šalia sėdėjusios anglės nieko nesuprato.
15. Kelionė buvo kraupi, 152 km. važiavome 7-ias valandas. Nors autobuso lubos buvo standartinio aukščio, kelis kartus nuo duobėtumo teko trenktis į lubas su galva. Žmonės patarė sustojimų metu nenueiti toli nuo kelio, nes tose vietose vis dar yra randama minų, pasilikusių nuo civilinio karo. Karo kuris ir sugriovė visą infrastruktūrą. Kelyje:
16.
17.
18.
19.
20.
21. Sustojus pavalgyt mus visada apsupdavo daugybė vaikų, kurie prašydavo valgyti arba pinigų. Vaikas nuotraukoje stovėjo už tvoros (į turistines vietas jiems eiti negalima) ir rodė su pirštu į savo burną, prašydamas valgyt.
\22. Japonė turistė, važiavusi su mumis, neišlaikė...
23.
Keletas vaizdų iš pakelės...
24.
25.
26. Sunkvežimiai toli - rusiški Kamazai - jų čia pilna!
27.
2-oje dalyje - Siem Reap!
.
Comment