Michailas Gorbačiovas, žmogus, kuris 1985- 1991 m. valdė SSRS. Gorbačiovas gimė 1931 03 02 Privolnoje kaime, Stavropolio regione, Pietų Rusijoje. Jo vaikystė sutapo su Josifo Stalino, vieno kruviniausių tironų istorijoje, diktatūros periodu. Jis puikiai mokėsi mokykloje, penkiolikos metų įstojo į komjaunimą (jaunųjų komunistų sąjungą), po to ketverius metus dirbo kombainininku. 1950 m. įstojo į Maskvos valstybinį universitetą, Teisės fakultetą ir baigė jį 1955 m. Ten 1952 m. jis tapo komunistų partijos nariu ir sutiko savo būsimą žmoną Raisą Maksimovną Totorenko. Jie susituokė netrukus po universiteto baigimo ir susilaukė vieno vaiko, Irinos.
Gavęs teisininko laipsnį, Gorbačiovas grįžo į Stavropolį ir ėmė kopti karjeros laiptais. Nuo 1955 m. dirbo komjaunimo darbuotoju Stavropolyje, 1966-68 m. SSKP Stavropolio miesto komiteto I sekretoriumi. 1968-70 m. SSKP Stavropolio krašto komiteto II sekretoriumi, nuo 1970 m. jis tapo Stavropolio krašto partijos komiteto I sekretoriumi, o kitais metais buvo paskirtas komunistų partijos Centro komiteto nariu. 1978 m. jis buvo ypač paaukštintas – persikėlė į Maskvą ir užėmė Centro komiteto Žemės ūkio departamento sekretoriaus postą. 1979 m. Gorbačiovas tapo kandidatu į Politbiurą (kuris tiesiogiai valdė Tarybų Sąjungą), o 1980 m. tapo jo nariu.1985 m. gegužės 11 d. mirus K. Černenkai, Gorbačiovas jau kitą dieną buvo paskirtas pakeisti jį kaip Generalinis Sekretorius. 1988-90 m. SSRS AT prezidiumo pirmininkas (oficialus valstybės vadovas).
Gorbačiovas pradėjo glasnost (atvirumo), uskorenije (greitinimo) ir perestroika (pertvarkos) politiką, kuria, didinant ūkio efektyvumą, viešumą, demokratizuojant valdžios sistemą ir gerinant santykius su Vakarais, oficialiai buvo siekiama atnaujinti ir sustiprinti socializmą bei SSRS.
1989 m. įvyko rinkimai į SSRS Liaudies deputatų suvažiavimą ir 1990 03 šio suvažiavimo M. Gorbačiovas išrinktas SSRS prezidentu. Nepaisant pastangų, ekonominių priemonių, SSRS ūkis ir žmonių gyvenimo lygis vis smuko.
1990 m. panaikintas SSRS konstitucijos straipsnis dėl SSKP vadovaujančio vaidmens valstybėje. Politinės sistemos demokratizavimas (paleisti politiniai kaliniai, mažiau cenzūruojama žiniasklaida, leidimai organizuoti mitingus ir demonstracijas) panaikino Komunistų partijos dominuojantį vaidmenį ir išryškino iki tol slopintus kai kurių respublikų nepriklausomybės siekius. 1990 m. prasidėjo SSRS politinė dezintegracija (Lietuvos 1990m., kitų Baltijos šalių 1991 atkurtos nepriklausomybės, tačiau Gorbačiovas jų nepripažino iki 1991 09).
Pertvarka leido Lietuvoje nuo 1988 m. atvirai pasireikšti judėjimui dėl nepriklausomybės (susikūrė Sąjūdis). 1990 01 M. Gorbačiovas lankėsi Vilniuje, tačiau susitikime jam nepavyko susilpninti nepriklausomybės siekio. 1990 03 11paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, Gorbačiovas atsisakė ją pripažinti ir stengėsi įvairiom priemonėm priversti atšaukti sprendimą. Tačiau per 1991 01 13 įvykius nesiryžo plačiu mastu naudoti karinę jėgą.
Užsienio politikoje Gorbačiovui pavyko pagerinti santykius su Vakarų šalimis, sumažinti tarpusavio įtampą (1989 m. išvesta SSRS kariuomenė iš Afganistano), 1989 11 atidaryta Berlyno siena ir pradėtas Vokietijos susivienijimas, 1990 m. pasirašyta NATO ir Varšuvos sutarties valstybių įprastinės ginkluotės Europoje sumažinimo sutartis, 1991 m. JAV ir SSRS pasirašė strateginės ginkluotės sumažinimo sutartį START 1. Šie įvykiai reiškė Šaltojo karo pasaulyje pabaigą.
1991 08 19-21 d. Maskvoje žlugus pučui, SSRS irimo procesas tapo nesulaikomas. 1991 12 08 pasirašytas Belovežo susitarimas dėl NVS įkūrimo panaikino SSRS.
1991 08 24 M. Gorbačiovas atsistatydino iš SSKP CK generalinio sekretoriaus pareigų, 1991 12 25 iš jau nebeegzistuojančios SSRS prezidento pareigų. Gorbačiovo vadovavimo SSKP ir SSRS pasekmė buvo sovietinės supervalstybės žlugimas. Nuo 1992 m. Gorbačiovas vadovauja Tarptautiniam ekonominių, socialinių ir politologinių studijų fondui (Gorbačiovo fondas).
1996 m. nesėkmingai kandidatavo į Rusijos prezidento postą.
M. Gorbačiovo nuopelnai:
Jam vadovaujant, SSRS buvo atliktos ekonominės reformos. Gorbačiovas suvadino svarbų vaidmenį, išlaisvinant Rytų Europą. Svarbi jo įtaka ir ginklavimosi apribojimai bei šaltojo karo pabaigimui. Dar daugiau nusipelnė dėl politinių pasikeitimų, kuriuos jis sukėlė pačioje Tarybų Sąjungoje. Komunistų partijos valdžios silpnėjimas, vykdomos pertvarkos politikos augimas, spaudos ir žodžio laisvės pažanga, bendras šalies demokratizavimas: jei ne Gorbačiovas, nė vienas šių reiškinių nebūtų taip pasistūmėjęs į priekį. Pertvarkos politika buvo Gorbačiovo idėja, kurią jis rėmė, nepaisant didelės opozicijos. O sakoma, kad svarbiausi Gorbačiovo veiksmų rezultatai ( kaip Vokietijos susijungimas, Tarybų Sąjungos iširimas ir komunizmo žlugimas) niekada nebuvo jo numatyti. Nors tai galbūt tiesa, Gorbačiovo svarba nesumažėja. Politinio lyderio (ar kieno kito) įtaką lemia jo veiksmai, o ne ketinimai.
Kai 1985 m. Gorbačiovas paėmė valdžią, niekas nesitikėjo, kad komunistinės imperijos žlugimas jau taip arti. O jis niekada neketino išardyti Tarybų Sąjungos ir nuo pat jos susikūrimo ją valdžiusios komunistų partijos, jo vykdyta politika lėmė būtent tai. Nepaisant jo ketinimų, jis visiškai pakeitė pasaulį.
1990 m spalio 15 d. Michailui Gorbačiovui įteikta Nobelio taikos premija už tai, kad leido satelitinėms valstybėms ištrūkti iš Sovietų Sąjungos įtakos zonos, ir sąjunginėms iš SSRS sudėties be karo, už Šaltojo karo pasaulyje pabaigą.
Ka manot apie si zmogu ir jis dabar priklauso kokej rusujos partijiai ?
Tada darau išvadą, kad tau apie +50 metų, o prie rusų gyvenai geriau, nes turėjai gerą darbą, kur klestėjo korupcija 
ne tau 17m. tada nežinau, dėl ko...
biski daugiau
Nematau prasmės su fanatikais ginčytis. Gali sau tada balsuot už Paleckiuką ir gyvenk laimingas.
Comment