SI. Triglavo nacionalinis parkas / Triglavski narodni park

[umbrella]

Sveiki, visi.
Aš sumaniau papasakoti apie vieną kelionę, po Triglav'o nacionalinį parką, Slovėnijoje.
Pradžioj trumpai šiek tiek faktinių duomenų. Triglav'as aukščiausias Slovėnijos kalnas, kurio aukštis 2864m. esantis Julijano alpėse, netoli Italijos ir Austrijos sienos. Šalia parko yra du žinomi ežerai, tai didžiausias Slovėnijoje Bohinj ežeras ir turbūt labiau žinomas Bled'o ežeras.
Kelionė po šį parką truko tris dienas, tiksliau tris dienas užtruko kopimas į pati kalną.
Šaiandien įkelsiu foto, iš pirmosios dienos, vėliau jeigu bos pageidaujančių įkelsiu ir likusių dviejų dienų foto.

Kadangi į miestelį (Stara Fuzina) prie nacionalinio parko atvykome jau sutemus tai nieko negalėjom apžiurėti. Ryte kai prasisklaidė rūkas štai ką išvydome pro langą.

Taigi mūsų ekspedicijos pradžia. Tikslas to balto kalno viršūnė.

Šone matosi Bohinj ežeras.

Pradėjus eiti, pasitinka gana geras esfaltuotas keliukas.



Miškeliuose matosi pirmosios uolos.

Vaizdai tarp medžių.

Kalnų upeliukas. Tiesa dabar labai nusekęs. Idomu kaip jis atrodytų pavasarį tirpstant sniegui.

Vanduo krinta tarp uolų mažytėm kaskadom.

Tiltukas, kuriuo mes keliausim toliau.

Tipinis šio nacionalinio parko namelis skirtas turistams. Beje visi nameliai pasipuošę saulės kolektoriais.

Uolos.

Laukymės panorama.

Tas pats upeliukas kur buvo anksciau, tik lygioj vietoj.

Visi slovėnų nameliai išpuošti.

Priėjome pirmą tikslą. Tai vėlgi to pačio kaip ir anksčiau kalnų upelio krioklys. Šis krioklys su susideda iš dviejų pakopų kurias skiria mažytis vandens telkinys. Beje vanduo pasakiškai skaidrus. Manau tai matosi nuotraukose.

Didžioji to paties krioklio kaskada.

Taigi keliaujam aukštyn. Prasideda serpantinai ir aš suprantu, kad mano fizinis pasiruošimas nėra idealaus stovio.

Išvargę po ilgo kopimo mišku, išeiname į pirmają laukymę, kur matosi žemesniųjų kalnų viršūnės.

Matosi nuo sniego nuošliaužų nulūžinėje medžiai.





Daugelis uolų aptrupėję.

Dar keletas panoramų. Tas kalnas pasislėpes už medžio yra būtent mūsų kelionės tikslas.

Jau visai netoli, už vienos keteros pirmas mūsų nakvynės taškas. Ant žėmesniosios Triglav'o keteros galima įžiūrėti aukčiausiai esantį namelį (Dom Planika). Ji mes pasieksime rytoj.

Apačioje matosi iš akmenėlio sudėti meilės prisipažinimai. Dešinėje matosi namelis kuriame nakvosime (Vodnikom Dom).

Uolos šalia pirmojo namelio.


Ir lauke idomus sprendimas dėl peleninių.

Tai šiam kartui tiek. Vėliau pabandysiu pratęst..

[Giedra70]

Geras reportažas. Matosi, kad kelionė turėjo orientaciją į gamtą. Ačiū.
5 nuo apčios jėga +++.

[enigma]

Nuostabaus grožio kalnų gamta...

[Rimantas]

Už 25km nuo to kalno dabar gyvenu, nedaug trūksta kad pro langus matyčiau, tik kiti kalnai užstoja...

[umbrella]

Už 25km nuo to kalno dabar gyvenu, nedaug trūksta kad pro langus matyčiau, tik kiti kalnai užstoja...

Tai lauksim ir iš tavęs foto papildymo

[Rimantas]

Mes laukiam gero oro, ir kopsim į 2140 kalną, atrodo kad tiek, nors pats Villachas jau 500m aukštyje. Na tai lieka 1640m. bet tam įveikt reikia apie 5h. Tai tas 3 dienas turbūt daugiau ėjot tolyn nei į viršų.

[umbrella]

Mes laukiam gero oro, ir kopsim į 2140 kalną, atrodo kad tiek, nors pats Villachas jau 500m aukštyje. Na tai lieka 1640m. bet tam įveikt reikia apie 5h. Tai tas 3 dienas turbūt daugiau ėjot tolyn nei į viršų.

Na taip mes ilgokai keliavom iki jo, beto juk ir eini gamta pasigrožėt. Šeip mes kai nakvojom Stara Fužina (Tas miestelis iš kurio išėjom) ryte su šeimininku kalbėjom kaip greitai galima įveikti visą trasą. Tai jis mum sakė, kad jauni slovėnai visą tą atstumą suvaikšto per dieną.

[umbrella]

Taigi antroji kelionės diena. iškeliavome švintant, su dar nuo vakar skaudančiomis kojomis. Ši diena buvo skirta pačiam kopimui į kalną. Taigi gero žiurėjimo..

Išeinant anksti rytą iš namelio žvilgsnis į ryto salulėje bundantį kalną.

Žvilgsnis atgal, į ten iš kur vakar atkeliavom. Miestelis miega po debesų patalu.

Kalnų gyventojai.
r
Artejant prie pačio kalno susikerta daug takelių.

Žvilgsnis Austrijos pusėn.

Dar kartą link praeito kelio.

Ištikro ryta kalnai pasirodė bene gražiausi, kol dar saulė buvo žemai ir rukas bei debesys neišsisklaidę. Žiūrint į visas puses nuostabūs vaizdai.

Šiek tiek pritraukus.




Pačio aukščiausio namelio (Dom Planika) neturiu goros foto, nors jis vėliau matysis nuo kalno. Čia žvilgsnis i tolimesni maršrutą. Galima įžiurėti takelį kuriuo keliausime.

Priartėjus prie pat kalno šlaito, atsisukame į Dom Planika. Šis namelis yra maždaug ~2200 aukštyje. Tie balti plėmai tai sniegas.

Pritraukus namelį. Ryte pradėjo skraidyt sraigtasparniai. Turbut gabena atsargas į visus namelius.

Mūsų kompanija, aš juos fotografuoju stovėdamas uolos apačioje.

Palipėjus šiek tiek, žvilgsnis į apačią. Beje dauguma takelių paruošti pakankamai neblogai, pavojingiausiose vietose įrengti lynai arba kabliai.

Žvilgsnis nuo keteros į Dom Planika.

Žvilgsnis į kitą pusę.


Dar kartely atgal.



Lipant link pačios viršūnės, pasirodo gana daug žmonių. Šis kalnas yra gana populiarus tarp pradedančiųjų, ir į jį galima kopti iš skirtingų pusių.

Senas vilkas.

Vat ir pati kalno viršūnė. Aukštis 2864 m. Čia stovi bokštelis, kur yra (kaip ir kiekviename namelyje) knygos, kur gali užsirašyt iš kur atėjai, kas esi, ir kur keliausi. Beje ieškojom lietuvių, bet neradom nė vieno užsirašiusio, nors pats pažystu keletą kopusių į šiuos kalnus.

Žvilgsnis nuo viršūnės.

Į kitą pusę.

Leidomės žemyn, kiek kitu maršrutu.

Čia matosi takelis kuriuo leidomės žemyn. Tas žmogutis stovintis ant uolų, mūsų komandos narys.



Kita kalno pusė.

Nulipus nuo kalno viršunės.

Kalno panorama nusileidus.

Taigi nusileidus dar laukė ilga kelionė iki antros nakvynės vietos. Kadangi gryžimui pasirinkom ilgesny maršrutą, beje ir idomesni. Jis vadinasi sepnynių ežerų takas.

Čia matosi uoloje susiformavusi arka.

Uolos paliestos korozijos.

Žvilgsnys tolyn. Jau matosi žalieji slėniai.

Dar viena įspudinga uola.

Artejant prie vieno iš namelių pasirodo kalnų avys. Beje jos kalnais laipioja geriau nei mes.

Pirma stotelė nusileidus nuo kalno. Šiame namelyje teko nusipirkt vandens tolimesnei kelionei už kurį sumokejome 5eur už 1,5 l.

Iš akmenėlių sukrauti kauburėliai.

taigi pirmas ežerėlis nuo kalno viršaus.

nusileidus prie pačio ežerėlio.

Dar vienas kalnų gyventojas, mokantis labai ispudingai švilpaut.

Antras ežerėlis, kiek didesnis. Beje jau temo o mes labai skubėjom iki tamsos pasiekti antrą nakvynės vietą, tai foto netiek daug padariau.

Ežerėlio panorma iš kitos puses.

vat dar vienas ežerėlis, ir už jo matosi mūsų nakvynės vieta. Nepamenu tiksliai kaip vadinosi namelis, kažkas susijes su tais septyniais ežerais. Beje nustabino tai, kad slovėnijoj labai populiaru, mokinių grupėm keliauti į kalnus. Šiame namelyje atvyke radom labai daug tokių mokinių klasių. Jau galvojom, kad nebebus vietos.

Ir dar besileidžiančios saulės atspindžiai ant kalno.


Taigi tiek šiam kartui, lieka dar paskutinė diena.

[Mantas]

Įspūdinga

[pauliaK]

Ačiū, labai įdomu buvo

[umbrella]

Taigi tęsiame trečios dienos ekskursiją.
Vėlgi kėlėmės švintant ir išėjome tekant saulei. Šis ežerėlis yra visai šalia namelio tik pradėjus eiti, link Stara Fužina. Beje šeip toks pastbejimas, kad tam parke visi takeliai yra sužymėti ir visur yra rodyklės. Tačiau visur atstumai matuojami valandomis.

Tas pats ežerėlis iš kitos pusės, tolumoje vakar musų pereiti kalnai.

Taigi kuo žemiau leidiesi tuo daugiau medžių prasideda. Man iškart kyla asociacijos su Aleskos gamta. Kalnai apaugę aukštom eglėm.

Žvilgsnis į vieną iš slėnių.

Keliaujame šalia uolų.

Čia šeip idomus eksponatas. Labai senas nuvirtęs medis. Jis netik kad labai gražiai susisukęs, bet dar ir nėra toks plonas. Skersmuo būtų netoli metro.

Saulei pakilus kiek aukščiau vėl gi kalnai pasidarė gražūs kaip niekad.

dar vienas ežerėlis pasislėpęs tarp uolų ir medžių. Prie jo matėme keliautojus, kurie kaiptik ardėsi palapinę.

Ežerėlis iš kitos pusės.

Priėjome didely skardį. Apačioje jau yra Bohinj ežeras. Ir iš dalies atrodo ranka pasiekiamas. Tažiau aukščio skirtumas tarp čia kur stovime ir ežero, yra apie 950 m. Turėčiau pasakyti, kad nėra labai jauku stovėti ir žiurėti nuo stačios kilometro aukščio sienos.
Pradinis mūsų sumanymas buvo leistis šiuo skardžiu žemyn, tačiau apsvarstę aplinkybes, nusprendėme, jog turbut reikia sukti kitu keliu.

Taigi einant kitu keliu palei ta skardį iki kitos ežero pusės, ir link ten nuo kur pradėjome savo žygį. Pakeliui laukė dar viena viršukalnė, pavadinimu Kredarica. Jos aukštis 1770m.
Čia žvilgsnis link Triglav'o jo viršūnę jau denge debesys.

Taigi Kredaricą virsūnė. Žvilgsnis link slėnio. Matome tik mažyty ežero gabalėlį.

Šiek tiek arčiau krašto. Kairėje pusėje miestelis iš kurio išėjome - Stara Fuzina. Dešiniau prie pat ežero kitas miestelis - Ribcev Laz.

Leidžiantis nuo kalno jau nebebuvo tiek daug gražių vaizdų nes ėjome mišku. Čia dar vienas vaizdelis tarp dviejų uolų.

Pasitaikius miškelyje proskynai dar kartą padariau ežero nuotrauką.

Ir štai mes jau Stara Fužina. Čia tipinis šio miestelio namas.

Ikelsniu tuo pačiu dar keletą nuotraukų kurias dariau tos pačios dienos vakarą. Deje jau oras pradėjo žymiai prastėt, apsiniaukė ir šiek tiek lynojo.
Čia vaizdas į Bohinj ežerą iš kitos pusės. Čia pasikėlus keltuvu.

Beveik kiekvienam kaimelyje stovi tokia pat bažnytėle kaip ši. Daug kur netgi po kelias. Keistai atrodė tai kad jos visos beveik vienodos, nors vistiek labai gražios.

Pats ežeras.

Žvilgsnis link Stara Fuzina.

Vėliau dar pavažiavome link Bledo. Vieno labiausiai žinomų slovėnijos miestų. Čia jau pats vakaras. Bled'o ežeras taip pat labai didelis, ir garsus tuo, kad kaip ir mūsų Galvės ežeras turi saloje statinį. Tik šiuo atveju tai Bažnytėlė.
Čia matome miestelio pilį.

Tolumoje bažnytėlė saloje.

Miestelyje labai daug viežbučių. Vienas iš jų.

Labai idomios konstrukcijos šiukšlinė.

Laiveliai plaukti į salą. Deje jau buvo vakaras ir lijo todėl niekas mūsų neplukdė.

Fontanas prie vieno iš viežbučių.

Čia kaip supratau miestelio rotušė.

Dar kartelį link salos bažnyčios.

Pilis iš arčiau.

Visau sutemus, apšviesta pilis ir uolos.

Kitą rytą išvažiuojant. Uoloje iškaltas tunelis, šalia Bled'o ežero.

[umbrella]

Taigi tiek, tikiuosi patiko. Ir tikiuosi, kad teks pačiam dar karteli ten apsilankyti.

[Romas]

Ačiū už nuotraukas.
Tik nelabai supratau, kodėl tema pavadinta angliškai.

[Rimantas]

Štai mano nuotrauka nuo vieno kalno, apačioj, kilometru žemiau, matosi Villach Toliau kalnų grandinė, kuri vadinasi kažkokio karavano kalnai, bet tai jau Alpėm priklauso. Kairiąjame šone tas kalnas, kur sakiau žadame lipti, apie 2200m. O tolumoje matosi tavo aplankytos viršūnės, tas aukščiausias ir turėtų būti Triglavas. Tad nuo šio taško iki to kalno apie 30-35km.

[umbrella]

Štai mano nuotrauka nuo vieno kalno, apačioj, kilometru žemiau, matosi Villach Toliau kalnų grandinė, kuri vadinasi kažkokio karavano kalnai, bet tai jau Alpėm priklauso. Kairiąjame šone tas kalnas, kur sakiau žadame lipti, apie 2200m. O tolumoje matosi tavo aplankytos viršūnės, tas aukščiausias ir turėtų būti Triglavas. Tad nuo šio taško iki to kalno apie 30-35km.

Ačiū už foto. Šeip sunku iš čia pasakyt, kuris Triglav'as. Du gana panašus yra, juolab kad ir pagal pavadinimą galima sprest, jog jis turi tris viršūnes.