LT Zlotoryja, Žemutinės Silezijos vaivadija
PL Złotoryja, wojewódstwo Dolnośląskie
DE Goldberg, Niederschlesien
Miestelis įsikūręs Lenkijos pietvakariuose - apie 70 km nuo Vokietijos ir apie 60 km nuo Čekijos sienos, tik 14 km nuo Vroclavo - Berlyno autostrados.
Puiki vieta tęsti kelionę toliau. Tuo labiau, kad mieste yra neblogas viešbutis.
Silezijos istorija gana paini - iš pradžių šios žemės priklausė lenkams, apie XIII-XV a. jos atiteko čekams (lenkai nukreipė savo veiklą dab. Ukrainos ir kitomis rytų kryptimis. Miestuose gyveno daugiausia vokiečių amatininkai.
1526 m. Čekijos (šv. Vaclovo) karūnos žemės - Bohemija, Moravija ir Silezija -atiteko Habsburgų imperijai.
1740-1744 m. kilo įpėdinystės karas - kitos vokiečių kunigaikštystės nesutiko, kad Vokietijos imperijai vadovavusių Habsburgų žemes perimtų karalienė Marija Teresė. Taigi 1744 m. didžioji Silezijos dalis atiteko Prūsijai, 1871 m. ji įėjo į Vokietijos reichą (imperiją). 1945 m. Silezija ir kitos už Oderio-Neisės (Odros-Nysos Lužyckos) linijos vokiečių žemės atiteko Lenkijai. Į šį kraštą daugiausia atsikėlė žmonės iš Rytų Galicijos (Vakarų Ukrainos prie Lvovo ir Ternopolio).
Kažkada dėl kelių remonto teko paklaidžioti po Žemutinę Sileziją. Šis švelnia kalvotas kraštas su išlikusias miestukais ir
pilimis, labiau primenančiais Čekiją, nei Vokietiją ar Lenkiją tada sužavėjo. Pasitaikius progai suplanavau stotelę Ž.Silezijoje.
"Złotoryja" paraidžiui reiškia "Aukso rausyklas". Matyt tai ir buvo miestelio turtų šaltinis (kaip Kutna Horos sidabro kasyklos Bohemijoje).
Foto 2007 07
Vaizdai įvažiuojant į miestą
Kažką panašaus iš tarpukario architektūros galima rasti ir mūsų Klaipėdoje
PC fasado atspindžiai
PL Złotoryja, wojewódstwo Dolnośląskie
DE Goldberg, Niederschlesien
Miestelis įsikūręs Lenkijos pietvakariuose - apie 70 km nuo Vokietijos ir apie 60 km nuo Čekijos sienos, tik 14 km nuo Vroclavo - Berlyno autostrados.
Puiki vieta tęsti kelionę toliau. Tuo labiau, kad mieste yra neblogas viešbutis.
Silezijos istorija gana paini - iš pradžių šios žemės priklausė lenkams, apie XIII-XV a. jos atiteko čekams (lenkai nukreipė savo veiklą dab. Ukrainos ir kitomis rytų kryptimis. Miestuose gyveno daugiausia vokiečių amatininkai.
1526 m. Čekijos (šv. Vaclovo) karūnos žemės - Bohemija, Moravija ir Silezija -atiteko Habsburgų imperijai.
1740-1744 m. kilo įpėdinystės karas - kitos vokiečių kunigaikštystės nesutiko, kad Vokietijos imperijai vadovavusių Habsburgų žemes perimtų karalienė Marija Teresė. Taigi 1744 m. didžioji Silezijos dalis atiteko Prūsijai, 1871 m. ji įėjo į Vokietijos reichą (imperiją). 1945 m. Silezija ir kitos už Oderio-Neisės (Odros-Nysos Lužyckos) linijos vokiečių žemės atiteko Lenkijai. Į šį kraštą daugiausia atsikėlė žmonės iš Rytų Galicijos (Vakarų Ukrainos prie Lvovo ir Ternopolio).
Kažkada dėl kelių remonto teko paklaidžioti po Žemutinę Sileziją. Šis švelnia kalvotas kraštas su išlikusias miestukais ir
pilimis, labiau primenančiais Čekiją, nei Vokietiją ar Lenkiją tada sužavėjo. Pasitaikius progai suplanavau stotelę Ž.Silezijoje.
"Złotoryja" paraidžiui reiškia "Aukso rausyklas". Matyt tai ir buvo miestelio turtų šaltinis (kaip Kutna Horos sidabro kasyklos Bohemijoje).
Foto 2007 07
Vaizdai įvažiuojant į miestą
Kažką panašaus iš tarpukario architektūros galima rasti ir mūsų Klaipėdoje
PC fasado atspindžiai
Comment