Vasario 27 d. Seimo Europos reikalų komiteto posėdyje Susisiekimo ministerijos Plėtros ir tarptautinių ryšių departamento direktorius Arenijus Jackus pristatė atskiros europinės geležinkelio linijos Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje („Rail Baltica 2”) įgyvendinimo eigą. „Rail Baltica 2“ yra projekto „Rail Baltica“, apimančio geležinkelio linijos „Rail Baltica“ ašies Varšuva–Kaunas–Ryga–Talinas–Helsinkis statybą, dalis. Pagal 2011 m. Lietuvos, Latvijos ir Estijos užsakymu atliktą „Rail Baltica 2“ koridoriaus per tris Baltijos valstybes galimybių studiją, ekonomiškai perspektyviausia yra „raudonoji” trasa: Lietuvos siena – Kaunas–Panevėžys–Ryga–Piarnu–Talinas.Studijos rezultatams šalys pritarė.
Trys Baltijos valstybės (Estija, Latvija, Lietuva) numato įkurti bendrą įmonę, kurios biuras būtų Rygoje ir iki 2015 m. parengti teritorijų planavimo dokumentus. Tam 2011 m. sukurta speciali darbo grupė.
Planuojamas investavimo į projektą laikotarpis – 2012–2024 m., jo eksploatacijos laikotarpis – 2025–2054 m. Preliminari projekto vertė – apie 12 mlrd. litų, Lietuvos dalis sudaro apie 4,4 mlrd. litų. Galimi finansavimo šaltiniai: 75–85 proc. ES parama, 5–15 proc. Europos investicijų bankas, 10 proc. – nacionalinės investicijos. 2013 m. vasario 13 d. Vyriausybė nutarė įvertinti su „Rail Baltica 2 “susijusius dokumentus, jų atitikimą Lietuvos teisės aktams ir pateikti pasiūlymus dėl Lietuvos pozicijų, įgyvendinant šį projektą.
Nėra tiek daug naujienų, kad reikėtų išskirti.
RailBaltica 2 yra projektas nutiesti 1435 mm vėžės liniją nuo Palemono iki Talino. O RailBalica yra 1435 mm vėžė iki Palemono, o toliau esamo 1520 mm geležinkelio rekonstrukcija iki Talino.
Nėra tiek daug naujienų, kad reikėtų išskirti.
RailBaltica 2 yra projektas nutiesti 1435 mm vėžės liniją nuo Palemono iki Talino. O RailBalica yra 1435 mm vėžė iki Palemono, o toliau esamo 1520 mm geležinkelio rekonstrukcija iki Talino.
Patikslinsiu /\ dėl Rail Baltica 2: tai greitojo europinės vėžės (435 mm vėžė) geležinkelio nuo Lietuvos-Lenkijos sienos iki Talino projektas. Skirtingai, nei dabartinės Rail Baltica projektas, ši linija būtų nauja, skirta išskirtinai greitajam geležinkeliui (tiesa, ir Rail Baltica 2 planuojamas greitis, anaiptol ne kosminis - siektų maksimum 240 km/h). T.p. kol kas neaišku, kokia šio geležinkelio atkarpa būtų Lenkijoje (ar esamų linijų rekonstrukcija, ar nauja statyba).
Šiaulių regiono plėtros tarybos posėdyje pramonininkų iniciatyva vakar lankėsi „Rail Baltica“ projekto direkcijos atstovai, kurie pristatė šį prieš dvidešimt metų sugalvotą ir iki šiol dar neįgyvendintą projektą. Šiauliečiai baiminasi, kad planuojamos per Lietuvą nutiesti dvi geležinkelio vėžės yra ekonomiškai nenaudingos ir gali pakenkti ne tik miestui, bet ir visam regionui.
Valstybinės svarbos projektas
„Rail Baltica“ projekto direkcijos direktoriaus pavaduotojas Vidas Žvinys Šiaulių regiono plėtros tarybos nariams (savivaldybių merams ir socialiniams partneriams) pristatė projektą, nušvietė projekto dabartinę būklę, ateities perspektyvas.............
.........Šiaulių sąraše nėra
Pasak pranešėjo, per Lietuvą eina net keturi svarbūs tranzito koridoriai. V. Žvinys palyginimui pateikė Belgijos pavyzdį – per šią šalį eina trys tranzito koridoriai, tačiau šalis nebegali pasirūpinti savo poreikiais, nes reikia rūpintis tarptautiniais kroviniais.
Minėtas projektas įgyvendinamas atsižvelgiant į Lietuvoje planuojamus įrengti viešuosius logistikos centrus (VLC), geležinkelio linija planuojama pagal tai. Tik Šiaulių šiame sąraše nėra – pranešime paminėti tik Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos viešieji logistikos centrai.
„Šiaulių viešojo logistikos centro nėra, nes galbūt todėl, kad jį planuoja įrengti Šiaulių miesto savivaldybė.........
..........Ties dvi vėžes
Nemažai klausimų posėdžio dalyviams kilo po to, kai pranešėjas V. Žvinys pristatė ateities planus per Lietuvą nutiesti dvi „Rail Baltica“ geležinkelio linijas. Nuo Lenkijos pasienio iki Kauno atvesta linija išsišakotų – viena nueitų per Jonavą, Radviliškį, Šiaulius, Joniškį iki Latvijos sienos. Tam reikėtų rekonstruoti rusišką vėžę ir pritaikyti ją prie europinio standarto. Antroji linija būtų naujai tiesiama pro Panevėžį. Vėžėmis būtų gabenami ne tik keleiviai, bet ir kroviniai..........
........Nuviliotų krovinius
Šiaulių mero J. Sartausko nuomone, kyla ekonominio pagrindimo klausimas – reikėtų atsižvelgti į visos šalies galimybes. Nors iš mero pasisakymų panašu, kad baiminamasi prarasti krovinių srautus, problemų kiltų ir su taip miesto valdžios planuojamu Šiaulių viešuoju logistikos centru. „Yra daug neaiškumų dėl abiejų atšakų tiesimo. Pirmas klausimas – mes žvelgiame iš verslo, iš investicijų dydžių, ar tikrai Lietuva gali tokias dvi dideles vėžes nutiesti. Per Šiaulius eina rusiško pločio vėžė, bet ji būtų rekonstruojama, kainuotų du milijardus. Mano manymu, antroji vėžė nukonkuruos šitą, rekonstruotą. Kroviniai pasuks kita vėže. Nereikėtų žiūrėti vien tik į Šiaulius, Lietuva turėtų žiūrėti į savo galimybes. Mažesnės išlaidos būtų esamos vėžės rekonstrukcija“, – teigė J. Sartauskas.
Posėdžio dalyviai sutarė, kad dar šį mėnesį rinksis į diskusiją, kurioje dalyvauti turėtų ir Susisiekimo ministras bei kiti atstovai. Bus diskutuojama dėl projekto ateities perspektyvų.
Kalbame apie laisvą judėjimą, o neturime traukinio Talinas-Vilnius
T. H. Ilvesas švelniai sukritikavo ir niekaip nepabaigiamą „Rail Baltica“ projektą. Prezidentas sugretino judėjimo laisvę Europos Sąjungoje su paprastu faktu, kad tarp Talino ir Vilniaus nėra greitojo traukinio linijos.
„Tai, jog tarp Talino ir Vilniaus nėra tiesioginės greitojo traukinio linijos, kurios paskutinė stotis šiaurėje būtų Helsinkis, o vakaruose Berlynas, tikėkimės, yra laikina. Modernus geležinkelis „Rail Baltica“ nėra tik brūkšnys žemėlapyje, bet mūsų regionui gyvybiškai svarbus jungiamasis kelias“, - sakė prezidentas.
Lietuva - aktyviausia projekto dalyvė. Mūsų šalyje nuo Lenkijos ir Lietuvos pasienio iki Kauno bus nutiesta 120 kilometrų naujų bėgių, tuo tarpu kitose valstybėse planuojama rekonstruoti esamus ruožus“, - lrytas.lt pasakojo projekto „Rail Baltic“ vyriausiasis specialistas Domas Jurevičius.
Į Kauną atvykęs įvertinti grandiozinio projekto įgyvendinimo rezultatus Europos komisijos ir transporto generalinio direktoriaus pavaduotojas Džeimsas Pondas pribloškė savo vertinimu: „Lietuva nieko nedaro šio projekto įgyvendinimui ir jį žlugdo“.
Į Kauną atvykęs įvertinti grandiozinio projekto įgyvendinimo rezultatus Europos komisijos ir transporto generalinio direktoriaus pavaduotojas Džeimsas Pondas pribloškė savo vertinimu: „Lietuva nieko nedaro šio projekto įgyvendinimui ir jį žlugdo“.
Aš pasėdėjęs PESOJE 2,5 valandos taip pat išreikščiau neigiamą nuomonę apie tos šalies geležinkelių progresą.
Comment