IT. Triestas / Trieste

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Triestas - maždaug 200 tūkstančių gyventojų turintis miestas pačiuose Italijos šiaurės rytuose, Friulio-Venecijos Džiulijos regiono sostinė. Miestas įsikūręs šiaurinėje Adrijos jūros pakrantėje, prie Triesto įlankos. Vos už kelių kilometrų į rytus bei pietus - Slovėnijos siena.

Triesto herbas:



Triestas nuo seno yra išskirtinai įvairialypis daugiakultūrinis miestas, mat yra įsikūręs vietoje, kur susikerta itališkoji, austriškoji ir slaviškoji kultūros. Antikiniais laikais mieste šeimininkavo romėnai, vėliau priklausė Bizantijai, Frankų Imperijai, Venecijos Respublikai, kol galiausiai perėjo Austrijos žinion. Dėl savo palankios geografinės padėties miestas suklestėjo ir tapo svarbiausiu Austrijos-Vengrijos Imperijos uostu bei ketvirtu pagal dydį (po Vienos, Budapešto ir Prahos) šalies miestu.

Po I Pasaulinio karo Triestas atiteko italams, o po II Pasaulinio karo keleriems metams su aplinkinėmis teritorijomis buvo paverstas atskira valstybe. Šią 1954 m. tarpusavyje pasidalino Italija ir Jugoslavija.

Miesto vieta Italijos žemėlapyje.



Mieste praleidau vieną dieną, per kurią apžiūrėjau miesto centrą, nusigavau iki Didžiosios Grotos (Grotta Gigante) bei pažiūrėjau futbolo rungtynes. Galbūt būtų buvę galima pamatyti ir daugiau, tačiau sutrukdė oras: klimatas Trieste švelnus, bet kaip teko įsitikinti, kartais pernelyg drėgnas.

[Silber418]

Įdomi detalė: Triestas žemėlapyje pažymėtas už Italijos ribų.

[Vaidas]

/\ O dabar nueik į Google maps ir paieškok Triesto

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Pirmoji nuotrauka mieste šalia Didžiojo kanalo (Canal Grande).



Skulptūra airių rašytojui Jamesui Joyce'ui, kurį laiką gyvenusiam Trieste.



Miestas yra įsikūręs pačioje jūros pakrantėje.



Krantinė.



Greta Didžiojo kanalo. Dešiniau nuotraukoje matosi serbų ortodoksų Šv. Spiridono cerkvė.



Piazza Oberdan. Tai vienas pagrindinių miesto viešojo transporto mazgų. Iš čia važinėdavo ir tramvajus - funikulierius į už kokių 10 km esantį Opicinos miestelį, tačiau šis technikos paminklas šiuo metu, deja, remontuojamas.



Gana prašmatnus pastatas, tačiau kas jame įsikūręs taip ir neišsiaiškinau.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Už maždaug 6 km į šiaurę nuo miesto yra Didžioji Grota (Grotta Gigante). Skelbiama, kad tai didžiausias turistams atviras urvas Pasaulyje. Centrinė grota yra 107 m aukščio, 65 m pločio ir 130 m ilgio. Teigiama, kad į ją sutilptų visa Vatikano Šv. Petro bazilika.

Fotografavau iš rankos, tad nuotraukos gal ir ne itin kokybiškos. Kita vertus tokius dalykus ne nuotraukose reikia ir žiūrėti. Gyvai įspūdis fantastiškas.









Ten vidury per visą aukštį sumontuoti kažkokie vamzdžiai (iš pažiūros plastikiniai). Gidas kažką apie juos pasakojo, bet itališkai moku kokius septynis žodžius, tad taip jų paskirties ir neperkandau.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Grįžti autobusu (kaip sykis jis ir skrieja antrajame plane) į miestą užtruko maždaug pusvalandį. Neribotas dienos bilietas viešajam transportui kainuoja 3,80 euro. O pati nuotrauka daryta Laisvės aikštėje (Piazza della Liberta), greta geležinkelio stoties.



Laisvės aikštė ir paįstrižai į krantinę išeinančios gatvės nežmoniškai ilgu pavadinimu perspektyva.



Netrukus prapliupo tikra liūtis su vėju. Jai kiek aprimus pavyko ateiti iki Italijos vienybės aikštės (Piazza Unita d'Italia). Tai pati pagrindinė miesto aikštė, bet apie ją kiek vėliau.



Kažkokioje picerijoje. Lietus tarpais aprimdavo, tačiau vėjas netrukdavo nuo jūros atvaryti naujų sunkių debesų, kurie nesugebėdavo persiropšti per pakrantės kalvas ir paleisdavo naują dušą ant Triesto.



Pagaliau lyti kiek apstojo, tad patraukiau į kalvos šlaituose įsikūrusį Triesto senamiestį. Apskritai šiame mieste kontrastas tarp senamiesčio ir naujamiesčio labai ryškus: jei pirmasis yra itališkai chaotiškas su siaurutėmis vingiuotomis gatvelėmis ir laiptais, tai antrasis austriškai tvarkingas su beviltiškai taisyklingu išplanavimu.





Vaizdas link miesto nuo kalvos, ant kurios stovi pilis bei katedra.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Šv. Justo pilis (Castello di San Giusto), statyta tarp XV ir XVII a.



Šalimais ir Šv. Justo katedra (Cattedrale di San Giusto). Šis šventasis gyveno Trieste ir yra laikomas šio miesto globėju.





Šalimais ir romėnų epochos liekanos.



Žvilgsnis į katedrą iš arčiau.



Einame į pilį.



Pilies kieme. Įėjimas į pilį atsieina 6 eurus.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Nuo pilies atsiveria gražūs vaizdai į kalvos papėdėje įsikūrusį miestą. Čia vaizdas maždaug į rytus, t. y. tolyn nuo centro.



Vaizdas į kiemą nuo pilį juosiančios sienos.





Debesys virš Adrijos.



Vaizdas į Triesto naujamiestį.



Vaizdas į pietus. Kairėje matosi Šv. Justo katedra.



Sienos fragmentas.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Šv. Justo katedra.



Senamiesčio gatvelėmis leidžiamės žemyn link Italijos vienybės aikštės.







(Stereo)tipinė Italija su beprotiškai siauromis gatvėmis bei motoroleriais.





Jau bemaž kalvos papėdėje - nedidukė Šv. Silvestro bažnytėlė.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Šv. Silvestro bažnyčia iš kitos pusės.



Šalimais - gerokai didesnė Santa Maria Maggiore.



Italijos vienybės aikštė. Pavadinimas, galima sakyti, kiek ironiškas, nes aikštė susiformavo tais laikais, kai Triestas buvo pagrindinis Austrijos - Vengrijos Imperijos uostas.

Pati aikštė išskirtinė pirmiausia tuo, kad viena savo kraštine remiasi tiesiai į jūros krantą.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Dar keletas aikštės vaizdų.







Vaizdas iš aikštės jūros link.





Krantinėje - kažkokia skulptūrinė kompozicija su iš jūros belipančiu veikėju.



Vaizdas į miestą nuo molo.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Nuo to paties molo. Kairiau - Didysis kanalas, dešiniau - Italijos vienybės aikštė.



Itališkas "malūchas".





Graikų ortodoksų Šv. Mikalojaus bažnyčia.



Netoliese dar viena aikštė, nors jos pavadinimo neradau.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Tas džiūstantis grindinys sudarė įdomų kontrastą.





Jau matyta Šv. Spiridono bažnyčia.





Sant'Antonio Nuovo bažnyčia.



Veneto Vitorijos aikštė (Piazza Vittorio Veneto). Veneto Vitorija - nedidelis miestas šiaurės Italijoje, šalia kurio italai pasiekė lemiamą pergalę I Pasauliniame kare prieš Austrijos - Vengrijos Imperiją.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Laisvės aikštė.





Geležinkelio stoties interjeras.





Perone. Regioniniai traukiniai.



Stotyje pavyko rasti supermarketą, tad nusipirkau paragavimui itališko alaus. Nors šiaip tuose kraštuose labiau apsimoka vyną gerti.



Itališki komiblokai pietiniame Trieste, šalia stadiono.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Kaip jau minėjau reportažo pradžioje, pavyko apsilankyti futbolo rungtynėse, kur Serie A 38 turo rungtynėse Cagliari žaidė su Lazio. Tuos, kam įdomesnė futbolinė reikalo pusė, kviečiu perskaityti įrašą bloge:

http://groundhopping-lt.blogspot.com...remtiniai.html

Čia gi tiesiog keletas 1992 m. atidaryto Stadio Nereo Rocco nuotraukų.







Apsauga prie turniketų.



Stadiono viduje.





Mačo fragmentas.



Kitos dienos ryte išvažiavau į Slovėniją, tad tuo reportažą apie Triestą ir baigiu. Ačiū už dėmesį.

[Romas]

Ačiū už nuotraukas
Tikrai įspūdingas trijų kultūrų mišinys.

[Mjso]

Ten vidury per visą aukštį sumontuoti kažkokie vamzdžiai (iš pažiūros plastikiniai). Gidas kažką apie juos pasakojo, bet itališkai moku kokius septynis žodžius, tad taip jų paskirties ir neperkandau.

Manau čia yra atsakymas