Karių kapai ir paminklai užsienyje

[Romas]

Sukurta tema apie karių kapus.
Šioje temoje turbūt tinka ir karo aukų bei paminklų kariams nuotraukos.

Į naują temą atkeltos nuotraukos iš įvairių temų. Kas rasit daugiau nuotraukų, atsiųskit nuorodą - įkelsiu.
Kol kas į vieną temą sudėtos ir Lietuvos, ir kaimyninių šalių (kur kariavo ir lietuviai), taip pat tolimesnių šalių (Ukrainos ir Prancūzijos) nuotraukos.
Ateityje gal bus kelios atskiros temos:
- Karių kapai Lietuvoje
- Lietuvių karių kapai užsienyje (dabar yra tik Červonkos ir Berznyko kapai)
- Karių kapai Lietuvoje

Gal išsiplėtus temoms bus galima sukurti atskiras temas pagal laikotarpius.

Pagal tautybes karių neskirsčiau - juk, pvz., tie patys lietuviai kovojo rusų ir vokiečių pusėje. Žuvęs karys net ir karo metu civilizuotoms tautoms nebuvo priešas.
Istorijos santraukų čia yra ir bus, bet politinių diskusijų šioje temoje nereikėtų perdaug plėtoti. Į kapines galima žiūrėti ne tik kaip į istorijos, bet kaip į meno paminklus.

Nauja tema sukurta 2009.05.13

Papildyta 2013.05.29
Užsienio nuotraukos iškeltos į atskirą temą

[Romas]

Karių kapai ir paminklai užsienyje

Rygoje aplankiau garsiąsias kapines.

2004 birželis
Brāļu kapi / Brolių kapinės.

[Romas]

Per Jonines teko būti Latvijos pasienyje.
Prasukau kampą pro pietrytinę Latvijos dalį, vadinamą Sėlija arba Augšzeme
Šis kraštas kairiajame Dauguvos krante, nors ir priklausęs liuteroniškai Kuršo kunigaikštystei (vėliau Kuršo gubernijai), bet įsiterpęs tarp katalikiškos Latgalos ir Lietuvos. Todėl čia gyvena įvairių tautų žmonės, vyrauja katalikybė.

Kairiame Dauguvos krante - Augšžemė, dešiniame - Latgala


Čevonka yra tarp Subatos ir Eglainės - ten, kur plentas nutolsta nuo Lietuvos sienos.
Červonka. Katalikų kapinės
Lietuvių karių kapai.





Keletas mažiau žinomų faktų
1. Nežinomo kario palaikai Kaune perkelti būtent iš šių kapinių
2. Jei lenkai nebūtų grasinę užimti Vilnių 1920 m., ko gero, ši dalis kairiajame Dauguvos krante iki pat Kalkūnės (prie Daugpilio) priklausytų Lietuvai - išviję bolševikus 1919 m. rugpjūtį, lietuviai čia buvo iki 1920 m. spalio.
Latviai pasinaudoję proga užėmę (tiksliau, atsiėmė) šią sritį. Po to dėl šio incidento buvo įtampėlė tarp kaimyninių tautų. Gal ir gerai, kad tų nemalonių dalykų niekas beveik neatsimena.

Laši (Lašai) prie pat Eglainės
Šventoriuje - vokiečių I pasaulinio karo kapai

[Romas]

Geldapė / Gołdap / Goldap

Geldapė yra prie pat Kaliningrado sienos. Per karą mieste sugriauta 90% pastatų, todėl nelabai yra į ką žiūrėti. Dabar mieste gyvena 13.800 žmonių.

1970 m. pastatytas paminklas sovietų kareiviams. Stovi iki šiol. Jei lenkai bijo judinti tokius paminklus, tai reikia žavėtis estų drąsa. Nufotografavau paminklą iš visų pusių. Gal kitą kartą jo čia nebus. Nors buv. Rytprūsiuose lenkai taip vienareikšmiškai negalėtų vadinti rusų okupantais...


Dabar apie paminklą esančia erdve intensyviausiai naudojasi dviratininkai ir riedutininkai

[Romas]

Verdenas / Verdun

Šiuo metu Verdenas yra nedidelis (apie 20 tūkst. gyventojų) miestas. Čia vyko didžiausi I pasaulinio karo mūšiai. Apie tai primena daug paminklų ir karių kapinių.

[Romas]

Verdeno mūšis / Bataille de Verdun

Šiek tiek istorijos prieš talpinant Verdeno mūšio vietos nuotraukas

1915-1916 m. Vakarų fronto linija stabilizavosi. Vokiečiams taip ir nepavyko užimti strategiškai svarbaus Verdeno. 1916 m. vokiečiai nutarė staiga užimti kelis Verdeno fortus. Vienas iš tikslų buvo, kad nukraujuotų Prancūzijos armija, kuri bet kokia kaina siektų atgauti Verdeną. Verdenas buvo apsuptas iš trijų pusių ir aprūpinimas vyko tik vienu Gyvybės keliu arba Šventuoju keliu (Voie Sacrée) tarp Bar-de-Luc ir Verdeno.
1916 m. vasario mėn. vokiečiai pradėjo puolimą ir užėmė fortus Douamont (Duamon) ir Vaux (Vo). Fortai ėjo kelis kartus iš rankų į rankas. Per kelis puolimus Vokiečiai pasislinko apie 2 - 3 km
1916 m. spalio-gruodžio mėnesį prancūzai atgavo abu fortus - Douamont ir Vaux. (punktyrinė linija). Fronto linija po to mažai keitėsi iki pat paliaubų 1918 m.

Kas ten per pragaras, aišku iš Douamont forto nuotraukos.

Foto iš: http://www.firstworldwar.com/photos/battlegrounds4.htm

Dabar tą mena apkasai




Per 90 metų užaugo medžiai, bet duobės išliko


Prancūzai I pasauliniam karui atminti pastatė daugiau paminklų nei vėlesniam karui. Ypač daug jų Verdeno apylinkėse

[Romas]

Duamono koplyčia / Ossuaire de Douaumont

Per Verdeno kautynes 1916 m. vasario - gruodžio mėn. žuvo apie 230.000 ir sužeista apie 700.000 karių
Prie Duamono forto yra kapinės, kuriose palaidota 15.000 karių. Apie 130.000 neidentifikuotų prancūzų ir vokiečių karių palaikų palaidota koplyčioje, kuri atidengta 1932 metais.

[Romas]

Lvovo Lyčiakovo kapinės

Žymiausios Lvovo kapinės, įkurtos 1786 m. Nuo 1991 m. paskelbtas istorinis - memorialinis draustinis. Čia palaidota daug žymių lenkų ir ukrainiečių veikėjų.

Lyčiakovo kapinėse palaidota apie 3000 vadinamųjų "Lvovo ereliukų", žuvusių kovose dėl Lvovo (cmentarz Orląt Lwowskich). Šios kapinės turbūt žinomiausios tarpukario Lenkijos karo kapinės. Iki šiol dėl šių kapinių vyksta ginčai tarp lenkų bei ukrainiečių, nors šalys ir padarė didžiulę pažangą santarvės link.

Kadangi lenkiškos ir ukrainietiškos pasakojimo versijos labai skirasi, pateikiu nuorodas abiem kalbomis (jei kils noras, galima pagal šiuos žodžius atlikti ir išsamesnę paiešką).
PL: Cmentarz Łyczakowski we Lwowie: http://pl.wikipedia.org/wiki/Cmentarz_%C5%81yczakowski
UKR: Личаківський цвинтар [Lyčiakivs'kij cvintar]: http://uk.wikipedia.org/wiki/%D0%9B%...82%D0%B0%D1%80

Centrinis įėjimas

Įėjimas - 5 UAH (2,50 Lt). Paklausus kur rasti tuos "ereliukų" kapus, prižiūrėtoja mandagiai parodė kryptį. Bet nustojo šypsotis.

[Romas]

Čai palaidoti II pasaulinio karo Ukrainos sukilėliai




Apatinėje terasoje įrengiamos kapinės II pasaulinio karo ir pokario sovietų teroro aukoms

[Romas]

Už Ukrainos sukilėlių kapų yra garsiosos lenkų karių kapinės.

1918 m. pabaigoje, žlugus Austro-Vengrijos imperijai, Lvove paskelbta Vakarų Ukrainos liaudies respublika. Lenkų šaltiniai tai aiškina tuo, kad lenkų kariniai dalinia buvo toli, o Lvove buvo dislokuoti ukrainiečių kariniai daliniai. Tuo metu Lvove kilo spontaniškas lenkų sukilimas. Kovoj daugiausia 18-20 metų jaunuoliai. Netrukus atvyko ir kariniai daliniai. Ukrainiečiai buvo išstumti, o po to keletą mėnesių lenkų laikomas miestas buvo apgultas ukrainiečių.
1920 m. netoli vyko kovos su Budiono ir Stalino bolševikais.
Praėjus keletui metų visi palaikai perkelti į Lyčiakovo kapines. Jose buvo įrengtas Lvovo karių kapinės, dažnai vadinamos "Lvovo ereliukų" kapinėmis / Cmentarz Orląt




1939 m. jos atrodė taip (kolonada neišliko):




Po karo bolševikai po truputį naikino kapines, o 1971 bandė galutinai nugriauti paminklus. Viršutinėje terasoje įrengti sandėliai ir dirbtuvės
1971 m. foto


Tokia būsena buvo iki 1997 m.


Visos archyvinės nuotraukos iš http://en.wikipedia.org/wiki/Cemeter...s_of_Lw%C3%B3w

Po 1998 m. "stichiškai" vyko memorialo tvarkymas ir atstatymas, dėl ko priešinosi ukrainiečiai, laikydami memorialo (ar kai kurių jo dalių) atkūrimą lenkų šovinizmo apraiška.
Ukrainiečių požiūrį į šią problemą išdėsto Memorialinio draustinio direktoriaus pažyma: http://city.litech.lviv.ua/lychakiv/content.html
Šiek tiek keistai ten atrodo frazė: "Місцеві органи вади весь цей період не припиняли робіт по відновленню могил і надмогильних хрестів, а, навпаки, сприяли цьому. В результаті цього було дано дoзвiл на демонтаж всіх господарських споруд в зоні розташування катакомб без будь-якої компенсації їх вартості з боку Польщі. Загальна площа цих споруд 345 м2." - "Vietos valdžios organai nestabdė kapų ir antkapių atnaujinimo, o priešingai, rėmė šiuos darbus. Ryšium su tuo buvo leista demontuoti visus ūkinius įrenginius katakombų zonoje be jokios jų vertės kompensavimo iš Lenkijos pusės. Jų bendras plotas 345 m2". (gal kas nors tiksliau išvers)

Kaip ten bebūtų, bet Lenkijos ir Ukrainos prezidentai 2005 m. kartu atidengė lenkų ir ukrainiečių karių memorialą.




Lenkų karių memorialas Lvovo Lyčiakovo kapinėse








Kolonados likučiai


Sugriovimų pėdsakai








Ten yra paminklai prancūzams ir amerikiečiams, padėjusiems kovojant su bolševikais 1920 m.

[Romas]

Berznykas/ Berżniki
Pirmas miestelis atvažiuojant senuoju neseniai atidarytu keliu nuo Kapčiamiesčio
Foto 2008 03

1919 m. (vad. Seinų sukilimas) ir 1920 m. dėl šio punkto vyko lietuvių ir lenkų kovos. 1920 m. rugpjūtį lietuviai buvo pasiekę net Augustavo kanalą, bet ten sukoncentravo per daug kariuomenės ir prarado Vilnių.
Nereikia nutylėti ir to pas mus ne itin reklamuojamo fakto, kad tuomet lietuviai kariavo boševikinės Rusijos pusėje - jei tuomet bolševikai būtų nugalėję, jau 1920-ais būtų Litovskaja SSR...

Iki I pasaulinio karo Berznyke buvo mišri parapija, kurioje buvo nemenkas lietuvių ir lenkų priešiškumas. Tarpukariu lietuviška parapija įsikūrė Kučiūnuose (Lazdijų r.). Taigi, jei kam nors norisi surasti lietuvius su lenkais kiršinančių faktų, jų Berznyke toli ieškoti nereikia

Kapinėse palaidoti ir lietuvių kariai, žuvę 1920 metais




Dėl paminklo lietuvių kariams ilgai vyko ginčai su lenkais.
Galų gale leista statyti paminklą, bet ne aukštesnį, nei lenkų kariams, žuvusiems tais pačiais 1920-aisiais.

Paminklas lenkų kariams, žuvusiems 1920 m.


Paminklas lietuvių kariams.
Tolumoje esantys kryžiai, imituojantys beržus - lenkams, žuvusiems Paneriuose (užrašas Ponary) II pasaulinio karo metu.


Pieta


Lietuvių karių kapai Berznyke lankomi retai

Lietuvių karių kapai yra ir Krasnapolyje

[Romas]

Latvija, Daugpilio r.

Foto 2009.05

Lenkijos veiksmai Lietuvoje 1919-1920 m. vertinami daugiausiai neigiamai
Tuo tarpu Latvijoje yra kitaip. Latgalą ir Daugpilį lenkai ir latviai išvadavo iš bolševikų tik 1920 m. sausio mėn.

Lenkų legionierių kapinės Laukesoje (Laucesa) Daugpilio r.




1915-1918 m. prie Dauguvos ilgam nusistovėjo frontas. Yra daug I pasaulinio karo kapų Daugpilio apylinkėse, prie kelių į Subatą, Zarasus, Demenę. Kadangi Rusijoje kilo revoliucija, niekas rusų kapų netvarkė, daugiausia liko vokiečių kariams atminti pastatytų ženklų.
Vokiški kryžiai prie kelio Daugpilis (Daugavpils) - Demene - Tilžė

[oranger]

Labai gera tema, manau, kad greitai ir aš papildysiu.

[HSV]

Geitesburgo mūšio lauko memorialas Pensilvanijos valstijoje, JAV (1863 m. pilietinis karas)

[HSV]

Lenkija, pakelėje tarp Seinų ir Suvalkų (panašu, kad krito nuo lietuvių kulipkų 1920 m.)

[HSV]

Bagdadas, Irakas

Monumentas nežinimam kareiviui

[HSV]

Viena. Deutschmeister-Denkmal (paminklas Austrijos-Vengrijos imperijos kariams)

[oranger]

Naivaus meno pavyzdys.
Neseniai atstatytas (buvo sugriautas sovietinių okupantų) 1920 m. paminklas visiems kovotojams už Ukrainos laisvę.
Strilkivci k., Borščivskij r., Ternopilio apskr.

[HSV]

Varšuva. Memorialas 1944 m. Varšuvos sukilėliams:

[Romas]

LV. Asare

Paminklas Aukštutinės Kuržemės partizanams, kovojusiems su bolševikais 1919-1920 m.
Septyni akmenys simbolizuoja 7 Lietuvos pasienio valsčius - Aknīste, Asare, Dviete, Gārsene, Prode (dab. Subate), Rubeni, Suseja. Paminklą 1924 m. atidengtė Latvijos prezidentas Čakste, o 1929 m., įamžinant kritusių Lietuvos karių atminimą, buvo pritvirtinti Gedimino stulpai su Lietuvos herbu. 1934 m. įrengta lenta su 39 kritusių partizanų pavardėmis