Vaškai - miestelis Šiaurė Lietuvoje, šiaurės rytiniame Pasvalio rajono pakraštyje, šalia 209 plento Pasvalys - Žeimelis - Joniškis
Per paskutinį surašymą ten gyveno 568 žmonės (2001 m. - 688 žm.).
Praeityje Vaškai garsėjo tuo, kad vyko miestelio gyventojų ginčai su apylinkių dvarininkais, kurie bandė užimti žemes.
Vaškai oficialiai buvo vadinami Waszkelańce, o apie XIX a. gavo pavadinimą Konstantynów (Константиново) - jis yra jau 1820 m. Vilniaus gubernijos žemėlapyje. Tokį patį Konstantinovo pavadinimą anuomet turėjo Kvėdarna ir Deltuva.
Vikipedijoje apie Vaškus šia tema rašoma versija, kad Vaškai Konstantinovu buvo vadinami jau nuo XVIII a. pabaigos ir jie pavadinti apylinkės dvarininkės garbei. Paprastai tokie pervardinimai vyko po sukilimų ir tokie vardai būdavo suteikiami caro šeimos narių garbei.
Caro laikais Šiaurės Lietuvoje valsčių centrai dažnai buvo ne miesteliuose, o užkampio kaimuose ir dvaruose. Vaškai priklausė Kauno gubernijos Panevėžio apskrities Skrebotiškio valsčiui (Ковенская губернiя, Понѣвежский уезд,
Скробатышская волость)
Caro laikų pradžioje Vaškai neaugo. XIX a. pabaigoje Vaškose pagausėjo gyventojų (visų pirma žydų) . Kada ir dėl kokių priežasčių Vaškai staiga užaugo, sunku pasakyti. 1886 m. leidinyje "Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи" nurodoma, kad tai yra miestelis nutolęs 6 varstus nuo valsčiaus centro ir turi tik 81 gyventoją.
1897 m. surašymo duomenyse jau nurodoma, kad Vaškuose gyveno 883 žmonės - 403 vyrai ir 480 moterų, pagal tikybas - 354 Romos katalikai, 493 judėjai ir 36 kiti (turbūt liuteronai):
Vaškai įžymūs tuo, kad čia dar 1873 metais (šiemet sukanka 140 metų) Povilas Puzinas įteigė Vaškų taupmenų skolinamąją bendrovę. 1894 metais ji turėjo 130 tūkst. rublių indėlių ir 183 tūkst. rublių paskolų. Pagal perkamosios galios paritetą verčiant į litus dauginti reikėtų turbūt iš 100. Vaškai šiandien turbūt būtų didžiausių kredito unijų sąraše...
Kai 1919 m. vyko kovos su bolševikais, Šiaurės Lietuvoje, tuometinėje Joniškėlio apskrityje aktyviai veikė partizanai
1923 m. Vaškuose gyveno 149 namai ir 849 gyventojai. Tarpukariu Vaškai buvo koperacijos centras. Kol nebuvo vietinių specialistųiš Latvijos buvo kviečiami pieninkystės kontrolasistentai. 1937 m. parengtas Vaškų „mūro rajono projektas“, pagal kurį buvo numatyta paplatinti kai kurias gatves, padidinti senąją turgaus aikštę priešais bažnyčią bei nugriauti kai kuriuos tokiam pertvarkymui trukdžiusius pastatus.
Administraciniu požiūriu po I pasaulinio karo Vaškai visada buvo valsčiaus centras. Jie priklausė Biržų-Pasvalio (nuo 1924 m. - Biržų) apskričiai. 1947-1950 m. priklausė Pasvalio apskričiai.
Rajonų laikais Vaškai 1950-1959 m. buvo Linkuvos rajojno apylinkės centras, o nuo 1959 iki dabar priklauso Pasvalio rajonui.
I pasaulio karo metais ar iš karto po jo pravestas 600 mm pločio siaurasis geležinkelis iš Joniškio - Žeimelio iki Joniškėlio. Siaurasis geležineklis darė vingį link Vaškų miestelio. Tarpukariu jis praplatintas iki 750 mm. 1938 m., nutiesus Panevėžio - Joniškėlio siaurojo geležinkelio liniją pagerėjo susisiekimas su Panevėžiui ir plačiaisiais geležinkeliais. Siaurasis geležinekelis nustojo veikti apie 1970 -1980 m.
Asfaltuotas plentas iki pavalio nutiestas dar sovietmečiu. Krašto kelias Nr.209 link Žeimelio baigtas asfaltuoti apie 2002 metus.
Nuo 2005.06.15 d. Vaškai turi herbą, kur yra bičių korys ir "V" raidė
Vaškai buvo paskelbti urbanistikos paminklu 1969 metais (Unik. KVR kodas 17120, kiti kodai UV48). Tačiau apie 1979 metus buvo užstatyta miestelio aikštė (esanti į pietryčius nuo pagrindinės sankryžos ir dabar nelabai aišku, ar Vaškai vis dar yra laikomi urbanistikos paminklu. Jei oficialiai ir laikomi, tai turbūt tik iš inercijos.
Iš Vaškuose gimusių įžymių žmonių reikai paminėti pirmą žuvusį Lietuvos karininką Antaną Juozapavičių (1894-1919) ir literatūros tyrinėtoją vandą Zaborskaitė (1922-2010)
Titulinis pranešimas sukurtas 2013.08.15
Per paskutinį surašymą ten gyveno 568 žmonės (2001 m. - 688 žm.).
Praeityje Vaškai garsėjo tuo, kad vyko miestelio gyventojų ginčai su apylinkių dvarininkais, kurie bandė užimti žemes.
Vaškai oficialiai buvo vadinami Waszkelańce, o apie XIX a. gavo pavadinimą Konstantynów (Константиново) - jis yra jau 1820 m. Vilniaus gubernijos žemėlapyje. Tokį patį Konstantinovo pavadinimą anuomet turėjo Kvėdarna ir Deltuva.
Vikipedijoje apie Vaškus šia tema rašoma versija, kad Vaškai Konstantinovu buvo vadinami jau nuo XVIII a. pabaigos ir jie pavadinti apylinkės dvarininkės garbei. Paprastai tokie pervardinimai vyko po sukilimų ir tokie vardai būdavo suteikiami caro šeimos narių garbei.
Caro laikais Šiaurės Lietuvoje valsčių centrai dažnai buvo ne miesteliuose, o užkampio kaimuose ir dvaruose. Vaškai priklausė Kauno gubernijos Panevėžio apskrities Skrebotiškio valsčiui (Ковенская губернiя, Понѣвежский уезд,
Скробатышская волость)
Caro laikų pradžioje Vaškai neaugo. XIX a. pabaigoje Vaškose pagausėjo gyventojų (visų pirma žydų) . Kada ir dėl kokių priežasčių Vaškai staiga užaugo, sunku pasakyti. 1886 m. leidinyje "Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи" nurodoma, kad tai yra miestelis nutolęs 6 varstus nuo valsčiaus centro ir turi tik 81 gyventoją.
1897 m. surašymo duomenyse jau nurodoma, kad Vaškuose gyveno 883 žmonės - 403 vyrai ir 480 moterų, pagal tikybas - 354 Romos katalikai, 493 judėjai ir 36 kiti (turbūt liuteronai):
Vaškai įžymūs tuo, kad čia dar 1873 metais (šiemet sukanka 140 metų) Povilas Puzinas įteigė Vaškų taupmenų skolinamąją bendrovę. 1894 metais ji turėjo 130 tūkst. rublių indėlių ir 183 tūkst. rublių paskolų. Pagal perkamosios galios paritetą verčiant į litus dauginti reikėtų turbūt iš 100. Vaškai šiandien turbūt būtų didžiausių kredito unijų sąraše...
Kai 1919 m. vyko kovos su bolševikais, Šiaurės Lietuvoje, tuometinėje Joniškėlio apskrityje aktyviai veikė partizanai
1923 m. Vaškuose gyveno 149 namai ir 849 gyventojai. Tarpukariu Vaškai buvo koperacijos centras. Kol nebuvo vietinių specialistųiš Latvijos buvo kviečiami pieninkystės kontrolasistentai. 1937 m. parengtas Vaškų „mūro rajono projektas“, pagal kurį buvo numatyta paplatinti kai kurias gatves, padidinti senąją turgaus aikštę priešais bažnyčią bei nugriauti kai kuriuos tokiam pertvarkymui trukdžiusius pastatus.
Administraciniu požiūriu po I pasaulinio karo Vaškai visada buvo valsčiaus centras. Jie priklausė Biržų-Pasvalio (nuo 1924 m. - Biržų) apskričiai. 1947-1950 m. priklausė Pasvalio apskričiai.
Rajonų laikais Vaškai 1950-1959 m. buvo Linkuvos rajojno apylinkės centras, o nuo 1959 iki dabar priklauso Pasvalio rajonui.
I pasaulio karo metais ar iš karto po jo pravestas 600 mm pločio siaurasis geležinkelis iš Joniškio - Žeimelio iki Joniškėlio. Siaurasis geležineklis darė vingį link Vaškų miestelio. Tarpukariu jis praplatintas iki 750 mm. 1938 m., nutiesus Panevėžio - Joniškėlio siaurojo geležinkelio liniją pagerėjo susisiekimas su Panevėžiui ir plačiaisiais geležinkeliais. Siaurasis geležinekelis nustojo veikti apie 1970 -1980 m.
Asfaltuotas plentas iki pavalio nutiestas dar sovietmečiu. Krašto kelias Nr.209 link Žeimelio baigtas asfaltuoti apie 2002 metus.
Nuo 2005.06.15 d. Vaškai turi herbą, kur yra bičių korys ir "V" raidė
Vaškai buvo paskelbti urbanistikos paminklu 1969 metais (Unik. KVR kodas 17120, kiti kodai UV48). Tačiau apie 1979 metus buvo užstatyta miestelio aikštė (esanti į pietryčius nuo pagrindinės sankryžos ir dabar nelabai aišku, ar Vaškai vis dar yra laikomi urbanistikos paminklu. Jei oficialiai ir laikomi, tai turbūt tik iš inercijos.
Iš Vaškuose gimusių įžymių žmonių reikai paminėti pirmą žuvusį Lietuvos karininką Antaną Juozapavičių (1894-1919) ir literatūros tyrinėtoją vandą Zaborskaitė (1922-2010)
Titulinis pranešimas sukurtas 2013.08.15
ebay.com
Comment