Gyventojų skaičius Lietuvos miestuose, miesteliuose, regionuose

[Romas]

Kadangi paskelbti 2011 m. gyventojų surašymo duomenys, tai galima lyginti, kaip keitėsi gyventojų skaičius miestuose ir miesteliuose.
Šioje temoje akcentuojamas regioninis pjūvis

Temoje rekomenduojama:
- lyginti įvairių surašymų duomenys konkrečiose vietovėse ir regionuose;
- Galima lyginti duomenis nors ir su 1897 m. caro laikų surašymu ar 1939 m. metraščio tarpiniais duomenimis;
- Jei kokiame mieste yra staigūs ar netipiški pokyčiai pokyčiai, tai verta apie tai diskutuoti.

Šioje temoje nerekomenduojama:
- bendro pobūdžio diskusijos apie emigraciją ir gyventojų senėjimą;
- pasiskirstymas pagal tautybes;
- emocijos apie Lietuvą užplūsiančius kiniečius su baltarusiais, blogą esamą ar buvusią valdžią ir pan.
- diskusijos be argumentų apie tai, kas forume turi atskiras temas

[Romas]

Vakar, 2013.01.25 d., paskelbta dar viena dalis 2011 m. surašymo duomenų

Gyventojų skaičius, pasiskirstymas pagal lytį ir amžių
(2011 m. gyventojų ir būstų surašymo rezultatai)
Pranešimas spaudai: http://www.stat.gov.lt/lt/news/view?...7195465722521f
Detalesnė informacija: http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=2630
PDF failas: GYVENTOJŲ SKAIČIAUS PASISKIRSTYMAS PAGAL TERITORIJĄ, AMŽIŲ IR LYTĮ
Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatai.

Keli paveiksliukai iš pdf ataskaitos

Gyventojų skaičiaus mažėjimas (1 p.)
Deja, kai kuriose savivaldybėse per 10 metų gyventojų sumažėjo labiau nei 20 procentų


O 6 priede (nuo 26 iki 326 puslapio) surašyti visų Lietuvos gyvenviečių gyventojų skaičius
Bus galima ilgai lyginti su Vikipedijoje surašytais 10 metų senumo gyventojų skaičiais.

[Romas]

Lietuvos miestai pagal gyventojų skaičių

Lietuvos miestus ar regionus galima skirstyti į
- Vilnių ir likusią Lietuvą
- tris ar penkis didmiesčius ir likusią Lietuvą
- 10 apskričių (kažkodėl visada didžiausi skaičiai gaunasi Vilniuje, o mažiausi Tauragėje)

Čia 103 Lietuvos miestai suskirstyti pagal dydį į 6 grupes.
grupuojant žiūrėta ne tik į 2011 m. susrašymą, bet ir į piką 1989 metais.

1 grupė.
Didieji 5 miestai
1. Vilnius, 2011 m.: 524,4 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -17,9 tūkst. gyv.
2. Kaunas, 2011 m.: 316 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -63 tūkst. gyv.
3. Klaipėda, 2011 m.: 162,4 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -30,6 tūkst. gyv.
4. Šiauliai, 2011 m.: 109,3 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -24,6 tūkst. gyv.
5. Panevėžys, 2011 m.: 99,7 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -20,1 tūkst. gyv.

2 grupė.
10 vidutinių miestų, kur 1989 m. buvo virš 30 tūkst. gyventojų, o dabar - virš 20 tūkst. gyv.
6. Alytus, 2011 m.: 60 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -11,5 tūkst. gyv.
7. Marijampolė, 2011 m.: 41,1 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -7,6 tūkst. gyv.
8. Mažeikiai, 2011 m.: 37 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -5,7 tūkst. gyv.
9. Jonava, 2011 m.: 30,7 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -4,3 tūkst. gyv.
10. Utena, 2011 m.: 29 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -4,9 tūkst. gyv.
11. Kėdainiai, 2011 m.: 26,6 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -5,4 tūkst. gyv.
12. Telšiai, 2011 m.: 25,5 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -5,9 tūkst. gyv.
13. Tauragė, 2011 m.: 24,4 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -4,7 tūkst. gyv.
14. Ukmergė, 2011 m.: 23,9 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -4,9 tūkst. gyv.
15. Visaginas, 2011 m.: 22,4 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -7,2 tūkst. gyv.

3 grupė.
Augę rajonų centrai, kurie 1989 m. turėjo virš 10 tūkst gyv., o dabar - 8,5-20 tūkst.
16. Plungė, 2011 m.: 20 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -3,4 tūkst. gyv.
17. Kretinga, 2011 m.: 19 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -2,4 tūkst. gyv.
18. Šilutė, 2011 m.: 17,8 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -3,7 tūkst. gyv.
19. Radviliškis, 2011 m.: 17,3 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -3,1 tūkst. gyv.
20. Palanga, 2011 m.: 15,7 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -1,9 tūkst. gyv.
21. Gargždai, 2011 m.: 15 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -0,2 tūkst. gyv.
22. Druskininkai, 2011 m.: 14,8 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -3,5 tūkst. gyv.
23. Rokiškis, 2011 m.: 14,4 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -2,4 tūkst. gyv.
24. Biržai, 2011 m.: 12,5 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -2,8 tūkst. gyv.
25. Elektrėnai, 2011 m.: 12 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -2 tūkst. gyv.
26. Kuršėnai, 2011 m.: 12 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -2,2 tūkst. gyv.
27. Vilkaviškis, 2011 m.: 11,5 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -1,7 tūkst. gyv.
28. Garliava, 2011 m.: 11,3 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -2,1 tūkst. gyv.
29. Jurbarkas, 2011 m.: 11,2 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -2,6 tūkst. gyv.
30. Raseiniai, 2011 m.: 11,2 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -1,3 tūkst. gyv.
31. Lentvaris, 2011 m.: 11,1 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -0,7 tūkst. gyv.
32. Grigiškės, 2011 m.: 10,9 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -0,6 tūkst. gyv.
33. Anykščiai, 2011 m.: 10,6 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -1,4 tūkst. gyv.
34. Joniškis, 2011 m.: 9,9 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -1,4 tūkst. gyv.
35. Prienai, 2011 m.: 9,9 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -1,5 tūkst. gyv.
36. Naujoji Akmenė, 2011 m.: 9,3 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -3 tūkst. gyv.
37. Varėna, 2011 m.: 9,2 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -1,6 tūkst. gyv.
38. Kelmė, 2011 m.: 9,2 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -1,8 tūkst. gyv.
39. Kaišiadorys, 2011 m.: 8,7 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -1,3 tūkst. gyv.

4. grupė.
Mažesni rajonų centrai ir ir pramoniniai miestai
40. Pasvalys, 2011 m.: 7,5 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -1,2 tūkst. gyv.
41. Kupiškis, 2011 m.: 7,2 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -1,2 tūkst. gyv.
42. Zarasai, 2011 m.: 7,2 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -1,2 tūkst. gyv.
43. Kazlų Rūda, 2011 m.: 6,6 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -0,8 tūkst. gyv.
44. Skuodas, 2011 m.: 6,5 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -1,4 tūkst. gyv.
45. Molėtai, 2011 m.: 6,4 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -0,8 tūkst. gyv.
46. Širvintos, 2011 m.: 6,4 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -0,9 tūkst. gyv.
47. Šalčininkai, 2011 m.: 6,4 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -0,4 tūkst. gyv.
48. Šakiai, 2011 m.: 6,1 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -0,7 tūkst. gyv.
49. Ignalina, 2011 m.: 6 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -0,6 tūkst. gyv.
50. Pabradė, 2011 m.: 6 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -0,5 tūkst. gyv.
51. Švenčionėliai, 2011 m.: 5,8 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -1,2 tūkst. gyv.
52. Kybartai, 2011 m.: 5,6 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -0,9 tūkst. gyv.
53. Šilalė, 2011 m.: 5,5 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -0,8 tūkst. gyv.
54. Pakruojis, 2011 m.: 5,1 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -0,9 tūkst. gyv.
55. Nemenčinė, 2011 m.: 5,1 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -0,8 tūkst. gyv.
56. Švenčionys, 2011 m.: 5 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -0,7 tūkst. gyv.
57. Trakai, 2011 m.: 4,9 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -0,8 tūkst. gyv.
58. Vievis, 2011 m.: 4,9 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -0,4 tūkst. gyv.
59. Lazdijai, 2011 m.: 4,5 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -0,6 tūkst. gyv.
60. Kalvarija, 2011 m.: 4,5 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -0,6 tūkst. gyv.

5 grupė.
Maži miestai, kurie atsispyrė ankstesniam smukimui arba turėję iš kur mažėti - 1,7-3,6 tūkst. gyventojų
61. Žiežmariai, 2011 m.: 3,6 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -0,3 tūkst. gyv.
62. Eišiškės, 2011 m.: 3,4 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -0,3 tūkst. gyv.
63. Rietavas, 2011 m.: 3,3 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -0,7 tūkst. gyv.
64. Ariogala, 2011 m.: 3,2 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -0,5 tūkst. gyv.
65. Šeduva, 2011 m.: 2,9 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -0,5 tūkst. gyv.
66. Birštonas, 2011 m.: 2,6 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -0,6 tūkst. gyv.
67. Akmenė, 2011 m.: 2,6 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -0,5 tūkst. gyv.
68. Neringa, 2011 m.: 2,6 tūkst. gyv., per 10 m. padid.: +184 gyv.
69. Venta, 2011 m.: 2,4 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -1 tūkst. gyv.
70. Tytuvėnai, 2011 m.: 2,3 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -0,5 tūkst. gyv.
71. Rūdiškės, 2011 m.: 2,3 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -0,3 tūkst. gyv.
72. Vilkija, 2011 m.: 2,1 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -0,2 tūkst. gyv.
73. Pagėgiai, 2011 m.: 1,9 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -0,5 tūkst. gyv.
74. Viekšniai, 2011 m.: 1,9 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -0,3 tūkst. gyv.
75. Ežerėlis, 2011 m.: 1,8 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -0,2 tūkst. gyv.
76. Gelgaudiškis, 2011 m.: 1,8 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -0,3 tūkst. gyv.
77. Kudirkos Naumiestis, 2011 m.: 1,7 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -0,3 tūkst. gyv.
78. Skaudvilė, 2011 m.: 1,7 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -0,4 tūkst. gyv.
79. Žagarė, 2011 m.: 1,7 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -0,6 tūkst. gyv.

6 grupė
Mažiausi miestai (buvę rajonų centrai) - 0,4-1,6 tūkst. gyventojų
80. Salantai, 2011 m.: 1,6 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -0,3 tūkst. gyv.
81. Ramygala, 2011 m.: 1,6 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -0,2 tūkst. gyv.
82. Linkuva, 2011 m.: 1,6 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -0,2 tūkst. gyv.
83. Simnas, 2011 m.: 1,5 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -0,5 tūkst. gyv.
84. Veisiejai, 2011 m.: 1,4 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -0,3 tūkst. gyv.
85. Priekulė, 2011 m.: 1,4 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -0,3 tūkst. gyv.
86. Jieznas, 2011 m.: 1,2 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -0,2 tūkst. gyv.
87. Joniškėlis, 2011 m.: 1,2 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -0,3 tūkst. gyv.
88. Daugai, 2011 m.: 1,2 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -0,3 tūkst. gyv.
89. Varniai, 2011 m.: 1,1 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -0,2 tūkst. gyv.
90. Seda, 2011 m.: 1,1 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -0,2 tūkst. gyv.
91. Baltoji Vokė, 2011 m.: 1,1 tūkst. gyv., per 10 m. padid.: +28 gyv.
92. Virbalis, 2011 m.: 1,1 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -0,3 tūkst. gyv.
93. Obeliai, 2011 m.: 1,1 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -0,3 tūkst. gyv.
94. Vabalninkas, 2011 m.: 1,1 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -0,3 tūkst. gyv.
95. Subačius, 2011 m.: 1,1 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -0,1 tūkst. gyv.
96. Dūkštas, 2011 m.: 0,9 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -0,2 tūkst. gyv.
97. Užventis, 2011 m.: 0,8 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -0,1 tūkst. gyv.
98. Pandėlys, 2011 m.: 0,8 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -0,2 tūkst. gyv.
99. Dusetos, 2011 m.: 0,7 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -0,2 tūkst. gyv.
100. Kavarskas, 2011 m.: 0,7 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -0,1 tūkst. gyv.
101. Smalininkai, 2011 m.: 0,5 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -0,1 tūkst. gyv.
102. Troškūnai, 2011 m.: 0,5 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -0,1 tūkst. gyv.
103. Panemunė, 2011 m.: 0,3 tūkst. gyv., per 10 m. sumaž.: -0,1 tūkst. gyv.

[Romas]

Gyventojų skaičius miestų grupėse

Gyventojų skaičius miestų grupėse pagal 1970, 1979, 1989, 2001, 2011 m. gyventojų surašymus.
Visur tos šešios dydžio grupės nesikeičiančia, įskaitant ir naujus miestus - Ventą ir Visaginą, kurių nebuvo 1970 m.

Gyventojų skaičius pagal 1970-2011 m. gyventojų surašymus
Šešiose miestų dydžio grupėse

P.S. į bendrą skaičių nėra įtraukti miestai ir meisto tipo gyvenvietės, netekę miesto statuso: Antalieptė, Balbieriškis, Dotnuva, Giruliai, Juodupė, Kačerginė, Kulautuva, Likėnai, Linksmakalnis, Naujamiestis, Rusnė, Tyruliai, Turmantas, Žemaičių Naumiestis


Gyventojų skaičiaus pokyčiai 1970 - 2011
Šešiose miestų dydžio grupėse



Miesto gyventojų pasikirstymas pagal dydžio grupes 1970-2011 m.
Šešiose miestų dydžio grupėse


Paskutinė lentelė man pačiam buvo netikėtumas.
Teoriškai visi žinome apie Kazimiero Šešelgio sukurtą Lietuvos regionų planavimo schemą, kai buvo vystomi vidutinio dydžio miestai. Tas miestų išdėstymo schema buvo sukurta apie 1962-1965 metus, o jos teigiamas poveikis buvo juntamas net iki 2001 metų.

[Romas]

5 didžiausi miestai 1970-2011

Pažiūrėsim, kaip keitėsi gyventojų skaičius penkiuose didmiesčiuose, kuriuose yra virš 99 tūkst. (deja, nebe 100 tūkst.) gyventojų


Pagrindas - "Jāņa sēta" žemėlapis

Visi pirminiai duomenys - iš www.stat.gov.lt, o juos sudėliojau pats.
Kadangi tendencijos buvo panašios
- 1970-1979 ir 1979-1989 metais,
- bei 1989-2001 ir 2001-2011 metais,
tai duomenis grupuoju po 20 ir 40 metų laikotrapius tarp gyventojų surašymų.

Gyventojų skaičius 1970-2011 metais
(pagal gyventojų surašymus)


Per 40 metų labiausiai augo Vilnius (+42%), o lėčiausiai - Kaunas (tik +4%)
Per paskutinį sovietmečio dvidešimtmetį (1970-1989) Šiauliai ir Panevėžys augo greičiau nei Kaunas su Klaipėda
Per pastarąjį dvidešimtmetį labiausiai (virš -24%) smuko Kauno ir Šiaulių gyventojų skaičius

Gyventojų skaičiaus pokyčiai 1970-2011 metais
(pagal gyventojų surašymus)

[Romas]

2. 10 vidutinių miestų

Visuose šiuose miestuose 1989 metais buvo virš 30 tūkst. gyventojų, o dabar tą ribą tenka nuleisti iki 20 tūkstančių. Šioje grupėje labiausiai matosi regioninio miestų išdėstymo ir išvystymo rezutatai.


Pagrindas - "Jāņa sēta" žemėlapis
Visi pirminiai duomenys - iš www.stat.gov.lt

Gyventojų skaičius 1970-2011 metais
(pagal gyventojų surašymus)


Svarbiausi TOP pasikeitimai vyko XX a. 8-ąjį dešimtmetį. Tuo metu Alytus iš 6-os pozicijos išstūmė Marijampolę, Utena šoktelėjio iš 16-os vietos į 10-ą, dešimtmečiu vėliau Mažeikiai iš 13-os vietos šoko į 8-ą. Iš vidutinio dydžio miestų miestų stabiliausi (9-11 vietoje) išliko Kėdainiai.
Pastaraisiais dešimtmečiais eiliškumą įtakoja tik spartesnis nei kitur Visagino gyventojų mažėjimas.

Per 40 metų išliko gyventojų skaičiaus padvigubėjimas naujuose pramoniniuose miestuose - Alytuje, Jonavoje, Mažeikiuose, Utenoje; tuo tarpu tradiciniai regioniniai centrai per tą laiką augo tik +12%...+41%. Lėčiausiai iš jų augo Ukmergė.
- per 1970 - 1989 metus greičiausiai augo Visaginas ir Mažeikiai, o lėčiausiai - Ukmergė ir Tauragė
- per 1989 - 2011 metus labiausiai smuko Visaginas (-31%), o mažiausiai (-15...-16%) gyventojų sumažėjo Mažeikiuose, Utenoje ir Jonavoje.

Vidutinių miestų gyventojų pokyčiai 1970-2011 metais
(pagal gyventojų surašymus)

[Romas]

Skirtumai tarp surašytų ir deklaruotų gyventojų skaičiaus

Prieš pereinant prie mažesnių miestų (su dar ilgesnėmis lentelėmis) įdomu palyginti 2011 metų pradžios:
- preliminarius duomenis iki surašymo
- ir patikslintus per surašymą.

Visų 103 miestų gyventojų duomenys buvo mažesni 221 tūkst arba 6,6% mažesni nei buvo skelbta iki surašymo.
Kaip sakoma - mes nežinome, kas bus vakar, o surašymas padėjo sužinoti.

Skirtumai tarp preliminaraus (pagal deklaravimą) ir surašyto gyventojų skaičiaus
Penki didieji miestai
MIESTAS // 2011 sur. // 2011 prelim. // Skirtumas
Vilnius 524.406 ... 542.932 ... -18.526 ... -3,4%
Kaunas 315.993 ... 336.912 ... -20.919 ... -6,2%
Klaipėda 162.360 ... 177.812 ... -15.452 ... -8,7%
Šiauliai 109.328 ... 120.969 ... -11.641 ... -9,6%
Panev. 99.690 ... 109.028 ... -9.338 ... -8,6%

Įdomu, kad keliuose nedideliuose miestuose 2011 m. pradžioje surašymas atrado daugiau gyventojų negu buvo deklaruota
Procentų nerašau, nes labai maži:
Miestai, kur surašyta daugiau gyventojų nei deklaruota
Miestas // 2011 suraš. // Skirt. nuo deklar.
Ignalina 6.007 ... +169
Akmenė 2.593 ... +100
B.Vokė 1.101 ... +54
Vievis 4.915 ... +46
Užventis 833 ... +44
Ariogala 3.208 ... +18
Subačius 1.051 ... +15
Seda 1.138 ... +9
Kas gali paaiškinti tokius teigiamus nesutapimus - ar tai reiškia žmonių grįžimą į mažus miestelius (pvz., dėl pigesnio pragyvenimo) o gal kažkokios kitos priežastys...

17 miestų dėl gyventojų surašymo 2011 m. pradžioje sumažėjo virš 10 procentų. Toks per dieną atsiradęs skirtumas pagal surašymą ir deklaracijas Visagine viršijo 4,4 tūkst., o Telšiuose ir Kėdainiuose - 3,5 tūkst. gyventojų.

Didžiausi skirtumai į neigiamą pusę buvo Neringoje - čia skirtumas sudaro net 33 proc. - pagal deklaracijas turėtų būti 3850 gyventojų, o per surašymą aptikta tik 2570.

Įdomu, pagal kurį gyventojų skaičių bus skirstomi pinigai Neringai...


Miestai, kur skirtumas tarp deklaruotų ir surašytų gyventojų viršijo 10 proc.
MIESTAS // 2011 suraš. // Skirtumas nuo deklar.
Visaginas 22.361 ... -4443 ... -16,6%
Telšiai 25.540 ... -3567 ... -12,3%
Kėdainiai 26.648 ... -3176 ... -10,7%
Plungė 20.041 ... -2246 ... -10,1%
Garliava 11.264 ... -1686 ... -13,0%
N.Akmenė 9.300 ... -1421 ... -13,3%
Neringa 2.570 ... -1280 ... -33,3%
Jurbarkas 11.232 ... -1267 ... -10,1%
Nemenčinė 5.054 ... -705 ... -12,2%
Rietavas 3.251 ... -473 ... -12,7%
Birštonas 2.646 ... -426 ... -13,9%
Venta 2.392 ... -353 ... -12,9%
Žagarė 1.712 ... -269 ... -13,6%
Priekulė 1.413 ... -183 ... -11,5%
Daugai 1.170 ... -158 ... -11,9%
Obeliai 1.074 ... -131 ... -10,9%
Pandėlys 809 ... -96 ... -10,6%

[Romas]

3. Vidutinio dydžio rajonų centrai

Šiuose miestuose gyventojų skaičius iki 1989 metų pasiekė 10 tūkstančių, o dabar ta riba nuleista iki 8,5 tūkstančio. Į šią dydžio grupę patenka vidutiniai rajonų centrai, beveik pusė jų - 21 iš 44.
Kažkodėl tokio dydžio miestų daugiau vakarinėje Lietuvos dalyje - ten 10 tūkstančių gyventojų iš rajonų centrų nepasiekė tik Skuodas ir Šilalė.


Pagrindas - "Jāņa sēta" žemėlapis
Visi pirminiai duomenys - iš www.stat.gov.lt

Gyventojų skaičius 1970-2011 metais 24 miestuose, kurie buvo pasiekę 10-20 tūkst. gyventojų
(pagal gyventojų surašymus)



Per 40 metų Lietuvos miestų TOP20 išliko Plungė, Kretinga, Šilutė ir Radviliškis. Didžiausias santykinis smigimas - N.Akmenėje (iš 21-os į 36-ą vietą), smukimas - Raseiniuose ir Kuršėnuose, o labiausiai didžiausių vietų sąraše palypėjo Gargždai, Elektrėnai, Varėna ir Kaišiadorys.
Tipiškiausi šio segmento miestai - rajonų centrai, turintys šiek tiek įvairios pramonės - smarkiai nekilę, bet ir santykinai nesmukę; Kretinga (17-19 vietos), Šilutė (17-18 vietos), Rokiškis (21-23 vietos), Vilkaviškis (24-29 vietos).

Per 40 metų gyventojų netgi sumažėjo tik Naujojoje Akmenėje (tai prasidėjo dar sovietmečiu), o labai nežymiai augo pokariu buvę didesni pramonės centrai - Radviliškis, Kuršėnai, Biržai. Išliko (ar beveik išliko) dvigubai daugiau gyventojų nei prieš 40 metų Gargžduose, Grigiškėse, Varėnoje, Palangoje, Kaišiadoryse,, Garliavoje. Visur - arba labai arti dideli miestai, arba priešingai - labai toli - ir neužgožia augimo
- Per 20 paskutinių sovietininių metų labiausiai augo minėti per 40-metį augę miestai ir dar Rokiškis bei Jurbarkas, o lėčiausiai augo minėti "autsaideriai'.
- Per dabartinį 20-metį Gargžduose net išaugo gyventojų, o iki 10 proc. mažėjo mažiausiai šalai didmiesčių esančiuose Grigiškėse, Garliavoje ir Kretingoje. Labiausiai žmonių (virš -20%) sumažėjo Naujojoje Akmenėje, Jurbarke, Elektrėnuose, Biržuose, kelmėje ir Kaišiadoryse.


Miestų nuo 10 iki 20 tūkst. gyventojų pokyčiai 1970-2011 metais
(pagal gyventojų surašymus)

[Romas]

4. Mažieji rajonų centrai

Į šią dydžio kategoriją patenka likę 16 rajonų centrų, kur gyventojų skaičius ir geriausiais laikais nepasiekė 10.000 (nors Kupiškyje ir Pasvalyje nedaug trūko iki penkiaženklio skaičiaus). Čia gyventojų skaičius šiais laikais siekia 4,5-7,5 tūkst. gyventojų.
Tuose rajonų centruose nebuvo didelės pramonės ir tik aptarnautas žemės ūkio rajonas. Čia pakliūna ir 5 buvę rajonų centrai, kurie turi pramonę (Švenčionėliai, Pabradė, Kazlų Rūda) arba stabiliai mažėdami dar neišeikvojo senais gerais laikais sukaupto potencialo (Kalvarija, Kybartai).
Šis segmentas nuo aukštesnio skiriasi tik kiek mažesniu augimu; tačiau jis ryškiai atitrūkęs nuo mažesnių miestų segmento, kur dauguma atveju gyventojų skaičius stabiliai mažėja nuo 6-ojo dešimtmečio.
Šio dydžio mažų miestų (tie rajonų centrai jaukūs ir tvarkingi) daugiau yra rytų ir pietvakarių Lietuvoje.


Pagrindas - "Jāņa sēta" žemėlapis
Visi pirminiai duomenys - iš www.stat.gov.lt

Gyventojų skaičius 1970-2011 metais miestuose, kurie buvo pasiekę 5,0-9,9 tūkst. gyventojų
(pagal gyventojų surašymus)



Deja, skaičiai rodo, kad tokių miestų gyventojų skaičiui didesnę įtaką turi administracinis statusas, o ne pramonė. Didžiausias "išsišokėlis" tarp šių miestų - Šalčininkai, kur 1970 m. nebuvo nė 2 tūkst. gyventojų. Šis miestelis tapo rajono centru 1972 metais. Jis per 40 metų pašoko iš 86 į 47 vietą. O visi santykines pozicijas labiausia praradę miestai yra iš buvusių rajono centrų tarpo - Kybartai, Kalvarija, Pabradė, Švenčionėliai. Maloni išimtis - Kazlų Rūd.a
Šioje dydžio kategorijoje stabiliausiai savo vietą miestų sąraše išsaugojo Pasvalys (39-40 vietos), Skuodas (43-44 vietos), Pakruojis (52-56 vietos)

Per 40 metų gyventojų skaičius praktiškai nepakito Kybartuose ir Kalvarijoje. Be minėtų Šalčininkų, kur gyventojų 4 kartus daugiau nei prieš 40 metų ir Molėtų, Širvintų ir Šilalės, kur yra dvigubai daugiau gyventojų nei 1970 metais, augimas lėtesnis nei vidutinių rajonų centrų grupėje.
- Per 20 paskutinių sovietinių metų labiausiai augo minėti per 40-metį augę miestai ir dar Nemenčinė, Vievis ir Kupiškis, o lėčiausia augo ne rajonų centrai - Kybartai, Kalvarija, Pabradė. Iš rajonų centrų lėčiausia ("tik" 40%)augo nuošaliau esantys Zarasai, Švenčionys ir Lazdijai.
- Per pastarąjį 20-metį tik iki 10 proc. mažėjo gyventojų tik šalia Vilniaus esančiuose Molėtuose ir Šalčininkuose. Labiausiai žmonių (virš -20%) sumažėjo Lietuvos pakraščiuose esančiuose miestuose - Trakuose, Skuode, Švenčionėliuose, Švenčionyse, Kybartuose, Kalvarijoje

Miestų nuo 5 iki 10 tūkst. gyventojų pokyčiai 1970-2011 metais
(pagal gyventojų surašymus)

[Sula]

Šiaip jau Grigiškės yra Vilniaus statistikos "viduje" tikriausiai?

[WastedYears]

Šiaip jau Grigiškės yra Vilniaus statistikos "viduje" tikriausiai?

Grigiškės prie vidutinių miestų grupės. Nors priklauso Vilniaus miesto sav. yra atskiras miestas nuo Vilniaus. Kitaip nei N. Vilnia.

[Romas]

5. Lėčiau mažėjantys buv. rajonų centrai

Į šią grupę patenka miestai, kurie dabar turi nuo 1,7 iki 3,6 tūkst. gyventojų. Viršutinę ribą nustatyti labai lengva - kitas didesnis miestas Kalvarija turi 4,6 tūkst. gyventojų. Tas atotrūkis buvo ir prieš 10, ir prieš 40 metų. Apatinė riba šiek tiek labiau "išplauta" - tarp Žagarės (1712) gyv.) ir Salantų (1615 gyv.) skirtumas ne toks ryškus ir jis priklauso nuo depopuliacijos greičio.
Šioje grupėje vyrauja buvę rajonų centrai, esantys arčiau Lietuvos vidurio. Čia patenka ir šiek tiek augantys Žiežmariai bei naujausias Lietuvos miestas - Venta (buv. Akmenės gelež. stotis) bei du mažieji kurortai - Neringa ir Birštonas.


Pagrindas - "Jāņa sēta" žemėlapis
Visi pirminiai duomenys - iš www.stat.gov.lt

Gyventojų skaičius 1970-2011 metais miestuose, kuriuose dabar yra nuo 1,7 iki 3,6 tūkst. gyventojų
(pagal gyventojų surašymus)


Dabar šioje grupėje meistai užima nuo 61 iki 79 vietos. Stabiliausi\i vietą saraše užima Ariogala (62-64 vieta) ir Vilkija (69-72 vieta), Rūdiškės (70-76 vietos). Dauguma kitų šios grupės miestelių nuolat praranda vietą sąraše (t.y., mažėja sparčiau nei vidutiniškai). Sparčiausiai vietą sąraše prarado žafarė (iš 56 į 79 vietą) ir Tytuvėnai (iš 57 į 70 vietą)
Išimtys yra tik Žiežmariai (iš 82 į 61 vietą) kurortai Bištonas (iš 88 į 66 vietą) bei Neringa (iš 75 į 68 vietą).
Keista, kad santykinai vietą praranda ir naujieji savivaldybių centai: Rietavas (iš 55 į 63 vietą). Pagėgiai (iš 65 į 73 vietą). Skaičiai rodo, kad naujieji savivaldybių centrai, jei juose nėra pramonės (Rietavas, Pagėgiai ir šiek tiek didesnė Kalvarija) dabartinėmis sąlygomis toliau praranda gyventojus, o skirtumai nuo normalių rajonų centrų ir savivaldybių "centriukų" per 10 metų tik didėjo.

Gyventojų skaičius dvigubai didesnis nei prieš 40 metų yra tik Žiežmariuose ir Birštone, šiek tiek didesnis Neringoje, Akmenėje, Rūdiškėse, Ariogaloje, Gelgaudiškyje - kur yra pramonės įmonės.
Per 40 metų labiausiai "nukraujavo" Žagarė - gyventojų mažėjo beveik perpus; apie 30 proc. gyventojų neteko Skaudvilė, Kudirkso Naumiestis, Pagėgiai, Tytuvėnai
Sovietinį dvidešimtmetį (1970-1989) daugelyje šių miestų dar buvo augimas; anais laikais mažėjo tik nepramoniniai rajonų centrai - Žagarė, Viekšniai, Kudirkos Naumiestis, Pagėgiai, Tytuvėnai.
Pastaruosius 20 metų gyventojų augo tik Žiežmariuose ir Neringoje. Per šį dvidešimtmetį virš 30 proc,. gyventojų neteko Venta, Gelgaudiškis, Žagarė
Venta ir Gelgaudiškis (kaip ir Naujoji Akmenė) yra geras pavyzdys, kad priklausomybė nuo vienos pramonės šakos ar vienos įmonės nėra patikima. Ventoje buvo 1970 m. 2537 gyv., po to buvo šuolis iki 3,5 tūkst. gyventojų, o pastarąjį dešimtmetį mažėjimas buvo bene sparčiausias. Panašus kilimas ir smukimas yra Gegaudiškyje.


Miestų nuo 1,7 iki 3,6 tūkst. gyventojų pokyčiai 1970-2011 metais
(pagal gyventojų surašymus)

[lietus]

Varėnos duomenys ne visai atspindi realybę, nes 1989 m. duomenys yra su Senaja Varėna (virš 12 tks. gyventojų), tada buvo vienas miestas, o Senojoje Varėnoje gyveno apie 2000, todėl Senąją varėna atjungus nuo Varėnos ir pokytis toks didelis virš 3000.

[Sula]

Dar vienas gana unikalus pasaulyje dalykas - Lietuvoje po truputį auga kaimo gyventojų procentas:
1989 - 32.3
2001 - 33.1
2011 - 33.3

[Romas]

Tarandė - 1 gyventojas
(

Visiems žinoma Tarandė yra Vilniaus miesto teritorijoje

Daugelis gyvenviečių visai neturi gyventojų

Tokių su nuliu gyventojų yra 4203 iš 21043:
Abložynė, Abrieskai, Abromiškis, Abručiovka, Adakavas II, Adamaučizna, Adamavas
(...)
Žvirbliškės, Žvirzdė, Žvirzdžiūnai, Žvyginė, Žvyriniškė

Dar vienas gana unikalus pasaulyje dalykas - Lietuvoje po truputį auga kaimo gyventojų procentas:
1989 - 32,3
2001 - 33,1
2011 - 33,3

Čia tik Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos priemiesčiai

[Romas]

Mažiausi Lietuvos miestai

Čia nelabai ką yra ir komentuoti.
Kažkodėl buvę rajonų centarai esantys Lietvos viduryje, kažkad bandė augti, o dauguma šių mažųjų miestų yra Lietuvos pakraščiuose, ypač nykstančioje šiaurės rytų Lietuvoje

Pagrindas - "Jāņa sēta" žemėlapis
Visi pirminiai duomenys - iš www.stat.gov.lt


Gyventojų skaičius 1970-2011 metais mažiausiuose miestuose, kuriuose dabar iki 1,6 tūkst. gyventojų
(pagal gyventojų surašymus)



Apie TOPus čia geriau nekalbėti.
Per 40 metų pusės gyventojų neteko Vabalninkas, Dusetos, Smalininkai, Panemunė (įdomus vienok miestas su 271 gyventoju); netoli to skaičiaus yra Varniai, Kavarskas. O Troškūnuose per 40 metų gyventojų sumažėjo trigubai - gal iš dalies dėl kokių nors nors ribų keitimo, nes tokaisi skaičiais nesinori tikėti
-Dauguma šių miestelių (atsiprašau, vis dar meistų) grimzdo nuo 1959 ar 1962 metų, kai neteko rajonų centrų statuso. Tačiau kai kurie meistai Sovietmečių augo - Simnas (melioratorių gyvenvietė), Daugai (technikumas), Salantai, Veisiejai
- Per pastąrąjį dvidešimtmetį iš 24 mažųjų miestelių dėl nežinomų priežasčių tik Baltojoje Vokėje buvo kažkoks stabilumas (gal ten gyventojai rado darbo Vilniuje). o kitusoe gyvnetojų mažėjo 20 procentų; pusė iš 24 miestelių neteko 30 proc,. gyventojų, o Daugai, Varniai, Obeliai ir Vabalninkas - virš 40 procentų.

Gyventojų skaičius 1970-2011 metais mažiausiuose miestuose, kuriuose dabar yra iki 1,6 tūkst. gyventojų
(pagal gyventojų surašymus)

[Romas]

Telšių apskritis (Тельшевскiй уѣзд) 1897- 2011

Miesteliai išvis yra žlugęs reikalas, donorai didesniem miestam, nes juose "nėra ką veikti" ir jų mažėjimas gana natūralus. Geografijos moksle taip pat nusakomas toks dalykas, kad vidutinio dydžio miesteliai arba išauga, arba nunyksta, tai nėra stabili kategorija. Lietuvoje - nunyksta.
Tai vyksta dar nuo sovietinių laikų, kai jie buvo sąmoningai žlugdomi, nes juos buvo sunkiau kontroliuoti. Daugelis miestelių 1990 metais buvo ir tuo labiau šiuo metu yra mažesni už 1914 ar 1939 savo dydį.

Kokie tie miesteliai? Būtų įdomu sužinoti.

Jų yra šimtai, tikrai visų neišrašysi. Tiek miesteliai, tiek ir maži miestai.
Tarkim
Ukmergė 1939 - 24 000 gyv.; Žagarė 1939 - 5 443; Šeduva 1897 - 4474 ; Švenčionys 1900 - 6 322; Butrimonys 1897 - 2 394; Užpaliai 1902 - 2 208; Tauragnai 1901 - 1 210; Skaudvilė 1938 - 2 800; Virbalis 1890 - 3 954, 1923 - 4 018; Kybartai 1939 - 7 337; Kudirkos Naumiestis 1897 - 4 595; Kalvarija 1895 - 11 049 ir kt.
Miesteliai ir nedideli miestai iki 1945 buvo Lietuvos urbanistinės sistemos stuburas.

Susiradau 1902 m,. išleistą Kauno gubernijos gyvenamųjų vietų sąrašą (Spisok naselionnych miest Kovenskoj guberniji), kur panaudoti 1897 m. surašymo duomenys.
Kaip pavyzdys - caro laikų Telšių apskrities (Тельшевскiй уѣзд) miestelių gyventojų skaičius 1897 m..


Surašiau anuometinės Telšių apskrities (Тельшевскiй уѣзд) miestų ir miestelių (мѣстечко) gyventojų skaičius 1897 m. ir 2011 m., ir kiek kartų per 110 metų jie augo ar mažėjo.
Surūšiuota pagal gyventojų skaičių 1897 metais. Pasirodo, anais laikais Varniai buvo pusantro karto didesni už Gargždus, o kažkur Kuršo pasienyje esantys Pikeliai tik 10 gyventojų nusileido tiem patiems Gargždams.
Kadangi su kirilica ne visi draugauja, tai surašiau ir transkribuotus rusiškus pavadinimus


Telšių apskrities (Тельшевскiй уѣзд)
miestų ir miestelių gyventojų pokytis 1897 -2011 m.

Telšiai (Tel'šy): 1897 m.- 6497, 2011 m.- 25540 gyv., augo 3,9 k.
Plungė (Plungiany): 1897 m.- 6500, 2011 m.- 20041 gyv., augo 3,1 k.
Skuodas (Škudy): 1897 m.- 3644, 2011 m.- 6513 gyv., augo 1,8 k.
Kretinga (Kretingen): 1897 m.- 3580, 2011 m.- 19010 gyv., augo 5,3 k.
Varniai (Vorni): 1897 m.- 3304, 2011 m.- 1140 gyv., mažėjo 2,9 k.
Salantai (Salanty): 1897 m.- 2410, 2011 m.- 1615 gyv., mažėjo 1,5 k.
Darbėnai (Dorbiany): 1897 m.- 2396, 2011 m.- 1461 gyv., mažėjo 1,6 k.
Gargždai (Gorždy): 1897 m.- 2153, 2011 m.- 15021 gyv., augo 7,0 k.
Pikeliai (Pikeli): 1897 m.- 2142, 2011 m.- 378 gyv., mažėjo 5,7 k.
Seda (Siady): 1897 m.- 2116, 2011 m.- 1138 gyv., mažėjo 1,9 k.
Židikai (Židyki): 1897 m.- 1336, 2011 m.- 440 gyv., mažėjo 3 k.
Ylakiai (Illoki): 1897 m.- 1300, 2011 m.- 950 gyv., mažėjo 1,37 k.
Tirkšliai (Tyrkšli): 1897 m.- 1285, 2011 m.- 1507 gyv., augo 1,2 k.
Alsėdžiai (Olsiady): 1897 m.- 1102, 2011 m.- 896 gyv., mažėjo 1,23 k.
Laukuva (Lavkovo): 1897 m.- 951, 2011 m.- 832 gyv., mažėjo 1,14 k.
Mosėdis (Masiady): 1897 m.- 680, 2011 m.- 1141 gyv., augo 1,7 k.
Kuliai (Kuli): 1897 m.- 650, 2011 m.- 625 gyv., mažėjo 1,04 k.
Kartena (Korciany): 1897 m.- 640, 2011 m.- 931 gyv., augo 1,5 k.
Žemaičių Kalvarija (Kal'varija): 1897 m.- 612, 2011 m.- 696 gyv., augo 1,14 k.
Nevarėnai (Nevorany): 1897 m.- 560, 2011 m.- 552 gyv., mažėjo 1,01 k.
Plateliai (Ploteli): 1897 m.- 484, 2011 m.- 857 gyv., augo 1,8 k.
Jokūbavas (Jakubovo): 1897 m.- 400, 2011 m.- 479 gyv., augo 1,2 k.
Barstyčiai (Borščicy): 1897 m.- 398, 2011 m.- 528 gyv., augo 1,3 k.
Lieplaukė (Leplavki): 1897 m.- 340, 2011 m.- 258 gyv., mažėjo 1,32 k.
Žemalė (Žemeliany): 1897 m.- 329, 2011 m.- 524 gyv., augo 1,6 k.

[Zorro]

Dar vienas gana unikalus pasaulyje dalykas - Lietuvoje po truputį auga kaimo gyventojų procentas:
1989 - 32.3
2001 - 33.1
2011 - 33.3

Čia tik Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos priemiesčiai

Dar 2001-aisiais buvo tokie miestai:
Juodupė 2.043
Kulautuva 1.367
Tyruliai 412
Kurie dabar tik miesteliai.

[VNS]

Vilniaus m. gyv. skaičiaus padidėjimas panašiau į gyvenamosios vietos deklaracijos vajų (Pvz. Zuoko superbutas), nei į realų prieaugį. Tai be abejonės yra gerai duomenų tikslumui.

[Tomas]

Surašymo esmė ir buvo gauti kuo artimesnius realybei skaičius. T.y. nereikėtų svaigti apie dar 100000 nei surašytų, nei gyvenamąją vietą Vilniuje deklaravusių asmenų. Jų nėra.

Kauno m. sav.
Gyventojų skaičius metų pradžioje
2011 - 317 319
2012 - 311 148
2013 - 307 498

Atmetus studentus Kaune ko gero nėra likę nė 300000 gyventojų.