Torūnė (lenk. Toruń, vok. - Thorn) - miestas Lenkijoje, viena iš dviejų (kartu su Bydgoščiumi) Kujavijos - Pamario vaivadijos sostinių. Mieste gyvena 205 tūkstančiai gyventojų.
Miesto vieta Lenkijos žemėlapyje.
Miestas įsikūręs istorinėje Kulmo žemėje (kai kurie istorikai bei etnografai miestą priskiria Kujavijai, tačiau labiau tradiciniu požiūriu Kujavijos regionas yra tik kairiajame Vyslos krante), Vyslos pakrantėje, už 180 km į šiaurės vakarus nuo Varšuvos ir už 150 km į pietus nuo Gdansko.
Miesto herbas:
Miesto vėliava:
Miesto istorija gana įdomi. XIII a. pradžioje čia įsikūrė Kryžiuočių ordinas. 1280 m. Torūnė, kuri tuo metu susidėjo iš dviejų miestų (dabartinių Senamiesčio ir Naujamiesčio) prisijungė prie Hanzos sąjungos. Šiame mieste 1411 m. vasarį buvo pasirašyta Pirmoji Torūnės taika, pabaigusi karą tarp Kryžiuočių ordino ir Lenkijos bei Lietuvos. Po pusšimčio metų, 1466 m. Antraja Torūnės taika baigėsi Trylikos metų karas. Šia taikos sutartimi miestas iš vokiečių perėjo į lenkų rankas.
XVI ir XVII a. etniškai nevienalytė Torūnė buvo vienas iš Lenkijos reformacijos centrų. Lenkijos sudėtyje miestas liko iki Antrojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1793 m., po kurio atiteko Prūsijai. Napoleono invazijos metu Torūnė buvo prijungta prie Varšuvos kunigaikštystės, tačiau prancūzams gavus į kailį vėl atiteko Prūsijai ir vėliau pateko į Vokietijos Imperijos sudėtį.
Po Pirmojo Pasaulinio karo Versalio taikos sutartimi Torūnė vėl atiteko Lenkijai ir tapo Pamario vaivadijos (aka Danzigo koridoriaus, paprastai kalbant) sostine. Būtent tarpukariu tiek miestas, tiek apylinkės tapo iš esmės lenkiškos, o vietiniai vokiečiai savanoriškai per prievartą buvo išgyvendinti.
Antrojo Pasaulinio karo metu miestas, žinoma, kuriam laikui buvo atitekęs vokiečiams, tačiau ilgesniame laikotarpyje tas nieko pernelyg nebepakeitė: po karo Torūnė grįžo Lenkijai, iki 1999 m. buvo Torūnės vaivadijos centru, o po administracinės reformos tapo viena iš Kujavijos - Pamario vaivadijos sostinių. 1945 m. mieste įkurtas universitetas.
Nors beveik visas miestas yra išsidėstęs dešiniajame Vyslos krante, pagrindinė geležinkelio stotis (Torun Glowny) yra priešingame krante. Taigi, daugelis miesto svečių (taip pat ir aš
) pirmiausia pamato štai tokią Senamiesčio panoramą, atsiveriančią nuo tarpukariu statyto ir Pilsudskio vardu pavadinto tilto.
Neblogas pirmasis įspūdis, tiesa? Ir jis nėra apgaulingas: miesto centras 1997 m. buvo įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, o 2007 m. pačių lenkų darytoje apklausoje buvo įrašytas tarp Septynių Lenkijos stebuklų. Miestas taip pat yra viena iš Europos plytų gotikos kelio stočių.
Be gotikinio senamiesčio turistus į Torūnę traukia dar pora detalių. Visų pirma, čia 1473 m. gimė garsusis astronomas Mikalojus Kopernikas. Antra, miestas nuo seno visoje Lenkijoje, o gal ir už jos ribų, garsėja savo meduoliais. Neragavau, bet apie tai šiek tiek vėliau.
Miesto vieta Lenkijos žemėlapyje.
Miestas įsikūręs istorinėje Kulmo žemėje (kai kurie istorikai bei etnografai miestą priskiria Kujavijai, tačiau labiau tradiciniu požiūriu Kujavijos regionas yra tik kairiajame Vyslos krante), Vyslos pakrantėje, už 180 km į šiaurės vakarus nuo Varšuvos ir už 150 km į pietus nuo Gdansko.
Miesto herbas:
Miesto vėliava:
Miesto istorija gana įdomi. XIII a. pradžioje čia įsikūrė Kryžiuočių ordinas. 1280 m. Torūnė, kuri tuo metu susidėjo iš dviejų miestų (dabartinių Senamiesčio ir Naujamiesčio) prisijungė prie Hanzos sąjungos. Šiame mieste 1411 m. vasarį buvo pasirašyta Pirmoji Torūnės taika, pabaigusi karą tarp Kryžiuočių ordino ir Lenkijos bei Lietuvos. Po pusšimčio metų, 1466 m. Antraja Torūnės taika baigėsi Trylikos metų karas. Šia taikos sutartimi miestas iš vokiečių perėjo į lenkų rankas.
XVI ir XVII a. etniškai nevienalytė Torūnė buvo vienas iš Lenkijos reformacijos centrų. Lenkijos sudėtyje miestas liko iki Antrojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1793 m., po kurio atiteko Prūsijai. Napoleono invazijos metu Torūnė buvo prijungta prie Varšuvos kunigaikštystės, tačiau prancūzams gavus į kailį vėl atiteko Prūsijai ir vėliau pateko į Vokietijos Imperijos sudėtį.
Po Pirmojo Pasaulinio karo Versalio taikos sutartimi Torūnė vėl atiteko Lenkijai ir tapo Pamario vaivadijos (aka Danzigo koridoriaus, paprastai kalbant) sostine. Būtent tarpukariu tiek miestas, tiek apylinkės tapo iš esmės lenkiškos, o vietiniai vokiečiai savanoriškai per prievartą buvo išgyvendinti.
Antrojo Pasaulinio karo metu miestas, žinoma, kuriam laikui buvo atitekęs vokiečiams, tačiau ilgesniame laikotarpyje tas nieko pernelyg nebepakeitė: po karo Torūnė grįžo Lenkijai, iki 1999 m. buvo Torūnės vaivadijos centru, o po administracinės reformos tapo viena iš Kujavijos - Pamario vaivadijos sostinių. 1945 m. mieste įkurtas universitetas.
Nors beveik visas miestas yra išsidėstęs dešiniajame Vyslos krante, pagrindinė geležinkelio stotis (Torun Glowny) yra priešingame krante. Taigi, daugelis miesto svečių (taip pat ir aš
) pirmiausia pamato štai tokią Senamiesčio panoramą, atsiveriančią nuo tarpukariu statyto ir Pilsudskio vardu pavadinto tilto.Neblogas pirmasis įspūdis, tiesa?
Ir jis nėra apgaulingas: miesto centras 1997 m. buvo įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, o 2007 m. pačių lenkų darytoje apklausoje buvo įrašytas tarp Septynių Lenkijos stebuklų. Miestas taip pat yra viena iš Europos plytų gotikos kelio stočių.Be gotikinio senamiesčio turistus į Torūnę traukia dar pora detalių. Visų pirma, čia 1473 m. gimė garsusis astronomas Mikalojus Kopernikas. Antra, miestas nuo seno visoje Lenkijoje, o gal ir už jos ribų, garsėja savo meduoliais. Neragavau, bet apie tai šiek tiek vėliau.
), pasižymiu tvarkingu išplanavimu (matyt, vokiečių įtaka) ir praktiškai nenukentėjo per karus.
Comment