Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

[LG-LDz] Keleivinis (ne) susisiekimas tarp Lietuvos ir Latvijos

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    [LG-LDz] Keleivinis (ne) susisiekimas tarp Lietuvos ir Latvijos

    2010 m. Rugpjūčio 23 d.
    Vladas JANKUS

    „Šiaulių kraštas“ rašė, kad turistai Šiauliuose norėtų traukinio į Rygą. Jie domėjosi, kodėl žemėlapyje mato geležinkelio liniją į Rygą, bet traukinys ten nevažiuoja? Bendrovė “Lietuvos geležinkeliai“ kol kas tokio maršruto neturi, bet apie jį diskutuojama.

    redakcija@skrastas.lt

    Traukinys į Rygą važiuodavo, tačiau buvo maršruto neliko. Dabar šiuo keliu važinėja tik krovininiai traukiniai. AB „Lietuvos geležinkeliai“ keleivių vežimo direkcijos viršininko pavaduotojas Dalijus Žebrauskas tvirtino, kad toks traukinys nebevažiuoja dėl ekonominių sunkumų bei konkurencijos.

    Pasak jo, pradėjus gerėti keliams, šeimoms pradėjus pirkti automobilius, vis mažiau keleivių rinkosi kelionę traukiniu. Ir dabar traukinio bilietas į Rygą kainuotų gerokai brangiau nei autobuso.

    Aukštų bilietų kainų priežastis — ne viena. Anot D. Žebrauskas, į traukinio bilieto kainą įeina ne tik kelionės sąnaudos, bet ir visa geležinkelių priežiūra. Keleivių vežimui Lietuvos teritorijoje valstybė skiria tikslines dotacijas, o tarptautiniuose pervežimuose „Lietuvos geležinkeliai“ turi verstis be šios paramos.

    „Lietuvos teritorijoje mums ir su valstybės dotacijomis nuostolinga vežioti keleivius, bet nuostolius dar padengiame krovinių pervežimais“, — sakė D. Žebrauskas.

    Vis dėlto jis suteikė vilties turėti traukinį į Rygą. Jis esą galėtų jungti dvi sostines Vilnių ir Rygą — per Šiaulius, tačiau net ir tokiu atveju reikėtų daug tikslių skaičiavimų. D. Žebrauskas sakė, kad bendrovėje „Lietuvos geležinkeliai“ rugsėjo mėnesį bus pasitarimas, kuriame šios idėjos gali būti iškeltos.

    http://www.skrastas.lt/?data=2010-08...&id=1282481858
    www.autobusas.4l.lt +
    www.facebook.com/Autobusas4l

    #2
    Parašė Lincas Rodyti pranešimą
    2010 m. Rugpjūčio 23 d.
    Vladas JANKUS

    „Šiaulių kraštas“ rašė, kad turistai Šiauliuose norėtų traukinio į Rygą. Jie domėjosi, kodėl žemėlapyje mato geležinkelio liniją į Rygą, bet traukinys ten nevažiuoja? Bendrovė “Lietuvos geležinkeliai“ kol kas tokio maršruto neturi, bet apie jį diskutuojama.

    redakcija@skrastas.lt

    Traukinys į Rygą važiuodavo, tačiau buvo maršruto neliko. Dabar šiuo keliu važinėja tik krovininiai traukiniai. AB „Lietuvos geležinkeliai“ keleivių vežimo direkcijos viršininko pavaduotojas Dalijus Žebrauskas tvirtino, kad toks traukinys nebevažiuoja dėl ekonominių sunkumų bei konkurencijos.

    Pasak jo, pradėjus gerėti keliams, šeimoms pradėjus pirkti automobilius, vis mažiau keleivių rinkosi kelionę traukiniu. Ir dabar traukinio bilietas į Rygą kainuotų gerokai brangiau nei autobuso.

    Aukštų bilietų kainų priežastis — ne viena. Anot D. Žebrauskas, į traukinio bilieto kainą įeina ne tik kelionės sąnaudos, bet ir visa geležinkelių priežiūra. Keleivių vežimui Lietuvos teritorijoje valstybė skiria tikslines dotacijas, o tarptautiniuose pervežimuose „Lietuvos geležinkeliai“ turi verstis be šios paramos.

    „Lietuvos teritorijoje mums ir su valstybės dotacijomis nuostolinga vežioti keleivius, bet nuostolius dar padengiame krovinių pervežimais“, — sakė D. Žebrauskas.

    Vis dėlto jis suteikė vilties turėti traukinį į Rygą. Jis esą galėtų jungti dvi sostines Vilnių ir Rygą — per Šiaulius, tačiau net ir tokiu atveju reikėtų daug tikslių skaičiavimų. D. Žebrauskas sakė, kad bendrovėje „Lietuvos geležinkeliai“ rugsėjo mėnesį bus pasitarimas, kuriame šios idėjos gali būti iškeltos.

    http://www.skrastas.lt/?data=2010-08...&id=1282481858
    Nu bent jau Latvijos pusej, uz Joniskio, tai kelias visai negereja. Lietuvoj dauguma zvyrkeliu geresni....

    Comment


      #3
      Parašė Lincas Rodyti pranešimą
      2010 m. Rugpjūčio 23 d.
      Traukinys į Rygą važiuodavo, tačiau buvo maršruto neliko. Dabar šiuo keliu važinėja tik krovininiai traukiniai. AB „Lietuvos geležinkeliai“ keleivių vežimo direkcijos viršininko pavaduotojas Dalijus Žebrauskas tvirtino, kad toks traukinys nebevažiuoja dėl ekonominių sunkumų bei konkurencijos.
      Pasak jo, pradėjus gerėti keliams, šeimoms pradėjus pirkti automobilius, vis mažiau keleivių rinkosi kelionę traukiniu. Ir dabar traukinio bilietas į Rygą kainuotų gerokai brangiau nei autobuso.
      Aukštų bilietų kainų priežastis — ne viena. Anot D. Žebrauskas, į traukinio bilieto kainą įeina ne tik kelionės sąnaudos, bet ir visa geležinkelių priežiūra. Keleivių vežimui Lietuvos teritorijoje valstybė skiria tikslines dotacijas, o tarptautiniuose pervežimuose „Lietuvos geležinkeliai“ turi verstis be šios paramos.
      Eilinis ir jau klasikinis „atsifutbolinimas“. Jeigu visi persėda į automobilius — kodėl dar važiuoja autobusai? Geležinkelių priežiūra kainuoja ir kroviniams vežti, tai kodėl ta priežiūra turėtų padidėti paleidus tik vieną reguliarią keleivinių traukinių porą? Beje, šia linija jau ne kartą pravažiavo turistiniai keleiviniai traukiniai.
      Įtariu, kad LG nepaskaičiuoja, kad ne visas pajamas sudaro lėšos, gaunamos už bilietų pardavimus. Dar pridėkime dviračius, smulkius siuntinius, paštą, reklamą vagono viduje ir ant bilietų, kavos ir užkandžių pardavimą, etc..
      Labai keistai žiūrisi, kai lenkai gali iki Šeštokų atvažiuoti, o latviai iki Joniškio negali. Jeigu neišeina paleisti traukinio iki pat Rygos, galima formuoti kelis vagonus iki Joniškio arba Meitenės (o gal netgi Jelgavos), juos kabinti prie Vilniaus-Klaipėda ir traukti iki Šiaulių. Šiauliuose šiuos vagonus (gal net prikabinus dar papildomų vagonų keleiviams, atvykusiems į Šiaulius iš šiaurinės Žemaitijos, Panevėžio, Šeduvos, Kauno ir temti iki LT/LV sienos, o ten juos pasiima latvių šilumvežis. Aišku, tam reikalingi abipusiai išankstiniai susitarimai, suderinamumas, įdirbis, šiokios tokios išlaidos reklamai ir bilietų platinimui, reikia rezervuoti vagonus ir lokomotyvus. Kam taip stengtis, jeigu daug paprasčiau užliūliuoti tautą magišku žodžiu „nuostolinga“...
      I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
      Parama Siaurojo geležinkelio klubui

      Comment


        #4
        Parašė Wycka Rodyti pranešimą
        Įtariu, kad LG nepaskaičiuoja, kad ne visas pajamas sudaro lėšos, gaunamos už bilietų pardavimus. Dar pridėkime dviračius, smulkius siuntinius, paštą, reklamą vagono viduje ir ant bilietų, kavos ir užkandžių pardavimą, etc..
        Kiek gausis už visas šitas smulkmenas? Geriausiu atveju iki 500Lt per reisą, tai net neapsimoka skaičiuoti šitokių centų.
        Parašė Wycka Rodyti pranešimą
        Jeigu neišeina paleisti traukinio iki pat Rygos, galima formuoti kelis vagonus iki Joniškio arba Meitenės (o gal netgi Jelgavos), juos kabinti prie Vilniaus-Klaipėda ir traukti iki Šiaulių. Šiauliuose šiuos vagonus (gal net prikabinus dar papildomų vagonų keleiviams, atvykusiems į Šiaulius iš šiaurinės Žemaitijos, Panevėžio, Šeduvos, Kauno ir temti iki LT/LV sienos, o ten juos pasiima latvių šilumvežis. Aišku, tam reikalingi abipusiai išankstiniai susitarimai, suderinamumas, įdirbis, šiokios tokios išlaidos reklamai ir bilietų platinimui, reikia rezervuoti vagonus ir lokomotyvus. Kam taip stengtis, jeigu daug paprasčiau užliūliuoti tautą magišku žodžiu „nuostolinga“...
        Ir su tais vagonų prikabinimais/atkabinimais kelionė nuo Vilniaus iki Rygos truktų 10val. Jei nebus greičio - nebus ir keleivių, o mažų kainų pasiūlyt nemanau kad galės.

        Comment


          #5
          Parašė artexs Rodyti pranešimą
          Kiek gausis už visas šitas smulkmenas? Geriausiu atveju iki 500Lt per reisą, tai net neapsimoka skaičiuoti šitokių centų.
          /\ Vat su tokiu mąstymu „nuostoliai“ ir prasideda. Ar žinai tokią patarlę: Dėk grūdą prie grūdo, ir surinksi aruodą?

          Parašė artexs Rodyti pranešimą
          Ir su tais vagonų prikabinimais/atkabinimais kelionė nuo Vilniaus iki Rygos truktų 10val. Jei nebus greičio - nebus ir keleivių, o mažų kainų pasiūlyt nemanau kad galės.
          Pageidaučiau pagrindimo, įrodančio, kad kelionė tikrai truks 10, o ne 8 ar 12 valandų
          I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
          Parama Siaurojo geležinkelio klubui

          Comment


            #6
            Parašė Wycka Rodyti pranešimą
            /\ Vat su tokiu mąstymu „nuostoliai“ ir prasideda. Ar žinai tokią patarlę: Dėk grūdą prie grūdo, ir surinksi aruodą?
            Norint atidaryti tokį reisą vadovautis patarlėm neužtenka. Reikėtų ir paskaičiavimų.

            Parašė Wycka Rodyti pranešimą
            Pageidaučiau pagrindimo, įrodančio, kad kelionė tikrai truks 10, o ne 8 ar 12 valandų
            O kiek tavo nuomone? 3val su vagonų perkabinėjimais?

            Comment


              #7
              Parašė artexs Rodyti pranešimą
              Norint atidaryti tokį reisą vadovautis patarlėm neužtenka. Reikėtų ir paskaičiavimų.
              Lygiai tokių pačių paskaičiavimų reikėtų įrodinėjant, kad maršrutas yra nuostolingas. Va tas nuostolingumas labai įtartinai atrodo, žinant LG nelanksčią kainodarą ir bilietų platinimo politiką ir tuo pačiu matant 'nuostolingus' maršrutus, kur traukinių užpildymas siekia ir 50%.
              Dar pamirštamos pajamos, kurias LG gauna nuomodama patalpas prekybai/maitinimui keleivinių stočių patalpose. ir arkliui aišku, kad daugiau maršrutų/reisų — daugiau keleivių. Daugiau keleivių — didesnė apyvarta+pelnas nuomininkams. Didesnė apyvarta — didesnis nuomos mokestis.

              Parašė artexs Rodyti pranešimą
              O kiek tavo nuomone? 3val su vagonų perkabinėjimais?
              Atsakai į klausimą klausimu? Tikriausiai, nebeliko ką pasakyti?
              I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
              Parama Siaurojo geležinkelio klubui

              Comment


                #8
                Parašė Wycka Rodyti pranešimą
                Lygiai tokių pačių paskaičiavimų reikėtų įrodinėjant, kad maršrutas yra nuostolingas. Va tas nuostolingumas labai įtartinai atrodo, žinant LG nelanksčią kainodarą ir bilietų platinimo politiką ir tuo pačiu matant 'nuostolingus' maršrutus, kur traukinių užpildymas siekia ir 50%.
                Dar pamirštamos pajamos, kurias LG gauna nuomodama patalpas prekybai/maitinimui keleivinių stočių patalpose. ir arkliui aišku, kad daugiau maršrutų/reisų — daugiau keleivių. Daugiau keleivių — didesnė apyvarta+pelnas nuomininkams. Didesnė apyvarta — didesnis nuomos mokestis.
                Nepradėk apie nuomojamus plotus kioskeliams. Dar paskaičiuok kiek LG gautų įrengę mokamus WC, turbūt tikrai užtektų naujiems maršrutams. LG pajamos turi būti iš keleivių vežimo, o ne iš kavos pardavimo. Nėra gero greičio/kainos santykio - nėra keleivių.

                Parašė Wycka Rodyti pranešimą
                Atsakai į klausimą klausimu? Tikriausiai, nebeliko ką pasakyti?
                O tu ne klausimu atsakai? Ar šitie tavo klausimai reiškia, kad turi ką pasakyti? Jei turi tai sakyk, jei ne tai neteršk forumo.

                Comment


                  #9
                  Na ir ko jūs čia vienas kitam į atlapus kimbat?

                  Traukinys su vagonų perkabinimu, žinoma, nieko vertas. Turėtų būti du reisai per parą Šiauliai-Ryga ir atgal, suderinti su atitinkamais dviem Vilnius-Klaipėda ir atgal reisais. Vienas organizuojamas visiškai LDz, kitas organizuojamas visiškai LG, jokių lokomotyvų keitimų. Latviai neprašytų infrastruktūros mokesčių iš lietuvių, lietuviai neprašytų latvių. Tam tiesiog reikia LG ir LDz suaugti ir nustoti peštis kaip vaikams smėlio dėžėje, o pradėti derinti bendrus projektus. Žinau, kad nuo Pabaltijo Geležinkelio laikų abi pusės turi gilių nuoskaudų, bet jau 20 metų praėjo, gal metas kirvius užkasti?

                  Comment


                    #10
                    Parašė Carnifex Rodyti pranešimą
                    Traukinys su vagonų perkabinimu, žinoma, nieko vertas. Turėtų būti du reisai per parą Šiauliai-Ryga ir atgal, suderinti su atitinkamais dviem Vilnius-Klaipėda ir atgal reisais. Vienas organizuojamas visiškai LDz, kitas organizuojamas visiškai LG, jokių lokomotyvų keitimų. Latviai neprašytų infrastruktūros mokesčių iš lietuvių, lietuviai neprašytų latvių. Tam tiesiog reikia LG ir LDz suaugti ir nustoti peštis kaip vaikams smėlio dėžėje, o pradėti derinti bendrus projektus. Žinau, kad nuo Pabaltijo Geležinkelio laikų abi pusės turi gilių nuoskaudų, bet jau 20 metų praėjo, gal metas kirvius užkasti?
                    Čia normalesnis variantas, bet kaip gali lietuviai neprašyt infrastruktūros mokesčio jei LDz naudotųsi ta infrastruktūra? Tik jis turėtų būti protingas, procentas nuo bilietų pardavimo, o ne kažkoks nustatytas nekintantis už km.

                    Comment


                      #11
                      Parašė artexs Rodyti pranešimą
                      Nepradėk apie nuomojamus plotus kioskeliams. Dar paskaičiuok kiek LG gautų įrengę mokamus WC, turbūt tikrai užtektų naujiems maršrutams. LG pajamos turi būti iš keleivių vežimo, o ne iš kavos pardavimo. Nėra gero greičio/kainos santykio - nėra keleivių.
                      Žinoma, kad kaina+greitis yra svarbiausia, tačiau nereikėtų spjauti į visa kita, kas neša pajamas, o tuo pačiu ir pelną. Aš manau, kad restoranas traukinio maršrute Vilnius-Klaipėda yra labai geras sprendimas. Beje, bent jau man patogiau važiuoti sėdint restorano kėdėje, nei biliete nurodytoje vietoje

                      Parašė artexs Rodyti pranešimą
                      O tu ne klausimu atsakai? Ar šitie tavo klausimai reiškia, kad turi ką pasakyti? Jei turi tai sakyk, jei ne tai neteršk forumo.
                      Aš pirmas Tamstos paklausiau, ir vis dar nesulaukiau atsakymo — iš kur paėmei tas 10 valandų? Kodėl traukinio keleivis turėtų sugaišti 10 valandų keliaudamas iš Vilniaus į Klaipėdą???
                      I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                      Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                      Comment


                        #12
                        Parašė artexs Rodyti pranešimą
                        Čia normalesnis variantas, bet kaip gali lietuviai neprašyt infrastruktūros mokesčio jei LDz naudotųsi ta infrastruktūra? Tik jis turėtų būti protingas, procentas nuo bilietų pardavimo, o ne kažkoks nustatytas nekintantis už km.
                        Atleidimas nuo infrastruktūros mokesčio turėtų būti abipusis. Kam to reikia? Pigesni bilietai - didesnis keleivių srautas. Didesnis keleivių srautas - didesnės pajamos (tikėtina, didesnės nei su infrastruktūros mokesčiu ir mažesniu srautu).

                        Comment


                          #13
                          Parašė Wycka Rodyti pranešimą
                          Lygiai tokių pačių paskaičiavimų reikėtų įrodinėjant, kad maršrutas yra nuostolingas. Va tas nuostolingumas labai įtartinai atrodo, žinant LG nelanksčią kainodarą ir bilietų platinimo politiką ir tuo pačiu matant 'nuostolingus' maršrutus, kur traukinių užpildymas siekia ir 50%.
                          Dar pamirštamos pajamos, kurias LG gauna nuomodama patalpas prekybai/maitinimui keleivinių stočių patalpose. ir arkliui aišku, kad daugiau maršrutų/reisų — daugiau keleivių. Daugiau keleivių — didesnė apyvarta+pelnas nuomininkams. Didesnė apyvarta — didesnis nuomos mokestis.
                          nežinai, tu LG skaičiavimo metodikos, tiesiog kažkur kažką girdėjai, paskaitei dar kokio "viską žinančio" žurnalisto straipsnį ir dabar manai, kad žinai. ir, kalbant tamstos stiliumi, ypač tokie žinovai yra įtartini, kai žinai, jog 90 proc. pasaulyje keleivinių traukinių maršrutų yra nuostolingi. o pelnai juose atsiranda tik iš valstybės dotacijų (beja ne tik tiesiogiai maršruto išlaidom, bet ir padengiant dalį infrastruktūros išlaidų, tokiu būdu sumažinant infrastruktūros mokestį tam pačiam vežėjui, dar klausimas ar ir tie likę 10 proc būtų pelningi, jei infrastruktūros išlaidos nebūtų dotuojamos valstybės).

                          stotyse beja priklauso infrastruktūrai, todėl man naturalu, kad pajamas už tai gauna infrastruktūra, o ne keleivininkai.


                          P.S. aš nežinau skaičiavimo metodikos, nes niekada tuo nesidomėjau
                          Silpnoji lytis stipresnė už stipriają dėl stipriųjų silpnybės silpnajai

                          Comment


                            #14
                            Parašė Carnifex Rodyti pranešimą
                            Traukinys su vagonų perkabinimu, žinoma, nieko vertas.
                            Žinoma, kad tai nėra pats geriausias variantas, bet kodėl jis nieko vertas? Pasiūliau perkabinimą, nes keleiviams gali būti nemalonu perlipti lyjant, pučiant stipriam vėjui arba šaltą sniegą sningant.
                            Deja, Šeštokuose nėra geresnio pasirinkimo, kaip perlipimas — viskas dėl skirtingos vėžės.

                            Parašė Carnifex Rodyti pranešimą
                            Turėtų būti du reisai per parą Šiauliai-Ryga ir atgal, suderinti su atitinkamais dviem Vilnius-Klaipėda ir atgal reisais. Vienas organizuojamas visiškai LDz, kitas organizuojamas visiškai LG, jokių lokomotyvų keitimų. Latviai neprašytų infrastruktūros mokesčių iš lietuvių, lietuviai neprašytų latvių. Tam tiesiog reikia LG ir LDz suaugti ir nustoti peštis kaip vaikams smėlio dėžėje, o pradėti derinti bendrus projektus. Žinau, kad nuo Pabaltijo Geležinkelio laikų abi pusės turi gilių nuoskaudų, bet jau 20 metų praėjo, gal metas kirvius užkasti?
                            Čia yra geriausias variantas, tik nemažai daliai keleivių gali nepatikti pats perlipimas. Beje, pradžiai pakaktų vienos poros reisų per parą, kas antrą dieną LG, ir kas antrą dieną LDz. Tai būtų tarsi eksperimentas, skirtas įsitikinti šio maršruto reikalingumu ir populiarumu.
                            Dėl LG ir LDZ santykių visiškai pritariu Carnifex
                            I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                            Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                            Comment


                              #15
                              Parašė aesde Rodyti pranešimą
                              nežinai, tu LG skaičiavimo metodikos, tiesiog kažkur kažką girdėjai, paskaitei dar kokio "viską žinančio" žurnalisto straipsnį ir dabar manai, kad žinai. ir, kalbant tamstos stiliumi, ypač tokie žinovai yra įtartini, kai žinai, jog 90 proc. pasaulyje keleivinių traukinių maršrutų yra nuostolingi. o pelnai juose atsiranda tik iš valstybės dotacijų (beja ne tik tiesiogiai maršruto išlaidom, bet ir padengiant dalį infrastruktūros išlaidų, tokiu būdu sumažinant infrastruktūros mokestį tam pačiam vežėjui, dar klausimas ar ir tie likę 10 proc būtų pelningi, jei infrastruktūros išlaidos nebūtų dotuojamos valstybės).

                              stotyse beja priklauso infrastruktūrai, todėl man naturalu, kad pajamas už tai gauna infrastruktūra, o ne keleivininkai.


                              P.S. aš nežinau skaičiavimo metodikos, nes niekada tuo nesidomėjau
                              O aš domėjausi šiame forume apie skaičiavimo metodiką - bet deja niekas man paaiškinti negalėjo, kokiu būdu dvi pajamų rūšys (iš keleivių ir iš krovinių) yra priskiriamos trims išlaidų rūšims (keleivių vežimas, krovinių vežimas, infrastruktūra). Bet kadangi LG yra naudinga, kad keleivių vežimas būtų nuostolingas - tai tikriausiai (čia mano spėjimas) visos įmanomos išlaidos, kokias tik galima priskirti keleivių vežimui, ir yra jam priskirtos.

                              Beje, cituoto straipsnio pabaigoje yra linksmas paragrafas, kalbantis apie LG "korporatyvinę kultūrą":
                              Vis dėlto jis suteikė vilties turėti traukinį į Rygą. Jis esą galėtų jungti dvi sostines Vilnių ir Rygą — per Šiaulius, tačiau net ir tokiu atveju reikėtų daug tikslių skaičiavimų. D. Žebrauskas sakė, kad bendrovėje „Lietuvos geležinkeliai“ rugsėjo mėnesį bus pasitarimas, kuriame šios idėjos gali būti iškeltos.
                              http://www.skrastas.lt/?data=2010-08...&id=1282481858

                              Comment


                                #16
                                Parašė c2h5oh Rodyti pranešimą
                                O aš domėjausi šiame forume apie skaičiavimo metodiką - bet deja niekas man paaiškinti negalėjo, kokiu būdu dvi pajamų rūšys (iš keleivių ir iš krovinių) yra priskiriamos trims išlaidų rūšims (keleivių vežimas, krovinių vežimas, infrastruktūra). Bet kadangi LG yra naudinga, kad keleivių vežimas būtų nuostolingas - tai tikriausiai (čia mano spėjimas) visos įmanomos išlaidos, kokias tik galima priskirti keleivių vežimui, ir yra jam priskirtos.
                                del tos infrastrukturos skaiciavimo tai yra mazdaug taip:

                                gyvena vyras bute ir moka 100 lt komunaliniu, o uzdirba 200 Lt, lieka jam 100 Lt.
                                ateina gyvent pas ji zmona tada uz buta abu moka 120 lt komunaliniu, o zmona atnesa dar 50 lt papildomu pajamu, per abu lieka 130 Lt.
                                Tada vyras galvoja ot sudas zmona bute sunaudoja puse komunaliniu - 60 lt o uzdirba tik 50 lt - grynas nuostolis ta zmona, ir isvaro ja lauk.

                                Taip ir traukiniuose, kol yra keleiviniai tai is ju jama infrastrukturos mokesti, nors jei keleiviniai butu panaikinti tai LG ir toliau infrastrukturai tektu isleisti panasias pinigu sumas kaip ir su keleiviniais.

                                Comment


                                  #17
                                  Dar viena šoko terapija. Traukinių tarp Kopenhagos (iš kelių galinių priemiestinių stočių) ir Malmės Švedijoje tvarkaraštis Kastrupo geležinkelio stotyje (pro ją pravažiuoja ir stoja visi traukiniai iš Kopenhagos į Švediją).
                                  Tai priemiestinių traukinių tvarkaraštis, į kurį neįeina tolimojo susisiekimo traukiniai su Švedijos miestais.

                                  Taigi, traukiniai važinėja valandiniais ciklais kasdien kas 20 min. nuo 5 val. iki 1 val. Naktį - nuo 2 iki 4 val. kas valandą.
                                  Tarptautinis maršrutas. Pas mus net troleibusai kai kuriais maršrutais rečiau važinėja...

                                  Comment


                                    #18
                                    Bet tai nėra miesto ar priemiestinis traukinys. Tai tarptautinis maršrutas, jungiantis dvi valstybes. Nors atstumas ir nedidelis.

                                    Comment


                                      #19
                                      Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                                      Bet tai nėra miesto ar priemiestinis traukinys. Tai tarptautinis maršrutas, jungiantis dvi valstybes. Nors atstumas ir nedidelis.
                                      Nejučia pagalvojau apie Lietuva-Latvija...
                                      I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                                      Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                                      Comment


                                        #20
                                        Tai kad iš Kopenhagos (centinės stoties) į Malmę viso labo apie 50 kilometrų. Ką čia ir bekalbėti. Lietuvoje net autobusų susisiekimo tarp kaimyninių pasienio miestų beveik nėra - su Lenkija nėra, su Latvija tik Zarasai - Daugpilis (3 kartus per dieną, du reisai Daugpilio AP ir per Zarasus važiuoja autobusas Visaginas - Daugpilis), Visaginas - Daugpilis (1 kartą), Palanga - Liepoja (4 reisai darbo d., 3 šešt., 2 sekm.). Net su Baltarusijos miestais geresnis susisiekimas, nors reikia vizų ir yra pasienio kontrolė. Bent jau tarp Gardino ir Druskininkų...

                                        Comment

                                        Working...
                                        X