Raseiniai visą laiką buvo Žemaitijos administracinis centras. Caro laikais Raseinių apskritis apėmė visą pietų Žemaitiją. Nepriklausomos Lietuvos laikais atskilo Tauragės apskritis, o Raseinių apskrityje buvo Jurbarkas, Kelmė ir Tytuvėnai (tiesa, Ariogala tuomet priklausė Kėdainių apskričiai).
1897 m. Raseiniai dydžiu (7455 gyv.) buvo 8-as pagal dydį Lietuvos teritorijoje (be Klaipėdos) ir nusileido tik tokiems miestams kaip Vilnius, Kaunas, Šiauliai, Ukmergė, Panevėžys, Žagarė ir Kalvarija.
Lietuvoje 1918-1919 m. veikė savivaldė "Raseinių respublika". Tarpukaryje miesto pietiniu pakraščiu buvo nutiestas Žemaičių plentas. 1934 m. pastatytas Žemaičio paminklas.
Karo metais Raseiniai buvo viena iš nedaugelio vietų, kur mūšiai vyko ir 1941 m. birželį. 1944 m. rugpjūtį dėl Raseinių vėl vyko mūšiai. Tad iš prieškarinių Raseinių beveik nieko neliko.
1959 m. Raseiniuose gyveno 6242 žmonės, iki 1989-2001 m. gyventojų skaičius padvigubėjo. 2008 m. pradžioje Raseiniuose gyveno 12232 gyventojai.
Apie 1980-1983 m. nutiesta autostrada iki Kryžkalnio ir tranzitinis eismas aplenkia Raseinius.
Dabar Raseiniai priklauso Kauno apskričiai, nors Tauragė yra žymiai arčiau.
Įvažiavimas į Raseinius nuo Kryžkalnio pusės
Bažnyčia matosi iš tolo
Kadangi Raseiniai per paskutinį karą buvo sugriauti, architektūra ten nėra niekuo ypatinga - centre daugiausia tipiniai stalinizmo laikotarpio pastatai
Vytauto Didžiojo gatvė
Čia dar išliko vietinė parduotuvė "Dubysa", nepriklausanti jokiam didžiajam tinklui
Raseinių rajono savivaldybės pastatas
Telekomo pastatas
Įdomu būtų, jei kas nors surinktų į vieną vietą visuose rajonuose perstatytų buvusių tipinių Telekomo pastatų nuotraukas
V. Kudirkos gatvė, vedanti iš centro link bažnyčios
Vaizdas nuo bažnyčios laiptų
Raseinių bažnyčia (1729 m.)
Šalia bažnyčios - Dominikonų vienuolynas (1760-1768), kuris buvo uždarytas po 1831 m. sukilimo. 1935 m. Raseiniai buvo Lietuvos Dominkonų centras.
Po II pasaulinio karo Raseinių dominikonų vienuolyne įsikūrė viena kultūros įstaiga
Nors Lietuvos rajonų centruose statomi nauji bibliotekų pastatai, bet nėra lėšų iškelti M.Mažvydo bibliotekos knygų saugyklą ar bent suremontuoti pastatą.
Skvere prie savivaldybės stovi 1934 m. pastatytas Žemaičio paminklas (skulptorius Vincas Grybas, 1934 m.)
Paminklas sovietmečiu turbūt išliko tik todėl, kad paminklo autorių 1941 m. sušaudė vokiečiai.
Paminklo Žemaičiui aukštis - net 13 metrų.
Gaila, kad šalia nebuvo žmonių - matytųsi paminklo proporcijos
Paminklas iš visų pusių
Meška - Žemaičių simbolis
Paminklinės plokštės apie 1918-1923 m. kovas dėl Lietuvos laisvės
Ką bendra turi su tema "LT miesteliai. Sustojęs laikas" ?
Taip, man taip pat nelabai "limpa" šios nuotraukos prie šios temos, bet negi kurti naują temą keletui nuotraukų? - ką galėtute patarti šio forumo guru?
Žiemos nuotraukos iš didesnio aukščio man įdomios tuo, kad jose labai vaizdžiai matosi apylinkių reljefas, upelių slėniai, ypač kuomet žemės paviršius pasidengęs sniego sluoksniu ir saulė artėja prie horizonto.
Comment