Virbalis*, Vilkaviškio r.

[Romas]

Virbalis - nelabai sėkmingo likimo miestelis, esantis 4 km nuo sienos.



Jo urbanistika yra gana įdomi. Karalienės Bonos įsakymu 1558-1560 m. miestelis buvo išmatuotas pagal valakų reformos reikalavimus. Anuo metu jis vadinosi Nowa Wola.
Per 400 metų miestelio planas praktiškai nepasikeitė.
Taisyklingą planą nebuvo sunku pabandyti nupiešti


Būdamas prie kelio į pasienį Virbalis turėjo neblogas augimo sąlygas.
Tačiau 1861 m. pastačius už 3 km Kybartuose Virbalio (Veržbolovo) stotį su didele Rusijos / Vokietijos muitine, stoties nustelbė miestelį, kurio vardu stotis vadinosi.
1897 m. Virbalyje gyveno 3293 gyventojai, Kybartuose - 2707.
1923 m. Virbalyje gyveno 3941 gyventojai, Kybartuose - 6000 (prieš 1 pas. karą - dar daugiau).
1959 m. Virbalyje gyveno 1491 gyventojas, Kybartuose - 6244.
2008 m. Virbalyje gyveno 1249 gyventojai, Kybartuose - 6211.

Per I pasaulinį karą miestelis nenukentėjo.
Tarpukariu miestelyje vystėsi prekyba ir amatai 1931 m. - veikė 15 dirbtuvių, 36 krautuvės.
Miestelis nukentėjo per II pasaulinį karą. Prie Virbalio frontas stovėjo 1944 m. - vokiečiai iš paskutiniųjų gynėsi prieš pat Prūsijos sieną.
Sugriauta dvibokštė katalikų bažnyčia. Liuteronų bažnyčia liko apleista
Liuteronai (vokiečiai sudarė apie 10-15 proc. gyventojų), išvyko į Vokietiją 1940 m. per repatriaciją, žydai (sudarė apie 1/2 gyventojų) sušaudyti 1941 m.

Sovietmečiu miestelio augimą kiek palaikė kolūkio centrinė gyvenvietė pietinėje dalyje
Dabar miestelis yra be aiškios perspektyvos. Jam augti trukdo Kybartų kaimynystė.

Informacija iš: Algimantas Miškinis. Užnemunės miestai ir miesteliai. V., Savastis 1999

[Romas]

Virbalis, Vilkaviškio r.

Virbalio vaizdas nuo Vilkaviškio pusės


Miestelio 400 m. jubiliejaus ženklas


Pietrytinėje aikštės dalyje - stovėjimo aikštelė. Tik mašinų nedaug


Pietinėje aikštės dalyje eina plentas A7 link Kybartų muitinės






Katalikų bažnyčia įkurta kitoje vietoje, turbūt buv. klebonijoje


Aikštė kiek apleista.
Vėliau aptikau ir visą kvartalą užimantį miesto parką


Rytinė aikštės dalis


Šiame kampe iki II pasaulinio karo buvo dvibokštė barokinė bažnyčia


Gatvė šiaurinėje aikštės dalyje


Liuteronų bažnyčios griuvėsiai


Keli išlikę seni namai

[fredis]

Virbalio vaizdas nuo Vilkaviškio pusės
Atvaizdas

(...)

Papildysiu foto darytomis 10.04.05.











Tie senukai namukai ir man, kaip ir Romui akį patraukė

[laimutis]

Virbalis senose fotografijose

Virbalis – miestas Vilkaviškio rajone, 12 km į vakarus nuo Vilkaviškio, pakeliui į Kybartus. Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos (Pietų ir Šiaurės). Urbanistikos paminklas.

Iki II - ojo pasaulinio karo Virbalis buvo nedidelis miestas, veikė katalikų ir evangelikų liuteronų bažnyčios, buvo dvi sinagogos ir baptistų maldykla, rinkosi turgus. Elektrą miestas gaudavo iš Kybartų geležinkelio stoties. Daugiau kaip pusę (58,3%) namų buvo mūriniai. Pramonės buvo mažai, 1930 m. veikė Vižanskių malūnas, S.Frenkelio plytų fabrikas ir garinė elektrinė. 1932 m. Virbalis priskirtas antrosios eilės miestams.
1941 06 22 Virbalį užemė Vokietijos kariuomenė, miestelis nenukentėjo. Baigiantis karui, vokiečiai atkakliai gynė Virbalio prieigas, frontas buvo sustojęs du mėnesius. Vykstant mūšiams, miestas beveik sugriautas, sunaikinta 80% pastatų. Traukdamiesi vokiečiai susprogdino jau nukentėjusią nuo apšaudymo katalikų bažnyčią, keleta kitų stambesnių pastatų. Po karo miestelis atsikūrė, bet nebesusigražino prieškarinio vaizdo. Dabar iš senojo apstatymo nedaug kas telikę.
Iš A.Miškinio knygos Užnemunės miestai ir miesteliai

Turiu surinkęs iš interneto platybių senųjų miesto vaizdų, kai kas iš knygų. Gal bus įdomu pažiūrėti ką per karą prarado šis Užnemunės miestas.

Buvęs dominikonų vienuolynas ir bažnyčia. XIX - XX a. ribos atvirukas iš A.Miškinio rinkinio



Dabar iš viso komplekso teliko bažnyčios pamatai, buvusi dominikonų špitolė kuri po karo pritaikyta bažnyčiai ir jai neklystu tebėra dalis vienuolyno korpuso kuris smarkiai perstatytas.

Prūsų (Gedimino) gatvės su evangelikų liuteronų bažnyčia perspektyva, XIX - XX a.a. ribos nuotrauka iš A.Miškinio rinkinio



Šioje nuotraukoje dabartinė Gedimino gatvė, vaizdas į aikštę, tebėra išlikusi evangelikų liuteronų bažnyčia,tik be grakščios bokšto viršūnės.

Prekybinis pastatas miestelio aikštėje. 1910 m.

http://www.ebay.de/

Šis pastatas tai pat turi but išlikęs www.maps.lt jį galima surasti, įdomu kokia jo būklė, tubūt jau netekęs savo senosios išvaizdos.

[Sefas210]

Virbalis 1915

Šaltinis picasa.com> vartotojas:Tadeusz

[laimutis]

Virbalis 1915
Atvaizdas

Šaltinis picasa.com> vartotojas:Tadeusz

Dėkui kad įkėliai šį atviruką, mačiau jį Kybartų temoje ir pamaniau, kad ir Virbalis nusipelno turėti atskirą temą. Kas įdomiausia, kad Kybartai buvo vadinami Virbaliu. Tai nulėmė 1861 m. Kauną su Prūsija sujungęs geležinkelis, kuris praėjo šalia Virbalio, o didelė "Virbalio" stotis pastatyta Kybartuose.

[laimutis]

Aikštės bendras vaizdas nuo Vilkaviškio - Kybartų kelio. XIX - XX a. ribos atvirukas



Aikštės bendras vaizdas nuo Vilkaviškio - Kybartų kelio. XIX - XX a. ribos atvirukas

[Aleksas666]

Virbalis 1915
Atvaizdas

Šaltinis picasa.com> vartotojas:Tadeusz

Tikrai nuostabi barokinė bažnyčia buvo, gaila.

[Edvard]

Virbalis.

[laimutis]

Dominikonų bažnyčia. 1915 m. atvirukas



1643 m. Virbalio vaitas Jonas Vscieklica užrašė iš Raseinių pakviestiems dominikonams savo mūro namą prie turgaus aikštės. Netrukus iškilo vienuolynas ir bažnyčia, pirmieji pastatai galėjo turėti renesanso stiliaus bruožų. XVII - XVIII a. kompleksas ne kartą degė, buvo perstatomas. 1783 m. vadovaujant L.Grincevičiui pastatyta nauja baroko stiliaus bažnyčia. Bažnyčios lieknų bokštų buvusios viršūnės pakeistos XIX amžiuje. 1903 m. bažnyčia padidinta, buvo pristatytos šoninės koplyčios, jų dar nesimato XIX a. pabaigos nuotraukose.

[Beniux]

1821 m. architektas T. Rudzinskis parengė projektą, kuriuo planavo katalikų koplyčią perstatyti į evangelikų liuteronų bažnyčią. Deja, jo neįgyvendino, nes vokiečių bendruomenė 1833 m. nusipirko akmenų - plytų mūrą, kurį perstatė į evangelikų bažnyčią. Pirmuoju šios bažnyčios pastoriumi tapo iš Marijampolės važinėjantis Karlas Langė.







Du skirtingi to pačio vaizdelio leidiniai.







Ta pati turgaus aikštė ir katalikų bažnyčia. Pirmasis atvirukas išleistas 1901 m. Eitkūnuose, o antrasis - 1915 m. Karaliaučiuje.







Bendri kelių miestelių vaizdai. Kairėje apačioje - Virbalis.

[laimutis]

Labai gražūs atvirukai, o antras ir paskutinis dar ir nematyti.

[laimutis]

Kenigsbergo gatvė, vaizdas nuo Kybartų pusės, tolumoje turgaus aikštė. Apie 1915 m. Dabar Vilniaus g.



Kenigsbergo gatvė su vaizdu į aikštę. 1915 m.

http://sammeln.shop.ebay.de/

1908 - 1912 m. Virbalio centre prie aikštės ir Kenigsbergo gatvėje iškilo keletas vieno - dviejų aukštų pastatų - raudonų plytų namams būdingas "plytų stilius", šie naujieji pastatai skyrėsi nuo daugumos tinkuotų centro statinių. Ir dabar keletas iš jų tebėra išlikę.

[Beniux]

Dar savo stalčiuose iškuičiau kelis Virbalio atvirukus.





Panašų atviruką įdėjo ir Laimutis. Maniškis skiriasi tik apipavidalinimu - kitoks užrašas ir pateiktas skaičius (tik spėlioju, ką jis gali reikšti).






Tolumoje - evangelikų liuteronų bažnyčia






Prie Turgaus aikštės. Toliau - katalikų bažnyčia.

[laimutis]

Ačiu Beniux už papildymą, butų įdomu sužinoti kiek iš viso yra padaryta Virbalio vaizdų iki 1918 m.? Įkeliu dar du vaizdus, daugiau miesto vaizdų iki 1918 m. neteko matyti.

Aikštės rytinio šono su vienuolyno kompleksu bendras vaizdas. 1915 m.




Tai pat jau matytas atvirukas, skiriasi tik užrašas, manau tai kito leidėjo nuotrauka.

[Beniux]

Na, niekas negali net apytiksliai žinoti, kiek Virbalio atvirukų išleista. Dar vienas čia nepateiktas yra Miškinio knygoje... Manau, kad jų didžioji dalis patalpinta šioje temoje.

Nors Virbalis už Kybartus XIX a. pab. buvo daug didesnis, bet atvirukų leidėjams jis nebuvo įdomus. Dauguma potencialių pirkėjų, vykdami geležinkeliu ir laukdami kol "pateks" ant siauresnių bėgių, matė tik Kybartus. Todėl tikslinga buvo fotografuoti šį miestelį - jo štampuoti atvirukai pasklisdavo pas pravažiuojančių giminaičius, pažįstamus ir draugus. Va, su Kybartų vaizdeliais yra išleista per tris šimtus skirtingų egzempliorių (iki 1918 m.). Tai tikrai įspūdingas skaičius.

[laimutis]

Na, niekas negali net apytiksliai žinoti, kiek Virbalio atvirukų išleista. Dar vienas čia nepateiktas yra Miškinio knygoje... Manau, kad jų didžioji dalis patalpinta šioje temoje.

Nors Virbalis už Kybartus XIX a. pab. buvo daug didesnis, bet atvirukų leidėjams jis nebuvo įdomus. Dauguma potencialių pirkėjų, vykdami geležinkeliu ir laukdami kol "pateks" ant siauresnių bėgių, matė tik Kybartus. Todėl tikslinga buvo fotografuoti šį miestelį - jo štampuoti atvirukai pasklisdavo pas pravažiuojančių giminaičius, pažįstamus ir draugus. Va, su Kybartų vaizdeliais yra išleista per tris šimtus skirtingų egzempliorių (iki 1918 m.). Tai tikrai įspūdingas skaičius.

Butų įdomu sužinoti ar nėra Virbalio vaizdų iš bažnyčių bokštų, viso miestelio panoramos iš toli, nes dabar kažkaip sunku susidaryti įspūdi apie jo dydi ir kapitalinį apstatymą, nes jau matytuose vaizduose dažniausiai vaizduojama aikštė su ją supančiais pastatais.

[Sefas210]

Virbalis

[laimutis]

Evangelikų liuteronų bažnyčia apie 1935 m.



Prieš 1869 m. Virbalio liuteronų bažnyčios statybai skirtas buvusios parapinės katalikų bažnyčios sklypas, tačiau 1876 - 1878 m. bažnyčia iškilo kitoje vietoje - aikštės šiaurės vakarų kampe, Prūsų ir Jurbarko gatvių apribotame sklype. Statyba rūpinosi pastorius Adolfas Zachsas.

[laimutis]

Virbalio I sinagoga



Virbalio II sinagoga



1778 m. mieste minimos dvi sinagogos. Po 1820 m. gaisro atstatyta viena iš dviejų sinagogų. 1857 m. Kalvarijos apskrities statybininkas L.Salkovskis sudarė medinės sinagogos ir mūrinės žydų mokyklos projektą, nėra žinių, ar pastatai iškilo. Pagal Kalvarijos apskrities statybininko L.Stželeskio 1864 m. parengtą projektą prie senos medinės Virbalio sinagogos leista statyti naują mūrinę. 1933 m. buvo dvi sinagogos. Per II -ajį pasaulinį karą žydų bendruomenė ir sinagogos sunaikintos.