Vilniaus intermodalinis terminalas

[Raptor]

Vilniuje įsikurs logistikos parkas už 100 mln. Lt

Penktadienį Vilniaus miesto savivaldybėje meras Artūras Zuokas ir įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Stasys Dailydka pasirašė VšĮ „Vilniaus logistikos parkas“ steigimo ir šios įstaigos dalininkų sutartis. Įmonė bus atsakinga už teritorijų, esančių šalia būsimo intermodalinio terminalo, vystymą ir investuotojų, planuojančių čia vykdyti su transportu ir logistika susijusią veiklą, pritraukimą.

Pasirašiusios šalys įsipareigojo kartu vystyti vieną iš Vilniaus viešojo logistikos centro (VLC) dalių – Logistikos parką. Jis įsikurs 31 ha laisvos valstybinės žemės teritorijoje, netoli Pagirių gyvenvietės ir vienos iš didžiausių visame IX geležinkelių transporto koridoriuje Vaidotų skirstymo stoties. Už kitą dalį, intermodalinio (konteinerinio) sausumos terminalo sukūrimą, atsakinga ir toliau lieka „Lietuvos geležinkeliai“. Bendrovė leidimą šio terminalo statybai planuoja gauti dar šių metų lapkričio mėnesį, o statybos darbus pradėti kitų metų pirmoje pusėje.

Logistikos centro statybos darbų, kurių pradžia numatyta kitais metais, vertė apie 100 mln. lt, iš kurių 84 mln. bus skiriami iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.

„Logistikos parko steigimas – tai optimaliausias būdas suteikti žemės sklypus privačioms kompanijoms, kurios, vykdydamos veiklą, uždirbtų papildomų pajamų tiek savivaldybės, tiek Lietuvos biudžetui, tiek bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“. Be to, įrengus tokį parką sudarysime geresnę aplinką investuotojams – bus parengta infrastruktūra kompanijoms įsisteigti paruoštuose sklypuose“, – sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas.

Parke bus vykdomos ūkinės komercinės veiklos, susijusios su transportu, logistika, prekių paskirstymu įvairių operatorių komerciniais pagrindais. Remiantis galimybių studijos atliktais skaičiavimais, logistikos parko nauda per projekto gyvavimo laikotarpį, tai yra per 30 metų, sieks iki 340 mln. Lt. Parko veiklos pradžiai „Lietuvos geležinkeliai“ skirs 470 tūkst. litų, vėliau lėšos veiklai planuojamos iš investuotojų ir Europos Sąjungos.

Vilniaus logistikos parko plėtra numatyta keliais etapais – pirmame etape bus pastatytas terminalas su visa reikalinga komunikacijų infrastruktūra, kituose etapuose – suformuoti žemės sklypai, skirti operatorių komercinei veiklai – sandėliavimo, krovimo, muitinės, automobilių saugojimo, draudimo ir kitoms paslaugoms. Šiuo metu rengiami teritorijų planavimo ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentai, o kitų metų pradžioje prasidės techninio projekto rengimo ir infrastruktūros statybos darbai.

Nemažas objektas, kaip už tokią kainą, manau tikrai yra vertas atskiros temos

[Taut.]

O čia ne tas pats, kur turėjo būti Palemone?

[D.P]

O čia ne tas pats, kur turėjo būti Palemone?

Pasak diena.lt : „Startuoja keturių Lietuvos logistikos centrų įgyvendinimo programa. Vilnius yra labiausiai pasistūmėjęs į priekį. Vėliau panašūs parkai atsiras Šiauliuose, Klaipėdoje ir Kaune. Manau, kad maždaug 55 mln. litų kasmet dėl šio parko ateis ir į valstybės biudžetą“, - sakė ministras

Taigi, matyt vienas iš kitų logistikos centrų ir bus Palemone.

http://www.diena.lt/naujienos/miesta...-centra-362821

[mamamia]

daugiau info apie logistikos parkus
Verslo žinios
laikraštis 2011 07 11

Tarptautinę logistiką stabdo žemės grumstai


Apie viešuosius logistikos centrus pradėta kalbėti dar praeitame amžiuje, 2003 m., parengtos pirmosios studijos, parenkamos vietos ir kas keletą metų skelbiamos naujos vizijos, tačiau iki statybų nusikapstyta tik dabar. Veržlesnei stambių logistikos objektų plėtrai trukdo įprastos lietuviškos ligos – žemės sklypų dalybos ir suinteresuotų grupių kovos.

„2003–2008 m., kai Susisiekimo ministerijoje kuravau šią sritį, teko įrodinėti, kad Viešiesiems logistikos
centrams (VLC) parinkti plotai turi būti valstybiniuose sklypuose, kad išvengtume viešųjų ir privačių
interesų konfliktų“, – pradžią prisimena Arvydas Vaitkus, buvęs Susisiekimo ministerijos sekretorius.
Anot jo, tuometinių apskričių tuometiniai vadovai, nors privalėjo išsaugoti žemę stambiems transporto
mazgams, to nepadarė. Šie plotai buvo išdalyti. Tenka derėtis su žemės savininkais, bet kokios iniciatyvos
užsitęsia.

Teko slėpti planus
„2007–2008 m. atliktose studijose nurodyta, kur galima kurti VLC ir kokie darbai turi būti atlikti. Pagal
galiojančius įstatymus vien teisiškai pasirengti darbams, perimti žemę reikia 3 metų“, – praktine patirtimi
dalijasi p. Vaitkus.
Pirminiuose planuose sostinės VLC buvo numatyti 336 ha, tačiau šis sklypas buvo apkarpytas ir dalis atiduota
kitiems savininkams.
Ponas Vaitkus nenori nė kalbėti apie Kauno VLC, nes po kiekvienų rinkimų, pasikeitus miesto valdžiai, būdavo
nusprendžiama VLC statyti vis kitoje vietoje. Panašiai politikai elgėsi ir Klaipėdoje, kai apskrities vadovas
tiesiog išdalijo strateginiam objektui numatytą sklypą.
„Kol dirbau ministerijoje, teritorijų planus su konkrečiomis koordinatėmis slėpdavome po devyniais užraktais,
nes bijojome galimo interesų konflikto, tačiau tai nepadėjo“, – istoriją pasakoja p. Vaitkus.

Rinkosi pagal sklypą
Vertindamas VLC perspektyvas, buvęs valdininkas pažymi, kad ekonominiu požiūriu perspektyviausios vietos –
sostinė ir Klaipėda. Pasaulyje dauguma logistikos centrų statomi arti valstybės sienų, nes taip lengviau
koordinuoti krovinius.
Planai kurti Šiaulių VLC atsirado prieš keletą metų, nes ten buvo šiai veiklai tinkamas sklypas. Panašiai
nutiko ir Panevėžyje – tuometinis meras pasiūlė 40 ha sklypą patrauklioje vietoje. Kol buvo rengiamos
studijos, valstybei iš šio ploto liko tik 5 ha, erdvės plėtoti logistikos veiklą nėra. Nė vienas iš šių
miestų nėra ir tarptautinių krovinių srautų gabenimo koridoriuose.
„Galbūt kuriant centrus nereikėtų siekti tokio atsiperkamumo, koks numatytas paskutinėje Klaipėdos VLC
skirtoje studijoje. Ten nurodytas terminas nuo 5 iki 7 m.“, – vertina p. Vaitkus.

Kauno klaustukas
Kauno krovinių struktūra, jo nuomone, apskirtai netinka VLC.
"Kai analizavome Palemono geležinkelio stoties krovinių srautą, iš 2 mln. t, kurios ten buvo kraunamos per
metus, 1,5 mln. t skirta pačiam miestui. Tarptautiniams srautams likęs kiekis yra per mažas“, – skaičiuoja p.
Vaitkus.
Vytautas Kudzys, UAB „DPD Lietuva“ generalinis direktorius, Lietuvos logistikos asociacijos prezidentas,
mano, kad ekonominių perspektyvų, be Vilniaus logistikos centro, turi tik Klaipėda, nes ten uostas.

Traukia uostas
Ponas Kudzys sako, kad leisti valstybės lėšas Šiaulių ir Kauno VLC neverta. Jei šie objektai būtų įkurti
prieš dešimt metų, ekonominis poveikis jau būtų juntamas, o dabar jau pavėluota.
„Per Klaipėdą kroviniai keliauja geležinkeliu, antžeminiu transportu, bet, kai kalbama apie Kauno, Šiaulių
VLC, šių miestų terminalų perspektyvų nematau. Aš nerizikuočiau į ten investuoti. Kam reikalingas centras
Šiauliuose, jei pagrindinis krovinių srautas keliauja Vilniaus–Kauno–Klaipėdos koridoriumi. Kaunas vadinamas
kryžkele tarp vakarų ir Latvijos, Estijos, Suomijos ir nuo jūros į rytus, vien dėl to tenykštis centras bus
patrauklus. Krovos paslaugą gali suteikti bet koks privatus terminalas.“
Stasys Dailydka, AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius, nesutinka su vertinimu, kad Šiaulių ar
Panevėžio VLC potencialas mažas:
„Nors šių regionų VLC nebus taip greitai vystomi kaip Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos, tačiau tai galimybė
išnaudoti mūsų turimą tranzitinės valstybės potencialą.“
LG atstovas skaičiuoja, kad norint apkrauti naujus objektus reikia papildomo krovinių srauto. Lietuvos vidaus
vežimo mastas per mažas, kad terminalai dirbtų pelningai.



Arvydas Vaitkus, buvęs Susisiekimo ministerijos sekretorius: „Kol dirbau ministerijoje, teritorijų planus su
konkrečiomis koordinatėmis slėpdavome po devyniais užraktais, nes bijojome galimo interesų konflikto, tačiau
tai nepadėjo.“ Juditos Grigelytės nuotr.

Iš projektų ir strategijų
Vykdydama ES transporto politiką, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 692
patvirtino ilgalaikę (iki 2025 metų) Lietuvos transporto sistemos plėtros strategiją, joje numatyta „sukurti
Kauno, Klaipėdos, Vilniaus, o prireikus – ir kituose regionuose (Panevėžio ir Šiaulių) modernius viešuosius
logistikos centrus“ (VLC).

Pagrindinė VLC funkcija – vykdyti įvairiarūšę (intermodalinę) krovą. VLC privalo dirbti mažiausiai su 2
transporto rūšimis ir teikti atvirą prieigą prie infrastruktūros bei intermodalumo. Ne mažiau svarbi sausumos
uosto funkcija, kuri leidžia sandėliuoti didelius konteinerių kiekius.

VLC koncentruoja su sandėliavimu ir logistika susijusias paslaugas. Tai leidžia pigiau teikti paslaugas. VLC
nekonkuruoja vieni su kitais, bet įsilieja į sąveikaujančią transporto sistemą. VLC taip pat nesukuria
tiesioginės konkurencijos dabar veikiantiems sandėliams, o sukuria galimybę plėtrai, taip pat veiklos sąnaudų
mažinimui ir užtikrina intermodalumo prieinamumą.

Šaltinis: Šiaulių miesto savivaldybė



Viešieji logistikos centrai (VLC) Lietuvoje

Vilniaus VLC. Projektą koordinuoja AB „Lietuvos geležinkeliai“ (LG). Parengta galimybių studija, rengiami
teritorijų planavimo dokumentai. Galima veiklos pradžia 2013–2014 m. Numatomos investicijos 119 mln. Lt. Už
šias lėšas bus statoma geležinkelio įvairiarūšio transporto terminalui reikalinga infrastruktūra. Kaip ir
kituose centruose, LG statys terminalą, o aplink jį kursis logistikos įmonių. Numatomas pagrindinis krovinių
srautas iš vakarų į rytus.

Kauno VLC. Projektą koordinuoja AB „Lietuvos geležinkeliai“. Bus įkurtas Palemone, siauros ir plačios
geležinkelio vėžės sankirtoje. Galima veiklos pradžia – 2014 m. pabaiga. Šiuo metu pasirašyta sutartis su
projektuotojais, pradedami planavimo darbai. 2012 m. balandį tikimasi gauti statybos leidimą. Metų pabaigoje
planuojama pradėti geležinkelio infrastruktūros statybas. Numatytos lėšos – 91 mln. Lt. Už šias lėšas bus
statoma geležinkelio įvairiarūšio transporto terminalui reikalinga infrastruktūra. Numatoma priimti „Rail
Baltica“ judantį krovinių srautą. Iki tol planuojamos pagrindinės krovinių judėjimo kryptys –
Kaunas–Ryga–Klaipėda; Kaunas–Ryga–Talinas.

Klaipėdos VLC. Projektą prižiūri Klaipėdos valstybinė jūrų uosto direkcija. Šiuo metu rengiama galimybių
studija ir renkama vieta. 2012 m. numatyta 2 mln. Lt techninei dokumentacijai rengti. Numatoma terminalo
paskirtis – sumažinti jūrų uoste vykstančią krovą, nes planuojama, kad ateityje uostas nebepajėgs susidoroti
krovinių su srautu.

Šiaulių VLC. Projektą koordinuoja miesto savivaldybė. Parengti teritorijų planavimo dokumentai, atliktas
ekonominis ir finansinis vertinimas. 2010 m. balandžio 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdyje
priimtas nutarimas patvirtinti Šiaulių viešojo logistikos centro įkūrimą valstybei svarbiu ekonominiu
projektu. Šis sprendimas atveria kelius į Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą. Projektui įgyvendinti
prašoma 47 mln. Lt paramos. Planuojama, kad krovinių terminalas pradės veikti 2012 m.

Panevėžio VLC. Projektas kol kas nesvarstomas.

Šaltinis: Šiaulių viešojo logistikos centro steigimo ekonominis ir finansinis vertinimas, Transporto
investicijų direkcija, AB „Lietuvos geležinkeliai“

[Andrys]

idomu, kiek skirsis galutine projekto igyvendinimo kaina su dabartine preliminaria

[B.S.]

idomu, kiek skirsis galutine projekto igyvendinimo kaina su dabartine preliminaria

O koks tau skirtumas? [nebuk troliu]

[Raptor]

„Rhenus Svoris“ planuoja investicijas Vilniaus logistikos parke

Logistikos paslaugų bendrovė „Rhenus Svoris“ spalio 21 d., penkatienį, pasirašo ketinimų susitarimą su „Lietuvos geležinkeliai“ dėl investicijos į sandėlių statybą naujame Logistikos parke Vilniuje.

Pasak bendrovės, šiuo susitarimu „Rhenus Svoris“ išreiškia suinteresuotumą, esant patenkinamoms komercinėms sąlygoms, išsinuomoti iš „Vilniaus logistikos parko“ (VLC) žemės sklypą, pastatyti jame apie 15 tūkst. kv. m ploto sandėlį bei numatyti papildomą (iki 15 tūkst. kv. m ploto) sandėlių statybą ateityje.

Ši planuojama „Rhenus” grupės investicija Lietuvoje padidins „Rhenus Svoris“ sandėlių plotą daugiau nei trigubai – nuo dabar turimo 4 tūkst. iki 15 tūkst. kv.m.

„Aktyviai dirbdami logistikos paslaugų sektoriuje, iš savo klientų jaučiame augantį jų poreikį. Šios investicijos dėka Lietuvos įmonėms galėsime pasiūlyti daugiau ir įvairesnių bei visiškai naujų logistikos paslaugų, tokių, kokias „Rhenus” teikia kitose šalyse, nes Lietuvoje daugėja kompanijų, kurios visą logistiką perduoda profesionalams,“- investicijos naudą vertina Arūnas Bertašius, „Rhenus Svoris“ generalinis direktorius, vadovas Baltijos šalių regionui ir Baltarusijai.

Logistikos parkas įsikurs apie 15 km nuo miesto centro, netoli Tarptautinio Vilniaus oro uosto 31 ha laisvos valstybinės žemės teritorijoje, netoli Pagirių gyvenvietės.

„Rhenus Svoris“ priklauso logistikos grupei „Rhenus Logistics“.

Statybos jau ne už kalnų

[Legacy]

Kaip manote, kaip toks logistikos parkas paveiks sandeliu ir logistikos rinka?

[Aleksas666]

Kaip manote, kaip toks logistikos parkas paveiks sandeliu ir logistikos rinka?

Tai žinoma, kad gerai. Didės techninnės galimybės, tuo pačiu augs ir srautai. Pats centras turėtų ištuštinti darbo biržą, nes ten reikės ne vieno šimto darbuotojų ir svarbiausia įvairiausio spektro specialistų ir "čiainikų". Tai pat, didės sunkvežimių iš antrų bei trečių šalių, kurie moka atitinkamus mokesčius ir pan.. Vien statybos paleistų į apyvarta nemažai pinigų.

[Legacy]

Iš ekonominės pusės suprantama, jog teigiamas poveikis bus, tačiau ar toks logistikos centras nebus stiprus konkurentas esamiems sandėliams ir logistikos parkams? Dėl tokio VLC atsiradimo tikriausiai gali išaugti konkurencija dėl kliento / nuomininko, o tai gali pereiti į nuomos kainų mažėjimą, nuomininkų judėjimą (kas reiškia didesnę vakanciją kai kuriuose projektuose).
Esu girdėjęs pasisakymų, jog toks VLC bus teigiamas impulsas visai sandėliavimo ir logistikos rinkai, tačiau kažin ar esami rinkos žaidėjai džiaugiasi tokiu konkurentu..

[zajcik]

Legacy,
reikia tik džiaugti, jog verslo sąlygos ir galimybės Lietuvoje gerėja.

[Legacy]

Kad gerėja verslo sąlygos ir galimybės Lietuvoje džiugu, tačiau tai atskira tema

Man yra idomu suprasti, kaip toks stambus projektas paveiks esamų sandėlių ir logistikos centrų veiklą įtakojančius rodiklius, t.y. užimtumą, nuomos kainas ir pan.

[LBP]

Realu, kad nuomos kainos mažės. O tai nėra blogai. Konkurencija

[Legacy]

Iš nuomininkų pusės tokia konkurencija puiku, tačiau ne paslaptis, jog didžioji dalis modernių sandėlių pastatyti iš skolintų lėšų ir turi fiksuotus kaštus, t.y. įmokas plius palūkanas. Todėl atsiradus VLC, aštrėjanti konkurencija mažins esamų sandėlių savininkų pajamas ir galimybes aptarnauti pasiimtus kreditus, kas gali paskatinti dalį tokių sandėlių susidurti su fin. sunkumais ar net bankrutuoti...

Sekantis klausimas - ar išties yra poreikis tokiam objektui?

[LBP]

O tu atstovauji tam naujajam logistikos centrui ar seniesiems rinkos žaidėjams?

[Legacy]

Iš esmės nė vienam iš jų, tačiau pagal darbo specifiką priskirčiau prie esamų rinkos dalyvių.

[LBP]

Jeigu objektą stato, vadinasi mato tam poreikį

[Sula]

Sekantis klausimas - ar išties yra poreikis tokiam objektui?

VLC orientuotas į šiek tiek platesnį rinkos segmentą (jeigu pavyks). Ne paslaptis, kad Rusijos ir NVS rinka yra didžiulė ir aptarnaujama dažnai aplinkiniais keliais. Jei tas kelias eis per Vilniaus VLC, esantį bene arčiausiai tų rinkų, tai niekam nereikės dalintis jau valgomo pyrago.

[Legacy]

VLC orientuotas į šiek tiek platesnį rinkos segmentą (jeigu pavyks). Ne paslaptis, kad Rusijos ir NVS rinka yra didžiulė ir aptarnaujama dažnai aplinkiniais keliais. Jei tas kelias eis per Vilniaus VLC, esantį bene arčiausiai tų rinkų, tai niekam nereikės dalintis jau valgomo pyrago.

Ar teisingai suprantu, jog VLC dirbs su tranzitiniu srautu?

[zajcik]

Ar teisingai suprantu, jog VLC dirbs su tranzitiniu srautu?

Dirbs su tuo, su kuo labiausiai apsimokės. Bet kaip matom iš projekto, jie dirbs su geležinkeliais, o dauguma dabartinių logistikos centrų orientuota į ratinės technikos aptarnavimą. Pagal idėja, turėtų būti aptarnaujami Vikingo, Saulės maršrutų projektai, bei kiti geležinkelio maršrutai. Ne paslaptis, jog pervežimai geležinkeliu auga nemažais tempais, todėl bus ką veikti ir be dabartinių LC klientų.

P.S.
Mes patys pirmą kartą jau atsivežėm krovinio pilną vagoną iš rytų per geležinkelius iki naujųjų bus dar keli, o kitamet planuojame padidinti skaičių iki kelių dešimčių ir plėstis toliau. Dabartinė situacija, kai nelegalai 16 m. berniukai iškrauna krovini bet kaip ir po to tenka patiems 60t dėžučių rūšiuotis antrą kartą nėra gerai. Kas bus jeigu taip 600t kitamet.....

P.S.
Reikia džiaugtis, jog importą į ES vykdo Lietuvos įmonės (perkančiosios organizacijos), nes išmuitinant prekes Lietuvoje, muitas lieka čia. Olandams šioje vietoje tenka pavydeti, jie surenka labai daug importo muito, nes visos ES šalys daug prekių perka per Olandų prekybininkus.
Tokiu būdu daug parduodame į Latviją, Estiją, Lenkiją, taip par reeksportas su dideliais antkainiais eina į Baltarusiją ir Rusiją. Taigi tas faktas, jog daugiau importuojame - ne visada yra blogai. Tik kiek atlaidžiau galėtų į viską žiūrėti valstybinės įstaigos, nes dažnai pasitaiko ir aplaidumo ir piktybinio kenkimo (pagal užsakymą?), kas trukdo šalies importuotojams-reeksportuotojams. Ilgai užlaikant krovinius ir muitas į biudžetą ilgiau keliauja, o klientai nelinke laukti - neturėsi tu, turės olandas.